Mateus 26
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Niɡ̶ijo naɡ̶a nigotedini Jesus me yalaɡ̶ate idiwatawece niɡ̶ijoa niiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco, odaa meetediogi niɡ̶ijo anodiotibece,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Joɡ̶owooɡ̶otitiwaji aniaditibige itoataale nokododi, odaa ja nakatio nalokegi ‘Páscoa’. Odaa jiɡ̶icota metidajigo metidototeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate metideloadi, Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Odaa ja yatecoɡ̶o niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi, ijaaɡ̶ijo anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, icaaɡ̶icoa laxokodi lacilodi judeutedi. Yatecoɡ̶otibigiwaji minitaɡ̶a liɡ̶eladi-nelegi niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi, anodita Caifás.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Odaa joɡ̶odinotaɡ̶aneɡ̶etigi ane nimaweneɡ̶egi moniwilo Jesus codaa odinotaɡ̶aneɡ̶etigi moyeloadi me diɡ̶ica ane yowooɡ̶odi niɡ̶idi noiigi-nelegi.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Pida modi, “Ajakataɡ̶a daɡ̶a jibaɡ̶atalo niɡ̶ina malee nalooɡ̶o ade jaoɡ̶a magecaɡ̶alodipi niɡ̶ina noiigi codaa ade jaoɡ̶a metiɡ̶odideleɡ̶e.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Niɡ̶ijo Jesus midiaaɡ̶ite manitaɡ̶a nigotakawaana ane liboonaɡ̶adi Betânia, liɡ̶eladi Simão ane nikoxeedi me “Dawace-lolaadi”,
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 jiɡ̶icotalo ajo iwaalo ane yadeegi aca naɡ̶aaɡ̶axi, wetiɡ̶a anodita “alabastro”. Naɡ̶ajo naɡ̶aaɡ̶axi nolee ladokojegi ane dakake loojedi, anoibake moyatita lolaadi émeɡ̶egi. Niɡ̶ijo Jesus naɡ̶a dawaketedeloco nameeja maniodi, odaa naɡ̶ajo iwaalo ja yadotedeloco ladokojegi lacilo.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Niɡ̶ijo anodiotibece noɡ̶onadi, ja neliɡ̶ideeɡ̶a, odaa ja dinige, modi me dinotaɡ̶aneɡ̶etiwage, “Igaamee ada iwaalo me yaaɡ̶adi ida nadokojegi?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Daɡ̶aleeɡ̶aɡ̶a eyaa niɡ̶ida nadokojegi me yakakaɡ̶adi loojedi, oditaɡ̶a iboo ninyeelo me yaxawatiogi madewetedipi.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesus yowooɡ̶oditediwe lowoogo, odaa meetediogi, “Igame leeɡ̶odi ina malomeɡ̶eni ada iwaalo leeɡ̶odi ida aneo? Eotomi niɡ̶ida ane daɡ̶axa me libinienigi.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Igaataɡ̶a niɡ̶ina madewetedipi idioka limedi mina makaamitaɡ̶atiwaji, pida Ee baadiɡ̶idioka limedi minaaɡ̶ejo makaamitaɡ̶atiwaji.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Niɡ̶ijo me yadoteloco yolaadi niɡ̶ijo ladokojegi, ja ideyaɡ̶aditema nigetidaligitini.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Ejitaɡ̶awatiwaji anewi. Niɡ̶ina oko moyeloɡ̶oditedibece nibodicetedi anele okanicodaaɡ̶ica aneitice niɡ̶ina iiɡ̶o, oyatemati niɡ̶ina monalaɡ̶atibige niɡ̶ida loenatagi naɡ̶ada iwaalo.