Gênesis 37

Tawúratɩ na Injiila dɛ́ɛ fɔɔlɩ́nɩ (KDH) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Yaakúbu ɩlɛ́ wɛɛɖɛ́ɛ ikózuu Kanáanɩ laadɔ́ɔ-daá lénlé ɩjaa waavʊ́ńjɔwʊ́ ɩgɔ́ńdɩ nɛ́.
1 Jacó habitou na terra das peregrinações de seu pai, na terra de Canaã.
2 Bɛɛ Yaakúbu ɩmʊ́ igutoluú-dɛ bíya-dɛ́ɛ tɔ́m. Ɩdɛ́ɛ bú Ísifu waalá bɩ́ɩ́zɩ ákɩzaalʊʊ́ na nasɩ́lɛ (17) nɛ́, ɩ́na ɩɖawaalɩnáa béngetí fééni na namɩ́nɩ; bɔwɛ nɛ́, ɩmʊ́ Ísifu na ɩgɔɔ yɔ́ɖɔ́ɔ́nɩ́náa Bíla na Zílipa bebiyaalɩnáa béngeti kʊ fʊ́ńdɩ kpɩná. A bɛlɛ́ baalá nabʊ́rʊ bɩdakazɔ́ɔ, ɩmʊ́ wɔ́ngɔnáa gɛ wénveerím bajaa.
2 Esta é a história de Jacó. Quando José tinha dezessete anos, apascentava os rebanhos com os seus irmãos. Sendo ainda jovem, acompanhava os filhos de Bila e os filhos de Zilpa, mulheres de seu pai; e trazia más notícias deles a seu pai.
3 Yaakúbu ɩbá ɩzɔɔlɛ́ɛ Ísifu-dɛ́ɛ tɔ́m gɛ bɩkɩ́lɩ ibíya baaganáa; káma, ɩdɛ́ɛ ábɔɔ-bú nbɩlɛ́. Ngɛ ɩjaa waanyára yɩ jaba kífeńgi nakɩ́rɩ.
3 Ora, Israel amava mais José do que todos os seus outros filhos, porque era filho da sua velhice; e mandou fazer para ele uma túnica talar de mangas compridas.
4 Ɩɖawaalɩnáa wooyuú bana sɩsɩ bajaa sɔɔlɛ́ɛ Ísifu-dɛ́ɛ tɔ́m bɩkɩ́lɩ bɛḿ. Ngɛ baalɩzɩ́ ɩzɩ́rɛ batɩ́nɩ ɩrɔ; bádándabá bokúti bacáa baŋmatɩná yɩ ɖɛfɛɛ.
4 Quando os seus irmãos viram que o pai o amava mais do que todos os outros filhos, odiaram-no e já não podiam falar com ele de forma pacífica.
5 Wɩ́rɛ bɩjɔɔ́ɔ nɛ́, ngɛ Ísifu wooɖóózi, ngɛ ɖoozire ɖɩḿ ɖiiyéle ɩɖawaalɩnáa tándacaa ɩdɔ́m.
5 José teve um sonho e o contou aos seus irmãos; por isso, o odiaram ainda mais.
6 Ngɛ weevééri ɩɖawaalɩnáa sɩsɩ: «Móóɖóózi ɖoozire neɖére; iwélesi ɩnɩ́ɩ ɖɛ.
6 Ele lhes disse: — Peço que ouçam o sonho que tive.
7 Móóɖóózi sɩsɩ ɖárɩ́ŋa ɖɔ́wɛ fɔɔ́ ɖɔ́nvɔkɩ́ mɩlá abángámá. Sɩ ɖɩtɔ́ na ɖusú nɛ́, mɛ́dɛ́ɛ ɖɩbánɖɛ́ waagʊrʊ́ ɖɩsɩ́ŋ ɩsɔ́ɔ́dáá; ngɛ mɩ́ɩ mɩ́dɛ́ɛ ńná wɔɔgɔ́nɩ alára amɩlɩná ɖɛ, acáŋ alúúzi adɩ ɖɩɩzá-daá.»
7 Sonhei que estávamos amarrando feixes no campo, e eis que o meu feixe se levantou e ficou em pé, enquanto os feixes de vocês o rodeavam e se inclinavam diante do meu.
