Atos 15

Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Odaa onateciɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi ja noditicoaci nipodigi Judéia, odaa jiɡ̶igotibeci nigotaɡ̶a Antioquia. Odaa jiɡ̶idiaaɡ̶ite naɡ̶a dinojogotiniwace moniiɡ̶axitini loiigi Ǥoniotagodi, odaa moditiogi, “Aneotedoɡ̶oji aɡ̶eote me ɡ̶adewikitacetiwaji nige daɡ̶a iwitece ane lakatigi judeutedi me dinakagiditibigiwaji ane liiɡ̶enatakaneɡ̶egi lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Odaa Paulo ijaa Barnabé aɡ̶oniwoditema niɡ̶ijoa lotaɡ̶a, odaa eliodi me odinotigimadetege. Codaa niɡ̶ijo loiigi Ǥoniotagodi ja dinotaɡ̶aneɡ̶e, ja dinilakidetiwage me oimonya Paulo ijaa Barnabé ijaaɡ̶ijoa eletidi ane liɡ̶eladi nigotaɡ̶a Antioquia migotibeci nigotaɡ̶a Jerusalém moyotaɡ̶aneɡ̶e niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi ijaaɡ̶ijoa laxokodi ɡ̶oneleegiwadi lacilodi loiigi Ǥoniotagodi digoida Jerusalém odoletibige moyowooɡ̶odi domige leeditibige me dinakagiditibigiwaji ane lakatigi judeutedi.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Odaa niɡ̶ijo lapo loiigi Ǥoniotagodi digoida nigotaɡ̶a Antioquia joɡ̶oibode Paulo ijaa Barnabé ijaaɡ̶ijo eledi lixigaɡ̶awepodi, odaa joɡ̶odigotece nipodaɡ̶a Fenícia aniaa Samaria. Odaa jiɡ̶idiaaɡ̶i moyatemati Aneotedoɡ̶oji me dibatetege niɡ̶idi ane daɡ̶a judeutedi meote me loiigi. Igaanaɡ̶a owajipata niɡ̶ida nibodigi, iditawece niɡ̶ijo ɡ̶onioxoadipi eliodi me ninitibigiwaji.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Niɡ̶ijo Paulo ijaa Barnabé ijaaɡ̶ijo lokaaɡ̶etedi noɡ̶otota nigotaɡ̶a Jerusalém, odaa niɡ̶ijo loiigi Ǥoniotagodi anidiaaɡ̶i, ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi, ijaaɡ̶ijoa laxokodi ɡ̶oneleegiwadi lacilodi loiigi Ǥoniotagodi joɡ̶odibatege Paulo ijaa Barnabé ijaaɡ̶ijo lixigaɡ̶awepodi. Niɡ̶idiaaɡ̶idi joɡ̶oyatematitiogi ijoatawece niɡ̶ijoa aneote Aneotedoɡ̶oji niɡ̶ijo naɡ̶a ibake mowo libakedi Ǥoniotagodi.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Pida naɡ̶a dabiditiniwace onateciɡ̶ijoa niɡ̶ijoa anida aneetege fariseutedi baanoɡ̶onakato Ǥoniotagodi, odaa modi, “Leeditibige niɡ̶ina ane daɡ̶a judeutedi me dinakagiditibigiwaji ane lakatigi ɡ̶odoiigi, codaa leeditibige me jiiɡ̶enaɡ̶a moyotete lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Odaa ja yatecoɡ̶o niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi ijaaɡ̶ijoa laxokodi ɡ̶oneleegiwadi lacilodi loiigi. Yatecoɡ̶o mowo lowoogo domige leeditibige inoa ane daɡ̶a judeutedi me dinakagiditibigiwaji.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Niɡ̶idiaaɡ̶idi naɡ̶a dinotaɡ̶aneɡ̶e codaa jeɡ̶eliodi me dinotigimadetiwage, odaa ja dabiditini Pedro, meetiogi, “Akaami inioxoadipi, owooɡ̶otitiwaji Aneotedoɡ̶oji me idiomaɡ̶aditedice mejote ɡ̶adiwigotigi, me jatematitedibece nibodicetedi anele minataɡ̶a niɡ̶ina ane daɡ̶a judeutedi jaotibige moyakadi monakato Ǥoniotagodi. Ja jotigide me idiomaɡ̶aditedice Aneotedoɡ̶oji.