Atos 4

Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nǝboŋ aPita mai aJon artosor mai nǝvanuan gail, ahai tutumav gail, nakomada silat lotokǝtkǝta kǝkol hǝn naim siGot, mai naSattiusi gail,
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 nǝlolit ipaŋpaŋ husur gǝlaru aroṽusan nǝvanuan gail mai arukel uri ke aYesu imaur dan nǝmatan san. Namilen ke nǝvanuan gail am lolǝboi lǝb̃imaur dan nǝmatan sum̃an aYesu.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Ŋa lutah gat gǝlaru, be husur naut igomgom, loriŋ gǝlar len naim bǝbaŋis salit vir nǝboŋ pelan.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Nǝvanuan isob̃ur lotosǝsǝloŋ hǝn nasoruan, lodǝlomi; lalum̃an p̃isi lotokad nadǝlomian, pǝpadaŋ hǝn lotobar 5,000.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Pelan han, alat lotoil a m̃o hǝn ahai tutumav gail, ahai p̃usan gail hǝn nalo, mai alat lotoil a m̃o len naut a Jutea, galit lub̃onb̃on len naut a Jerusalem.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Annas evi ab̃iltihai tutumav, aKaiafas mai aJon mai aAleksada, mai galevis am lotovi amahean aAnnas, lutoh ei.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Nǝboŋ lotogol aPita mai aJon artoil rivuh, lous gǝlaru ke, “Mǝrugol nategai len nǝdaŋan sa o len nahǝsan ase?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Beti aPita topul hǝn aNunun aGot ikel mai galit ke, “Gamit mǝttoil a m̃o hǝn ahai tutumav gail mai gamit mǝttoil a m̃o hǝn nǝvanuan gail,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 damǝŋai mǝtousus ginamǝru husur navoian namrtogole hǝn nǝvanuan narien tosa. Imaur mabe?
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Ginau nuke gamit mai nǝvanuan naut a Israel p̃isi mǝtelǝboi nategai ke, len nahǝsan aYesu Kristo ta Nasaret, mǝttop̃os gati tia len nǝhai balbal avil aGot togol tomaur dan nǝmatan, len nahǝsenan, ategai eil gegai, imaur.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Evi aYesu egaii natosian siGot tosor husuri nǝboŋ toke tovi,
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 AYesu ŋai ikad nǝdaŋan hǝn b̃ilav kuv nǝvanuan gail dan nǝsaan salito. Husur sǝkad nǝhes ideh am len navile a pan, sǝkad nǝhes ideh am aGot tolav mai nǝvanuan gail tolǝboi b̃ilav kuv gadito dan nǝpanismen hǝn nǝsaan sadito.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Nǝboŋ lotokǝta lǝboii ke aPita mai aJon arsamǝtahw len galito, lumadhalǝboii ke arsasǝkul mai arovi vanuan hum nǝvanuan lǝsǝkad namitisau. Lup̃aŋ, lunau lǝboii ke alaruenan arutah mai aYesu a m̃o.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Be husur lotoris aulum̃an tomaur toil tǝban gǝlaru, lǝsalǝboi lǝb̃ikel natideh.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Ŋa lukel mai gǝlaru ke arevivile, bathut luke lihol husur gǝlaru.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Luke, “Datimab hǝn gǝlaru? Imasil len nǝvanuan gail p̃isi len naut a Jerusalem ke arugol namerikel len nǝdaŋan savi sǝlaru. Datsalǝboi datb̃ike savisi.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Be hǝn b̃igol ke satevivile len nǝvanuan gail p̃isi, ivoi ke datikai tas gǝlaru ke saarisor mai saarep̃usan am len nahǝsan aYesu.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Nǝboŋ lotokis gǝlaru gǝmai, lukai tas gǝlaru ke saarisor mai saarep̃usan tǝtas am len nahǝsan aYesu.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Avil aPita mai aJon arusor var galit ke, “Inor len nabunusian siGot ke namrigol nǝsa aGot tokele o gamito? Mitinau risi!