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Niɡ̶idiaaɡ̶idi onijoteci niɡ̶ijo dooze anodiotibece, niɡ̶ijo ane liboonaɡ̶adi Judas Iscariotes, jiɡ̶igo yotaɡ̶aneɡ̶e niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Odaa meetiogi, “Igametaɡ̶a liwokodi madedianitiwaji, daɡ̶a jajigotedaɡ̶awa Jesus?” Odaa joɡ̶onilaɡ̶adi triinta beexotedi, moyedia.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Ijaaɡ̶ijoa niɡ̶ijoa nokododi, Judas ja doletibige nimaweneɡ̶egi me yajigo Jesus.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Noɡ̶odoejegi noko nalokegi anodita “Paon ane diɡ̶ica labookojegi”, odaa niɡ̶ijo anodiotibece Jesus joɡ̶odiitalo, odaa joɡ̶oige, moditalo, “Igamemaani mejonaɡ̶a me joenaɡ̶a ɡ̶oweenigi me Páscoa?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Odaa ja niniɡ̶odi, meetediogi, “Emiitiwaji nigotaɡ̶a, oleetibige jiɡ̶icaa ɡ̶oneleegiwa, odaaɡ̶enita, ‘Ǥoniiɡ̶axinoɡ̶odi mee, “Jiɡ̶icota noko Aneotedoɡ̶oji ane nibikotatedomi. Jeligo liweenigi Páscoa me igiiwepodi anoniotibici digoina ɡ̶adiɡ̶eladi.” ’”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Niɡ̶ijo anodiotibece joɡ̶owo ane iiɡ̶ete Jesus, odaa joɡ̶oyoe liweenigi Páscoa.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Igaanaɡ̶a enoale, Jesus ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo anodiotibece ja nicotiniwace me niodaɡ̶a.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Eɡ̶idaaɡ̶ee me niodaɡ̶a, Jesus neɡ̶eetediogi, “Ejitaɡ̶awatiwaji anewi. Ini niɡ̶ina akaamitiwaji ane idajigotiogi ineloɡ̶ododipi.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Odaa eliodi magecaɡ̶alodipi, odaa oninitecibeci ige, meetalo, “Iniotagodi, manige emeɡ̶ee ane ɡ̶adajici?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Odaa ja niniɡ̶odi, meetediogi, “Niɡ̶ini ane jibotege me jititinigi liwagedi inipaon, joaniɡ̶iniaa idajigo.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi akaa yalaɡ̶ata Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi me ideleo. Pida nagoodi niɡ̶ina ɡ̶oneleegiwa ane idajigotiogi ineloɡ̶ododipi, igaataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji ewi me iloikatidi. Domaɡ̶a daɡ̶axa mele daaditiɡ̶ica menitini niɡ̶ini ɡ̶oneleegiwa!”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Odaa Judas, niɡ̶ijo ane yajigo Jesus, jaɡ̶aɡ̶a ige, meetalo, “Iniiɡ̶axinoɡ̶odi, manige emaɡ̶a ɡ̶adajici?” Odaa Jesus jeɡ̶eeteta, “Adomaɡ̶a leeditibige madigee!”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Eɡ̶idaaɡ̶ee me niodaɡ̶a, Jesus ja dibate ijo paon, odaa diniotagodetedibigimece Aneotedoɡ̶oji. Odaa ja inoke me yajigotediogi niɡ̶ijo anodiotibece, odaa meetediogi, “Abaatege, odaa elici niɡ̶idi paon! Ane micataɡ̶a daɡ̶a yolaadi.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Niɡ̶idiaaɡ̶idi ja dibate ajo goopa ane nolee viinyo, odaa ja diniotagodetedibigimece Aneotedoɡ̶oji. Odaa jaɡ̶aɡ̶a yajigotediogi niɡ̶ijo anodiotibece naɡ̶ajo goopa, meetediogi, “Acipeta akaamitawecetiwaji!