8 Waaŋmátɩ bɩlɛ́ nɛ́ gɛ ɩɖawaalɩnáa sɩsɩ: «Kéyi, bɩlɛ́ nɛ́, nyánvʊʊ́ sɩsɩ sɩ ngɔ́nɩ nbɩ́sɩ wúro bɩka nɖi ɖɔ́ɔ́ ɖɔ́rɔ́ɔ́zɩ́ kʊ́bɔńdɩ yáá wé.» Ɩdɛ́ɛ ŋmatɩrɛ na ɩdɛ́ɛ ɖoozá amʊ́ aabá ayéle ɩɖawaalɩnáa ɩbá bɔnyɔ́ɔ́zɩ balɩzɩ́ ɩzɩ́rɛ batɩ́nɩ ɩrɔ.
8 Então os irmãos lhe disseram: — Você pensa que vai mesmo reinar sobre nós? Pensa que realmente dominará sobre nós? E com isso o odiavam ainda mais, por causa dos seus sonhos e de suas palavras.
9 Bɩdɔrɔjɔɔ́ɔ ɖʊɖɔ nɛ́, Ísifu woodóɖoozi ɖoozire neɖére. Ngɛ wɔɔdɔ́kpɔwʊ́ ɖɛ ifééri ɩɖawaalɩnáa sɩsɩ: «Óo, ɖɛ́dɛ́ɛ ńba, móódóɖoozi ɖʊɖɔ: móóɖóózi sɩsɩ wɩ́sɩ na fenɔɔ́ na wɩlásɩ fuú na nɛkɛ́rɛ bɔɔgɔ́nɩ bosóm máázá-daá.»
9 José teve ainda outro sonho, que ele contou aos seus irmãos, dizendo: — Sonhei também que o sol, a lua e onze estrelas se inclinavam diante de mim.
10 Ngɛ ɩdasɩŋná bɛlɛ́ beriké, weevééri ɩjaa ɖʊɖɔ. Ɩjaa waanɩ́ɩ bɩlɛ́ nɛ́, ngɛ ɩlɛ́ sɩsɩ: «Kéyi, we-dɛ́ɛ ɖoozire nbɩlɛ́; bɩlɛ́ nɛ́, mána ngɔɔ na nɖawaalɩnáa sɩ ɖɩkɔ́nɩ ɖisóm nyáázá-daá yáá wé.»
10 Quando José contou esse sonho ao pai e aos seus irmãos, o pai o repreendeu, dizendo: — Que sonho é esse que você teve? Você está querendo dizer que eu, a sua mãe e os seus irmãos iremos e nos inclinaremos até o chão diante de você?
11 Ngɛ ɩɖawaalɩnáa waabá bánlám yɩ sʊ́ʊ́zɩ; amá, bajaa ɩlɛ́ ɩdɔsɔɔná tɩ.
11 Os irmãos tinham inveja dele; o pai, no entanto, guardou aquilo no coração.
12 Wɩ́rɛ bɩjɔɔ́ɔ nɛ́, ngɛ ɩɖawaalɩnáa wɔɔgbɔ́ɔ fééni na namɩ́nɩ bɛɖɛɛná Sɩkɛ́ɛm kisɔɔ́.
12 Como os irmãos foram apascentar o rebanho do pai, em Siquém,
13 Wɩ́rɛ neɖére nɛ́, ngɛ bajaa waayáa yɩ sɩsɩ: «Ísifu, nyányɩ sɩsɩ nɖawaalɩnáa kɔwɛ Sɩkɛ́ɛm fáráńdɩ́ bána bavʊ́ńdɩ kpɩná ya. Méndiríi nya bɔjɔ́.» Ngɛ Ísifu woobúsi yɩ sɩsɩ: «Tɔ́ɔ, baabá.» Ngɛ Yaakúbu sɩsɩ:
13 Israel perguntou a José: — Os seus irmãos não estão apascentando o rebanho em Siquém? Venha, pois vou mandar você até eles. José respondeu: — Eis-me aqui.
