Mateus 27

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ɨiya pɨrkɨnyakwoka mɨ prismi bɨiyan inkam whɨekak ɨkɨm. Mɨ Isrel sɨmiir isidɨm sɨmiir hɨran inkam komii komii ɨkɨm sɨma yaiyɨm ɨna yɨdwo kitɨbmii boɨnɨm, Jisɨs siir nɨsomaowam.
1 Assim que amanheceu, todos os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus fizeram os seus planos para conseguir que Jesus fosse morto.
2 Mɨ sɨma siirɨn wɨeyɨnsopni yomboru mɨ sɨma siirɨn ɨna kiwowɨtnamɨm mɨ sɨmiir bɨiyan inkam komiiyɨn nu Romanɨn Pailat, inkam komiiyɨn nu Judia hɨran omɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir inɨ hauugik. Ɨriig.
2 Eles o amarraram, levaram e entregaram ao governador Pilatos.
3 Mɨ tariinanɨn Judas siya inkamɨn Jisɨs siir kɨnmauu ɨtɨn, sauan kamɨm sɨmiir, siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, inkam komiiyɨm sɨma Jisɨs siir hainamɨm inkam komii Pailat siirɨm siya nɨsomaowɨm mɨ siya naɨngwoyɨmyok ɨdid prasae bɨ kɨnkɨn, tɨ dimɨnɨn siya tɨrɨn siirsiyɨn. Mɨ siya tɨ umɨr silva paeyar haoumɨm ɨna swokɨ hainamɨn, prismi bɨiyan inkamɨm sɨmiiram.
3 Quando Judas, o traidor, viu que Jesus havia sido condenado, sentiu remorso e foi devolver as trinta moedas de prata aos chefes dos sacerdotes e aos líderes judeus,
4 Mɨ siya umɨr ha swokɨ hauuwɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara dimɨn biyɨe bɨdi tɨrɨn. Kara inkamɨn dimɨn biyɨe tɨr karamae nwowiyɨn siirɨn, sau omomɨn siir kɨnmauugɨn mɨ siya wa naonami. Mɨ sɨma siir boɨnki, siya krɨmiir dimɨn tani. Yɨo siya kɨriirar dimɨnkɨn.
4 dizendo: — Eu pequei, entregando à morte um homem inocente. Eles responderam: — O que é que nós temos com isso? O problema é seu.
5 Mɨ Judas siya umɨr silvaɨm Adi Komii siir omaka komiiya yai nɨdwokai wakaeiya saiir hɨr inankrɨmkrɨn ɨtkɨngikɨn mɨ siya ha haiburgikɨn mɨ ha namɨn mɨ yɨo ɨna sasar diyankrɨkɨu aonamɨn.
5 Então Judas jogou o dinheiro para dentro do Templo e saiu. Depois foi e se enforcou.
6 Prismi bɨiyan inkamɨm sɨma tɨ umɨr ɨmiir haiyɨm mɨ sɨma boɨn, tɨ umɨrɨn mɨnam saɨngɨn inkam nwɨr nɨsomaowankɨn. Krɨmiir siyɨuɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn Krɨma Adi Komii siir omaka saiir umɨrɨn sɨmaka kɨpi nɨnkɨn haigi. Nɨɨngaka.
6 Os chefes dos sacerdotes pegaram o dinheiro e disseram: — Isto é dinheiro sujo de sangue, e é contra a nossa
7 Mɨ sɨma yai kwɨra yɨmboɨn tɨbmiikimai mɨ tɨ umɨrɨn ɨni nu haɨmiiyɨn Jerusalem hɨr nwowɨn hau nonkwokwowiyɨn inkamɨn ɨni siir saɨnɨn. Sɨma ha naɨngwowi ta nu maeyaua iikamɨm om aruwanɨm sɨmiir haɨngikaiyan maeyau nwowɨm
7 Depois de conversarem sobre o assunto, resolveram usar o dinheiro para comprar o “Campo do Oleiro”, a fim de que servisse como cemitério para os não judeus.
8 mɨ tɨ nuɨn tɨ umɨr ɨiir saɨnɨn mɨ sɨma ta nu maeyaua saiir inɨgɨn hɨriinansi dapkɨn, nuɨn nhɨekakɨn. Mɨ tɨ inɨgɨn ɨna nwokrɨpkaiyɨn.
