Romanos 7
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC
1 Tɨ akamɨm, kɨma siyɨupai siyɨupaiyɨm bɨdiyar yɨnoknɨnkɨn dɨgɨm. Mɨ tɨ yaiyɨm kara mɨ boɨnmɨmauuwɨm kɨma sɨmiirɨn bɨdi mɨ ɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ iikam kɨmiir kouwɨn ɨni siyɨu komii siyar yowɨskiyɨn mɨ siya kɨmiirɨn wɨ nokpaokɨi rani. Nɨɨngaka. Wɨ kɨmar naobudgi.
1 Ignorais, irmãos {falo aos que têm conhecimentos jurídicos}, que a lei só tem domínio sobre o homem durante o tempo que vive?
2 Kara boɨniyɨo yai kwɨra pɨ kɨmiir boɨni siyɨu komiiyɨn yɨo hɨnɨɨna boɨnkɨn, ɨiya wig saiir kamɨn omwaiyar nikɨ waiyaeiyɨn mɨ saeya siyakar dwo. Mɨ ɨiya siya naonami mɨ tɨ siyɨu komii siir siyɨuɨn saiirɨn wɨ siya nɨkɨdu rani. Nɨɨngaka.
2 Assim, a mulher casada está sujeita ao marido pela lei enquanto ele vive; mas, se o marido morrer, fica desobrigada da lei que a ligava ao marido.
3 Mɨ saiir kamɨn ha nikɨ owi mɨ saeya inkam nwɨrni pɨu ha ninɨ owouwi mɨ siyɨu komii siya ha boɨnkɨn, ta wig hɨriinana ya kam nwɨruwani wig rani. Nɨɨngaka. Mɨ ɨiya saiir kam ɨeya naonami mɨ saeya kam nwɨrni pɨu ha ninɨ owouwi yɨo tɨ hɨriinan siyɨuɨn yɨo yai karamaeka.
3 Por isso, enquanto viver o marido, se se tornar mulher de outro homem, será chamada adúltera. Porém, morrendo o marido, fica desligada da lei, de maneira que, sem se tornar adúltera, poderá casar-se com outro homem.
4 Tɨ kariir akamɨm wɨm kɨma ɨni siyɨu hɨriinanɨn kara nɨkri boɨnɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Wɨm kɨma Krais saɨka namasukikɨnɨm mɨ ɨni paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siya naonamɨn ɨni saɨka yɨnkɨn aonamnan ywowɨm. Mɨ wɨm kɨma ɨni naoni pɨunan ywowɨm mɨ tɨ siyɨu komii siir siyɨuɨn wɨ kɨmiir haigɨnɨkou rani. Mɨ wɨm kɨma ɨni Adi Komii siir yowɨm yɨpɨkɨn Jisɨs Krais siir hɨdnɨnsiin ɨdwowɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ wɨ hɨriinan saiirsiyar mɨrii siir mɨi mɨiyɨk mɨiyɨkɨm.
4 Assim, meus irmãos, também vós estais mortos para a lei, pelo sacrifício do corpo de Cristo, para pertencerdes a outrem, àquele que ressuscitou dentre os mortos, a fim de que demos frutos para Deus.
5 Bɨiya krɨma, krɨmiir kwoɨn ɨmiirar napkɨm mɨ tɨ siyɨu komiiyɨn dimɨn taemɨnɨm sɨm nɨkɨduwɨn mɨ krɨmiir kwoɨn ɨiirɨn siyar swokɨ kiyainamkɨn, siyɨu bibiyɨe tɨramɨn. Mɨ mhoɨiya tɨ siyɨu biyɨeyɨn krɨma tɨrɨn, krɨmiirɨn wɨ siyar swokɨ onkwobumbunɨnkɨn haigɨnɨuwi mɨ krɨma wa kɨgugu ɨuguskii.
5 De fato, quando estávamos na carne, as paixões pecaminosas despertadas pela lei operavam em nossos membros, a fim de frutificarmos para a morte.