14 «Bo ngɛ́bɛɛŋ wɛ sɩsɩ bána badɩ? A nyáagána wenbí-daá bɔwɛ nɛ́, ngábɩsɩ ngɔ́nɩ nvééri ma.» Ngɛ waalɩ́ɩ bɛdɛ́ɛ Ebɩrɔ́ɔnɩ kazalɩ́ya-daá ɩkpɔ́ɔ Sɩkɛ́ɛm nɩ́bááwʊ. Woobó ɩtála Sɩkɛ́ɛm nɛ́,
14 Israel continuou: — Vá, agora, e veja se está tudo bem com os seus irmãos e com o rebanho; e traga-me notícias. Assim, o enviou do vale de Hebrom, e ele foi a Siquém.
15 ɩdatɩlɩ́ na fúu lénlé ɩɖawaalɩnáa wɛná nɛ́. Ngɛ wɔɔgbɔ́ɔ yɛrɛ́tɩ. Ɩdɛ́ɛ yɛrɛ́tɩ tɩḿ tɩdaá, wɛɛgɛtɩná abaalʊ́ naárʊ fɔɔ́-daá ɖeelí; ngɛ ɩlɛ́ wɔɔbɔ́ɔ́zɩ yɩ sɩsɩ: «Afobú, we gɛ nyánjáádɩ.»
15 E um homem encontrou José, que andava errante pelo campo, e lhe perguntou: — O que você está procurando?
16 Ngɛ Ísifu sɩsɩ: «Maɖawaalɩnáa gɛ mánjáádɩ; la suúru, a nyányɩ lénlé béngilináa fééni nɛ́, nvééri ma.»
16 Ele respondeu: — Estou procurando os meus irmãos. Por favor, pode me dizer onde eles estão apascentando o rebanho?
17 Ngɛ ɩlɛ́ sɩsɩ: «Óo, báńlɩ́ɩ́ cé; máánɩ́ɩ bánŋmatɩ́ sɩsɩ bɛḿ bánbɩsɩnáa Ɖɔtáanɩ fáráńdɩ́.» Ngɛ Ísifu wɔɔgbɔ́ɔ nɩ́bááwʊ. Woobó ɩtála Ɖɔtáanɩ ńnaamʊ́ nɛ́, toovonúm, wɔɔmɔɔná wɛ.
17 O homem respondeu: — Foram embora daqui. Ouvi quando disseram: “Vamos a Dotã.” Então José seguiu atrás dos irmãos e os encontrou em Dotã.
18 Sáátɩ wenkí bɛlɛ́ baagʊ́sɩ bakáná yɩ bolíni ɩgɛgɛrɛŋɛ nɛ́, naanɩ́ ɩtála bɔjɔ́ nɛ́, báńjáá áséńsí sɩsɩ bángʊ́ʊ yɩ. Ngɛ sɩsɩ:
18 De longe eles o viram e, antes que chegasse, conspiraram contra ele para o matar.
19 «Kɛbɛɛ ɖɛ́dɛ́ɛ ɖoozá-dʊ́ʊ ɩmʊ́ ɩgɛgɛrɛŋɛ ná ɖɔ́.
19 Disseram uns aos outros: — Lá vem o grande sonhador!
20 A bɩgɛ́ɛ waadála, ɖɩ́kʊ́ yɩ ɖɩsɛlɩ́ ɖʊlɔ lɔkɔ nakɩ́rɩ-daá, bɩka ɖubuuná sɩsɩ fɔɔ́-daá kpɩ́nɖɛ neɖére wɔɔdɔɔ ná yɩ. A ɖáálá yɩ bɩlɛ́, ɖánnáa nŋɩ́nɩ́ ɩdɛ́ɛ ɖoozá sɩ akɛ́dɛ́ná nɛ́.»
20 Venham, pois, agora, vamos matá-lo e jogar o corpo numa destas cisternas. Diremos que um animal selvagem o devorou. Vejamos em que vão dar os sonhos dele.