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Aneotedoɡ̶oji yowooɡ̶oditediwece inoatawece ɡ̶odaaleɡ̶enali. Odaa ja ikee me dibatetege niɡ̶ijo ane daɡ̶a judeutedi niɡ̶ijo naɡ̶aɡ̶a yajigotediogi Liwigo digo anejinaɡ̶a me najigotedoɡ̶owa Liwigo.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Aneotedoɡ̶oji idaaɡ̶igotediogi digo anigotedoɡ̶owa. Yapitaɡ̶adi laaleɡ̶enali niɡ̶ijo noɡ̶onakato.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Pida natigide niɡ̶ida anenitiwaji jaɡ̶aniweenigeni Aneotedoɡ̶oji niɡ̶ina moleetibige me iiɡ̶enitiwaji niɡ̶ina ane daɡ̶a judeutedi mowo ane daɡ̶axa me dakaketema, niɡ̶ijoa niiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco okomoɡ̶okota ajakataɡ̶a me jaoɡ̶ate, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a niɡ̶ijo jotigide ɡ̶odaamipi aɡ̶oyakadi mowote. Ja micataɡ̶a daɡ̶awii niɡ̶ina lotoinaɡ̶atijegi ane iwaaɡ̶adi niɡ̶idi ane daɡ̶a judeutedi.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Pida niɡ̶ida moko ejiwaɡ̶ataɡ̶a Aneotedoɡ̶oji micota meote me ɡ̶odewiɡ̶atace codaa meledi eote niɡ̶ijo ane daɡ̶a judeutedi me newiɡ̶atace leeɡ̶odi Ǥoniotagodi Jesus Cristo meliodi meletedoɡ̶odomi.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Odaa ijotawece niɡ̶ijo ane yatecoɡ̶o daxixetiogi codaa watacotibigiwaji niɡ̶ijo Barnabé ijaa Paulo noɡ̶oyatematitiogi Aneotedoɡ̶oji me ibake mowote loenataka ɡ̶odoxiceɡ̶etedi codaa me libinienaɡ̶a liwigotigi noiigi ane daɡ̶a judeutedi.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Igaanaɡ̶a nigotiniwace me notaɡ̶anaɡ̶a, odaa Tiago ja niniɡ̶odi, meetiogi, “Inioxoadipi, diganajipaatiwa!
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simão ja natematitoɡ̶owa anodaaɡ̶ee Aneotedoɡ̶oji maleekoka ikeeteda me iwikode niɡ̶ijo ane daɡ̶a judeutedi niɡ̶ina naɡ̶a iolatedice meote me loiigi.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Odaa joaniɡ̶idaaɡ̶eledi anodita niɡ̶ijo anoyeloɡ̶oditedibece Aneotedoɡ̶oji lowooko niɡ̶ijo jotigide, niɡ̶ijo noɡ̶oiditeloco lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji ane ligegi, niɡ̶ijo neɡ̶ee,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Nigidiaaɡ̶idi idopitijo,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Odaa ina eledi noiigi joɡ̶odoletibige Ǥoniotagodi Aneotedoɡ̶oji,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Jiɡ̶idaa ligegi Ǥoniotagodi Aneotedoɡ̶oji me ikee niɡ̶ijo jotigide
