Atos 2

Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Niɡ̶ijo naɡ̶a nakatio ica noko anoyatigi “Pentecostes”, ijoatawece niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi yatecoɡ̶o ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo aneiticoace.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Codaaɡ̶ida noɡ̶owajipata ica nayaageɡ̶egi ane igedi digoida ditibigimedi micataɡ̶a niɡ̶ina niocodi ane daɡ̶axa me yoniciwadi. Codaa owajipata niɡ̶ijo nayaageɡ̶egi catiwedi idiwatawece letiidi niɡ̶ijo diimigi anei me nicotiniwace.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Odaa joɡ̶onadi ica ane liciagi ɡ̶alewaɡ̶a ane ilaagitice, odaa niɡ̶ijo ɡ̶alewaɡ̶a jiɡ̶iteloco lacilo oninitecibeci niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Odaa Liwigo Aneotedoɡ̶oji ja dakatiogi oninitecibeci, odaa iditawece joɡ̶odotaɡ̶atigilo eletidi iolatedi, oninitecibeci dotaɡ̶atigi eledi ioladi ane diɡ̶ica me dotaɡ̶atigi. Leeɡ̶odi Aneotedoɡ̶oji Liwigo yajigotiogi lixakedi modotaɡ̶atigilo eletidi iolatedi. |src="CN01890B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Atos 2.1-4"
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Digoida nigotaɡ̶a Jerusalém jiɡ̶idiwa anicotiobece judeutedi anele, anoyemaa modoɡ̶etetalo Aneotedoɡ̶oji. Oicoɡ̶oticogi inoatawece eletidi iiɡ̶otedi.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Niɡ̶ijo noɡ̶owajipata niɡ̶ijo layaageɡ̶egi ditibigimedi, ica lapo-nelegi niɡ̶ijo noiigi ja dinatecoɡ̶otee. Eliodi me nawelatibigiwaji leeɡ̶odi oninitecibeci yakadi me yowooɡ̶odi niɡ̶ijoa iolatedi anodotaɡ̶atigilo niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Eliodi moyopo, odaa modi, “Digawinitiwaji! Idiwatawece niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi ane notaɡ̶anaɡ̶a elatibige nipodigi Galiléia.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Enige, igamodaaɡ̶ee ina me jakataɡ̶a mokotawece jajipaaɡ̶atiogi modotaɡ̶atigilo ɡ̶oniolatedi ane diɡ̶ica moyowooɡ̶odi modotaɡ̶atigi?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Niɡ̶ida moko anejilapodaɡ̶a inatecibece oicoɡ̶oticogi niiɡ̶otedi Pártia, Média, Elão, Mesopotâmia, niiɡ̶otedi Judéia, Capadócia, Ponto, codaa me Ásia.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Codaa ina eledi ane jawanaɡ̶atege oicoɡ̶oticogi niiɡ̶otedi Frígia, Panfília, Egito, inaaɡ̶eledi oicoɡ̶oticogi nipodaɡ̶a Líbia anipegitege nigotaɡ̶a Cirene. Idiaaɡ̶eledi baɡ̶a awaligeɡ̶egipi oicoɡ̶oticogi nigotaɡ̶a Roma.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Inatecibece niɡ̶ina oko judeutedi, inaaɡ̶eledi baadaɡ̶a judeutedi, pida onakato Aneotedoɡ̶oji. Idi eledi oicoɡ̶oticogi Creta, inaaɡ̶eledi boɡ̶oicoɡ̶oticogi Arábia. Pida okotawece jajipaaɡ̶ata modotaɡ̶atigilo ɡ̶oniolatedi, modotaɡ̶atigi niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi, moditece niɡ̶inoa Aneotedoɡ̶oji loenataka libinienaɡ̶a, ɡ̶odoxiceɡ̶etedi!”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Odaa niɡ̶ica lapo-nelegi joɡ̶oyopo codaa noɡ̶owikomataaɡ̶a, odaa dinigetiwage, modi, “Amiida ica ane diitigi ida niciagi ane jinataɡ̶a?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Pida ica eledi baɡ̶a namenaɡ̶anaɡ̶a, modi, “Niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi ejime nemáɡ̶a!”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Odaa Pedro anidiaaɡ̶i miditaɡ̶a niɡ̶ijoa eletidi oonze liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi ja dabiditi, odaa dinigetaɡ̶atee me yotaɡ̶aneɡ̶e niɡ̶ijo noiigi-nelegi. Meetiogi, “Akaami ɡ̶oneleegiwadi judeutedi, codaa makaamitawecetiwaji ane ɡ̶adiɡ̶eladi nigotaɡ̶a Jerusalém, atacolitecetiwaji yotaɡ̶a, jeloɡ̶oditaɡ̶awatiwaji anodaa diitigi niɡ̶ida niciagi ananati.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Aleetibigetiwaji niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi daɡ̶a nemáɡ̶a, pida anemáɡ̶a. Igaataɡ̶a eka noove lakata me nigoitijo. (Odaa naɡ̶ani lakata aniɡ̶ica ane yemáɡ̶a.)
