Lucas 24
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Naɡ̶a domiingo me nigoitijo, niɡ̶ijo iwaalepodi jiɡ̶igotibeci midataɡ̶a niɡ̶ijo lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a anoyatice lolaadi Jesus, oyadeegi nadokojetedi anoyoe. Codaa ijo eledi iwaalepodi lixigaɡ̶awepodi.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Niɡ̶icotiobeci, odaa joɡ̶onadi naɡ̶ajo wetiɡ̶a nelegi anoyatita monoxoco niɡ̶ijo lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a, joɡ̶onoɡ̶aticogi niɡ̶ijo aneitice.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Pida naɡ̶a dakatiobece, aɡ̶aleeɡ̶ica moyakadi lolaadi Ǥoniotagodi Jesus.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Aɡ̶oyowooɡ̶odi ane diitigi niɡ̶ida niciagi, odaa eɡ̶idaaɡ̶ee me nowookonaɡ̶a, codaa noɡ̶onida dinikeetiogi lodoe itoataale ɡ̶oneleegiwadi, odinixotinigilo nowoodi ane datale. |src="cn01853B.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 24.4"
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Odaa niɡ̶ijo iwaalepodi eliodi me doitibigiwaji, dakagitiniwace neɡ̶epaa iiɡ̶o. Odaa niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi ja nigikanaɡ̶a, modi, “Igaameni ina moleetibigetiwaji midiwataɡ̶a émaɡ̶aɡ̶a ijoa baanaɡ̶a yewiɡ̶a?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Aɡ̶icoatedigi digoina, pida ja yewiɡ̶atace. Eɡ̶analakitibigetiwaji ijoa lotaɡ̶atedaɡ̶awa maleeɡ̶idiaaɡ̶itedice nipodigi Galiléia, niɡ̶ijo neɡ̶eetedaɡ̶awatiwaji,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘Ee, Ǥoneleegiwa ane jicoɡ̶otibigimece ditibigimedi, leeditibige metidajigotiogi ɡ̶oneleegiwadi abeyacaɡ̶aɡ̶a, codaa etidototeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate, igaanige ixomaɡ̶atedijo itoatadiɡ̶ida nokododi, odaa ja idewiɡ̶atace.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Odaa niɡ̶ijo iwaalepodi joɡ̶onalaɡ̶atigilo niɡ̶ijoa lotaɡ̶a.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Odaa joɡ̶opitibeci, me icoɡ̶oticogi midataɡ̶a lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a, igotibeci oyeloɡ̶oditiogi niɡ̶ijo oonze anodiotibece Jesus, ijaaɡ̶ijo eletidi.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Niɡ̶ijo iwaalepodi noɡ̶oyatematitiogi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Jesus, anonadi, niɡ̶idi iwaalepodi liboonaɡ̶atedi Maria Madalena, Joana, Maria ane eliodo Tiago, ijaaɡ̶ijo eledi iwaalepodi lixigaɡ̶awepodi.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pida noɡ̶owajipata niɡ̶ijo latematigo niɡ̶ijo iwaalepodi, oyakadi ina daɡ̶a dinetoletibigiwaji, odaa aɡ̶oyiwaɡ̶adi.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Pida naɡ̶a dabiditi Pedro, odaa ja walokoditicogi midataɡ̶a niɡ̶ijo lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a. Niɡ̶icoticogi, odaa dakagitini iwitiwece catiwedi. Pida ijoka naditeda niɡ̶ijoa niɡ̶elateli. Odaa joɡ̶opiticogi liɡ̶eladi, eliodi me nawela leeɡ̶odi niɡ̶ijo ane nadi.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo noko itoataale anodiotibece igotibeci manitaɡ̶a nigotakawaana anodita Emaús, ejime itoa leegoa me yototice Jerusalém.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi odinotaɡ̶aneɡ̶etigi niɡ̶icoa ane loanico Jesus.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Eoniɡ̶idaaɡ̶ee me dinotaɡ̶aneɡ̶e, dinotigimadetiwage, naɡ̶a iwidatediogi Jesus, odaa ja lixigaɡ̶awepodi.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Odaa noɡ̶onadi aɡ̶oyowooɡ̶odi, Aneotedoɡ̶oji eote me doɡ̶oyowooɡ̶oditeda.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Odaa Jesus ja nigetediniwace, meetediogi, “Amiina ica ane ɡ̶adalakitatiwaji ina naigitece? Codaa igame leeɡ̶odi ina makaami agecaɡ̶alodipi?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Odaa ica ane liboonaɡ̶adi Cleopas ja igidi, meetalo, “Manigakamokakaami ane ideoni Jerusalém, ane daɡ̶a yowooɡ̶odi ijo niciagi, natigidiwaɡ̶a niɡ̶ijoa nokododawaanaɡ̶a ane ixomaɡ̶atedice?