Atos 5
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Onini ica ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Ananias, acaaɡ̶aca lodawa ane liboonaɡ̶adi Safira. Ananias eyaa ica nipodigi.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Odaa Ananias acaaɡ̶aca lodawa ja dinilakidetiwage midiokiditiwage me diɡ̶idiwatawece dinyeelo oyajigotiogi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi, odaa onateciɡ̶ijoa oyajigotiogi, pida icoa eletidi boɡ̶owote nepilidi.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Odaa Pedro jeɡ̶eeta Ananias, “Igame leeɡ̶odi madinikanitece Satanás me ɡ̶adiiɡ̶eni? Jeɡ̶eo manakeni minaaleni Liwigo Aneotedoɡ̶oji niɡ̶ijo me diɡ̶ijoatawece anajici niɡ̶ijoa dinyeelo lojetedi me aani ɡ̶anipodigi.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Niɡ̶ijo maleedaɡ̶a aani niɡ̶ijo ɡ̶anipodigi, baɡ̶alee ɡ̶anebi. Codaa niɡ̶idiaaɡ̶idi naɡ̶aani, odaa niɡ̶ijoa dinyeelo ɡ̶anepilidi. Odaa igame leeɡ̶odi mawii ida ɡ̶adowoogo catiwedi ɡ̶adaaleɡ̶ena? Niɡ̶ida makaami aɡ̶inaaleni oko, pida domaɡ̶a adineenitalo minaaleni Aneotedoɡ̶oji.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Niɡ̶ijo Ananias naɡ̶a wajipatalo niɡ̶ijoa notaɡ̶a, odaa jeɡ̶enitini, ja yeleo. Odaa ijotawece niɡ̶ijo anowajipata moyalaɡ̶ata niɡ̶ijo ane ninyaagi Ananias eliodi me doitibigiwaji.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Odaa icoa lionekadi jiɡ̶igotibeci oilipadi lolaadi Ananias. Noɡ̶oyadeegiticogi we, odaa joɡ̶onaligitini.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Igaanaɡ̶a ixomaɡ̶atedijo icoa iniwatadaɡ̶ani lakata, odaa jaɡ̶aɡ̶icotio naɡ̶ajo lodawa Ananias. Naɡ̶ajo iwaalo ayowooɡ̶odi niɡ̶ijo ane ninyaagi Ananias.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Odaa Pedro jeɡ̶ee, “Jemaa maneloɡ̶otitiwa! Idiwa dinyeelo ane jibatege, idiwatawece icoa dinyeelo anabaategetiwaji me aani ɡ̶anipodigi?” Naɡ̶a niniɡ̶odi, odaa jeɡ̶eeta, “Jiɡ̶idiwatawece!”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Odaa Pedro jeɡ̶eeta, “Igame leeɡ̶odi akaami ijaaɡ̶ijo ɡ̶adodawa madinilakidenitiwagetiwaji me domaɡ̶a anakeni minaaleni Aneotedoɡ̶oji Liwigo? Natigide etina jeɡ̶enotibeci niɡ̶ijoa lionekadi anonaligitini ɡ̶adodawa. Odaa natigide jaɡ̶aɡ̶etiɡ̶adadeegi.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Odaa aniaaɡ̶ani lakata Safira jaɡ̶aɡ̶enitini, ja yeleo lodoe Pedro. Odaa niɡ̶ijoa lionekadi naɡ̶a dakatiobece, joɡ̶ototeloco naɡ̶ajo iwaalo émeɡ̶e. Odaa jaɡ̶aɡ̶oyadeegi lolaadi, joɡ̶onaligitini liwai niɡ̶ijo lodawa.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Ijotawece niɡ̶ijo lapo loiigi Ǥoniotagodi codaa me ijotawece niɡ̶ijo eledi oko anodibodiceta niɡ̶ida niciagi eliodi me doitibigiwaji.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Aneotedoɡ̶oji ibake niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi mowote owidi ɡ̶odoxiceɡ̶etedi codaa me loenataka libinienaɡ̶a miditaɡ̶a niɡ̶ijo noiigi. Ijotawece niɡ̶ijo anonakato Ǥoniotagodi yatecoɡ̶otibece minitaɡ̶a le Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi anoyatigi me “Liwalaɡ̶axi Salomão”.