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Tiago eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶a, odaa jeɡ̶ee, “Ee jakadi me iɡ̶enaɡ̶a me daɡ̶a jalomeɡ̶enaɡ̶a niɡ̶ina ane daɡ̶a judeutedi baanoɡ̶onakato Ǥoniotagodi.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Pida jaoɡ̶a ɡ̶odidietibige me jajoinaɡ̶a me doɡ̶oyeligo niɡ̶ina niweenigi niɡ̶ina eledi oko anoiboota niwigo, aneeteta Aneotedoɡ̶oji me daɡ̶a yakadi me jelicaɡ̶a. Codaa ele me jajoinaɡ̶atece me doɡ̶oyeligo eijeeɡ̶agi anoiɡ̶iwoola oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a lawodi eijeeɡ̶agi, codaa me daɡ̶a noomatewa niɡ̶inoa ane daɡ̶a lodawadi.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Igaataɡ̶a eliodi oko oyowooɡ̶odi niɡ̶ijoa lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, leeɡ̶odi inoatawece nigotadi oyalomeɡ̶etelogo codaa moyeloɡ̶odi ane diitigilo niɡ̶idiwa najoinaɡ̶aneɡ̶eco minoataɡ̶a niiakanaɡ̶axiidi inoatawece saabado.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Odaa niɡ̶ijoa liiɡ̶exedi Aneotedoɡ̶oji ijaaɡ̶ijoa lacilodi loiigi Ǥoniotagodi codaa me ijotawece lapo oko anonakato Ǥoniotagodi digoida nigotaɡ̶a Jerusalém, iditawece odinotaɡ̶aneɡ̶etigi mowote oixipetedice ɡ̶oneleegiwadi miditaɡ̶a, owotibige moimonya me lixigaɡ̶awepodi Paulo ijaa Barnabé digoida nigotaɡ̶a Antioquia. Odaa joɡ̶oiolatice Judas Barsabás ijaa Silas, ane lacilodi ɡ̶onioxoadipi.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Odaa joɡ̶oidi notaɡ̶anaɡ̶axi anee,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Jibodicaɡ̶a mica ganigepidiɡ̶idi niɡ̶ina aninaa me jawanaɡ̶atege migotibeci makaamitaɡ̶atiwaji, etiɡ̶adalomeɡ̶eni leeɡ̶odi liiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco, codaa etiɡ̶adibeyacaɡ̶ati. Pida niɡ̶ica oko aɡ̶ica daɡ̶a jiiɡ̶enaɡ̶a migotibeci etiɡ̶adiiɡ̶axinitiwaji.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Pida niɡ̶ina natigide okotawece ja idinatecoɡ̶oteenaɡ̶a, odaa idokida ane ɡ̶odowoogo. Codaa ja idinilakidenaɡ̶atiwage me jaoɡ̶a jixipenaɡ̶atedice ɡ̶oneleegiwadi, odaa ja jimonyaaɡ̶ataɡ̶awatiwaji me lixigaɡ̶awepodi ɡ̶onioxoadipi ɡ̶odemaanigipi Barnabé iniaa Paulo.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Niɡ̶idi itoataale ɡ̶oneleegiwadi ja domaɡ̶a nigo niɡ̶ijo mowo libakedi Ǥoniotagodi Jesus Cristo.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Odaa natigide jimonyaaɡ̶ataɡ̶awa Judas iniaa Silas, odaa joɡ̶oyeloɡ̶oditaɡ̶awatiwaji niɡ̶ijo ane jidiiɡ̶ateloco ɡ̶odiwakatetibigaɡ̶aji.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Aneotedoɡ̶oji Liwigo yakadi mele codaa oko eledi jakataɡ̶a mele me daɡ̶a ɡ̶adiiɡ̶eneɡ̶egi mawiitiwaji ane daɡ̶axa me dakaketaɡ̶adomi, pida jakataɡ̶a mele mawii inokina niɡ̶ina aneneɡ̶egi leeditibige mawii.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Enice ja jiwakateenaɡ̶atibigaɡ̶ajitiwaji ɡ̶odipoketeditaɡ̶awa me deɡ̶elici niɡ̶ina niweenigi baanaɡ̶a oiboota niwigo oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a eijeeɡ̶agi lawodi, migetaɡ̶a niɡ̶ina eijeeɡ̶agi anoiɡ̶iwoola moyeloadi. Eledi ɡ̶adajoinitecetiwaji me daɡ̶a ɡ̶adoomatewepodi ane daɡ̶a ɡ̶adodawadi. Niɡ̶ida makaamitiwaji akati mawii ane iɡ̶enaɡ̶a niɡ̶ina nige adinowetitema niɡ̶inoa ane beyagi. Jiɡ̶idaa liwokodi ɡ̶odotaɡ̶a.”