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Odaa ja digika, meetediogi, “Amiida ica niciagi ane ɡ̶adalaki?” Odaa joɡ̶oigidi, moditalo, “Idinotaɡ̶aneɡ̶enaɡ̶atigi ninyaagi Jesus, niɡ̶ijoa anelatedibige Nazaré. Inaaɡ̶ina niɡ̶ina ane yeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko, eliodi nimaweneɡ̶egi niɡ̶ina me dotaɡ̶a, codaa owidi loenataka datikate loniciwaɡ̶a lodoe Aneotedoɡ̶oji, codaa me lodoe eliodi oko.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa ɡ̶odacilodi oyajigo moyeloadi, odaa joɡ̶oyototedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Pida ja domiɡ̶ijaa jaliiɡ̶atalo me yatamaɡ̶ateetetege ɡ̶odoiigi Israel niɡ̶ina laxakawepodi. Pida niɡ̶ina noko jeɡ̶eote itoatadiɡ̶ida nokododi moyeloadi.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Pida ijo iwaalepodi ɡ̶odokaaɡ̶etedipi mejiwaɡ̶atibece Ǥoniotagodi, owotibige meliodi me ɡ̶odawela. Eka yapacaɡ̶atege nigoi, niɡ̶igotibeci midataɡ̶a lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a anoyatice lolaadi Ǥoniotagodi.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Odaa aɡ̶aleeɡ̶ica moyakadi lolaadi. Odaa ja dopitijo modi ica modinikeetiogi icoa aanjotedi, odaa niɡ̶icoa aanjotedi onodi ica naɡ̶a yewiɡ̶atace.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Odaa jiɡ̶ijo ɡ̶odokaaɡ̶etedipi anigotibeci midataɡ̶a niɡ̶ijo lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a, odaa joɡ̶onadi mewi niɡ̶ijo anodita niɡ̶ijo iwaalepodi. Pida aɡ̶icoa monadi Ǥoniotagodi Jesus.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Odaa Jesus jeɡ̶eetediogi, “Niɡ̶ida makaamitiwaji aɡ̶ica ɡ̶adowoogo, codaa dakake ɡ̶adaaleɡ̶enali, me daɡ̶a iwaɡ̶atiteda ijoatawece lotaɡ̶a niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Niɡ̶ijoa Aneotedoɡ̶oji ane niiɡ̶e leeditibige me dawikode, odaa ja dakatediwece miniwataɡ̶a Eliodi.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Odaa ja yeloɡ̶oditediogi ijotawece liwai Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi aneetece Jesus. Yajela niɡ̶ijo liwai Moisés ligegi, ijaaɡ̶ijo liwai aneetece Jesus, anoidi niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Niɡ̶ijo noɡ̶odipegita naɡ̶ajo nigotakawaana ane diiticogi, Jesus eote micataɡ̶a daɡ̶a ixomaɡ̶atedicogi odoe.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Odaa joɡ̶onolitedini, moditalo, “Inaaɡ̶oni mokotaɡ̶a, leeɡ̶odi ja ɡ̶ocidi.” Odaa ja dakatediwece ica diimigi, midiaaɡ̶inawaanigite.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Odaa niɡ̶ica naɡ̶a nicotedi maditaɡ̶a aca nameeja, ijaaɡ̶ijoa itoa ɡ̶oneleegiwadi, naɡ̶a dibate ica paon, odaa ja diniotagodete Aneotedoɡ̶oji. Naɡ̶a inoke niɡ̶ijo paon, odaa ja yajigotediogi.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Odaa Aneotedoɡ̶oji jeɡ̶eote niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi moyowooɡ̶odi me Jesus. Pida jiɡ̶idiaa laakadi.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Odaa oninitecibeci mee, “Agodaɡ̶aleeɡ̶aɡ̶a, jowooɡ̶otaɡ̶a naɡ̶a itineɡ̶e ɡ̶odaaleɡ̶ena, niɡ̶ijo naɡ̶a ɡ̶odotaɡ̶aneɡ̶etedice digoida naigi me neloɡ̶oditedoɡ̶owa liwai Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi?”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ajaaɡ̶ajo naɡ̶ajo lakata naɡ̶a dabiditiniwace, odaa joɡ̶opitacicogi nigotaɡ̶a Jerusalém. Odaa joɡ̶ototiogi niɡ̶ijo oonze anodiotibece Jesus, ijaaɡ̶ijo eledi oko anawatege.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Odaa moditiogi niɡ̶ijo itoataale, “Dicewi Ǥoniotagodi naɡ̶a yewiɡ̶atace. One dinikeeteta Simão.”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Odaa niɡ̶ijo itoataale jaɡ̶aɡ̶oyatemati anodaaɡ̶ee monadi digoida naigi, codaa oyatemati moyowooɡ̶odi Ǥoniotagodi niɡ̶ijo naɡ̶a inoke niɡ̶ijo paon.