8 Por isso aquele campo é chamado até hoje de “Campo de Sangue”.
9 Ya ta saeya, yai kwɨra bɨiya Adi Komii siya boɨnkiya mɨ profet Jeremaia siya wɨnkiya yokwoni, saeya ɨna yɨmbiyam kɨɨna. Saeya boɨn, sɨma tɨ umɨr silva kam nwɨr ɨuur ɨmiir hai. Isrel sɨmiir iikamɨm sɨma bɨdi yɨmbinɨm tɨ umɨr hɨriinanɨm tɨ inkam ɨiir saɨnam.
9 Assim aconteceu o que o profeta Jeremias tinha dito: “Eles pegaram as trinta moedas de prata, o preço que o povo de Israel tinha concordado em pagar por ele,
10 Tɨ umɨrɨn sɨma ɨni nuɨn inkam ɨeya nonkwokwowiyɨn hau, ɨni siir saɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya boɨnkiyɨn kariir saiir hɨriinan mɨ kara hɨriinan asi tɨrkɨn. Ɨriig.
10 e as usaram para comprar o campo do oleiro, como o Senhor me havia mandado fazer.”
11 Sɨma Jisɨs siirɨn inkamɨn nu Judian omom omomɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir whwonkam ɨda yokmwɨn okwo haigɨnɨu. Mɨ inkam komiiyɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn siya siir srɨigi, kɨra iikamɨm nu Judia hɨranɨm sɨmiir kɨgrɨraowan inkam komiigɨn, aniya? Mɨ Jisɨs siya boɨn, ɨhɨ, wasi kɨra boɨnki ɨskiyɨn.
11 Jesus estava em pé diante do Governador, e este o interrogou, dizendo: — Você é o rei dos judeus? Jesus respondeu:
12 Mɨ prismi bɨiyan inkamɨm mɨ Isrelmi inkam komii komii ɨkɨm, sɨma Jisɨs siir boɨn hɨuriyɨu boɨnkɨm, siya dimɨn biyɨe kasaka bɨ tɨrkɨn. Mɨ siya dimɨn biyɨe bɨ tɨrkɨn mɨ siya yai kwɨrmɨn kwɨrmɨn bɨ swokɨ owarkɨi boɨnkɨn, tɨ yai ɨmiirɨn.
12 Mas, quando foi acusado pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus, Jesus não respondeu nada.
13 Mɨ Pailat siya siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨra tɨ yai whɨekakɨm sɨma kɨriir boɨn hɨuriyɨu boɨnɨm sɨmiir wakae rani, aniya?
13 Então Pilatos disse: — Você não está ouvindo as acusações que estão fazendo contra você?
14 Mɨ Jisɨs siya yai kwɨr bɨ swokɨ owarkɨi boɨnkɨn Pailat siirɨn. Mɨ inkam komiiyɨn omomom kɨgrɨraowiyɨn siya asi nanaakikɨn. Ɨriig.
14 Porém Jesus não disse nada, e o Governador ficou muito admirado com isso.
15 Bɨewi whɨekakɨm ta ɨiya komiiya wou nikwo aeiya pasova mɨ bɨiyan inkam komiiyɨn omom omomɨm sɨm kɨgrɨraowiyɨn siya inkamɨn omaka hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr nwowiyɨm, sɨmiirɨn pɨ nwɨra ninɨ ɨkɨunaki. Iikamɨm sɨma kauwokiyɨm inkam nwɨramɨn mɨ inkam komiiyɨn siya tɨ inkamɨn pɨ siirar nɨkropki.
15 Em toda Festa da Páscoa , Pilatos costumava soltar um dos presos, a pedido do povo.
16 Mɨ ta ɨi aiirɨn sɨma inkam biyɨe nwɨrɨn omaka hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr nwokɨn, siir inɨgɨn Barabaskɨn, sɨma ombudɨm siir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm.
16 Naquela ocasião estava preso um homem muito conhecido, chamado Jesus Barrabás.
17 Mɨ ɨiya iikamɨm sɨma maeyau kwɨruwa hangiriyɨu omɨmɨrɨm mɨ Pailat siya sɨmiir srɨigi, kɨma panɨɨna naɨngwowi, kara kɨmiirɨmɨn pɨkɨ hɨnɨɨn inkamɨn siir haiwao hauugi, ha? Kara Barabas siir pɨ ɨkropki, aniya? Iyɨe, kara Jisɨs siir nɨkropki sɨma dapiyɨn Krais inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, aniya?