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Pida niɡ̶ida analee jinataɡ̶a niɡ̶ijo aneeta Joel niɡ̶ijo jotigide, niɡ̶ijo ane yeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko, niɡ̶ijo neɡ̶ee,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Mee Aneotedoɡ̶oji,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Jimonya Iwigo me dakatiogi niɡ̶inoa iotaka,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Jaote yoenataka libinienaɡ̶a ane jopooɡ̶a digoida ditibigimedi,
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Aligeɡ̶e icota me nexogoteloco,
20 Veya matan boro nagugum
21 Odaa inatawece niɡ̶ina oko ane dipokotalo Ǥoniotagodi Aneotedoɡ̶oji me iwikode,
21 Orot yait
22 Pedro eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶a, odaa mee, “Akaami noiigitigi Israel, atacolitece yotaɡ̶a! Aneotedoɡ̶oji ikeetedaɡ̶awatiwaji neɡ̶epaa niiɡ̶e Jesus anelatedibige nigotaɡ̶a Nazaré, odaa ja yajigote ane libakeco. Iɡ̶enaɡ̶a mowooɡ̶otitiwaji codaa ayakadi daɡ̶awienatakani me Aneotedoɡ̶oji niiɡ̶e, igaataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji ibake Jesus meote loenataka libinienaɡ̶a codaa me ɡ̶odoxiceɡ̶etedi ɡ̶adiwigotigitiwaji, codaa me niɡ̶inoa anetiɡ̶odawelaɡ̶adi.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Aneotedoɡ̶oji yowooɡ̶odi inoatawece niɡ̶inoa anicota micotece, odaa jiɡ̶ida me lowoogo me ika Jesus me dinajigotedaɡ̶awatiwaji. Odaa jeɡ̶eloatitetiwaji, leeɡ̶odi maniwotitema majici midiwa ɡ̶oneleegiwadi abeyacaɡ̶aɡ̶a moyeloadi niɡ̶ijo noɡ̶oyototedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Pida Aneotedoɡ̶oji yewikatiditace Jesus. Noɡ̶atedice me dawikodetetema némaɡ̶a, leeɡ̶odi némaɡ̶a aɡ̶ica loniciwaɡ̶atelogo Jesus.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Igaataɡ̶a Davi meetece Jesus, niɡ̶ijo mee,
25 David nati orot isan eo,
26 Joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi me ninitibece yaaleɡ̶ena,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Igaataɡ̶a niɡ̶ida makaami aɡ̶ikani iwigo diɡ̶idiaaɡ̶i aneite liwicidi émaɡ̶aɡ̶a.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Jaɡ̶akamaɡ̶a awii me jowooɡ̶odi naigi ane yadeegi oko midioka limedi me yewiɡ̶a,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Odaa Pedro eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶a, odaa mee, “Akaami, inioxoadipi judeutedi, ɡ̶adotaɡ̶aneɡ̶enitiwaji jaotibige makaamitawece owooɡ̶oti anejatigi igegi. Niɡ̶ijo ɡ̶onelokodi ɡ̶oneɡ̶egi, inionigi-eliodi Davi yeleo, odaa joɡ̶onaligitini. Anei monaligitini jipecaɡ̶atege codaa niɡ̶ina noko.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Davi inaaɡ̶ina niɡ̶ina ane yeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko, codaa yowooɡ̶odi niɡ̶ijo Aneotedoɡ̶oji ane ligegiteta. Aneotedoɡ̶oji ligegi meote dibate oko anida aneetege licoɡ̶egi Davi me inionigi-eliodi, digo mijotaɡ̶a Davi me inionigi-eliodi.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Davi yowooɡ̶odi niɡ̶ica Aneotedoɡ̶oji anicota meote, odaa jeɡ̶eetece Jesus. Eetece Aneotedoɡ̶oji meote me yewiɡ̶atace Niɡ̶ijoa ane nimonya aneote me ɡ̶odewiɡ̶atace. Jiɡ̶idaa ane diitigi niɡ̶ijo ligegi mee,
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Aneotedoɡ̶oji eote Jesus me yewiɡ̶atace, odaa oko nakataɡ̶anadi naɡ̶a yewiɡ̶atace Jesus.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Odaa Aneotedoɡ̶oji ja yadeegi Jesus me ideite liwai libaaɡ̶adi, miditaɡ̶a nimedi ɡ̶oneɡ̶egi. Odaa Aneotedoɡ̶oji jeɡ̶eote micota niɡ̶ijo ane ligegite Jesus, odaa Aneotedoɡ̶oji yajigote Jesus me yakadi me iiɡ̶e Liwigo. Odaa Liwigo Aneotedoɡ̶oji enagi me dakatioɡ̶oji. Natigide jaɡ̶anatitiwaji, codaa majipaatibece anodaaɡ̶eeta loenatagi Aneotedoɡ̶oji Liwigo.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — ausente —
