Mateus 21
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Niɡ̶ijo Jesus ijaaɡ̶ijo anodiotibece noɡ̶odipegita nigotaɡ̶a Jerusalém, joɡ̶otota neɡ̶epaa nigotakawaana Betfagé, anipegitege lojotaɡ̶adi ane liboonaɡ̶adi “Oliveira”. Joaniɡ̶idiaaɡ̶i Jesus naɡ̶a iiɡ̶e itoataale niɡ̶ijo anodiotibece migotibeci odoe.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Meetediogi, “Emiitiwaji manitaɡ̶a nigotakawaana digoida ɡ̶ododoe, odaa maleekokakaatio jaɡ̶aniaa boliico dinigoetini, iniaaɡ̶ini boliicawaanigi manitaɡ̶a. Owileceni, odaa anadeegitediwa!
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Odaa nigica ane ɡ̶adige ane leeɡ̶odi mowileceni naɡ̶ani boliico, enitatiwaji, ‘Ǥoniotagodi yopotedibige. Aleegi odaa nopilaɡ̶aditedaɡ̶awatiwaji.’”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Niɡ̶ida anee eotibige micotece lotaɡ̶a niɡ̶ijo ane yeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko niɡ̶ijo jotigide, niɡ̶ijo neɡ̶ee,
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “Enitiogi niɡ̶idi niɡ̶eladimigipitigi Jerusalém,
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Odaa niɡ̶ijo itoataale anodiotibece jiɡ̶igotibeci, odaa joɡ̶owo niɡ̶ijo ane iiɡ̶ete Jesus.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Joɡ̶onadeegi niɡ̶ijo boliicawaanigi ajaaɡ̶ajo eliodo, odaa joɡ̶oyexaɡ̶ateloco nicaapatedi, odaa Jesus ja waxoditedeloco.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Eliodi oko oipecetedice nicaapatedi niɡ̶ijo naigitece, inatecibece boɡ̶onakagidi niale laamotiidi, odaa oilaagaɡ̶aditedinece naigi moiweniɡ̶ide Jesus.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Eliodi oko igotibeci lodoe, codaa eliodi eledi oko boɡ̶odilokotelogo, odaa ijotawece napaawaɡ̶ateloco, modi,
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Niɡ̶ijo Jesus naɡ̶a dakatediwece nigotaɡ̶a Jerusalém, eliodi niɡ̶eladimigipi itaɡ̶atibigiwaji, dinigetiwage, modi, “Amiiniwa icoa ɡ̶oneleegiwa?” |src="CN01784B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Mateus 21.10"
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Odaa niɡ̶ijo noiigi-nelegi anijo mijoataɡ̶a Jesus joɡ̶oniniɡ̶odi, modi, “Niɡ̶iniwa joaniɡ̶iniaaɡ̶iniwa Niɡ̶ina ane yeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko, Jesus, anelatedibige nigotaɡ̶a Nazaré midi nipodigi Galiléia.”
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Jesus naɡ̶a dakatediwece Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, ja niticoitedicoace ijotawece niɡ̶ijo ane enaanaɡ̶anaɡ̶a ijaaɡ̶ijo ane oojeteeɡ̶a. Odaa yamaɡ̶atedini nameejatedi niɡ̶ijo anoiikoaɡ̶e dinyeelo, codaa me nibaancotedi niɡ̶ijo anoyaa yotipitedi.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Odaa meetediogi, “Maditaɡ̶a lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji, iwoteloco ane ligegi, niɡ̶ijo neɡ̶ee, ‘Idokoyatigi iɡ̶eladi me diimigi anei oko modoɡ̶etetibigimece Aneotedoɡ̶oji.’ Pida akamaɡ̶akaamitiwaji baɡ̶ademii micataɡ̶a daɡ̶a naɡ̶ataɡ̶adi olicaɡ̶aɡ̶a.”