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Igaataɡ̶a niɡ̶ida viinyo micataɡ̶a daɡ̶a yawodi ane inadooɡ̶odi, jaotibige Aneotedoɡ̶oji mida gela nimaweneɡ̶egi me dinilakidetetege niɡ̶ina oko. Odaa natigide Aneotedoɡ̶oji yakadi me iwilegi libeyaceɡ̶eco inatawece oko.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ejitaɡ̶awatiwaji anewi. Me daɡ̶adiaa jacipe daɡ̶akaami igiiwepoditece niɡ̶ida viinyo. Pida jacipeta niɡ̶ica gela viinyo makaami igiiwepodi nige jatecoɡ̶ojoɡ̶o miditaɡ̶a niɡ̶idi anejonaɡ̶a ane laɡ̶ajegitetema Aneotedoɡ̶oji loiigi.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Odaa niɡ̶idiaaɡ̶idi joɡ̶odigaanaɡ̶atibigimece Aneotedoɡ̶oji. Odaa jiɡ̶igotibeci minitaɡ̶a Lojotaɡ̶adi Oliveira.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Odaa Jesus meetediogi, “Niɡ̶ina enoale akaamitawecetiwaji adalati moka eetece, igaataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi yalaɡ̶ata ane ligegi Aneotedoɡ̶oji, niɡ̶ijo mee, ‘Jeloadi nowienoɡ̶odi waxacocoli, odaa idiwatawece niwaxacocoli ilaagitedibece.’
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Pida nige idewiɡ̶atace, odaa ejigo idinewade miditaɡ̶a nipodigi Galiléia.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Pida Pedro naɡ̶a niniɡ̶odi, meetalo, “Icaaɡ̶ica niginatawece etiɡ̶adalati, pida ee baadaɡ̶a ɡ̶adalati.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Odaa Jesus meeteta, “Ejitaɡ̶awa anewi. Niɡ̶ina enoale, aniɡ̶icatibige daɡ̶a anoe okoɡ̶okoodi, odaa niɡ̶ida makaami itoatadiɡ̶ida meni me daɡ̶adowooɡ̶oti.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Pedro meetalo, “Icaaɡ̶ica nige leeditibige makaami yemaɡ̶awa, pida baadaɡ̶a adakatiwece yacilo deɡ̶eji me daɡ̶a ɡ̶adowooɡ̶oti.” Odaa ijotawece niɡ̶ijo eledi anodiotibece idaɡ̶aɡ̶a oyatigi ligegi.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Odaa Jesus ja lixigaɡ̶awepodi niɡ̶ijo anodiotibece midiwataɡ̶a icoa enanigijedi “oliveira” anodita Getsêmani. Odaa meetediogi, “Inaaɡ̶anicootetiwaji digoina. Ejigawaanigi digoida odoe jotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Odaa ja yadeegi Pedro me lixigaɡ̶awa ijaaɡ̶ijoa itoataale lionaɡ̶a Zebedeu, João ijaa Tiago. Odaa eliodi Jesus magecaɡ̶alo, codaa eliodi me doɡ̶owikomata.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Odaa meetediogi, “Eliodi me Ee agecaɡ̶alo codaa jeemitetece mica ina daantaɡ̶a doletibige me ideleo. Inaaɡ̶onitetiwaji digoina codaa adinowetitiwaji.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Odaa Jesus jiɡ̶igoawaanigi odoe, naɡ̶a yamaɡ̶atedini lokotidi, odaa ja yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, mee, “Eiodi, nige yakadi, jiniɡ̶ikani deɡ̶eliodi me jawikode. Pida ajemaa daɡ̶a jao ane emaɡ̶a jemaa, pida jemaa me jao niɡ̶ina anemaani.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Niɡ̶idiaaɡ̶idi ja dopitetege niɡ̶ijo itoatadiɡ̶ida anodiotibece, odaa jiɡ̶icotediogi me niotaɡ̶a. Odaa meeteta Pedro, “Agodaɡ̶akati doɡ̶okateciɡ̶iniawaanigi maɡ̶aɡ̶a adinowetitiwaji?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Adinoweti, codaa otaɡ̶aneɡ̶eni Aneotedoɡ̶oji, bidige aɡ̶ikani madinakatoni leeɡ̶odi ɡ̶adawikodico. Catiwedi ɡ̶adaaleɡ̶enali beɡ̶emaani maniwitici, pida ɡ̶adolaadi aɡ̶ica loniciwaɡ̶a otaɡ̶ateciɡ̶ini.