6 Mɨ ɨiya krɨmiir kouwɨn tɨ siyɨu komii ɨeya nwowa mɨ krɨmiirɨn Adi Komii siyar inɨ anmaiwarkainaki. Mɨ krɨma hɨriinana nwokɨswo mɨ krɨma wɨ naoni pɨunan pɨ ywowɨn tɨ siyɨu komii siirsiyɨn. Mɨ ta Adi Komii siiram krɨma mɨriiya, ya krɨma mɨriiya bɨiyan siyɨu komii siir yai aeya boɨnkiya ya saiir hɨriinan tani. Nɨɨngaka. Krɨma Adi Komii siiramɨn siyɨu wɨnɨn siir mɨrii siir naeyɨu ɨeya boɨnkiyɨn. Ɨriig.
6 Agora, mortos para essa lei que nos mantinha sujeitos, dela nos temos libertado, e nosso serviço realiza-se conforme a renovação do Espírito e não mais sob a autoridade envelhecida da letra.
7 Mɨ krɨma pɨ panɨɨn panɨɨna boɨni, ha? Mɨ krɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni, siyɨu komiiyɨn, yɨo ɨni biyɨekɨ biyɨe ywowɨn, iyɨe? Nɨɨngaka. Mɨ siyɨu komii siya krɨmiir nɨisiimauu karamkɨswo dimɨnɨm siyɨu bibiyɨe tɨriyɨm sɨmiirɨn mɨ krɨma wɨ panɨɨna pɨ yɨnoknɨnkɨnɨn, pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn ɨkɨm siyɨu biyɨe tɨriyɨm mɨ pɨkɨ hɨnɨɨn siyɨu ɨkɨn, siyɨu mɨiyɨk tɨriyɨn, ha? Mɨ siyɨu komii siya krɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨswo, kɨma inkam nwɨrni dimɨnam kɨpi kɨgmaɨr mɨ krɨma wɨ panɨɨna pɨ yɨnoknɨnkɨnɨn. Tɨ dimɨnɨn, siya dimɨn biyɨekɨ nɨuwi, ha? Krɨmiirɨn siyɨu komii siyar nɨisiimauugɨn.
7 Que diremos, então? Que a lei é pecado? De modo algum. Mas eu não conheci o pecado senão pela lei. Porque não teria idéia da concupiscência, se a lei não dissesse: Não cobiçarás {Ex 20,17}.
8 Mɨ ɨiya siyɨu Komii siya tɨ hɨriinan digworaekwowɨm sɨmiir nɨkɨduwiyɨm, yɨm tɨriigɨnɨm yɨ krɨmiir nɨisiimauugɨm pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn ɨkɨn siyɨu biyɨe tɨriyɨn mɨ tɨ siyɨu biyɨe hɨriinanɨn. Kariir kwoɨnɨn, pɨ hindara nikwokwowi, dimɨnpai dimɨnpaiyɨm sɨmiiram kɨgmaɨrɨm. Mɨ siyɨu komii siya nwo karamkɨswwo mɨ kara wɨ ha di nɨnoknɨnkɨni, tɨriigɨnɨn yɨo dimɨn biyɨekɨn. Nɨɨngaka.
8 Foi o pecado, portanto, que, aproveitando-se da ocasião que lhe foi dada pelo preceito, excitou em mim todas as concupiscências; porque, sem a lei, o pecado estava morto.
9 Bɨiya karar nwowa kara tɨ siyɨu komiiyɨn siir haɨmiisɨma bɨ swokɨ ɨnoknɨnkɨn mɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka. Mɨ kara siyɨu komii siir siyɨu ɨiir panɨɨnsi yɨnoknɨnkɨnsi mɨ mhoɨiya siyɨu komiiyɨn ha nɨmbiniyɨn mɨ karar wakaeyɨn mɨ tɨ nuan dimɨn biyɨe biyɨeyɨm, kariir kwoɨnɨn ɨni sɨmiiramar ikwokwonamɨn mɨ ɨni tɨ dimɨn biyɨeyɨm ɨni sɨmiiramar kɨgmaɨrnamɨm. Mɨ kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn kara sɨyɨu biyɨe bɨdi tɨrɨn mɨ kara wɨ kapi naowi.
