Romanos 11
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Kara kɨmiir srɨiyam tɨri, kɨma hɨriiyar naɨngwowi, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya siir isidɨn Isrel sɨmiir iikam ɨmiirɨn digɨumii bɨdi haimriiyɨuɨn, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ an kararɨn Isrel inkamaɨrgɨn. Abraham siya kariirar brougaekɨn mɨ an kara Bensamini isidɨn siir hɨrankɨn.
1 Então eu pergunto: será que Deus rejeitou o seu povo? De modo nenhum! Porque eu também sou israelita, da descendência de Abraão, da tribo de Benjamim.
2 Adi Komii siya siir iikamɨm bɨdi bɨdiniya siyar nɨmbingiyɨm, sɨmiirɨn digɨumii bɨ haimriiyɨugɨn. Mɨ kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm yaiya profet Ilaija siya kwɨsboɨnkiya Adi siiram Yokwo Komii hɨr nwowa Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiiram, siya hɨnɨɨna kwɨsboɨnkikɨn,
2 Deus não rejeitou o seu povo, a quem de antemão conheceu. Ou vocês não sabem o que a Escritura diz a respeito de Elias, como pediu com insistência diante de Deus contra Israel, dizendo:
3 Bɨiyan Inkam Komii, kɨriir profet inkamɨm Isrel sɨma bɨdi yɨsomsom aokaokiyɨm. Mɨ hɨiyɨm wraisu Adi Komii siiram nɨnkɨn ɨmiiyaeiya yɨm ɨriipɨ hɨriinan sɨma bɨdi mɨ ɨinɨkinhɨmnhɨngiyɨm. Mɨ kanakanar nwowi mɨ sɨma kariiram hansɨri, kariir nɨsomaowam.
3 “Senhor, mataram os teus profetas, derrubaram os teus altares. Sou o único que sobrou, e procuram tirar-me a vida.”
4 Mɨ Adi Komii siya siirɨn panɨɨn yaiya sae yowarkɨi boɨnki, ha? Siya ha boɨnkikɨn. Nɨɨngaka. Kariir iikam 7,000nɨm, yɨm ɨna nwokrɨpkaiyɨm kariir yai aiirar wakaeyoknakrɨpkaiyɨm kara sɨmiirɨn digɨumii bɨ haimriiyɨugɨn. Mɨ sɨma Bal sɨmiir nɨksɨsae dimɨnɨn uruwai siyaowaini hanɨɨn ɨgak siiram bɨ nakaiswaekɨm. Nɨɨngaka.
4 Mas qual foi a resposta divina? Foi esta: “Reservei para mim sete mil homens que não dobraram os joelhos diante de Baal.”
5 Mɨ ɨriipa hɨriinan, tariinanɨn isid haɨmii whɨrɨn ɨna mɨ owɨn, Adi Komii siya nɨmbinɨn siya sɨmiirsi naɨngwobumbugɨn.
5 Assim também nos dias de hoje sobrevive um remanescente segundo a eleição da graça.
6 Adi Komii siya sɨmiir nɨmbinɨn siya sɨmiirɨn whɨsarii bɨ nɨmbingɨn, siya sɨmiirsi naɨngwobumbugɨn. Siya sɨmiir mɨiyɨm sɨma mɨriiyɨm sɨmiirsi bɨ nɨmbingɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siya mɨiyɨm sɨma mɨriiyɨm sɨmiirsi nɨmbingɨswo mɨ ta siir naɨngwobumbuwa wɨ opa pɨ kimaiyɨn.
6 E, se é pela graça, já não é pelas obras; do contrário, a graça já não é graça.
7 Mɨ krɨma wɨ panɨɨna boɨni? Tɨ dimɨnɨn Isrelmi iikamɨm mɨinan sɨma napmɨriiyɨn, siyɨu komii siir siyɨu ɨiir napam sɨma siir bɨ haigɨn. Mɨ iikamɨm Adi Komii siyar naɨngwobumbuɨm mɨ ha nɨmbinɨm siir iikam nwowam, sɨma sɨmaɨrgɨm tɨ dimɨn ɨmiir haiyan iikamɨm. Mɨ ɨkɨ iikam nhɨrɨm, yɨm sɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siyar tɨrkikɨn mɨ sɨma ɨni kwoɨnam yaowhaeyɨuɨm, siir siyɨu ɨiir napɨm.
