Mateus 15

YISU KILISI ANE BINGE VIE GIENGK IWAL AVOS (KBM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Givin sawa etok ge Parisai subu be tis gidung subu ebe emb Mose ane yaun dabin ok nangge Jerusalem inme be itangi Yisu ile be iutani ei be inei,
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 “Nam-nambed be miam singamolomb-gen ilgum gen gitangi ebe bambamo as luev ok ite, be ivuk bais kob ite be en ben?”
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Yisu giwel eisir avos be ginei, “Be yem ate ete uvang mul ve aim bambamo-nggen as luev nik, yem bwaingg-aim ve Pomate ane luev weik etok ge.
3 Jesus respondeu:
4 Pomate ginei dang etok ginei, “Nusov tamem gabu tinem as yaun ane lu vie-ngge, be Amol ti ginei ninei yaun ungglus ungglus nipil tame me tine, atob ines amol etok vunu.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Bemem yem unei dang etok unei, “Gen etok vie ve amol ti ginei ane gen subu weik mone me gen subu subu giengk ebe ve nemb nitangi tame gabu tine ok, bemem atob amol nok ninei nitangi tine gabu tame, ‘Gen galkok atob ayeu namb ve da nitangi Pomate.’
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 Okob etok gitangi, be tame me tine ok ininem.” Ke, yem ulgum gen dang-etok beti uli yem ate aim luev weik gen vie molge be bwaingg-aim ve Pomate ane luev.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Yem amolmol bingkasop ane roro. Pomate ane amol ebe ginei ei avo ok are Aisaia ginei yaun eteik vusa gipil yem etenik bingano ge. Ve Pomate ginei:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 ‘Amolmol nangge taku etenik avos givwat ayeu arengg ve giblus den ge, be aplos giengk aikawe molge gikwai ayeu.
8 “Deus disse:
9 Eisir aplos givin ayeu ano ite, be ivang mul ve eisir ate as luev be iyo innei, ‘Etenik Pomate ane luev.’
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Bekob Yisu gital amolmol be itangi ei ile be ginei gitangi eisir be ginei, “Unaute vevie ge.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Gen ete gisov amolmol avos gile ok giaing amolmol ite ma, bemem gen ete meng-gihlang nangge amolmol avos be inei ok, ete giaing amolmol.”
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Eisir singamolomb itangi Yisu ile be inei, “Eisir Parisai iute yaun ete mie gunei nok be gilgum aplos tiate molge, be mie ate ok wat ande gutpweng are gikwai.”
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Yisu giwel ane singamolomb-gen avos be ginei, “Amolmol ebe aplos givin Tamangg ebe gibweg gulumb ok ite ok, ete asonge nindeb mul ane atob ei nitin eisir etok insov yev bamo ebe giengk dang etok ok inde.
13 Jesus respondeu:
14 Be nangg-aim vier be invang as gen, ve eisir etok weik ebe amolmol matanos bop ok. Amol matano bop ti ginei nitwem matano bop nune atob sulu isgabu ge invang inriv be inra sinsin-ge love ok-ti gabu inambieg insov bui kapkapul.”
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Be Pita ginei gitangi Yisu, “Mie unei bing-ai galkok ane dabe itangi amei kob.”
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Yisu ginei gitangi ane singamolomb-gen be ginei, “Yem ok weik ete eisir Parisai ok, yem utpweng gen are vevie ite, nangge.
16 Jesus disse:
17 Ben ete amolmol en ok, gisov amolmol aplos gile ok bekob gile gihlang vukuri,
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 bemem gen ebe amolmol tas gitung giengk aplos be inei gile gihlang ok, ete gilgum amolmol tiate.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Ve nangge amolmol aplos eisir tas gitung gen tiate walang ano giengk aplos dang-eteik: ines amolmol vunu, invaina gen, inyo inyo amolmol, inei yaun ungglus ungglus nipil amolmol, bwais ve aruas-gen be emb avie gaptol vaku vaku be tis gen ungglus ungglus subu givin.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Gen bambamo etok ete giaing amolmol. Bemem ginei tanen ben tis baind tomtom ge, atob nilgum eitit tiate ite ma.”