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Aɡ̶ica anigetiɡ̶ijo niɡ̶ijo ane doɡ̶onakatoteda Ǥoniotagodi anabo laaleɡ̶ena me dinawanaɡ̶aditiogi niɡ̶ijo lapo loiigi Ǥoniotagodi. Pida niɡ̶ijo niɡ̶eladimigipitigi nigotaɡ̶a Jerusalém eliodi mele modotaɡ̶atibige loiigi Ǥoniotagodi.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Odaa eliodi ɡ̶oneleegiwadi codaa me iwaalepodi anonakato Ǥoniotagodi, odaa joɡ̶odinawanaɡ̶aditege niɡ̶ijo lapo loiigi Ǥoniotagodi.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Niɡ̶ijo noɡ̶onadi loniciwaɡ̶a niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji, odaa niɡ̶ica oko joɡ̶oyadeegi inoa neelotaginadi midiwataɡ̶a icoa ladicotiidi. Odaaɡ̶idiaaɡ̶oyate minoataɡ̶a inoa limetiidi codaa midiwataɡ̶a icoa liɡ̶elatedi lipegeteɡ̶e. Owotibige liwa Pedro me yakadi me ixomaɡ̶ateloco niɡ̶ina me ixomaɡ̶atijo, minaaɡ̶igotece miditaɡ̶a.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Eliodi oko oicoɡ̶oticogi midiwataɡ̶a icoa nigotadawaanaɡ̶a anipegitege nigotaɡ̶a Jerusalém, oyadeegi icoa neelotaginadi, inaaɡ̶inoa anodakatiogi niwicidi abeyacaɡ̶aɡ̶a. Odaa ijotawece niɡ̶ijo ane neelotikanaɡ̶a ja nicilaɡ̶a.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Odaa niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa lokaaɡ̶etedi anida aneetege niɡ̶ijo lapo saduceutedi eliodi monocetema niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji, odaa joɡ̶odoletibige mowo anodigotiogi.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Odaa joɡ̶oniwilotiniwace niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji, oixotiwece niwiloɡ̶onaɡ̶axi manitaɡ̶a nigotaɡ̶a.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Pida neɡ̶enoale ica niaanjo Ǥoniotagodi ja yomoke icoa lapoaco niwiloɡ̶onaɡ̶axi, naɡ̶a ixoticoace, odaa jeɡ̶eetiogi,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 “Emiitacetiwaji minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, odaaɡ̶idiaaɡ̶oni atematiitiogi niɡ̶idi noiigi inoatawece ane eetece lewiɡ̶a gela ane yemaa Aneotedoɡ̶oji me yajigotediogi.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Odaa niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi joɡ̶oyiwaɡ̶adi niɡ̶ijo aanjo. Igaanaɡ̶a yeloɡ̶otibige, odaa ja dakataciobece minitaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, odaa jiɡ̶idaa dinanatacigi moniiɡ̶axitiniwace niɡ̶ijo noiigi.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Pida noɡ̶otota niwiloɡ̶onaɡ̶axi, aɡ̶aleeɡ̶icoa moyakadi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi. Odaa joɡ̶opitiobeci, oyatematitiogi niɡ̶ijoa lacilodi, modi,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Ja jicoɡ̶ojoɡ̶oticogi, ejoɡ̶ota niwiloɡ̶onaɡ̶axi me dinoxoco codaa me dotete. Codaa idiwa iodaɡ̶awadi anoyowie midoataɡ̶a epoaco. Pida naɡ̶a jomokenaɡ̶a epoaco, aɡ̶aleeɡ̶ica jakataɡ̶a oko catiwedi.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Igaanaɡ̶a owajipatalo niɡ̶ijoa notaɡ̶a, odaa niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi, ijo lacilo iodaɡ̶awadi anoyowie Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi, iditawece aɡ̶oyowooɡ̶odi niɡ̶ica anodaa diitigi niɡ̶ida niciagi.