7 Que diremos, então? O que Israel buscava, isso não alcançou; mas a eleição conseguiu isso. Os demais foram endurecidos,
8 Yokwo Komii saeya boɨna saiir hɨriinan,
8 como está escrito: “Deus lhes deu um espírito de profundo sono, olhos para não ver e ouvidos para não ouvir, até o dia de hoje.”
9 Adi Komii siir yaiya Devid siya wɨnboɨnkiya ya hɨnɨɨnga, sɨma Adi Komii siirɨn bɨdi yaɨngwo owouugikɨm mɨ sɨma ɨni yaewou nikwo aeyɨm inantɨonanamɨm. Mɨ tariigɨna ya ɨni uridɨn krɨma hɨuridkikaiiyɨn huwam ɨni siir hɨriinan ywowa. Mɨ sɨmiirɨn ha kiyɨskaii mɨ sɨmiirɨn wɨ hindara nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguskii.
9 E Davi disse: “Que a mesa deles se transforme em laço e armadilha, em tropeço e punição;
10 Sɨma inkam nhwokwɨsaenan dwokiyam, sɨma kɨpi nanaokɨgɨmokaeyam. Mɨ sɨma inkamɨn dimɨn hɨkak haiiyɨn mɨ ha hɨugraknaiinamiyɨn, siir hɨriinan dwo. Mɨ sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm, sɨmiirɨn wɨ hɨriinanar timɨ kikɨn hɨugrak haigɨnɨu.
10 que os olhos deles se escureçam, para que não vejam, e fiquem para sempre encurvadas as suas costas.”
11 Mɨ kara kɨmiirɨn pa swokɨ srɨigii, kɨma ha naɨngwowi, tɨ Isrel sɨmiir iikamɨm sɨma bɨdi yonkwobumbunɨnkɨn ɨuguskiyɨm, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ sɨma Krais siir yai aiir bɨ wakaeyoknakɨm mɨ ta hɨriinan saiirsi whɨnkɨnsiis haigɨnɨugɨn Adi Komii siya ɨkɨ Juda iikam tani sɨmiir nanmaiwarkainam. Mɨ Isrel sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya mɨnki mɨ sɨma wɨ ɨo whwonkam Juda inkam tani sɨmiir nanaowi. Dimusi rani, siya dimɨn mɨiyɨk sɨmiir hauugɨn.
11 Então eu pergunto: será que eles tropeçaram para que caíssem? De modo nenhum! Mas, pela transgressão deles, a salvação chegou aos gentios, para fazer com que os judeus ficassem com ciúmes.
12 Mɨ siyɨu biyɨeyɨm sɨma tɨriyɨn, Adi Komii siirɨn sɨmar hɨuyarmai mɨ siya ɨkɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨmiirɨn dimɨn mɨiyɨk asi hauuwi. Mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm sɨma Adi Komii siir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm, sɨmiirɨn ɨni yɨmiiyɨuwɨm mɨ Adi Komii siya tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨm asi hauugikɨn. Mɨ mhoɨiya Isrel sɨmiir iikamɨm sɨma Krais siiram swokɨ haiyɨug naɨngwonanii mɨ tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm wɨ Juda iikamɨm tɨ nu ɨiirar nwoɨrkakɨm hɨnda tɨnda wɨ sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi.
12 Ora, se a transgressão deles resultou em riqueza para o mundo, e a diminuição deles resultou em riqueza para os gentios, quanto mais a plenitude deles!
13 Mɨ tariinanɨn kara tɨ iikam Juda iikamɨm tani, tɨsi yai kɨmiir ninɨ boɨnmɨmauuniyɨn. Kara aposel inkamkɨn, kariirɨn Adi Komii siya nɨkropkikɨn tɨ iikamɨm Juda iikam tani, kɨmiiram. Mɨ ta mɨiya kara mɨriiya kara saiiramɨn maɨrgɨmaɨrga komii asi nwowi.
