Lucas 22

Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Len nǝboŋ enan Nǝhanan hǝn Nabǝta Sǝkad Nayis lan, lotokisi hǝn nǝPasova, egǝm pǝpadaŋ.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Ab̃iltihai tutumav gail mai ahai p̃usan gail hǝn nalo luke lisab̃ nap̃isal ideh hǝn lǝb̃igol aYesu b̃imat, be savi len nǝhon nǝvanuan gail husur lomǝtahw len galito.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Beti aSetan eb̃is len aJutas lotokisi hǝn aIskariot, gai tovi sua len ahai susur lotovi 12.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Ale aJutas ivan hǝn ab̃iltihai tutumav gail mai alat lotoil a m̃o silat lotokǝtkǝta kǝkol hǝn naim siGot hǝn b̃isor mai galit husur nap̃isal ideh hǝn b̃eriŋ aYesu len navǝlalito.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Lohǝhaṽur masuṽ ale ludam̃ hǝn lǝb̃ilav nǝvat nasilva maii.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Ale aJutas idam̃, beti idas p̃isal hǝn b̃eriŋ aYesu len navǝlalito nǝboŋ naluṽoh lǝsǝtah maii.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Beti nǝmariboŋ hǝn Nǝhanan hǝn nabǝta sǝkad nayis lan egǝmai. Len nǝboŋ enan lotutumav hǝn natuhsipsip hǝn nǝPasova.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 AYesu esǝvat aPita mai aJon, ike, “Mirivan vautaut hǝn nǝhanian hǝn nǝPasova hǝn datb̃ihani.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Ale arousi ke, “Guke namreutaut hǝni a be?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Isor var gǝlar ke, “Nǝboŋ mǝrb̃eb̃is len nab̃iltivile, naulum̃an sua topat nab̃iliwai topul dereh tebubur mai gamǝru. Mǝrehusuri vi lohoim tob̃is lan
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 ale kel mai amahean naim ke, ‘Ahai p̃usan eusi ke: “Narum̃ simetb̃os gai be? Nuke nihan Nǝhanian hǝn nǝPasova mai ahai susur sagw gail lan.”’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Atenan teṽusan gamǝru hǝn nab̃iltirum̃ tokad natit p̃isi dattolǝŋoni. Mǝreutaut ei.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Ŋa aruvan, arusab̃ natit p̃isi hun tokel mai gǝlaru, ale aroutaut hǝn nǝPasova.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Nǝboŋ namityal hǝn nǝhanan togǝmai, aYesu ipat hǝn nǝtarhǝgarin hǝn b̃ihan. Ale ahai pispisul san gail lub̃on maii.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Ale ikel mai galit ke, “Nolǝŋon buni tia ke nihan nǝPasova egai mai gamito a tahw hǝn nǝb̃elǝŋon b̃isa.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Husur nukel mai gamit ke, asike nuhani am vir nǝsarpohan han len natohan pipihabǝlan aGot.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Nǝboŋ tolav nab̃iliwai, tosipa hǝni, ike, “Mitilav nab̃iliwai egai ale pǝpehuni mai gamit gabag.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Husur nukel mai gamit ke, gagai van asike nomun tas nǝwain vir natohan pipihabǝlan aGot b̃egǝmai.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Nǝboŋ tolav nabǝta, tosipa hǝni, eb̃uri, beti ilavi mai galito, ike, “Egai nibegw notoviol hǝni m̃os gamito. Gol timaiegai hǝn mǝtb̃inau gat tin hǝn ginau.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Len naṽide top̃itoṽ, nǝboŋ lotohan tonoŋ ilav nab̃iliwai ike, “Egai nab̃iliwai hǝn na-kel-gati-an veveu aGot tota gati len nǝda hagw, nǝda hagw b̃isel m̃os gamito len nǝmatan sagw.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Be atenan b̃eriŋ ginau len navǝlan aenemi sagw gail, navǝlan atenan ipat len natev mai navǝlagw.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Husur aNatun Nǝvanuan dereh tivan sum̃an aGot toriŋ gati tia, avil atenan b̃eriŋ aNatun Nǝvanuan len navǝlan aenemi san gail, dereh nǝmauran san tisa vǝsa batbat.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Beti lotub̃at usus gabag hǝn galito ke, ase len galit tigol natenan.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Lotub̃at ṽitṽituh len galit gabag husur galit ta be etibau sǝhor galito.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Ŋa aYesu ikel mai galit ke, “Len navile a pan, nakiŋ hǝn nametb̃os gail, lupatpat galit mǝhat len nǝdaŋan salito; ale nametb̃os gail lokis alat lotoil a m̃o hǝn galito hǝn ‘Na-vi-tarhǝte-an salito.’