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Jesus jiɡ̶igotace yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, odaa mee, “Eiodi, nige leeditibige me jixomaɡ̶ateetedijo inoatawece ane yawikodico ane dakake, Ee daɡ̶axa me jemaa mawii anemaani.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Odaa ja dopitacetege niɡ̶ijo anodiotibece, odaa icotacediogi me niotaɡ̶a, leeɡ̶odi eliodi liotaɡ̶a, odaa aɡ̶oyakadi me noleticoace.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Odaa ja yoyatace, odaa jiɡ̶igotace yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, odaa yopilaɡ̶ateetedeloco ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo ane ligegite Aneotedoɡ̶oji.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Niɡ̶idiaaɡ̶idi Jesus ja dopitacetege niɡ̶ijo anodiotibece, odaa meetediogi, “Eɡ̶idaaɡ̶enitiwaji me iote, anigaaxe? Digawini! Jiɡ̶icota lakata Aneotedoɡ̶oji ane nibikotatedomi. Natigide, Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi, jeɡ̶etidajigotiogi libaaɡ̶adi ɡ̶oneleegiwadi abeyacaɡ̶aɡ̶a.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Adabititiniwacetiwaji, jopilaɡ̶a! Digawinitege! Jiɡ̶inaa niɡ̶ijo ane idajigotiogi ineloɡ̶ododipi.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesus eɡ̶idaaɡ̶eeteda me dotaɡ̶a niɡ̶icotalo Judas, niɡ̶ijo ane-diotibece Jesus, lokaaɡ̶etedipi niɡ̶ijo anodiotibece. Odaa Judas lixigaɡ̶awepodi ijo noiigi-nelegi onadeegi nodaajoli-ocaɡ̶atedi inaa laxacoɡ̶onaɡ̶atedi. Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa laxokodi lacilodi judeutedi joaneɡ̶epaaɡ̶oimonya niɡ̶ijo noiigi-nelegi. |src="cn01814B.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Mateus 26.47"
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Niɡ̶ijo ane yajigo Jesus akaa dinilakidetege niɡ̶ica anodaaɡ̶ee me ikee ane diɡ̶etedigi Jesus. Meetiogi, “Niɡ̶ica ane inapicoɡ̶o me idecoaditece, jiɡ̶idaaɡ̶idoa niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwa anoleetibigetiwaji. Odaaɡ̶aniwiloteda!”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Niɡ̶ijo Judas niɡ̶icotiogi, ja dowicetelogo Jesus, odaa meetalo, “Ele ɡ̶ocidi, iniiɡ̶axinoɡ̶odi?” Odaa ja napicoɡ̶o.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meeteta, “Yokaaɡ̶edi, ageniteloco niɡ̶ica ane ɡ̶abakedi managi!” Odaa joɡ̶ototelogo Jesus, joɡ̶odibatalo moniwilo.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Pida anigepidiɡ̶ica niɡ̶ijo anodiotibece nixigitice lodaajo-ocaɡ̶ataɡ̶a, odaa ja yakagidi napaaɡ̶ate ane diɡ̶eticogi libaaɡ̶adi liotagi niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Pida Jesus meeteta, “Ixomitinece ɡ̶adodaajo ɡ̶anaɡ̶aaɡ̶axi. Igaataɡ̶a niɡ̶ina ane nixigitice lodaajo me didele, aɡ̶oiwoko moyeloadi oyatita nodaajo-ocaɡ̶ataɡ̶a.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Agodoɡ̶owooɡ̶oti daɡ̶a jemaa me jipokotalo Eiodi, odaa agotaɡ̶a leegi, taɡ̶a niwakatee anigetaɡ̶a liwokodi miili aanjotedi modoweditiloco?