13 Dirijo-me a vocês que são gentios. Visto que eu sou apóstolo dos gentios, glorifico o meu ministério,
14 Mɨ ɨiya kara hɨriinan tɨrɨn mɨ kariir isidɨn Isrel sɨma wɨ whwokwoka nwo rani. Sɨma wɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm Adi Komii siya hauuwɨm ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨm, hɨuyɨrmaii. Mɨ kara Juda sɨmiir iikam nhɨrɨm wɨ tɨ hɨriinan siyɨu ɨiirsi nanmaiwarkainaei.
14 para ver se de algum modo posso fazer com que os do meu povo fiquem com ciúmes e alguns deles se salvem.
15 Adi Komii siya wɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨmiiram kiwakii, saɨka nongwomamaɨr aeyam. Dimusi rani, siya Isrel sɨmiir isidɨn, siirɨn digɨumii bɨdi haimriiyɨugigɨn. Mɨ mhoɨiya ɨiya siya sɨmiir swokɨ ɨkɨunaei siiram swokɨ ɨtɨm, ya wɨ dimɨn mɨiyɨkɨ mɨiyɨknan nwowi, inkamɨn ɨeyankɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwowiyɨn mɨ omwai ha waiyaeiyɨn siir hɨriinan.
15 Porque, se o fato de eles terem sido rejeitados trouxe reconciliação ao mundo, que será o seu restabelecimento, senão vida dentre os mortos?
16 Mɨ inkamɨn paemɨiyɨm Adi Komii siir nɨkɨumauuwi mɨ ɨkɨ siir kwiya kwiyaɨm mɨ siir kwoɨm mɨ siir nidɨm, yɨm ɨriipɨ hɨriinan siirara kɨnaɨrgɨm. Mɨ Ebraham siya mɨ profet inkam mɨiyɨk mɨiyɨk ɨkɨm, sɨma Adi Komii siir yɨnisɨsɨm nwowi, mhoɨiya sɨmiir isidɨm sɨmiir yɨnɨeyɨm wɨ ɨriipɨ hɨriinan siir yɨnisɨsɨmar mɨ owi.
16 E, se forem santas as primícias da massa, igualmente será santa a sua totalidade; se for santa a raiz, também os ramos o serão.
17 Mɨ Adi Komii siya ɨbɨn inkamkɨ nonkwo nankaiiyɨn, siir kwiya wai ɨmiir nɨkrɨp haii mɨ siya ɨbɨn sasa nɨkii whakiyɨn siir kwiyam ha mɨ ɨkrɨp haii mɨ sɨmiirɨn wɨ ɨrɨpa nɨtɨmrwakɨu widgii. Mɨ sɨma kɨrɨe wɨ sɨma sɨmar swokɨ ɨnhai anainaei. Mɨ Juda iikamɨm yɨm ɨni ɨbɨn inkamkɨ nonkwo ɨnkɨniyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ Juda iikam tani yɨm ɨni ɨbɨn sasa nɨkiiwhakiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨm. Mɨ kɨma isid whɨsaɨrɨn ɨni ɨrɨpar yɨtɨnakɨuɨm, tɨ pae wɨso sowiir hɨriinan. Mɨ wɨm kɨma ɨni ta paeyakwiya waiya ɨni saiir ɨgsop aiir nokwokairiinanan ywowɨn. Mɨ wɨm kɨma opa pɨ siir mɨi ɨmiirsiyar mɨ haii. Mɨ Juda iikam tani kɨma kɨrɨe pɨ Juda iikamɨm sɨmiirsiya mɨ haii.
