Lucas 18

Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Beti aYesu ib̃ol mai galit ke limassor tuṽ tabtab, nǝlolit sateur na-sor-tuṽ-an, letǝgau gati.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Ike, “Len nab̃iltivile sua ikad nǝmatsistret samǝtahw len aGot, tonau ke nǝvanuan gail lotovi ut kǝmas.
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Ale len nab̃iltivile enan ikad abatunau pǝhaṽut togǝm akis hǝni hǝn b̃eŋiri ke, ‘Gigol tinor hǝn ginau hǝn asike aenemi sagw b̃emǝdas ginau am.’
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Idareh, nǝmatsistret emǝtahuni van vǝbar toke, ‘Nǝsamǝtahw len aGot, ale nǝvanuan gail lovi ut kǝmas hǝn ginau.
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 Be husur ke nǝbatunau enan toŋir batriŋriŋ hǝn ginau, nupetǝmas hǝni! Dereh nigol tinor hǝni hǝn asike b̃eŋir akis hǝn ginau van nimat.’”
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Beti Nasub̃ ike, “Mǝtesǝsǝloŋ hǝn nǝsa nǝmatsistret tosa tokele!
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 AGot dereh tigol tinor hǝn galit totabtabuh len galito, lotokai van hǝni len nalennǝyal mai nalenmariug a? Dereh tevǝlo hǝn b̃evi tarhǝt salito a?
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Ao, nukel mai gamit ke dereh tigol nanoran hǝn galit tutut. Avil nǝboŋ aNatun Nǝvanuan b̃egǝmai, dereh tisab̃ nadǝlomian len navile a pan o teb̃uer?”
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 AYesu ikel nǝb̃ol p̃usan egai mai galevis lotonau ke lotonor be lunau ke nǝvanuan tile gail lǝsavi natideh. Isor kǝta ke,
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 “Naulum̃an eru arovi mǝhat vi lan naholǝvat todar vis naim siGot hǝn arb̃isor tuṽ. Gǝlar togon evi Farisi, togon evi vanuan nǝtaks.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 NaFarisi eil, isor tuṽ van hǝn gai gabag ke, ‘Got, nosipa len gaiug husur ke ginau nǝsasum̃an alat galenan, nǝvanuan gail lotogǝgǝras hǝn lǝb̃ilav kuv nǝvat, alat lǝsanor, alat lotogol naitian tob̃ur kotov nǝlahan, o sum̃an ategai am tovi nǝvanuan nǝtaks.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Nǝsǝhan vǝha-ru len nawik p̃isi, noviol hǝn nahudhut tosua dan tosǝŋavur notokade.’
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Avil togon tosor tuṽ, eil a tut, salǝŋon ke tekǝta vi mǝhat vi lan nǝmav be len na-lǝŋon-isa-an san isar batut, ike, ‘Got, gilolosa hǝn ginau, rub̃at nǝsaan dan ginau notovi vanuan nǝsaan!’
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Nukel mai gamit ke, atenan ivahim, nǝsaan san imarub̃at. Len nǝhon aGot, atenan inor, savi naFarisi. Bathut avan ideh b̃ipatpat gai mǝhat, dereh tegǝm vi ut kǝmas be ideh togol gai gabag tovi ut kǝmas, aGot dereh teputsani.”
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Nǝvanuan gail losǝhar anatulit gail am van hǝn aYesu, hǝn b̃eriŋ navǝlan len galito hǝn navoian b̃egǝm hǝn galito. Nǝboŋ ahai susur gail lotorisi, losivoh len galito.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Be aYesu ekis galit gǝmai, ike, “Mitidam̃ hǝn natuhtǝtai gail legǝm hǝn ginau, samtikai tas galito, husur natohan pipihabǝlan aGot evi silat lotosum̃an galito.
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Nukel nakitinan mai gamit ke, avan ideh asike b̃ehǝhaṽur hǝn natohan pipihabǝlan aGot hum natuhtǝtai, asike asike eb̃is lan.”
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Naulum̃an sua toil a m̃o eus aYesu ke, “Hai p̃usan gotovoi, nimabe hǝn nǝb̃ikad nǝmauran vi sutuai?”
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Ale aYesu isor vari ke, “Imabe gotokis ginau ke notovoi? Sǝkad avan ideh tovoi—aGot sǝb̃on ŋai.