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Pida daɡ̶a idoɡ̶atedicogi libaaɡ̶adi niɡ̶ina ineloɡ̶ododipi, agotiɡ̶icotece niɡ̶ijoa lotaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji anoyalaɡ̶atiwa.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Odaa naɡ̶aca lakata, Jesus meetediogi niɡ̶ijo noiigi-nelegi, “Igame leeɡ̶odi manadeegi inoa ɡ̶adodaajoli-ocaɡ̶atedi inaaɡ̶inoa ɡ̶adaxacoɡ̶onaɡ̶atedi managi adiwilotiwaji? Domige Ee ɡ̶oneleegiwa ɡ̶onematagodi? Niɡ̶ijoa nokododi eliodi me idejotibige minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, anei me idicotini odaa jiniiɡ̶axitiniwace noiigi-nelegi, pida aɡ̶adiwilotiwaji.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Pida natigide inoatawece niɡ̶inoa ɡ̶adoenatakatiwaji eotibige micotece ane diniditeloco Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi moyalaɡ̶atiwa niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko.” Odaa ijotawece niɡ̶ijo anodiotibece Jesus joɡ̶oyaladi, jiɡ̶ialetibigiwaji.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Odaa niɡ̶ijo anoniwilo Jesus joɡ̶oyadeegitedicogi minitaɡ̶a diimigi-nelegi liɡ̶eladi Caifás, ane lacilo idiwatawece sacerdotitedi. Jiɡ̶idiaa latecaɡ̶adi niɡ̶ijo anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, ijaaɡ̶ijoa laxokodi lacilodi judeutedi.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pedro diotece Jesus, pida aɡ̶ipegitece. Diotece neɡ̶epaa niogóteloco liɡ̶eladi lacilo-sacerdotitedi. Naɡ̶a dakatio, odaa jiɡ̶idiaa nicotini awatege icoa nowienaɡ̶anadi, yemaa me iwi niɡ̶ica anodigotalo Jesus.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa lacilodi judeutedi idiaaɡ̶idiwa icoa lilokaɡ̶awadi iditawece odoletibige me nilaagedi Jesus. Odoletibige oko ane diwitaka anee mica Jesus loenatagi ane beyagi, domoɡ̶owotibige mida ane leeɡ̶odi moyeloadi.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Pida idaaɡ̶ida meliodi oko awitakaɡ̶aɡ̶a anidiaaɡ̶i miditaɡ̶a, pida aɡ̶ica oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a itoataale oko ane itiwage liwitakeco niɡ̶ina modotaɡ̶atibige Jesus. Niɡ̶idiaaɡ̶idi jiɡ̶ijoa itoataale ɡ̶oneleegiwadi anototicogi lodoe.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Odaa modi, “Ijo me jajipaaɡ̶atalo mee, ‘Jakadi me jojiketini Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, odaa idabiteɡ̶etacini catiwedi itoatadiɡ̶ida nokododi.’”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Odaa niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi ja dabiditini, odaa ja ige Jesus, meetalo, “Ida makaami aɡ̶otaɡ̶ani? Niɡ̶idoa itoataale ɡ̶oneleegiwadi migoyeloɡ̶odi anewi ina modakapetaɡ̶agi?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Pida Jesus aɡ̶ica anigetiɡ̶ida ligegi. Odaa niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi meetalo, “Jibake Liboonaɡ̶adi Aneotedoɡ̶oji me ɡ̶adiiɡ̶eni me aneloɡ̶otitoɡ̶owa! Naɡ̶akamaɡ̶akaami icoa Lionigi Aneotedoɡ̶oji, ane niiɡ̶e me ɡ̶odatamaɡ̶ateetetege ɡ̶odaxakawepodi?”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesus naɡ̶a niniɡ̶odi, meeteta, “Analiiki ɡ̶agegi, jeɡ̶emeɡ̶ee. Pida ejitaɡ̶awatiwaji nigidiaaɡ̶idi adati nige idopitijo, Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi. Icota me idicotini liwai libaaɡ̶adi Aneotedoɡ̶oji aneliodi notoetiigi, odaa idaxoditini jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi, jiniotinece lolaadi.