17 Se, porém, alguns dos ramos foram quebrados, e você, sendo oliveira brava, foi enxertado no meio deles e se tornou participante da raiz e da seiva da oliveira,
18 Mɨ kɨma hɨriinan nwowi mɨ kɨma wɨ ha kɨpi naɨngwo, Juda iikamɨm sɨmiir kouɨn ɨni kɨma ywowɨm, yɨpɨkɨ tɨ paeyakwiyam wainamɨm Adi Komii siya nɨkrɨp haiiyɨm sɨmiir hɨriinan. Mɨ kɨma hɨriinan dimuam naɨngwowi, ha? Wɨm kɨma ɨni paeyakwiyanan ywowɨm mɨ Juda iikamɨm yɨm ɨni paemɨinan ywowɨm. Wɨm kɨma ɨni paeyakwiyanan ywowɨm mɨ kɨma wɨ dɨg nwo rani, pae siir mɨi ɨmiir op hauuwɨm, paeyakwiya ɨmiirɨn paemɨi ɨeyar kɨrɨe haigɨnɨuwi.
18 não se glorie contra os ramos. Mas, se você se gloriar, lembre que não é você que sustenta a raiz, mas é a raiz que sustenta você.
19 Mɨ wɨm kɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni, paeyakwiyam Adi Komii siya nɨkrɨp haiyɨm ɨgsopa krɨma mɨ okwokairinaei yɨo ɨni mɨ owɨn.
19 Então você dirá: “Alguns ramos foram quebrados, para que eu fosse enxertado.”
20 Ta yaiya, ya yaimwowaɨrga mɨ kɨma, kɨmasiyar mɨntɨrao ta saiirsiyɨn. Sɨmiirɨn Adi Komii siya nhɨnɨkrɨropkikɨm. Dimusi rani, sɨma siir yai aiir bɨ wakaena apkɨm. Mɨ sɨmiir ɨgsopa kɨma asi nokwokairiinanaowidga, wɨm kɨma siir yai aiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm. Mɨ kɨma, kɨmamar kɨpi naɨngwona, kɨma wɨ tɨ ɨdid. Mɨ dimɨnɨm kɨma naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm sɨmiirsi ha timɨ mɨntɨrao.
20 Correto! Eles foram quebrados por causa da incredulidade, mas você continua firme mediante a fé. Não fique orgulhoso, mas tema.
21 Juda iikamɨm, yɨm ɨni paeyakwiya kɨɨnan ywowɨm mɨ Adi Komii siya sɨmiirɨn wɨ hɨriiyar kɨgnɨnkɨn okrɨpkai rani. Nɨɨngaka. Sɨmiirɨn wɨ siyar nɨkrɨmkrɨpkii. Mɨ wɨm kɨma, wɨ ha kɨpi mɨ aɨngwo, Adi Komii siya krɨmiirɨn, wɨ hɨriinan mɨ tɨr tani. Nɨɨngaka.
21 Porque, se Deus não poupou os ramos naturais, também não poupará você.
22 Adi Komii siya iikamɨm digɨumii siir haimriiyɨugigɨm, sɨmiirsiyɨn naɨngwoyɨmyok karamaeka. Nɨɨngaka. Sɨma ɨni ɨbyakwiyaɨm Adi Komii siya nɨkrɨmkrɨpkiyɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm, wɨm kɨma ɨni ɨbɨn sasa nɨkii whakiyɨn, siir kwiyam ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ kɨma siiram wakaeyokna apkrɨpkai karam nwowi mɨ kɨma wɨ hɨriiyar naɨngwowi, siya wɨ krɨmiir nhɨnɨkrɨropki rani mɨ wɨ krɨmiir nonkwobumbunɨnkɨn ɨguski rani, aniya?
22 Considere, pois, a bondade e a severidade de Deus: para com os que caíram, severidade; mas, para com você, a bondade de Deus, desde que você permaneça nessa bondade. Do contrário, também você será cortado.
23 Mɨ Juda iikamɨm sɨma swokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨni, Adi Komii siya wɨ dɨgar nwowi, sɨmiirɨn wɨ sɨmiir naeyɨu ɨmiirar swokɨ iyopkɨmkɨkɨugii.