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Niɡ̶idiaaɡ̶idi icoa ɡ̶oladi icaaɡ̶icoa alejaadotedi enagitibeci midoa Jesus minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, odaa ja nicilatiditediniwace.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Pida niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijo anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, eliodi me neliɡ̶ideeɡ̶a, noɡ̶onadi niɡ̶ijoa ɡ̶odoxiceɡ̶etedi Jesus aneote, codaa noɡ̶owajipatiogi nigaanigipawaanigi me napaawaɡ̶ateloco mini Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, modi, “Jemaanaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji me iweniɡ̶ide Niɡ̶iniwa anida aneetetege licoɡ̶egi Davi!”
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Odaa moditalo Jesus, “Ida makaami ajipaata ida ligegi idi nigaanigipawaanigi?” Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Ja jajipatiogi. Pida ajawienataka naɡ̶alomeɡ̶enitelocotiwaji ane diniditeloco Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi, miditaɡ̶a niɡ̶ijo anee, ‘Aneotedoɡ̶oji ja niiɡ̶axitediniwace lionekadawaanaɡ̶a inaa nigaanigipawaanigi anodaaɡ̶ee me joɡ̶eeɡ̶atibigimece Aneotedoɡ̶oji ane eneɡ̶egi ele mejinaɡ̶a me joɡ̶eeɡ̶atibigimece.’”
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Odaa Jesus ja yototedicoace, ja noditedice Jerusalém, jiɡ̶igo nigotakawaana Betânia. Odaa jiɡ̶idiaa limedi.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Neɡ̶eledi noko me nigoitijo, Jesus joɡ̶opitacedicogi Jerusalém, odaa ja nigicile.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Naɡ̶a nadi ajo libatadi “fiigoigo” liniogotibece naigi, odaa ja diiteta. Pida aɡ̶aca yakadi ela, inokinoa laamotiidi. Odaa meeteta naɡ̶ajo niale, “Aɡ̶aleeɡ̶akati majici fiigo!” Odaa aɡ̶ica daɡ̶a leegi naɡ̶ajo fiigoigo ja yadilo.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Niɡ̶ijo noɡ̶onadi niɡ̶ijo anodiotibece niɡ̶ijo niciagi, odaa eliodi moyopo, modi me notaɡ̶anaɡ̶a, “Niɡ̶ica meo me yediiɡ̶a me yadilo naɡ̶ada niale!”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Jesus ja niniɡ̶odi, meetediogi, “Ejitaɡ̶awatiwaji anewi. Niganakatonitetiwaji Aneotedoɡ̶oji, codaa nige daɡ̶awienatakani, yakadi mawii liciagi niɡ̶ida anejigota naɡ̶ada fiigoigo, codaa yakadi mawii caticeditace ane jao. Yakadi menitatiwaji naɡ̶adi wetiɡ̶a, ‘Alatii, emii adinokolenitinigi akiidi-eliodi!’ Odaa naɡ̶adi wetiɡ̶a jaɡ̶alatí.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Niganakatonitetiwaji Aneotedoɡ̶oji, yakadi mabaategetiwaji okanicodaaɡ̶ica niɡ̶ica anipokitalo Aneotedoɡ̶oji niɡ̶ina motaɡ̶aneɡ̶eni.”
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Jesus joɡ̶opitacedicogi minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, odaa ja niiɡ̶axitediniwace ica noiigi. Niɡ̶ijo naɡ̶a diiɡ̶axinaɡ̶a, jiɡ̶igotibeci midoataɡ̶a niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa laxokodi lacilodi niɡ̶idi noiigi. Odaa joɡ̶oige Jesus, moditalo, “Amiida ica ɡ̶anaɡ̶atetigi mawiite inoa ane ɡ̶adoenataka? Amiijo ica ane yajigotaɡ̶awa ɡ̶anaɡ̶atetigi?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Naɡ̶a niniɡ̶odi Jesus, meetediogi, “Ee aaɡ̶aɡ̶a ida igikaneɡ̶egi. Nigadigititiwaji, odaa jaɡ̶aɡ̶a jeloɡ̶oditaɡ̶awa ane najigotiwa inaɡ̶atetigi.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Enice, amiijo ica ane yajigota naɡ̶atetigi João Batista me nilegetiniwace oko? Mige Aneotedoɡ̶oji, oɡ̶oa, domige oko oyajigota naɡ̶atetigi?”