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Niɡ̶idiaaɡ̶idi jiɡ̶ijo oko anicotio, odaa jeɡ̶eetiogi, “Digawinitiwaji! Niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi ɡ̶awilogojedi etiditace digoida Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi, codaa joɡ̶oniiɡ̶axitiniwace noiigi.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Odaa niɡ̶ijo lacilo niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi anoyowie liɡ̶eladi Aneotedoɡ̶oji ja lixigaɡ̶awepodi ijoa niodaɡ̶awadi, odaa joɡ̶onadeegitace niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji, pida joɡ̶oyoe monadeegi leeɡ̶odi modoitiogi niɡ̶ijo noiigi doɡ̶onigidatiniwace.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi joɡ̶onadeegi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi, odaa joɡ̶odoyaticoace lodoe niɡ̶ijoa lacilodi me yatecoɡ̶o moiwi ica anodigotiogi. Odaa niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi jeɡ̶eetiogi liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 “Genaɡ̶a ɡ̶adajoineɡ̶egitiwaji codaa me ɡ̶adiiɡ̶eneɡ̶egi me daɡ̶adiaa iiɡ̶axinaɡ̶anitece loniciwaɡ̶a liboonaɡ̶adi niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwa. Pida digawini anenitiwaji! Ja ɡ̶aniiɡ̶axinitiniwace inatawece niɡ̶eladimigipitigi nigotaɡ̶a Jerusalém codaa me leedi moko ɡ̶alaagetedipi leeɡ̶odi lemeɡ̶egi niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwa.”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Odaa Pedro ijaaɡ̶ijoa eletidi liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji joɡ̶oniniɡ̶odi, moditiogi, “Leeditibige mejiwaɡ̶ataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji ane niiɡ̶etedoɡ̶owa, idiɡ̶ida aɡ̶ele deɡ̶ejiwaɡ̶ataɡ̶a ane ligegi oko ane dakapetege Aneotedoɡ̶oji.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Aneotedoɡ̶oji ane Noenoɡ̶odi jotigide ɡ̶odaamipi eote Jesus me yewiɡ̶atace, Niɡ̶ijoa ane iiɡ̶enatakanitalotiwaji moyeloadi moyototedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Odaa Aneotedoɡ̶oji ja ideyate liwai libaaɡ̶adi miditaɡ̶a nimedi ane daɡ̶axa me ɡ̶oneɡ̶egi eote me Ǥodacilo codaa me Ǥonewikatitoɡ̶odi, eotedibige loiigi Israel moyakadi modinilaatece libeyaceɡ̶eco, odaa Aneotedoɡ̶oji ja yakadi me ixomaɡ̶ateetedice libeyaceɡ̶eco.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Niɡ̶ida moko oko nakataɡ̶anadi leeɡ̶odi me jinataɡ̶a niɡ̶ijo Aneotedoɡ̶oji aneote, codaa iniaaɡ̶ini Aneotedoɡ̶oji Liwigo ikee niɡ̶ijo aneote. Aneotedoɡ̶oji yajigote Liwigo niɡ̶ina anoyiwaɡ̶adi.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Odaa niɡ̶ijoa lacilodi noɡ̶owajipatalo niɡ̶ijoa Pedro lotaɡ̶a, odaa eliodi moyelatema niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi, codaa domoɡ̶odoletibige monigodi.