17 Então, quando a multidão se reuniu, Pilatos perguntou: — Quem é que vocês querem que eu solte: Jesus Barrabás ou este Jesus, que é chamado de
18 Pailat siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, prismi bɨiyan kamɨm mɨ Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨma ɨo Jisɨs siir nwowi. Dimusi rani, iikamɨm sɨma ɨni Jisɨs siiraramar yamɨm. Mɨ sɨma siirɨn Pailat siiram asi nɨkɨunamkɨm siya siirɨn kam nhɨrɨm sɨmiir nwokɨ ɨkmwɨn ɨsom aowɨm. Mɨ siya ta srɨiya sɨmiir asi srɨigɨn.
18 Pilatos sabia muito bem que os líderes judeus haviam entregado Jesus porque tinham inveja dele.
19 Pailat siya inkamɨn yai hɨdiyɨn siir ipii aiirar nikɨ nɨdwokaiyɨn mɨ siir wiga saeya yaiyɨm hɨnɨɨna boɨnmɨmauugi yokwoni. Kɨra dimɨn whɨr kɨpi swokɨ tɨrmɨntɨrmɨn, tɨ inkam ɨiirɨn, siya dimɨn biyɨe bɨ tɨrkɨn. Mɨ ta nɨiyaka kara nhwoɨn whɨra whɨnkɨgmɨmɨkwɨi mɨ kara hɨk prasae bɨ haiga.
19 Enquanto Pilatos estava sentado no tribunal, a sua esposa lhe mandou o seguinte recado: — Não tenha nada a ver com esse homem inocente porque esta noite, num sonho, eu sofri muito por causa dele.
20 Prismi bɨiyan inkamɨm mɨ Isrelmi inkam komii komii ɨkɨm sɨma iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir boɨnswoswo. Mɨ sɨma Pailat siirɨm kauwok boɨnki. Siya Barabas siir dɨuguski mɨ Jisɨs siir dɨsomao.
20 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus convenceram a multidão a pedir ao governador Pilatos que soltasse Barrabás e condenasse Jesus à morte.
21 Mɨ inkam komiiyɨn omom omomɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siya sɨmiir srɨigi. Kɨma panɨɨna naɨngwowi kara tɨ inkam nwɨswo sowiirɨn pɨ nhɨni nɨuguski, ha? Sɨma ɨna yowarkɨi boɨnɨm Barabas.
21 Então o Governador perguntou: — Qual dos dois vocês querem que eu solte? — Barrabás! — responderam eles.
22 Mɨ Pailat siya sɨmiir boɨnki, kara wɨ panɨɨna tɨri Jisɨs siirɨn, sɨma dapiyɨn Krais Adi Komii siya nɨkropkiyɨn kara siirɨn wɨ panɨɨna tɨri, ha? Mɨ sɨma kauwok boɨnki, paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka dɨrɨnugi!
22 Pilatos perguntou: — Que farei então com Jesus, que é chamado de Messias? — Crucifica! — responderam todos.
23 Mɨ Pailat siya ɨna srɨigiyɨn. Dimusika siya dimu dimɨn tɨrbugɨn, ha? Mɨ sɨma ɨna kauwoknanaeyɨm, paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka dɨrɨnugi!
23 Ele perguntou: — Que crime ele cometeu? Aí começaram a gritar bem alto: — Crucifica!
24 Pailat siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, sɨma yaiyɨm kara boɨniyɨm sɨmiir wakaeyokna dɨg nwo rani mɨ ɨna nhɨnkii boɨnaigiyɨm yaii nɨniiyam. Mɨ siya opa ɨna haiyɨn mɨ siir ɨɨna aiir hɨisoki. Mɨ iikamɨm sɨmiir nhwowɨm ɨni siirar kaokiyɨm sɨmiir nɨisiimauugɨn, siya Jisɨs siir nɨsomaowam pɨ boriisopi. Mɨ siya hɨriinana nikɨ tɨrɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara siirɨn dimɨn whɨr bɨ kɨgɨn mɨ kara siirɨn wa nɨsomaoki rani. Kɨmiirar dimɨnkɨn.
24 Então Pilatos viu que não conseguia nada e que o povo estava começando a se revoltar. Aí mandou trazer água, lavou as mãos diante da multidão e disse: — Eu não sou responsável pela morte deste homem. Isso é com vocês.
25 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ siir naowa saiir mwokankwowa ɨni mɨ owa wɨ krɨmiiramar swokɨ ɨti mɨ krɨmiir yɨnisɨsɨm ɨmiiram warar. Kɨra siir nɨsomaoki Adi Komii siya wɨ ɨo kɨriir nwo rani.