9 Quando eu estava sem a lei, eu vivia; mas, sobrevindo o preceito, o pecado recobrou vida,
10 Kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm tɨ siyɨu komiiyɨn Adi Komii siya hauugiyɨn, yɨo tɨriigɨnɨn siya mɨnam naɨngwokɨn wadɨe krɨma nwowam. Mɨ krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨm yɨo tɨriigɨnɨn, yɨo kariir nɨisiimauugɨn, kara inkam paii rani, kara dimɨn biyɨe tɨrikɨn mɨ kara wɨ kapi naowi.
10 e eu morri. Assim o mandamento, que me devia dar a vida, conduziu-me à morte.
11 Kariirɨn tɨ siyɨu komii ɨeya nɨkpɨtmaigɨn siyɨu biyɨe tɨramɨn mɨ ta dimɨn biyɨeya kariirɨn wɨ saeyar boɨnmauugiyɨu aowi.
11 Porque o pecado, aproveitando da ocasião do mandamento, seduziu-me, e por ele me levou à morte.
12 Krɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm tɨ siyɨu komii siir yaiyɨm, yɨm dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨm ɨni wadɨekɨ wadɨekɨnar ywowɨm. Yɨm Adi Komii siyar hauugikɨm.
12 Por conseguinte, a lei é santa e o mandamento é santo, e justo, e bom...
13 Mɨ hɨriinankɨswo tɨ siyɨu mɨiyɨkɨn kariirɨn wɨ siya boɨnmauugiyɨu aowi, aniya? Nɨɨngaka. Dimɨn biyɨe saeya tɨrkɨn mɨ kara siyɨu biyɨe saiir siyɨumwokɨsiyɨumwoɨm wɨ siir nwokɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm. Ɨriig.
13 Então o que é bom tornou-se causa de morte para mim? De certo que não. Foi o pecado que, para se mostrar realmente pecado, acarretou para mim a morte por meio do que é bom, a fim de que, pelo mandamento, o pecado se fizesse excessivamente pecaminoso.
14 Krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm siyɨu komii ɨiirɨn Adi Komii siir naeyɨu ɨeya hauugɨn Moses siirɨn, siya wɨnkiyam. Mɨ hɨriinankɨ nɨuwi mɨ tɨ siyɨu komiiyɨn wɨ dimɨn whɨrkɨ kɨmbu rani. Adi Komii siir hɨriinan mɨ an tari ɨni inkamɨn hindara sɨpɨmiyokaeyamiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ kariir kouwɨn ɨni dimɨn biyɨe saeya ywowɨn mɨ kara wɨ tɨ siyɨu ɨmiir nap rani. Nɨɨngaka.
14 Sabemos, de fato, que a lei é espiritual, mas eu sou carnal, vendido ao pecado.
15 Kara bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn tɨ siyɨu hɨriinanɨn kara tɨrɨn. Mɨ tɨ dimɨn mɨiyɨkɨm kara tɨram naɨngwowɨm mɨ kara pɨ tɨr tani. Nɨɨngaka. Kaimwoka, tɨ siyɨu biyɨeyɨm kara tɨram naɨngwo karamae nwowiyɨm, kara sɨmiirɨn pa tɨri.
15 Não entendo, absolutamente, o que faço, pois não faço o que quero; faço o que aborreço.
16 Mɨ ɨiya siyɨuɨn kara tɨram naɨngwo karamae nwowiyɨn, kara siir tɨriyɨm, yɨo tɨriigɨnɨn siyɨu komii siya kariirɨn siyɨu wadɨekɨwadɨe ɨiirar nɨisiimauugɨn
16 E, se faço o que não quero, reconheço que a lei é boa.
17 Mɨ tariinanɨn kara ɨni haɨni yɨnoknɨnkɨnkiyɨn tɨ hɨriinan siyɨuɨn karar bɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka. Yɨo dimɨn biyɨeya kariir kwoɨnau nwokaiya saeya nɨpiyaokɨigɨn tɨ siyɨu ɨiir tɨram.
17 Mas, então, não sou eu que o faço, mas o pecado que em mim habita.
18 Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨn, tɨ kariir kwoɨnɨn, kariirɨn wɨ siya nɨkpɨtmai rani, siyɨu mɨiyɨk tɨramɨn. Nɨɨngaka. Kariir kwoɨnɨn siyɨu mɨiyɨk tɨramɨn ɨna naɨngwowɨn mɨ kara hɨriinan tɨrɨm wɨ dɨg nwo rani.