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Pida naɡ̶a dabiditini ica lacilo niɡ̶idi noiigi ane liboonaɡ̶adi Gamaliel, one fariseu. Codaa Gamaliel one niiɡ̶axinaɡ̶anaɡ̶a diiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, codaa iditawece niɡ̶idi noiigi odeemitetibige. Odaa Gamaliel ja diiɡ̶enatakatiogi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji monotaɡ̶ateenawaanigiticoace.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Odaa jeɡ̶eetiogi niɡ̶ijoa seteenta lacilodi, “Akaamitiwaji ɡ̶oneleegiwaditigi Israel, adowetita niɡ̶ida ane domeɡ̶emaani memiitiogi niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi!
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Igaataɡ̶a anoɡ̶owidi nicaaɡ̶ape ixomaɡ̶atedijo niɡ̶ijo Teudas ane diletibige deɡ̶eliodi me ɡ̶oneɡ̶egi. Odaa ja domaɡ̶a cwaatolo taalia ɡ̶oneleegiwadi anodioteci migo ideleɡ̶e romaanotedi. Pida noɡ̶oyeloadi, odaa niɡ̶ijo anodiotibeci jiɡ̶ilaagitibece, aɡ̶igo odoe libakedi.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Igaanaɡ̶a yeleo Teudas, odaa jiɡ̶ijo eledi ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Judas ane elatibige nipodigi Galiléia. Niɡ̶ijoa nokododi, niɡ̶ijoa lacilodi romaanotedi me domoɡ̶oyemaa monilaɡ̶adi ɡ̶odoiigi. Judas eledi yakadi eliodi oko modioteci. Pida eledi oyeloadi, odaa ijotawece niɡ̶ijo anodiotibeci jaɡ̶aɡ̶a ilaagitibece.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Odaa jiɡ̶idaa me ɡ̶adiladeenitiwaji. Jinaɡ̶a domaɡ̶awiitiwaji ane beyagitema niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi. Idioki, epaaɡ̶opitibece! Igaataɡ̶a niɡ̶inoa lowooko codaa me libaketedi nigepaa libaketedi niɡ̶ina oko, odaa icota me ma.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Pida niɡ̶inoa lowooko inaaɡ̶inoa libaketedi nige icoɡ̶otedibigimece miniwataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji, odaa aɡ̶akatitiwaji daɡ̶a oliitege. Niɡ̶ida aneni me ɡ̶adakapetegipitiwaji, odaa yakadi maɡ̶aɡ̶a akapetege niɡ̶icoa Aneotedoɡ̶oji.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Odaa joɡ̶odibatege niɡ̶ijoa lotaɡ̶a Gamaliel me niladeetiniwace. Odaa joɡ̶oniditaciogi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji, noɡ̶onalaketiniwace, odaa joɡ̶oiiɡ̶e me daɡ̶adiaa oibake naɡ̶atetigi Liboonaɡ̶adi Jesus niɡ̶ina me natematikanaɡ̶a. Odaa joɡ̶oikaticoace.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Odaa niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi ja noditicoaci me idei lodoe niɡ̶ijoa seteenta lacilodi noiigi. Odaa ja ninitibigiwaji leeɡ̶odi Ǥoniotagodi me niweniɡ̶idetediniwace niɡ̶ijo me ika me nawikodeeɡ̶a leeɡ̶odi Liboonaɡ̶adi ijaaɡ̶ijoa Jesus, codaa me nawikodeeɡ̶a digo mijoataɡ̶a anee mowo lawikodigi niɡ̶idiwa lacilodi noiigi.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Odaa inoatawece nokododi niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi iditibige liɡ̶eladi Aneotedoɡ̶oji, codaa me liɡ̶elatedi niɡ̶ijo anonakato Ǥoniotagodi, codaa idioka limedi modiiɡ̶axinaɡ̶atece Jesus, codaa moyatematitedibece nibodicetedi anele anoditece Jesus, Niɡ̶ijoa Aneotedoɡ̶oji ane nimonya meote me ɡ̶odewiɡ̶atace.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.