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Odaa joɡ̶oimonya niɡ̶ijo anoixipeticoace, odaa jiɡ̶igotibeci nigotaɡ̶a Antioquia. Jiɡ̶idiaaɡ̶i noɡ̶oyatecoɡ̶otee iditawece niɡ̶ica anonakato Ǥoniotagodi, odaa joɡ̶oyajigotiogi naɡ̶ajo niwakate notaɡ̶anaɡ̶axi.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Odaa niɡ̶ica lapo ɡ̶onioxoadipi noɡ̶oyalomeɡ̶eteloco naɡ̶ajo notaɡ̶anaɡ̶axi, eliodi me ninitibigiwaji leeɡ̶otedi niɡ̶ijoa notaɡ̶a, codaa meliodi meo loniciwaɡ̶a.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Judas ijaa Silas inaaɡ̶ina anoyeloɡ̶oditedibece lowooko Ǥoniotagodi leegi midiaaɡ̶i Antioquia onotaɡ̶aneɡ̶etiniwace ɡ̶onioxoadipi, owo me yoniciwaditibigiwaji, codaa moyaxawa me ili eliwaɡ̶atakaneɡ̶egi.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Naɡ̶a leegi midiaaɡ̶i, odaa ɡ̶onioxoadipi joɡ̶onibodetiniwace mopitacicogi miditaɡ̶a niɡ̶ijo lapo ane ieticogi digoida nigotaɡ̶a Antioquia. Odaa joɡ̶odipokotalo Aneotedoɡ̶oji meote mele me wiajeeɡ̶a.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Pida Silas jeɡ̶eledi lowoogo, odaa aɡ̶aleeɡ̶igo nigotaɡ̶a Jerusalém, ja nenyaɡ̶ati.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Paulo ijaa Barnabé idiaaɡ̶iticoaci Antioquia. Niɡ̶ijo iniwataale awatege eliodi ɡ̶onioxoadipi odiiɡ̶axinaɡ̶atece lotaɡ̶a Ǥoniotagodi codaa moyatematitedibece nibodicetedi anele.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Niɡ̶idiaaɡ̶idi naɡ̶a ixomaɡ̶atedijo owidi nokododi, odaa Paulo jeɡ̶eeta Barnabé, “Iniɡ̶atace idaliiɡ̶ataciogi ɡ̶onioxoadipi idiwatawece nigotadi baaniɡ̶iniɡ̶atece me jeloɡ̶otaɡ̶atedibece lotaɡ̶a Ǥoniotagodi, codaa me jiwinaɡ̶a anodaaɡ̶ee ɡ̶onioxoadipi, domigeletibigiwaji, domigalee datiteteloco eliwaɡ̶atakaneɡ̶egi.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabé domaɡ̶a yemaa me yadeegi João Marcos me lixigaɡ̶awepodi.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Pida Paulo aɡ̶alee yemaa me yadeegi leeɡ̶odi João Marcos mijo me dopitege lowidi, aɡ̶alee dioteci niɡ̶ijo niɡ̶igotibeci nipodigi Panfília, odaa aɡ̶alee yaxawatece niɡ̶ijo libakedi digoida Panfília.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Odaa eliodi me dinotigimade, odaa ja dawalacetiwage. Odaa Barnabé ja yadeegi João Marcos me lixigaɡ̶awa, odaa joɡ̶odibata aca etogo-nelegi, odaa jiɡ̶igotibeci minitaɡ̶a lidelogo-nelegi Chipre.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Pida Paulo ixipetice Silas me lixigaɡ̶awa. Odaa niɡ̶ijo ɡ̶onioxoadipi noɡ̶odipokotalo Aneotedoɡ̶oji me doweditedeloco, odaa Paulo ijaa Silas ja noditicoaci.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Odaa ja diiɡ̶etitacicoace idiwatawece nipodaɡ̶a Síria codaa me Cilícia, odaa joɡ̶oyaxawa loiigi Ǥoniotagodi modatiteteloco eliwaɡ̶atakaneɡ̶egi.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.