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Enice inatawece ɡ̶odoiigi Israel, leeditibige moyoowoɡ̶odi. Niɡ̶ijoa Jesus ane iiɡ̶enatakanitalotiwaji moyototedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate, Aneotedoɡ̶oji eote me Ǥoniotagodi, codaa iomaɡ̶aditedice meote Niɡ̶ijoa aneote maɡ̶aɡ̶a ɡ̶odewiɡ̶atace.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Niɡ̶ijo noiigi-nelegi noɡ̶owajipatalo niɡ̶ijoa lotaɡ̶a Pedro, odaa eliodi me noɡ̶owikomataaɡ̶a, odaa modita Pedro ijaaɡ̶ijoa eletidi liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji, “Akaami inioxoadipi judeutedi, amiida ica ane jakataɡ̶a me ɡ̶onimaweneɡ̶egi me ɡ̶odiwoko Aneotedoɡ̶oji lelaɡ̶a?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Odaa Pedro jeɡ̶eetiogi, “Akaamitawecetiwaji leeditibige madinilaanitece ɡ̶abeyaceɡ̶eco, codaa me leeditibige moibake Liboonaɡ̶adi Jesus Cristo metiɡ̶adinilegeni amaleeɡ̶aɡ̶a ixomaɡ̶ateetedice Aneotedoɡ̶oji niɡ̶inoa ɡ̶abeyaceɡ̶eco. Odaa Aneotedoɡ̶oji ja yajigotedaɡ̶awatiwaji Liwigo, anakaaɡ̶ida me ligegi me yajigotedaɡ̶awa.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Eote me ligegi me yajigotedaɡ̶awatiwaji Liwigo, codaa yajigotediogi ɡ̶adionigipi, codaa me niɡ̶ina oko ane liɡ̶eladi niɡ̶inoa nipodaɡ̶a ditigedi. Yajigotediogi Liwigo inatawece niɡ̶ina oko Ǥoniotagodi Aneotedoɡ̶oji aneniditediogi menagitibeci midoataɡ̶a.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pedro eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶a, odaa ja najoitiniwace, meetiogi, “Adinenyaɡ̶atitiwaji amaleeɡ̶aɡ̶a ɡ̶adiwokoni niɡ̶ica noko Aneotedoɡ̶oji nige iloikatidi niɡ̶ina noiigi abeyacaɡ̶aɡ̶a!”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Eliodi oko oyiwaɡ̶adi niɡ̶ijoa Pedro lotaɡ̶a, odaa ja dinilegetibigiwaji. Ejinaɡ̶a domaɡ̶a iniwatadaɡ̶ani miili oko odinawanaɡ̶aditege niɡ̶ijo lapo anoyiwaɡ̶adi Ǥoniotagodi ijokijo niɡ̶ijo noko.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Odaa ijotawece niɡ̶ijo anoyiwaɡ̶adi Ǥoniotagodi idapaɡ̶a diiticogi modeemitetigilo niɡ̶ijoa liiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi, codaa oikee me dinemaatiwage, codaa idioka limedi me dinatecoɡ̶otee niɡ̶ina me niodaɡ̶a codaa moyotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji owote owidi ɡ̶odoxiceɡ̶etedi, codaa me niɡ̶inoa ane libinienaɡ̶a, joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi ijotawece oko niɡ̶ijo lapo-nelegi odeemitetibige loniciwaɡ̶a Aneotedoɡ̶oji.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Ijotawece niɡ̶ijo anonakato Ǥoniotagodi idioka limedi midi me yatecoɡ̶otibece, codaa idioka limedi modinawalacetigi okanicodaaɡ̶ica anoyakadi.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Niɡ̶ina midi laɡ̶alanigi, odaa joɡ̶oyaa niɡ̶inoa lidiimaɡ̶a, inoa ane nepilidi, odaa joɡ̶odinawalacetigilo dinyeelo iditawece niɡ̶idi anoyopotibige.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Inoatawece nokododi yatecoɡ̶o minitaɡ̶a liɡ̶eladi Aneotedoɡ̶oji. Dinodetiwage me niodaɡ̶a inoa liɡ̶elatedi, ninitibigiwaji, codaa eledi ninitibigiwaji niɡ̶ina modinawalacetigilo niɡ̶inoa anoyakadi.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Idioka limedi modoɡ̶etetalo Aneotedoɡ̶oji, odaa niɡ̶ina eledi noiigi joɡ̶odeemitetibige codaa moyemaatibigo. Inoatawece nokododi Ǥoniotagodi yatecoɡ̶otee eledi oko yawanaɡ̶aditetege niɡ̶ijo lapo oko baɡ̶akaa eniwaɡ̶atakanaɡ̶a, niɡ̶idi oko Ǥoniotagodi yemaa meote me newiɡ̶atace.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.