Atos 15
Nasoruan siGot len nasoruan ta Uluveu (KLV) vs AAI
1 Alatevis lotovi Ju logǝm a Jutea vi Antiok. Loṽusan nǝvanuan nadǝlomian gail ei maiegai ke, “Asike lǝb̃etiv dalus gamito mǝttovi lalum̃an, hum naṽide siMoses, aGot asike ilav kuv gamit dan nǝsaan samito.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 APol mai aParnapas arusor tas nap̃usanan salito ale arusor b̃alb̃al mai galito. Ŋa alat siYesu lutabtabuh len aPol mai aParnapas mai galevis am hǝn lǝb̃evi Jerusalem hǝn lǝb̃isor mai ahai pispisul gail mai alat lotoil a m̃o hǝn alat siYesu husur nap̃usanan enan.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Ale alat siYesu losǝvat galit vi Jerusalem. Luyar tur len naut gail a Fonisia mai a Samaria, ale len nǝyaran salito lusor husur nǝpairan van hǝn aGot silat lǝsavi Ju. Na-kel-uri-an enan igol nǝvanuan nadǝlomian gail lukemkem masuṽ.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Nǝboŋ lotobar naut a Jerusalem, alat siYesu, ahai pispisul gail mai alat lotoil a m̃o luke, “Ivoi,” mai galito. Beti lukel mai alat a Jerusalem natit p̃isi aGot togole len nab̃onan salit maii.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Nǝvanuan nadǝlomian galevis lotovi Farisi gail, lule mǝhat, luke, “Alat lǝsavi Ju limaskad na-tiv-dalusi-an mai namtimassor tidaŋ mai galito ke, limasgol husur nalo siMoses.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Ahai pispisul gail mai alat lotoil a m̃o lub̃onb̃on hǝn lǝb̃isor husur natenan.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Nǝboŋ lotosor b̃alb̃al sil naten tobǝlav, aPita ile mǝhat, isor mai galit ke, “Bathudud, mǝtolǝboii ke len nǝboŋ ta m̃o aGot itabtabuh len ginau, hum gidat sua, hǝn nǝb̃ikel na-kel-uri-an tovoi mai alat lǝsavi Ju, hǝn lǝb̃esǝsǝloŋ hǝni ale dǝlomi.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 AGot tolǝboi nǝlon nǝvanuan p̃isi, igol imasil ke tolekis hǝn galito, husur ke toviol hǝn aNunun mai galito sum̃an toviol hǝni mai gidat dattovi Ju.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 AGot igol ke lǝsatile len gidato. Len nadǝlomian salito igol nǝlolit iveveu.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Imabe mǝtsǝdam̃ hǝn nǝsa aGot togole tia? Mǝtuke nǝlon aGot tipaŋpaŋ a? Imabe mǝtoriŋ na-gol-husur-nalo-an tomǝlas habat len alat lǝsavi Ju, be gidato mai atǝmadat gail ta sutuai datodǝdas datb̃evusi?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Satimaienan! Datolǝboii ke len navoian aYesu toviol kǝmas hǝni mai gidato, aGot ilav kuv gidato dan nǝsaan sidato. Ep̃itoṽ hǝn alatenan lǝsavi Ju.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Galit p̃isi len nab̃onb̃onan lǝsasor, losǝsǝloŋ nǝboŋ aParnapas mai aPol artosor husur namerikel gail aGot togol ke arugole len alat lǝsavi Ju.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Nǝboŋ artosor tonoŋ, aJemes isor ike, “Mǝtesǝsǝloŋ hǝn ginau.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Mitinau gat nǝboŋ aSimon tosor vǝsvǝsai mai gidato, nap̃isal nametǝkav aGot togole nǝboŋ togǝm tǝban alat lǝsavi Ju, hǝn b̃ilav dan galito naluṽoh sua hǝn lǝb̃evi esan sǝb̃on.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Nasoruan sihai kelkel ur gail inor hǝn nǝsa aSimon Pita tokele, hum lototos nasoruan siGot ke,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 “‘Len nǝboŋ enan dereh netǝlmam
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 — ausente —
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 — ausente —