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Be gamit samtimaienan. Ideh len gamito totibau masuṽ, gai timasgǝm sum̃an ahai a tahw. Ale ideh len gamito toil a m̃o, timasgǝm sum̃an nǝvanuan toum kǝmas sinǝvanuan tile.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Husur ase etibau am, atenan tohan len natev, o atenan toum hǝn b̃ilav nǝhanian maii? Len nabunusian silat navile a pan evi atenan tohan len natev. Avil len gamito, evi ginau boh notoum kǝmas samito.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Gamit boh mǝtutah mai ginau akis, naut kǝmas nap̃isal sagw todaŋ nǝboŋ nǝvanuan gail lotomǝtahun ginau.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Sum̃an aTǝmagw tolav na-il-a-m̃o-an len natohan pipihabǝlan mai ginau, imaienan, gagai nulavi mai gamito.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Dereh mitihan, mǝtemun len natev sagw len natohan pipihabǝlagw ale mǝtebǝtah len nab̃iltihai bǝtbǝtah gail hǝn mǝtb̃epǝpehun navoian dan nǝsaan len nahǝmar lotovi 12 seIsrael.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 “Simon, Simon, geris, aSetan eus aGot hǝn b̃isab̃ gamito ke mǝtumabe, hum naulum̃an hǝn nǝhol todardar hǝn nǝhad m̃os namisurhuwit b̃iteh tur lan, be nǝsogsog p̃isi han b̃esuh.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Avil nusor tuṽ m̃os gaiug tia hǝn ke, nadǝlomian sam̃ asike iteh. Ale nǝboŋ gǝb̃ipair tǝlmam, gigol galit lotovi ahai susur gail am ke lidaŋ am.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Be aPita ikel maii ke, “Nasub̃, noutaut hǝn nǝb̃itah mai gaiug van hǝn naim bǝbaŋis mai nǝmatan!”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Ris aYesu tosor vari ke, “Nukel mai gaiug, Pita, natoulum̃an asike ekǝkǝraiko damǝŋai vǝbar gǝb̃ikel vǝha-tor hǝni ke gǝsalǝboi ginau.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Beti aYesu ikel mai galit ke, “Nǝboŋ notosǝvat gamito, nǝpaus, nǝhad mai naributbut tob̃uer, mǝtom̃idol hǝn natideh a?” Ale lusor vari ke, “Ao.”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Ikel mai galit ke, “Be gagai, atenan b̃ikad nǝpaus timaspati mai tipat nǝhad sǝsǝŋon am. Ale asike b̃ikad nab̃u nǝb̃alan, timasp̃ur hǝn nahurabat naut susus san hǝn b̃eṽur b̃esua.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Husur nukel mai gamit ke, natosian egai siGot timassarpoh len ginau ke, ‘Len nǝnauan salit loriŋi hum alat lotosa.’ Ale nǝsa lototosi husur ginau egǝm bar nǝsarpohan han ta bogai.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Ŋa lukel maii ke, “Geris, Nasub̃, nab̃u nǝb̃alan toru!” Be gai ike, “Tinoŋ!”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Beti aYesu evivile, ale iyar vi lan Naṽehuh Oliv hum naṽide san. Ahai susur san gail lohusuri.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Nǝboŋ tobar naut enan, ikel mai galit ke, “Mitisor tuṽ hǝn asike mǝtb̃iteh len nǝsaan totaltal ke mǝtehusuri.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ivan dan galito vǝbar naut avan ideh b̃elǝboi b̃etuṽ hǝn nǝvat lan, etǝŋedur, ale isor tuṽ.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Ike, “Ita, b̃evi nalǝŋonian sam̃, lav kuv nab̃iliwai hǝn na-lǝŋon-isa-vǝsa-an egai dan ginau. Avil nǝsa gotolǝŋoni tevisi, savi nǝsa notolǝŋoni.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Ale aŋel sua hǝn nǝmav evisi hǝni ale igole idaŋ.