18 Eu sei que em mim, isto é, na minha carne, não habita o bem, porque o querer o bem está em mim, mas não sou capaz de efetuá-lo.
19 Kaimwoka, siyɨu mɨiyɨkɨn kara tɨram naɨngwowiyɨn, kara siir tɨrɨm pɨ dɨg nwo rani. Mɨ siyɨu biyɨeyɨn kara tɨram naɨngwo karamae nwowiyɨn mɨ kara siirɨn pa tɨri.
19 Não faço o bem que quereria, mas o mal que não quero.
20 Tɨ siyɨu biyɨeyɨn kara tɨram naɨngwo karam nwowiyɨn mɨ kara siirɨn pa tɨri. Yɨo tɨriigɨnɨn karar bɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka. Dimɨn biyɨeya kariir kwoɨnau nwokaiya, kariirɨn saeya hopmɨmɨn tɨrkɨn.
20 Ora, se faço o que não quero, já não sou eu que faço, mas sim o pecado que em mim habita.
21 Kara bɨdi kɨgɨn, tɨ hɨriinan siyɨuɨn ɨni kariir tɨr nwowɨn. Kara siyɨu mɨiyɨk tɨramɨn ɨna naɨngwowɨn mɨ tɨ dimɨn biyɨeya kariir kwoɨnau nwokaiya saeya kariirɨn kinɨrkɨn tani. Nɨɨngaka.
21 Encontro, pois, em mim esta lei: quando quero fazer o bem, o que se me depara é o mal.
22 Kaimwoka, kariir kwoɨnɨn Adi Komii siir siyɨu mɨiyɨk ɨiiramɨn, ɨni maɨrgɨmaɨrga nwowɨn.
22 Deleito-me na lei de Deus, no íntimo do meu ser.
23 Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, tɨ kariir kwoɨnau nwokaiyɨn siyɨuɨn yɨo ɨni sa ywowɨn yɨo Adi Komii siir siyɨu mɨiyɨkɨn ɨo saɨka nwowikɨn. Mɨ Kariirɨn pɨ sowar nɨnki ankii. Mɨ tɨ siyɨu biyɨeyɨn kariir kou nwowɨn kariirɨn pɨ siyar kiyɨpsɨbgi haigɨnɨuwi.
23 Sinto, porém, nos meus membros outra lei, que luta contra a lei do meu espírito e me prende à lei do pecado, que está nos meus membros.
24 Kara inkam paii rani mɨ kariir kwoɨnɨn whwokwoka bɨ nwowikɨn mɨ kara maɨrgɨmaɨrga bɨ nwowikɨn kariir pɨua ɨni paenan yɨiwhɨrida. Mɨ kariirɨn wɨ nhɨnga kɨnsiis haigɨnɨuwi tɨ kwoɨnɨn kariir nɨkpɨtmaiiyɨn, siyɨu biyɨe tɨram siirsiyɨn, ha?
24 Homem infeliz que sou! Quem me livrará deste corpo que me acarreta a morte?...
25 Kara Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir boɨn maɨrgɨmaɨrgaei Jisɨs Krais siirɨn krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya nɨkropkikɨn, kariir nanmaiwarkainaɨm, siya kariirɨn mɨnam nanmaiwarkainakɨn, tɨ kwoɨn biyɨeyɨn kariir kwoɨnau nwokaiyɨn siir hɨuɨkmaigiyɨm. Mɨ kariir kwoɨn komiiyɨn Adi Komii siir yai aiir wakaeyokna apɨm tɨri. Mɨ ɨi nhɨrɨm tɨ dimɨn biyɨeyɨm kariir kwoɨnau nwokaiyɨm, kariirɨn pɨ siyar mɨ ɨkpɨtmai tɨ nuan digworaekwowɨm sɨmiir tɨram. Ɨriig.
25 Graças sejam dadas a Deus por Jesus Cristo, nosso Senhor! Assim, pois, de um lado, pelo meu espírito, sou submisso à lei de Deus; de outro lado, por minha carne, sou escravo da lei do pecado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.