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Yisu tis ane singamolomb-gen ikwai taku etok be ile nam dabe ti ebe gibloblo Taia tis Saidon as taku ok.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Be avie Kana-an ane ti ebe gibweg taku etok ok gitangi Yisu gile be ginei, “Amol Bamo, Dawit ane vaku mie, tam viti ve ayeu be uitin ngalau tiate ikwai ayeu natungg avie ma, ve ngalau tiate nok gilgum avie natu tiate molge.” Be avie nok ei avie gitip ane ti.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Bemem Yisu ginei yaun ti gitangi avie nok ite, beti eisir singamolomb ile inei gitangi Yisu be inei, “Uhlin avie ete gitau gile eitit be giteng painge-painge ge nik be ile ve ivang ma!”
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Yisu giwel avie nok avo be ginei, “Pomate gihlin ayeu ganme ve amolmol Israel ane ge ve eisir etok ivang weik ebe bwelk as tivias ma ok, be amolmol gitip ane ite.”
24 Jesus respondeu:
25 Bemem avie nok ginme be giro va dubi supwe gisov nalk gitangi Yisu be ginei, “Amol Bamo, omb ayeu ru ma.”
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Yisu giwel avie nok avo be ginei, “Gitangi ebe tanemb nunus as ben be tankari nitangi uvun be inen ok ite.”
26 Jesus disse:
27 Be ei giwel Yisu avo be ginei, “Yaun etenok bingano. Bemem uvun subu ok en ben suksukus ebe amolmol ilgum be beleinge gile gitak lir ok givin.”
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Yisu giwel ei avo be ginei, “Mie avie etenik aplom givin ayeu gwangne molge. Beti gen ret ete mie tam givin ve ayeu nalgum nitangi mie ok, atob ano nile.” Be sawa etok ge avie nok natu avie utle vie vukuri.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Yisu tis ane singamolomb-gen ikwai taku etok be ivang ito ivin bui kapul Galilaia ane ge ve ile. Yisu gireu matendubi ti gile gibweg,
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 be amolmol dubi bamo ti inggas amolmol kubuk ane, be tis eisir ebe matanos bop ok, tis amolmol ebe inggas gimat walang ano ok, be itangi ei ile be itak eisir imbweg imbloblo Yisu. Be Yisu gilgum eisir ebe tis gimat ok tepwengge be utlas vie vukuri, be eisir ebe avos ma ok inei yaun vusa vukuri.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Amolmol tepwengge ili ebe ande avos ma inei yaun, be kubuk ane ivang vie, be matanos bop ili gen ok, be tis eisir ebe inggas gimat walang ano be ande utlas vie vukuri ok, be ilat bais be avos givwat Israel as Pomate.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Yisu gital ane singamolomb-gen be itangi ei ile be ginei gitangi eisir, “Ayeu tangg viti ve eisir etenik ane anongge, ve eisir ivang ivin ayeu gitangi asmate aitol, love ande as ben ebe ve inen ok ande ma gikwai. Be ayeu bwaingg ve ret nahlin eisir be invang as nam ane tis marav nes is ge, velob inde love matanos tumtumi nangge luev be inambieg.”
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Eisir singamolomb inei gitangi Yisu be inei, “Wali atob eitit tanvwat ben nangge inend be tanemb nitangi amolmol dubi bamo etenik be inen, ve etenik taku sawa?”
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Be Yisu giutani ane singamolomb-gen be ginei, “Yem aim ben siti giengk me ma?” Be eisir iwel ei avo be inei, “Amei mei ben siti be tis wenk natu dongke-ngge ete giengk ik.”
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Beti Yisu ginei gitangi amolmol ve inambweg golonge,
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 bekob geb wenk tis ben siti etok be ges miengk gitangi Pomate gikwai kob gible vusvusa be geb gitangi ane singamolomb-gen ve inbwas nitangi amolmol.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Amolmol tepwengge en ben etok love gibon is vie-ngge, bekob eisir singamolomb iro ben dadanis ebe giengk ok sut gisov sab 7.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Amolmol ebe en ben etok ok gitangi 4000, be ivnawi avie gaptol tis nunus givin ite.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Yisu gihlin amolmol be ivang as nam ane ikwai kob tis ane singamolomb-gen ile ipil as ei-vovo vukuri be es bui gili ile ipil Magadan as taku.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.