43 — ausente —
44 Len nǝnauan san mai nǝlon totuhatuh masuṽ, isor tuṽ habat van van napilal san etub̃ hun nǝda toturtur len tan.
44 — ausente —
45 Nǝboŋ tole mǝhat dan na-sor-tuṽ-an, etǝlmam van hǝn ahai susur gail ale isab̃i ke lotopat, nibelit emǝhav husur nalolosaan.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Ŋa ikel mai galit ke, “Imabe mǝtupat? Mitile mǝhat, sor tuṽ hǝn asike mǝtb̃iteh len nǝsaan totaltal ke mǝtehusuri!”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Nǝboŋ tosorsor sal, naluṽoh sua egǝmai. Ale aJutas tosua len tosǝŋavur pisan toru, gai eil a m̃o. Egǝm ben aYesu hǝn b̃esum̃ nǝtarhon,
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 avil aYesu eusi ke, “Jutas, gumabe? Gaiug gosum̃ nǝtarhogw hǝn gǝb̃eriŋ ginau, aNatun Nǝvanuan len navǝlan aenemi sagw gail a?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Nǝboŋ alat lotohusur aYesu lotoris nǝsa b̃evisi, luke, “Nasub̃, namtib̃al mai galito hǝn nab̃u nǝb̃alan a?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Beti galit sua itai naslev seb̃iltihai tutumav, ta kotov nǝdariŋan nǝmatu.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Avil aYesu ike, “Mitinoŋ, samtimagenan!” Ale ibar nǝdariŋan, gole imaur.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Beti aYesu ikel mai ab̃iltihai tutumav gail, alat lotokǝtkǝta kǝkol hǝn naim siGot mai alat lotoil a m̃o hǝn naJu gail ke, “Imabe mǝtogǝm, lav nab̃u nǝb̃alan mai nǝbatw gail gǝmai hǝn mǝtb̃itah gat ginau hum notovi vanuan nǝb̃alan toke tib̃al mai alat lotoil a m̃o?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Len nǝmariboŋ p̃isi nutoh mai gamit len naholǝvat todar vis naim siGot be mǝtsǝbar ginau. Avil gagai evi namityal samito mai namityal hǝn nǝdaŋan hǝn nǝmargobut.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Beti lutah gat aYesu, losǝhari van vi lohoim seb̃iltihai tutumav. APita ehusur galit van, be sǝyar pǝpadaŋ.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Nǝboŋ lototuŋ nǝhab rivuh len naholǝvat todar vis naim ale lototitileh b̃onb̃on, aPita ebǝtah, tah mai galito.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Beti naslev tǝbarehreh erisi nǝboŋ tobǝtah ale nǝsalsalumean hǝn nǝhab tom̃iasi. Ale ekǝta mǝtaltal van hǝni, ike, “Ategai am itah mai atenan!”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Avil aPita isor tasi ke, “Litegai, ginau notǝtan hǝn gai!”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Beti sǝdareh ŋai togon torisi, ike, “Gaiug am, govi galit sua!” Avil aPita ike, “Aoa Tegai, savi ginau!”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Ale husur nǝhaua tosua tovan, sual am isor sab̃i, ike, “Ategai boh itah maii, bathut gai am evi auleKalili.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Avil aPita ike, “Tegai, notǝtan hǝn nǝsa gotokele.” Vǝha-sua ŋai, nǝboŋ tosor sal, natoulum̃an ekǝkǝraiko.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Nasub̃ ipair, ekǝta inor van hǝn aPita, ale aPita inau tǝlmam hǝn nasoruan siNasub̃ nǝboŋ tokel maii ke, “A tahw hǝn natoulum̃an b̃ekǝkǝraiko damǝŋai, gaiug dereh gikel vǝha-tor hǝni ke gǝsalǝboi ginau.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Ale aPita evivile, itaŋ lolosa masuṽ.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Alat lotokǝtkǝta kǝkol hǝn aYesu lotub̃at sor vilesi van, luṽasi, ṽasi, ṽasi van,
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 lubaŋis gat namǝtan ale loususi ke, “Sss Hai kelkel ur, ase toṽas gaiug?”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Ale lukel natit isob̃ur am, losǝvari vǝsa tibatbat.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Nǝboŋ naut tolan nǝSanhitrin lub̃onb̃on. Alat lotoil a m̃o hǝn nǝvanuan gail, ab̃iltihai tutumav gail mai ahai p̃usan gail hǝn nalo lobǝtah len nab̃onb̃onan enan. Ale losǝhar aYesu van hǝn galito.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Luke, “Gǝb̃evi aKristo, aGot totabtabuh lan, kel mai ginamito.” Avil ikel mai galit ke, “Nǝb̃ekǝmaienan mai gamito, asike mǝtodǝlom ginau,
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 ale nǝb̃eus gamito, asike mǝtusor var ginau.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Be gagai van aNatun Nǝvanuan dereh tebǝtah len nǝmatu siGot hǝn b̃ikad nǝdaŋan.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Galit p̃isi lousi ke, “Gaiug m̃au, aNatun aGot a?” Ale isor var galit ke, “Gamit mǝtuke ginau boh.”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Beti luke, “Datsalǝŋon avan ideh am hǝn b̃ikel ur nǝsaan ategai tokele. Husur gidat sǝb̃odato datosǝsǝloŋ hǝni len nabuŋon gabag!”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.