21 Baɖawaalʊ kʊ́bɔnɩ́ gɛ bánÿaá sɩsɩ Rʊ́bɛ́ɛnɩ; ɩlɛ́ waanɩ́ɩ bɩlɛ́ nɛ́, ngɛ weegízi sɩsɩ bákakʊ yɩ.
21 Mas Rúben, ouvindo isso, livrou-o das mãos deles e disse: — Não lhe tiremos a vida.
22 Ngɛ sɩsɩ: «Ɩ́kakʊ ɩrʊ́, bɛɛ lɔkɔ tɛɛwʊ́lɔ́ɔ́-daá cé, lɩ́m fɛ́yɩ́ kɩdaá; a wɔɔgɔ́nɩ, ɩzɛlɩ́ yɩ ɩlɔ kɩdaá, ɩ́kakʊ yɩ.» We-rɔ gɛ baɖawaalʊ ɩmʊ́ waalá lɔ́nɩ ɩmʊ́, káma, ɩzɔɔlɛ́ɛ sɩ ɩlɛ́ɛ benewú Ísifu ɩbɩ́sɩ ɩkɔ́mɔ́ɔ́ná bajaa ɖaána na alaafɩ́ya.
22 Rúben disse mais: — Não derramem sangue. Joguem o rapaz naquela cisterna que está no deserto, e não lhe façam mal. Rúben disse isto para o livrar deles, a fim de levá-lo de volta ao pai.
23 Sáátɩ wenkí Ísifu wɔɔgɔ́nɩ ɩtála bɔjɔ́ nɛ́, ngɛ beegbí yɩ, bobúti ɩdɛ́ɛ jaba kífeńgi kɩna ɩrɔɔzɩ́,
23 Mas, logo que José chegou a seus irmãos, despiram-no da túnica, a túnica talar de mangas compridas que trazia,
24 ngɛ bɛɛzɛlɩ́ yɩ bɔlɔ lɔkɔ kɩḿ kɩdaá.
24 e o jogaram na cisterna. A cisterna estava vazia, sem água.
25 Bɔɔlɔ yɩ bɩtɛ́ nɛ́, ngɛ bɛɛɖɛ́ɛ bobó betí bɔcɔ́ɔ bénɖíi kíɖíím.
25 Depois sentaram-se para comer. Levantando os olhos, viram que uma caravana de ismaelitas vinha de Gileade. Seus camelos traziam especiarias, bálsamo e mirra, que levavam para o Egito.
26 Ísifu ɖawaalɩnáa-daá naárʊ gɛ bánÿaá sɩsɩ Yudáa. Ńna gɛ wɔɔdɔ́ igoobíya sɩsɩ: «Ɖɛ́dɛ́ɛ ńba, ɖɩkʊ ɖénéwú ɖusuná ɖádɩ, we gɛ sɩ bɩtásɩ ɖáa. Ɖánlám bɩlɛ́ bɩtɛ́, na bɩrɩ́ŋa, ɖénéwú gɛ ɩgɛ́ɛ.
26 Então Judá disse aos irmãos: — O que vamos ganhar se matarmos o nosso irmão e depois escondermos a sua morte?
27 Bɩlɛ́ nɛ́ ɖɩ́kpɔɔ yɩ ɖɩyaná Asʊmáyɩ́la-dɛ́ɛ ńba bɛ́nɖɛɛ́ ɖɔ́ nɛ́; ɖíketekiná yɩ; káma, ɖárɩ́ŋa, azimá kʊ́ɖʊmá gɛ.» Ngɛ baaganáa weedísi.
27 Venham, vamos vendê-lo aos ismaelitas. Não lhe façamos mal, pois é nosso irmão, é do nosso sangue. Seus irmãos concordaram.
28 Medáanɩ fótóósi-dɩnáa bɛḿ bɔɔgɔ́nɩ bɛ́nɖɛɛ́ nɛ́, ngɛ baalɩzɩ́ benewú Ísifu lɔkɔ-daá bayaná bɛlɛ́ wɛ́ ákoowú tɩmɛ́rɛ liideé; bɛlɛ́ bacáŋ bɔkpɔ́ɔ yɩ bɛɖɛɛná Mɩ́sɩra.
28 E, quando os mercadores midianitas passaram, os irmãos de José o tiraram da cisterna e o venderam aos ismaelitas por vinte moedas de prata. E os ismaelitas levaram José para o Egito.
29 Bɩɩgɔ́nɩ bɩtásɩ ɖawaalʊ́ʊ kʊ́bɔnɩ́ Rʊ́bɛ́ɛnɩ wɔɔgɔ́nɩ iwííli lɔkɔ-daá ɩbɛ́ɛ nɛ́, ŋméńgéléḿ, Ísifu fɛ́yɩ́ ńna. Ngɛ bɩɩgʊ́sɩ ɩlaakáarɩ, ɩcáŋ ɩlɛrɩ́ idóko.