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Ginamǝru, asike namresib, namrodǝdasi. Namrimaskel husur nǝsa namrtorisi mai sǝsǝloŋ hǝni.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Beti lukel mai gǝlaru tǝtas ke arb̃isor len nahǝsan aYesu am dereh aripanis, ale lugol aruvan. Lǝsǝsab̃ nap̃isal ideh hǝn lǝb̃ipansem gǝlaru bathut nǝvanuan gail p̃isi loputsan nahǝsan aGot husur nǝsa tovisi.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Husur atenan, narien tosa a m̃o be tomaur husur namerikel, nǝdam̃ han tosǝhor 40.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Nǝboŋ aPita mai aJon artokad navivilean, arotǝlmam van hǝn nǝvanuan sǝlar gail. Ale arukel ur nǝsa ab̃iltihai tutumav gail mai alat lotoil a m̃o len naut a Jutea, lotokele.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Nǝboŋ nǝvanuan nadǝlomian lotosǝsǝloŋ hǝni, len nǝnauan sua lub̃on hǝn lǝb̃ikai van hǝn aGot. Luke, “O Got gotovi Masta hǝn natit p̃isi, gaiug m̃au gugol nǝmav mai navile a pan, nǝtas mai natit p̃isi lotopat.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Gaiug m̃au gusor, len aNunum̃ gusor len nabuŋon atǝmanamit ta sutuai aTevit, nǝvanuan nauman sam̃, ke,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Nakiŋ gail len navile a pan loutaut hǝn nǝb̃alan,
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Len nab̃iltivile egai aHerot Antipas mai aPontius Pilate arub̃onb̃on mai alat lǝsavi Ju mai alat a Israel hǝn lǝb̃emǝtahun nǝvanuan nauman sam̃ gotosǝvati, aYesu, gototabtabuh lan.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Bathut gaiug Got, gudaŋ habat, galit lugol husur nǝsa ŋai gotonau utaut hǝni, nǝsa gotonau koti sutuai tia.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Nasub̃ aGot, bunus nasoran salit ke lipansem ginamito beti, ale gilav na-il-b̃uri-an mai ginamit namtovi slev sam̃ gail, hǝn namtb̃ikel ur nasoruan sam̃.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Nǝboŋ namtb̃ikel uri, gigol nǝvanuan gail lǝb̃imaur mai gigol namerikel lǝb̃emaŋmaŋ len gail. Natgalenan lǝb̃evisi, dereh levisi len nahǝsan nǝvanuan nauman sam̃ gotosǝvati, aYesu.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Nǝboŋ lotosor tuṽ tonoŋ, naut lotob̃onb̃on lan ekurkur; ale galit p̃isi lopul hǝn aNunun aGot mai lukel ur nasoruan siGot len na-il-b̃uri-an.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Nǝvanuan nadǝlomian gail p̃isi lub̃on, len nǝnauan mai nǝlolito losua ale sǝkad avan ideh toke natideh san, evi esan ŋai, be natit p̃isi losum̃an salito.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Len nab̃iltidaŋan seNunun aGot, ahai pispisul gail lukel uri ke, aGot igol aYesu Kristo ile mǝhat dan nǝmatan. Ale aGot ivoi habat hǝn galito.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Husur sǝkad ideh len galito tom̃idol hǝn natideh. Husur alat lotokad nǝtan o naim, lop̃ur hǝn gail ale lulav nǝvat
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 hǝn lǝb̃eriŋi bathurien ahai pispisul gail. Ale lopǝpehun nǝvat hǝn b̃evi tarhǝt sinǝvanuan ideh topar.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Ikad avan sua, nahǝsan aJosef len nahǝmar aLevi tovi auleSaiprus. Atenan, ahai pispisul gail lokisi hǝn aParnapas, (namilen ke, “Nǝvanuan togol nǝvanuan gail lolǝŋon ivoi am len nǝlolito”).
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 AParnapas ep̃ur hǝn nǝmarireu sua san ale ilav nǝvat han hǝn toriŋi bathurien ahai pispisul gail.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.