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Gaiug golǝboi nakelean todaŋ gail lotoke: ‘Sagigol naitian tob̃ur kotov nǝlahan, sagigol avan ideh timat, sagevǝnah, sagelibliboŋ—len nakotan am sageliboŋ, putsan atǝmam̃ mai anam̃ len nǝnauan sam̃.’”
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Atenan ike, “Nǝboŋ notovi tuhtǝtai vǝbar damǝŋai nugol natgalenan p̃isi.”
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Nǝboŋ aYesu tosǝsǝloŋ hǝni, ikel maii ke, “Natesual am gupar. P̃ur hǝn natit p̃isi gotokade ale pǝpehuni mai namǝsal gail. Ale dereh gikad nakonviolan aGot totǝgau gati m̃os gaiug len nǝmav. Beti gegǝm husur ginau.”
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Avil nǝboŋ atenan tosǝsǝloŋ hǝn natgalenan, nǝlon isa husur ke topul hǝn natit tosob̃ur.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Nǝboŋ aYesu tokǝta van hǝni ike, “Idaŋ masuṽ hǝn alat lotopul hǝn natite lǝb̃evi lan natohan pipihabǝlan aGot.
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Mǝtolǝboii ke idaŋ habat hǝn nǝkamel b̃eb̃is tur len nab̃urhunil sǝsod. Idaŋ sǝhori am hǝn nǝvanuan topul hǝn natite b̃eb̃is len natohan pipihabǝlan aGot.”
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Be alat lotosǝsǝloŋ hǝn natenan lousi ke, “B̃imaienan, ase teb̃is lan? Sǝkad avan ideh b̃ikad nǝmauran vi sutuai.”
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Ale aYesu ike, “Natideh nǝvanuan todǝdas b̃igole, aGot elǝboi b̃igole.”
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Ale aPita ike, “Geris, ginamit namtoriŋ sinamit p̃isi tia hǝn namttohusur gaiug.”
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Ale aYesu ikel mai galit ke, “Nusor kitin mai gamit ke, avan ideh toriŋ naim o asoan o aṽan gail o tata mai nana o anatun gail m̃os natohan pipihabǝlan aGot,
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 dereh tikad natgalen p̃isi tisob̃ur tǝtas am len nǝboŋ eg ta damǝŋai len navile a pan. Ale len nǝboŋ b̃egǝmai len nǝmav dereh tikad nǝmauran vi sutuai.”
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 AYesu esǝhar tosǝŋavur pisan toru san lutoh sǝb̃olito, ale ikel mai galit ke, “Datovi mǝhat vi Jerusalem, ale natit p̃isi ahai kelkel ur lototosi husur aNatun Nǝvanuan, dereh lisarpoh.
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Alatevis a Jerusalem leriŋi len navǝlan alat lǝsavi Ju. Dereh lisor vilesi, lisor mǝdasi, leṽulaii,
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 lebilas habat hǝni ale ligol timat. Be len nǝmariboŋ titor dereh tile mǝhat tǝtas.”
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Ahai susur gail lǝsalǝboi natideh lan. Namilen esusuah dan galito gol ke lǝsalǝboi nǝsa aYesu tosor husuri.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Nǝboŋ aYesu tovan pǝpadaŋ hǝn naut a Jeriko, ametb̃esw sua ebǝtah gǝgarhǝp̃isal, eŋir nǝvanuan gail hǝn nǝvat.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Nǝboŋ tosǝsǝloŋ hǝn naluṽoh toṽot eus ke nǝsa tovisi enan.
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 Galit lukel maii ke, “AYesu ta Nasaret satoyar van.”
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Ale ikai ke, “Yesu, aNatun siTevit, nǝlom̃ titaŋis ginau, gol tivoi hǝn ginau!”
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Ale alat lotoyar a m̃o losivoh lan hǝn b̃emǝdau, ris tokai habat am ke, “ANatun siTevit, nǝlom̃ titaŋis ginau, gol tivoi hǝn ginau!”
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Ŋa aYesu eil, ale ikel ke lesǝhar atenan gǝm hǝni. Nǝboŋ togǝm pǝpadaŋ aYesu eusi ke,
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 “Guke nigol nǝsa hǝn gaiug?” Ale ike, “Nasub̃, nuke nekǝta.”
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 Ale aYesu isor maii ke, “Gekǝta! Nadǝlomian sam̃ igol gumaur.”
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Vǝha-sua ŋai ikad nakǝtaan ale ehusur aYesu, isal suh nǝyalyalan siGot. Nǝboŋ nǝvanuan p̃isi lotorisi, galit am loputsan nahǝsan aGot.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.