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 AJemes isor am ke, “Noriŋi timaiegai ke: sadatigol tidaŋ hǝn alat lǝsavi Ju lotopair van hǝn aGot.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Avil gidat datitos nalob̃ulat van hǝn galit b̃ike, salihan namǝŋod lototutumav hǝni van hǝn nǝlablab ideh, saligol naitian tosa, salihan namǝŋod lotobaŋis bun navǝdolon mai salihan o mun nǝda.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Husur ta sutuai lukel ur nǝsa aMoses totosi len navile p̃isi mai loṽuruŋi len naim nab̃onb̃onan seJu gail len nǝSappat p̃isi.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Beti ahai pispisul gail, alat lotoil a m̃o mai alat siYesu p̃isi, lusor sab̃i ke litabtabuh len galit galevis hǝn lǝb̃esǝvat galito vi Antiok mai aPol mai aParnapas. Losǝvat galit eru artoil a m̃o hǝn alat siYesu ei. Nahǝsalaru aJutas (lokisi hǝn aParsappas) mai aSilas.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Arulav nalob̃ulat egai:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Namtosǝsǝloŋ hǝni ke ginamit galevis luvan hǝn gamito, be nǝ-dam-hǝni-an sinamit eb̃uer. Lugol gamit nǝlomit isa mai nǝnauan samit ebutbutut husur nǝsa lotokele.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Imaienan ginamit p̃isi namtusor sab̃i ke namtitabtabuh len naulum̃an galevis hǝn namtb̃esǝvat galito van hǝn gamito. Lutah mai aParnapas mai aPol, namttolǝmas bun gǝlaru,
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 artodam̃ hǝn nǝmauran sǝlaru m̃os nahǝsan aMasta sidato, aYesu Kristo.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Imagenan namtosǝvat aJutas mai aSilas hǝn gǝlar arb̃ikel natgalegai mai gamito top̃itoṽ hǝn namttotosi.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 ANunun aGot mai ginamito namtukad nǝnauan esua ke, ivoi ke asike mǝtovus na-gol-husur-nalo-an tomǝlas habat, avil nalo galegai tovis ŋai ke:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Samtihan namǝŋod lototutumav hǝni van hǝn nǝlablab ideh, samtihan nǝda. Samtihan namǝŋod lotobaŋis bun navǝdolon mai samtigol naitian tosa. Mǝtb̃ehusur nǝ-kai-tasi-an galenan, mitigol nǝsa tovoi. Enan ŋai, pelan.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Alat siYesu a Jerusalem losǝvat ahai pispisul gail vi Antiok. Nǝboŋ lotobar naut enan, lugol alat siYesu lub̃onb̃on ale lulav nalob̃ulat mai galito.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Nǝboŋ nǝvanuan gail lotoṽuruŋ nalob̃ulat enan, lukemkem masuṽ husur igol lolǝŋon ivoi am len nǝlolito.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 AJutas mai aSilas, gǝlaru artovi hai kelkel ur, arusor habat hǝn arb̃igol alat lotokad nadǝlomian lǝb̃elǝŋon b̃ivoi am len nǝlolito mai lǝb̃idaŋ am.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 — ausente —
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Be aPol mai aParnapas arutoh len naut a Antiok. Gǝlaru mai isob̃ur am lop̃usan, lukel ur nasoruan siNasub̃.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Husur nǝmariboŋ galevis, aPol isor mai aParnapas ke, “Daretǝlmam vi lan nab̃iltivile p̃isi dartokel ur nasoruan siNasub̃ lan hǝn darb̃eris alat lotokad nadǝlomian ke lumabe.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 AParnapas ike tesǝhar aJon lotokisi hǝn aMak mai gǝlaru.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Avil aPol idaŋ ke, husur atenan togam dan gǝlaru len naut a Pamfilia ale sǝtah mai gǝlar len nauman, saaresǝhari.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Arusor b̃alb̃al habat ŋa aropǝpehw, ale aParnapas esǝhar aMak, aruwol vi Saiprus.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Be aPol ilekis len aSilas, ale nǝboŋ ahai susur gail lotoriŋi len navǝlan aGot, eriŋ naut enan.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 APol mai aSilas aruyar tur len naut gail a Siria mai naprovens Silisia, arugol alat siYesu gail ludaŋ am.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.