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Eoniɡ̶idaaɡ̶ee moyatemati, codaa noɡ̶onidoateda Jesus naɡ̶a dinikee liwigotigi. Odaa jeɡ̶eetediogi, “Jemaa Aneotedoɡ̶oji meote mele ɡ̶adaaleɡ̶enalitiwaji!”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Pida nawelatibigiwaji, codaa eliodi me doitibigiwaji, odiletibige doɡ̶onadi niwigo.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Pida meetediogi, “Igame leeɡ̶odi ina manawelatiwaji? Codaa igame leeɡ̶odi me dawienataka ɡ̶adaaleɡ̶ena?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Digawini ibaaɡ̶atedi, codaa me iɡ̶onaka! Odaa jaɡ̶anati mewi neɡ̶emeɡ̶ee. Digabaatiloco, odaa joɡ̶owooɡ̶oti neɡ̶emeɡ̶ee! Leeɡ̶odi niwigo aɡ̶icoa liboledi, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a libitaka, pida akaamitiwaji madati biɡ̶inoa iboledi.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Niɡ̶ijo neɡ̶ee, odaa ja ikee libaaɡ̶atedi, codaa me loɡ̶onaka.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Pida aneɡ̶eniwaɡ̶atakanaɡ̶a, leeɡ̶odi meliodi me nawelatibigiwaji, codaa me ninitibigiwaji. Odaa Jesus ja digika, meetediogi, “Aɡ̶ica anigetiɡ̶ida ɡ̶aweenigi domaɡ̶a jeligo?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Odaa joɡ̶oyajigotalo liwai noɡ̶ojegi niloogo.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Odaa ja dibatetege, jaɡ̶aniodi lodoe niɡ̶ijo anodiotibece.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Niɡ̶idiaaɡ̶idi Jesus meetediogi, “Maleeɡ̶inaaɡ̶ejotice makaamitaɡ̶atiwaji neɡ̶ejitaɡ̶awa me leeditibige me jixomaɡ̶ateetedice ijoatawece niɡ̶ijoa aneetici maditaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi, miditaɡ̶a niɡ̶ijo ane idí Moisés, miditaɡ̶a niɡ̶ijoa anoidi niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko, codaa midiwataɡ̶a enaco.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Odaa ja yajigotediogi lixakedi moyowooɡ̶odi ane diitigi lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Odaa jeɡ̶eetediogi, “Niɡ̶ida diniditeloco Aneotedoɡ̶oji lotaɡ̶anaɡ̶axi, Niɡ̶ijoa ane niwakatee Aneotedoɡ̶oji me yewikatidi oko, ane Cristo, leeditibige me dawikode, codaa me yeleo, odaa yewiɡ̶atace nige ixomaɡ̶atedice itoatadiɡ̶ida nokododi.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Eledi diniditeloco niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi moyeloɡ̶oditiogi niɡ̶ina oko me leeditibige modinilaatece libeyaceɡ̶eco, odaa joɡ̶odopitalo Aneotedoɡ̶oji me iwilegi laaleɡ̶enali. Niɡ̶idi liiɡ̶exedi oyeloɡ̶odi niɡ̶inoa nibodicetedi odatika liboonaɡ̶adi Cristo, minataɡ̶a inatawece noiigi, oyajela nigotaɡ̶a Jerusalém.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Akaami nakataɡ̶anadi niɡ̶ijo ane ininyaagi, odaa eloɡ̶otitedibece niɡ̶ijoa ananati!
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Odaa digawini! Emeɡ̶ee iniwakateetibigaɡ̶ajitiwaji niɡ̶ijo Eiodi aneeteta. Pida ecoɡ̶otace inaaɡ̶oni nigotaɡ̶a Jerusalém, nigepaaɡ̶abaategetiwaji Liwigo Aneotedoɡ̶oji ane icoɡ̶otibigimece ditibigimedi ane yajigotaɡ̶awa ɡ̶adoniciwaɡ̶a.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Odaa Jesus ja yadeegitedicogi wetice nigotaɡ̶a neɡ̶epaa manitaɡ̶a nigotakawaana Betânia. Naɡ̶a nawacetedibige libaaɡ̶atedi, odaa ja ibinietediogi.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Eɡ̶idaaɡ̶ee me ibinietediogi, Jesus jaɡ̶anojicetedice, odaa joɡ̶oyadeegitedibigimece ditibigimedi.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Niɡ̶ijo anodiotibece odoɡ̶etetibigimece, odaa joɡ̶opitacicogi manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Jerusalém, eliodi me ninitibigiwaji.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Odaa idioka limedi me ideiticoace minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, modigaanaɡ̶atibigimece, codaa modiniotagodetalo Aneotedoɡ̶oji. Odaa jiɡ̶idaaɡ̶ee. (Amém).
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.