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Pida deɡ̶ejinaɡ̶a, ‘Me ɡ̶oneleegiwadi oyajigota naɡ̶atetigi João.’ Odaa niɡ̶ina noiigi joɡ̶oyelatoɡ̶odomi, igaataɡ̶a oyiwaɡ̶adi me Aneotedoɡ̶oji niiɡ̶e João me nilegetiniwace oko, odaa geme idoiiɡ̶atiogi niɡ̶idi noiigi.”
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Noɡ̶oniniɡ̶odi Jesus, moditalo, “Ajowooɡ̶otaɡ̶a ane yajigota naɡ̶atetigi João.” Odaa Jesus meetediogi, “Enice Ee ajeloɡ̶oditaɡ̶awatiwaji ane najigotiwa inaɡ̶atetigi me jaote niɡ̶inoa yoenataka.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Pida amiida ica anakatitecetiwaji? Ica ɡ̶oneleegiwa onidiwa iniwataale lionaɡ̶a. One diita niɡ̶ica lionigi boɡ̶oxiiɡ̶odi, odaa oneeta, ‘Ionigi, niɡ̶ina noko emii abaa midiwa eyanigijedi uuva!’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Naɡ̶a igidi, meeta, ‘Ee aɡ̶ejigo.’ Pida niɡ̶idiaaɡ̶idi ja dinilaatibece, naɡ̶a iigi lowoogo, odaa jiɡ̶igo diba.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Niɡ̶ijo eliodi jaɡ̶aɡ̶a diita niɡ̶ijo eledi lionigi, jaɡ̶aɡ̶a iiɡ̶e migo diba. Odaa jeɡ̶eeta eliodi, ‘Je iniotagodi! Jeɡ̶ejigo.’ Pida aɡ̶igo.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Amepidiɡ̶ica ijoa lionaɡ̶a eo ane yemaa eliodi?” Odaa niɡ̶ijoa lacilodi noiigi joɡ̶oniniɡ̶odi, moditalo, “Niɡ̶ijo lionigi liidaɡ̶a.” Odaa Jesus meetediogi, “Ejitaɡ̶awatiwaji niɡ̶ina anewi. Aneotedoɡ̶oji dibatetege codaa me iiɡ̶e laaleɡ̶enali niɡ̶ijo anodibatibigege ninyeelo ninionigi-eliodi romaanotedi, inaa ewocomigipi, niɡ̶ina oko anakatitiwaji meliodi me abeyacaɡ̶aɡ̶a, pida Aneotedoɡ̶oji baadaɡ̶a iiɡ̶eteda ɡ̶adaaleɡ̶enalitiwaji.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Igaataɡ̶a João Batista enagi, odaa ikee niɡ̶ica anodaaɡ̶ee me ejoɡ̶otalo Aneotedoɡ̶oji, pida niɡ̶ida makaamitiwaji aɡ̶iwaɡ̶ati lotaɡ̶a João. Pida niɡ̶ijo anodibatibigege ninyeelo ninionigi-eliodi romaanotedi ijaaɡ̶ijoa ewocomigipi boɡ̶oyiwaɡ̶adi. Pida niɡ̶ida makaamitiwaji, naɡ̶anati me eniwaɡ̶atakanaɡ̶a codaa modiotece Aneotedoɡ̶oji, idokee aɡ̶adinilaanitibecetiwaji, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a iwaɡ̶ati João.”
