Atos 11

Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak (KMH) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 — ausente —
1 Logo chegou aos apóstolos e a outros irmãos da Judeia a notícia de que os gentios haviam recebido a palavra de Deus.
2 — ausente —
2 Mas, quando Pedro voltou a Jerusalém, os discípulos judeus o criticaram,
3 — ausente —
3 dizendo: “Você entrou na casa de gentios e até comeu com eles!”.
4 Kun aŋgeyak, Piyta Jopa mindiy, day niŋak kesim ak kuyip aŋgñiyiŋg aŋgak,
4 Então Pedro lhes contou exatamente o que havia acontecido.
5 “Yand miñmon yomb Jopa mindiy, Gor nup aŋgniŋ mindiy, day niŋnik: wand yomb yimb ak semb biyoŋ nimb yip ker owak.
5 Disse: “Eu estava na cidade de Jope e, enquanto orava, num êxtase, tive uma visão. Algo semelhante a um lençol grande foi baixado do céu, preso pelas quatro pontas, vindo até onde eu estava.
6 Apek, yand wand kun ak mindek maŋ siŋak amiy niŋnik: siyŋ saraw, yakir kimin, kanj kayn, tap chin Jiwda kay ma ñimbun gok, maŋgiysek mindek.
6 Quando olhei dentro do lençol, vi toda espécie de animais domésticos e selvagens, répteis e aves.
7 Minim bap pen semb ar biyoŋ nimb apiy, yip aŋgak, ‘Piyta! Nand tap kun gok pik ñiŋan aŋgak.’”
7 E ouvi uma voz dizer: ‘Levante-se, Pedro; mate e coma’.
8 “Aŋgek, pen aŋgnik, ‘Biyomb. Mer! Yand tap kun gok asik tep giy, ma ñimbiyn aŋgnik.’
8 “Eu respondi: ‘De modo nenhum, Senhor! Jamais comi coisa alguma que fosse considerada impura ou imprópria’.
9 “Aŋgen, minim kun ak tip aŋgak, ‘Gor tap yerip yerip gek suŋ ayip gok, tap asikep aŋgiy ma aŋgnimin aŋgak.’
9 “Mas a voz do céu falou novamente: ‘Não chame de impuro o que Deus purificou’.
10 Day niŋnik ar kun anep, tip ak niŋiy, tip ak niŋiy ginik. Pen kisen tap wand yomb kun ak, tip ak semb biyoŋ amnak.
10 Isso aconteceu três vezes, antes que o lençol, com tudo que ele continha, fosse recolhido ao céu.
11 Won kun ak, bi omiŋal nokom korip chin mindonuk ak apchakyak. Bi kun gok biyomb Konliyas, miñmon Siysariya nimb ak aŋgyokek, yip poŋdiniŋg wiyak.
11 “Nesse momento, três homens que haviam sido enviados de Cesareia chegaram à casa onde eu estava hospedado.
12 Gor Kawnan ak yip aŋgak, ‘Gos kuŋay ma niŋnimin, kiy yip monmon amnimin aŋgak.’ Kun aŋgek, yand mam Jiysis minim niŋbay kaw biy kuyip diy, kiy yip Konliyas korip ak amninuk.
12 O Espírito me disse que eu fosse com eles, sem nada questionar. Esses seis irmãos me acompanharam, e logo entramos na casa do homem que havia mandado nos buscar.
13 Amjakon, Konliyas aŋgak, ‘Enjol bap apiy yip aŋgak, “Bi gunap aŋgenimin, miñmon Jopa amiy, bi Saymon Piyta apay ak nup poŋind apey, nip Jiysis minim tep ak aŋgñiniŋgamb.
13 Ele nos contou como um anjo havia aparecido em sua casa e dito: ‘Envie mensageiros a Jope e mande buscar Simão, também chamado Pedro.
14 Gor nuk biynimb korip nand yip mindpim gok maŋgiysek dek, biynimb nuk mindeniŋgambim aŋgak.” Enjol ak kun aŋgek mey, nip suk aŋgen opan aŋgak.’
14 Ele lhe dirá como você e toda a sua casa podem ser salvos’.
15 “Konliyas yip kun aŋgek, yand kiñiŋ giy minim aŋgnikniŋ, Gor Kawnan nuk ak chinup nind yokak rek, biynimb kun gok kuyip kunep yokek,
15 “Quando comecei a falar, o Espírito Santo desceu sobre eles, como ocorreu conosco, no princípio.
16 Jiysis chinup aŋgak minim ak gos niŋnik. Nuk aŋgak, ‘Jon nimbip yikop ñiŋg band anep ñiŋg pikñak; pen maŋ mindip, Gor nimbip Kawnan nuk yipund giy ak yokniŋgamb aŋgak.’
16 Então me lembrei das palavras do Senhor, quando ele disse: ‘João batizou com água, mas vocês serão batizados com o Espírito Santo’.
17 Pen chin Biyomb Jiysis Krays nup gosimb niŋnuk ñin ak, Gor Kawnan nuk ak chinup yikop yokak rek, kuyip kunep yokak. Kun ak yergiy, Gor nup kirgan apnip aŋgak.”