23 Eles também, se não permanecerem na incredulidade, serão enxertados; pois Deus é poderoso para os enxertar de novo.
24 Mɨ Juda iikam tani kɨma ɨni ɨbɨn sasa nɨkii whakɨn Adi Komii siya nɨkrɨpkiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Adi Komii siya mɨriiya mɨiya ya ɨni saɨkɨsar ywowa. Mɨ siya kɨmiirɨn ɨbɨn inkamkɨ nɨnkɨnɨn, saɨkar yɨnkɨn iyopkɨkɨu haigɨnɨu. Mɨ Juda iikamɨm ɨni tɨ ɨbɨn inkamkɨn nɨnkɨnɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn Juda iikam tani hɨnɨɨn tɨri, ya tariigɨna ya mɨi komii rani, Juda iikam sɨmiir swokɨ ɨkɨunaei mɨ sɨmiirɨn sɨmiir maeyaugɨ maeyau ɨmiirar swokɨ iyopkɨmkɨkɨugii. Nɨɨngaka. Ɨriig
24 Pois, se você foi cortado daquela que, por natureza, era uma oliveira brava e, contra a natureza, foi enxertado numa oliveira boa, quanto mais esses, que são ramos naturais, serão enxertados na sua própria oliveira!
25 Tɨ kariir akamɨm, kara ha naɨngwowi, ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowɨm sɨmiir tɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨn, bɨiya inkamkɨ sɨbgu nɨnoknɨnkɨn karam nwowa, kara ha naɨngwowi kɨma tɨ dimɨnɨn siirgɨsiir tɨ ɨnoknɨnkɨn mɨ kara pɨ boriisopi, kɨma hɨnɨɨna naɨngwoɨm digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn kɨmar yɨnoknɨnkɨn ɨski. Nɨɨngaka. Adi Komii siya kiyopsɨbgi haigɨnɨuwi Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiirɨn mɨ wɨ ta ɨiya Juda iikam tani Adi Komii siya nɨmbinɨn siir yɨnisɨsɨm nwowi, sɨma naɨngwo tɨbmii kɨɨnana wɨ saiirar nadɨgni.
25 Porque não quero, irmãos, que vocês ignorem este mistério, para que não fiquem pensando que são sábios: veio um endurecimento em parte a Israel, até que tenha entrado a plenitude dos gentios.
26 Mɨ mhoɨiya tɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨma dɨgii mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm ha swokɨ amswowi Adi Komii siiram mɨ sɨmiirɨn wɨ siyar nanmaiwarkainaei. Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnka,
26 E, assim, todo o Israel será salvo, como está escrito: “O Libertador virá de Sião e afastará de Jacó as impiedades.
27 Mɨ ta ɨiya, kara sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir kɨndiyɨugii mɨ ta bɨiya kara nɨmbina, nɨmbina ya wa nɨmbiyami.
27 Esta é a minha aliança com eles, quando eu tirar os seus pecados.”
28 Isrel sɨma Adi Komii siir yai wɨn kɨbiya digɨumii saiir haimriiyɨugigɨm, sɨma whwokwoka saɨka bɨ nwowikɨm mɨ Adi Komii siya sɨmiirɨn ɨo asi nwokɨn. Mɨ ɨkɨ Juda iikamɨm sɨmiiram asi nɨnmiinɨnkɨnamkɨn. Dimusi rani, Isrel sɨmiir kamɨm Adi Komii siya bɨdi yɨmbinɨm siir iikam nwowam. Mɨ siya sɨmiiramar naɨngwokwoɨn. Dimusi rani, bɨdi bɨdiniyarɨn siya sɨmiir brougaeyɨm Ebraham, Aisak mɨ Jekop, sɨmiir bɨdi boɨnɨn hɨnɨɨn, kɨmiir isidɨn wɨ karar kɨgrɨraowi mɨ sɨmiirɨn wɨ siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨrhaigɨnɨuwi.
28 Quanto ao evangelho, eles são inimigos por causa de vocês; mas quanto à eleição, amados por causa dos patriarcas;
29 Adi Komii siya sɨmiirɨn wɨ siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨri. Dimusi rani, siir kwoɨnɨn wɨ swokɨ kisɨna haigii rani, iikamɨm siya nɨmbingiyɨm, siir iikam nwowam, sɨmiir nanmaiwarkainamɨn. Nɨɨngaka.