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Odaa niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi yaawidigidice lowoodi me ikee me yakadi me beyagi niɡ̶ijoa lotaɡ̶a Jesus. Odaa mee, “Beyagi me dotaɡ̶atedibige Aneotedoɡ̶oji, igaataɡ̶a diniciaceeketetege Aneotedoɡ̶oji. Odaa aɡ̶alee jopooɡ̶atibige eledi oko nakataɡ̶anadi moyeloɡ̶odi minoa loenataka ane beyagi. Igaataɡ̶a jaɡ̶ajipaatalotiwaji lotaɡ̶a me beyagi me dotaɡ̶atedibige Aneotedoɡ̶oji.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Enige, amiida ica ane iniɡ̶atalo?” Odaa joɡ̶oniniɡ̶odi, modita, “Niɡ̶idoa idokida me nilaagedi, odaa leeditibige me yeleo.”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Odaa joɡ̶oyawaletigi latobi Jesus, codaa onalaketedibige. Odaa niɡ̶ijo anonaxacoɡ̶otedibige moditalo,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 “Natigide, niɡ̶ida makaami ane eni me ɡ̶adiiɡ̶eni Aneotedoɡ̶oji. Nigewi me ɡ̶adiiɡ̶eni Aneotedoɡ̶oji, aneloɡ̶otitoɡ̶owa niɡ̶ica ane ɡ̶adaxaciɡ̶i!”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Pedro nicote digoida niogóteloco liɡ̶eladi niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi. Aca awicije liimete lacilo-sacerdotitedi niɡ̶icota Pedro, odaa meeta, “Niɡ̶ida ma-aami icaa ina daɡ̶a ado-ooni mijoataɡ̶a Jesus ane icoɡ̶otedicogi nipodigi Galiléia.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Pida Pedro mee me niwitakegi lodoe iditawece niɡ̶ijo oko, mee me dotaɡ̶a, “Aɡ̶ica daɡ̶a jowooɡ̶odi ica ane ɡ̶adalakita.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Niɡ̶idiaaɡ̶idi jiɡ̶igo midataɡ̶a ijo epoagi me jiniiɡ̶atiwece niogó liɡ̶eladi niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi. Odaa aca eledi awicije niimete meetiogi niɡ̶ijo oko, “Niɡ̶ini aaginaɡ̶a lixigaɡ̶awa Jesus ane icoɡ̶otedicogi nigotaɡ̶a Nazaré.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Odaa Pedro ja diwitakatace mee me daɡ̶a yowooɡ̶oditeda Jesus, odaa mee me dinigetaɡ̶atee, “Aɡ̶icoa daɡ̶a jowooɡ̶odi niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Aɡ̶ica daɡ̶a leegi anigepidiɡ̶ica niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi anidiaaɡ̶i, niɡ̶ipegita Pedro, odaa meeta, “Icaa ina daɡ̶akaami anigepidiɡ̶ica niɡ̶ijo ane idei mijoataɡ̶a Jesus, igaataɡ̶a ɡ̶adotaɡ̶anaɡ̶awa niɡ̶ina oko ane icoɡ̶oticogi nipodigi Galiléia.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Odaa Pedro jeɡ̶ee me yakadi Aneotedoɡ̶oji me iloikatidi nige diwitaka, odaa jeɡ̶ee, “Ewi me diɡ̶icoateda me jowooɡ̶odi niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa, ajiwitaka!” Odaa aɡ̶ica daɡ̶a leegi, jaɡ̶anoe okoɡ̶okoodi.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Odaa Pedro ja nalaɡ̶atibige niɡ̶ijo ane ligegite Jesus, niɡ̶ijo neɡ̶eete, “Aniɡ̶icatibige daɡ̶a anoe okoɡ̶okoodi, odaa itoatadiɡ̶ida meni me daɡ̶a adowooɡ̶oti.” Odaa ja noditicogi we niogó niɡ̶ijo diimigi, eliodi magecaɡ̶alo, codaa anoetibece.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.