17 E, uma vez que Deus deu a esses gentios a mesma dádiva que concedeu a nós quando cremos no Senhor Jesus Cristo, quem era eu para me opor a Deus?”.
18 Piyta kun aŋgek, bi nup kuŋay aŋgyak gok niŋiy aŋgyak, “Gos nand key niŋiy, biynimb Jiwda mer gok kuyip ker ma amninak. Gor kuyip diniŋg, nip aŋgek amninak ak, minim ma mindip aŋgyak.” Kun aŋgiy, Gor nup tep aŋgyiŋg aŋgyak, “Chinup nep mer; biynimb Jiwda mer gok kunep: yenen tap siy tap timey gipun aŋgiy, nup aŋgniŋeniŋgambay, kuyip gek perper mindeniŋgambay aŋgyak.”
18 Ao ouvirem isso, pararam de levantar objeções e começaram a louvar a Deus, dizendo: “Vemos que Deus deu aos gentios o mesmo privilégio de se arrepender e receber a vida eterna!”.
19 Pen Stiypin nup pikayak ñin ak; Jerusalem biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, pirik keykey amniyak. Gunap pirik Saypras amniyak; gunap Piniysiya amniyak, gunap Antiyok amniyak. Amiy, Jiysis minim tep ak biynimb Jiwda mer gok kuyip ma aŋgñiyak; Jiwda biynimb jiw am kun okok mindyiŋgipay gok kuyip nep aŋgñiyak.
19 Enquanto isso, os discípulos que haviam sido dispersos na perseguição depois da morte de Estêvão chegaram até a Fenícia, Chipre e Antioquia da Síria. Pregaram a palavra, mas somente aos judeus.
20 Pen biynimb Gor nup gosimb niŋyak gok gunap Saypras nimb, gunap Sayriyniy nimb pirik miñmon Antiyok amiy; Jiysis minim tep ak, Jiwda biynimb sek, Jiwda mer gok sek kuyip aŋgñiyak.
20 Contudo, alguns dos discípulos que foram de Chipre e Cirene até Antioquia começaram a anunciar aos gentios as boas-novas a respeito do Senhor Jesus.
21 Jiysis kiy yip mindakniŋ, minim aŋgñeyak mey, biynimb kuŋaynep, nind niŋyiŋgipay ar ak kirgiy, Jiysis nup gosimb niŋyak.
21 A mão do Senhor estava com eles, e muitos desses gentios creram e se converteram ao Senhor.
22 Pen Jerusalem biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, minim kun ak niŋiy, bi kiyk Banabas nup aŋgey Antiyok amnak.
22 Quando a igreja de Jerusalém soube do que havia acontecido, enviou Barnabé a Antioquia.
23 — ausente —
23 Ao chegar ali e ver essa demonstração da graça de Deus, alegrou-se muito e incentivou os irmãos a permanecerem fiéis ao Senhor.
24 — ausente —
24 Barnabé era um homem bom, cheio do Espírito Santo e de fé. E uma grande multidão se converteu ao Senhor.
25 — ausente —
25 Então Barnabé foi a Tarso procurar Saulo.
26 — ausente —
26 Quando o encontrou, levou-o para Antioquia. Ali permaneceram com a igreja um ano inteiro, ensinando a muitas pessoas. Foi em Antioquia que os discípulos foram chamados de cristãos pela primeira vez.
27 Ñin kun ak, bi Gor minim aŋgep Jerusalem nimb gunap, Antiyok wiyak.
27 Durante esse tempo, alguns profetas viajaram de Jerusalém a Antioquia.
28 Apey, Gor Kawnan ak bi kiyk Aŋgabas nup gos ñek aŋgak, “Yiwan yomb yimb ak, miñmon biy maŋgiysek giniŋg gisap aŋgak.” Aŋgek, aŋgak rek yiwan yomb sikerek ak, gapman biyomb Kilodiyas kond mindyiŋgip ñin ak owak.
28 Um deles, chamado Ágabo, pôs-se em pé numa das reuniões e predisse, pelo Espírito, que uma grande fome viria sobre todo o mundo romano. (Isso se cumpriu durante o reinado de Cláudio.)
29 Kun giy yiwan yomb gakniŋ, Antiyok biynimb Jiysis nup gosimb niŋyak gok, aŋgyak, “Mam ay chin Jiwdiya mindpay gok, yiwan mindpay rek, chin nokom nokom kuyip maniy gunap ñinjun aŋgyak.”
29 Então os discípulos de Antioquia decidiram enviar uma ajuda aos irmãos na Judeia, cada um de acordo com suas possibilidades.
30 Kun aŋgiy, maniy ay nan-giy, Banabas yip Sol yip kuyip ñiy aŋgyak, “Dand amiy, biyomb Gor minim aŋgñimbay gok kuyip ñer; kiy pen, biynimb gok kuyip bilok ñiniŋgiy aŋgyak.”
30 Foi o que fizeram, enviando as doações aos presbíteros por meio de Barnabé e Saulo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.