29 porque os dons e a vocação de Deus são irrevogáveis.
30 Bɨiya Juda iikam tani yaewan kɨma nikɨ kɨndiyɨu wankɨm Adi Komii siir yai aiirɨn mɨ tariinanɨn Adi Komii siya krɨmiirsi naɨngwobumbugɨn mɨ siya kɨmiir asi whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Dimusi rani, Isrel sɨmiir iikamɨm, sɨma Adi Komii siirɨn digɨumii haimriiyɨugigɨm mɨ siya kɨmiiram asi nɨnmiinɨnkɨnanii.
30 Porque assim como no passado vocês foram desobedientes a Deus, mas agora alcançaram misericórdia à vista da desobediência deles,
31 Adi Komii siya kɨmiirsiyɨn ɨna naɨngwobumbuwɨn. Dimusi rani, Isrel sɨmiir iikamɨm sɨma siir yai aiirɨn yaewan bɨdi kɨndiyɨuwangikɨm. Mɨ tariinanɨn, Adi Komii siya wɨ sɨmiirsi swokɨ aɨngwobunaei mɨ siya sɨmiirɨn wa whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi.
31 assim também estes agora foram desobedientes, para que também eles alcancem misericórdia, à vista da que foi concedida a vocês.
32 Mɨ tɨ siyɨuɨn Adi Komii siir yai aka nantamiyɨriyɨriiyɨn, Adi Komii siya iikam ɨmiirɨn wɨ iikamɨm hɨugrɨpkɨikikaigiyɨm wɨ sɨmiir hɨriinan hɨugrɨpkɨikikaigi mɨ Adi Komii siya krɨmiirɨn tɨ hɨriinan tɨrkiyɨn mɨ siya mhoɨiya krɨmiirsi naɨngwobumbuwi mɨ wɨ krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Ɨriig.
32 Porque Deus encerrou todos na desobediência, a fim de mostrar a sua misericórdia a todos.
33 Ha kɨpi naɨngwo, krɨmiir Adi Komiiyɨn, siya bɨmbɨuwigɨ mɨ ɨuwi digworaekwowɨm siya nɨnoknɨnkɨnɨm, ɨni solwara nwowi siiyɨnkrɨnɨm ɨni sɨmiir haiburɨm mɨ kougɨkouwɨn ɨni siyar yowɨskiyɨn. Krɨma nɨnoknɨnkɨn tani, tɨ hɨriinan siyɨuɨn siya tɨriyɨn mɨ siya krɨmiirɨn wɨ panɨɨn panɨɨna namisi tɨri, siya hindara tɨri.
33 Ó profundidade da riqueza, tanto da sabedoria como do conhecimento de Deus! Quão inexplicáveis são os seus juízos, e quão insondáveis são os seus caminhos!
34 Kaimwoka, Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka,
34 “Pois quem conheceu a mente do Senhor? Ou quem foi o seu conselheiro?
35 Yɨpɨkɨ inkamkɨn dimɨn Adi Komii siir nikɨ hauuwi mɨ mhoɨiya siya siirɨn wa swokɨ iyopkɨiyɨuwi siirɨn, ha?
35 Ou quem primeiro deu alguma coisa a Deus para que isso lhe seja restituído?”
36 Nɨɨngaka. Digworaekwo whɨekakɨm siyar tɨrkikɨm. Mɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn ɨni siyar kɨgɨrkakɨm mɨ digworaekwowɨm yɨm ɨni hɨriiyar nwowɨm, siir kɨnsiis haigɨnɨuwam. Mɨ krɨma siir inɨg ɨiirɨn ɨinokɨinokɨn hɨriiyar hainananaei. Taka yaiya, ya yai kaimwokɨ kaimwoka. Ɨriig.
36 Porque dele, e por meio dele, e para ele são todas as coisas. A ele seja a glória para sempre. Amém!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.