29 Quando Rúben voltou à cisterna, eis que José não estava nela; então rasgou as suas roupas.
30 Ngɛ woozúu ɩbɩ́sɩ inewáa-jɔ́ ifééri wɛ sɩsɩ: «Bú fɛ́yɩ́ ńna; nŋɩ́nɩ́ gɛ sɩ malá lɛlɛɛɖɔ́ ɖɔ́.»
30 E, voltando aos seus irmãos, disse: — O rapaz não está mais lá! E agora, o que eu vou fazer?
31 Ngɛ boobó bɛbɛ́ɛ fʊ́ńdɩ kpɩná-daá bakálɩzɩ́ agbɛzɛyɩ́ bɔkɔná bakʊ, bɔkpɔ́ɔ Ísifu-dɛ́ɛ jaba baalɩzɩ́ kɩ ɩrɔɔzɩ́ nɛ́ banyʊʊ́ azimá-daá.
31 Então pegaram a túnica de José, mataram um bode e molharam a túnica no sangue.
32 Bɩɩdɛ́ nɛ́, ngɛ bɔɔgbɔ́ɔ kɩ beyéki boboná bajaa sɩsɩ ɩ́mʊ́ tóko kɩna ɩbɛ́ɛ, kɩɩlɩ́ɩ ibiyaalʊ́-dɛ́ɛ tóko?
32 E enviaram a túnica de mangas compridas ao pai com este recado: — Achamos isto. Veja se é ou não a túnica de seu filho.
33 Baadalaná kɩ bawɩ́lɩ bajaa Yaakúbu nɛ́, ɩlɛ́ wɛɛbɛ́ɛ tóko kɩna nɛ́, waadɩlɩ́ kɩ. Ngɛ sɩsɩ: «Ówu, móbú-dɛ́ɛ tóko nbɩlɛ́. Fɔɔ́-daá fʊ́ńdɩ kpɩ́nɖɛ neɖére waayáázɩ Ísifu sɔ́m bɩka ɖɩtɔ́ɔ yɩ.»
33 Ele a reconheceu e disse: — É a túnica de meu filho. Um animal selvagem o devorou. Certamente José foi despedaçado.
34 Ngɛ bɩɩbá bɩkʊ́sɩ ɩlaakáarɩ, ɩcáŋ ɩlɛrɩ́ idóko izóóna kɩ nɛ́; ibó ɩkpɔ́ɔ ɩzá nyɩ́nŋɩrɛ kpɩná isúu. Ɖoo wɔɔgbɔ́ɔ mɛɛdɩrɛ nɛ́, hálɩ wɛ́-bíya ɖabata.
34 Então Jacó rasgou as suas roupas, vestiu-se de pano de saco e lamentou o filho durante muitos dias.
35 Ibiyaalɩnáa na ɩwɛɛlɩnáa rɩ́ŋa ɩbɛ́ɛ́lɩ yɩ bawɩ́ɩ, weegízi ɩbamáa sɩsɩ bɩlɛ́ gɛ ɩmʊ́ sɩ ɩcɔ́ɔ lííya hálɩ ɩmʊ́ ibó ɩkɔ́mɔ́ɔ́ná ibú. Ngɛ ɩjɔɔ́ɔ ɩbamáa yɩ wíídi.
35 Todos os seus filhos e todas as suas filhas vieram, para o consolar; ele, porém, recusou ser consolado e disse: — Chorando, descerei à sepultura para junto do meu filho. E continuou a chorar pelo filho.
36 Medáanɩ fótóósi-dɩnáa bɛḿ baadalaná Ísifu Mɩ́sɩra nɛ́, ngɛ babɩsɩná yɩ bayaná Pɔtɩfáarɩ. Ɩlɛ́ gɛ Mɩ́sɩra wúro Farawʊ́na-dɛ́ɛ fereɖáa-dɛ́ɛ kʊ́bɔnɩ́.
36 Enquanto isso, no Egito, os midianitas venderam José a Potifar, oficial de Faraó, comandante da guarda.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 37, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.