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Jesus eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶a, meetediogi, “Digajipaatatiwaji niɡ̶ida eledi natematigo anida ane jiciaceeketege! Onini ica ane nebi icoa iiɡ̶otedi aneyatelogo elanigijedi uuva, odaa ja niotaa. Codaa jonaɡ̶a iwila aca nalice lajo monoɡ̶a uuva liwagedi, codaa dabiteɡ̶etini lipe libeoɡ̶adi ica anoyowie elanigijedi. Niɡ̶idiaaɡ̶idi ja yajigotiogi me niwaiɡ̶awepodi icoa nawodaɡ̶anadi niɡ̶ijoa elanigijedi. Odaa ja diniwiaje.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Naɡ̶a nipegi monopilaɡ̶aditedio elali, odaa ja iiɡ̶e icoa liotaka, iiɡ̶etiogi niɡ̶ijoa nawodaɡ̶anadi modibatege niɡ̶ica liwai ane nebi.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Pida niɡ̶ijoa nawodaɡ̶anadi joɡ̶odibatiogi niɡ̶ijoa liotaka. Onica ica ononaxacoɡ̶otibige, ica eledi boɡ̶odaa oyeloadi, ica eledi boɡ̶onexaa onigidatice.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Odaa niɡ̶ica ane nepilidi enanigijedi ja iiɡ̶e eletidi liotaka, pida niɡ̶ijoa nawodaɡ̶anadi owo liciagi anodigotiogi niɡ̶ijoa odoejedipi ane iiɡ̶e.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Noɡ̶owidijegi ja iiɡ̶e ica epaa lionigi, meetibige le, ‘Ejime odeemitetibige ionigi.’
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Pida niɡ̶ijoa nawodaɡ̶anadi noɡ̶onaditege niɡ̶ijo lionigi, odaa modi me dinotaɡ̶aneɡ̶e, ‘Niɡ̶ina anenagi niɡ̶ijo lionigi anicota me nepilidi niɡ̶inoa nawodigijedi eliodaɡ̶ajetecidi. Ele me jeloataɡ̶a, odaa niɡ̶inoa nawodigijedi ja ɡ̶onepilidi!’
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Odaa joɡ̶odibata niɡ̶ijo lionigi ane nepilidi nawodigijedi, odaa joɡ̶oyadeegiticogi wetice niɡ̶idiwa nawodigijedi, odaa joɡ̶oyeloadi.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Nige limedi menagi niɡ̶ijo ane nepilidi nawodigijedi, amigida ica anigotiogi idiwa nawodaɡ̶anadi?”
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Noɡ̶oniniɡ̶odi Jesus, moditalo, “Eo meliodi me nawikodeeɡ̶a codaa nigodi niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi abeyacaɡ̶aɡ̶a. Odaa yadilaɡ̶aneɡ̶eta lawodigijedi eletidi nawodaɡ̶anadi, anepaɡ̶a oyopilaɡ̶adita niwai anida aneetege nigicota noko monopilaɡ̶aditedio.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Odaa meetediogi Jesus, “Ajawienataka naɡ̶alomeɡ̶enitelocotiwaji maditaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi, niɡ̶ijo anee,
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi mejitaɡ̶awatiwaji Aneotedoɡ̶oji me daɡ̶adiaa iiɡ̶e ɡ̶adaaleɡ̶enali, pida ja iiɡ̶e laaleɡ̶enali eledi oko anepaɡ̶a oyoe niɡ̶ica ane yemaa Aneotedoɡ̶oji.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Nigica oko aneniteloco naɡ̶ani wetiɡ̶a, odaa ja napeegitibige, eote liwailidawaanaɡ̶a. Pida naɡ̶ani wetiɡ̶a niganipaɡ̶a eniteloco oko, iopaaɡ̶adi codaa yeloadi niɡ̶ica oko.”
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa fariseutedi noɡ̶owajipatalo niɡ̶ijoa natematiko anida ane iciaceeketege Jesus meyatemati, odaa joɡ̶oyowooɡ̶odi niɡ̶idiaaɡ̶eetediogi Jesus.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Odaa ja domoɡ̶oyemaa moniwilo Jesus, pida aɡ̶ica nimaweneɡ̶egi leeɡ̶odi odoitiogi niɡ̶ijo noiigi, igaataɡ̶a niɡ̶ijo noiigi oyakadi Jesus miniɡ̶ina ane yeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.