25 E toda a multidão respondeu: — Que o castigo por esta morte caia sobre nós e sobre os nossos filhos!
26 Mɨ Pailat siya Barabas siirɨn hɨriinansi nɨuguskikɨn sɨmiiramɨn. Mɨ siya Jisɨs siirɨn kam nhɨrɨm sɨmiir yokmwɨn tɨo mɨ ɨdni ha kogrɨmdɨnugiyɨn mɨ siya siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn Rom hɨran sauan kamɨm sɨmiiram. Paeya hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨnkɨn ɨrɨnugiyam. Ɨriig.
26 Então Pilatos soltou Barrabás, como eles haviam pedido. Depois mandou chicotear Jesus e o entregou para ser crucificado.
27 Mɨ sauan kamɨm Bɨiyan Inkam Komii siirɨm, sɨma Jisɨs siirɨn sɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir omaka hɨriir yɨkɨuna apnɨnopkainam mɨ sɨma whɨekakɨm saɨkar yangiriyɨuni.
27 Depois os soldados de Pilatos levaram Jesus para o Palácio do Governador e reuniram toda a tropa em volta dele.
28 Mɨ sɨma siir yɨuɨsa saiir nɨsaiyɨm mɨ sɨma siirɨn yaeya yɨuɨs pariidnan kwɨra saiir ii haigɨnɨu. Ta yɨuɨs hɨriinana inkam komii inɨgakɨn siira saiir nɨkrika.
28 Tiraram a roupa de Jesus e o vestiram com uma capa vermelha.
29 Mɨ sɨma urid amrɨdnanɨn siir hɨurokikɨn mɨ sɨma siir mwo ɨiir yakɨ kaigrɨsɨugi. Mɨ sɨma paekopɨn whɨra yonkwo haigɨnɨu siir ɨɨna ɨnig aiir inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan. Mɨ sɨma ogmwo siirɨm hɨu mɨ sɨma siir yɨgbumbu boɨn, kɨra inkam mɨiyɨkɨn, Juda iikamɨm sɨmiir nu kɨgrɨraowan inkam komiikɨn.
29 Fizeram uma coroa de ramos cheios de espinhos, e a puseram na sua cabeça, e colocaram um bastão na sua mão direita. Aí começaram a se ajoelhar diante dele e a caçoar, dizendo: — Viva o Rei dos Judeus!
30 Mɨ sɨma siir yaswaiyɨugi mɨ sɨma tɨ paekop ɨiir hai mɨ siir mwo ɨiir tɨonanae.
30 Cuspiam nele, pegavam o bastão e batiam na sua cabeça.
31 Sɨma siir yɨgbumbu boɨn mɨ ta siir yɨuɨs pariidnan aiir yɨsaigi mɨ sɨma siir yɨuɨskɨ yɨuɨs aiirar ii haigɨnɨu. Mɨ sɨma siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨniyɨn siirɨm whɨnapnam saɨka nɨnkɨn ɨrɨnuɨm. Ɨriig.
31 Depois de terem caçoado dele, tiraram a capa vermelha e o vestiram com as suas próprias roupas. Em seguida o levaram para o crucificarem.
32 Sɨma ha napnamɨm mɨ sɨma om Sairini hɨran inkam nwɨrɨn siir kɨg, siir inɨgɨn Saimonkɨn, sɨma siir nɨkwao boɨnkɨm siya Jisɨs siir paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hainamam.
32 Quando estavam saindo, os soldados encontraram um homem chamado Simão, da cidade de Cirene, e o obrigaram a carregar a cruz de Jesus.
33 Sɨma maeyau kwɨra saiir yɨmbiyam, saiir inɨgɨn Golgotaka saiir inɨg mwokɨmwoɨn hɨnɨɨngɨn mwokɨuni mwokɨn.
33 Eles chegaram a um lugar chamado Gólgota. (Gólgota quer dizer “Lugar da Caveira”.)
34 Sɨma Jisɨs siirɨn op wain biyɨeya kausrɨriya dimɨn biyɨe whɨr aka prɨdgiya saiir hauu, siya kwiyaeyam siya hinda kɨnankɨugiyɨn mɨ siya bɨ kwiyaekɨn.
34 Ali deram vinho misturado com fel para Jesus beber. Mas, depois que o provou, ele não quis beber.
35 Sɨma siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨrɨnu dɨgiyɨn mɨ sɨma gwo kwɨra satu dapiya saiir gwo siir yɨuɨs digworaekwo ɨmiir haiyam.
35 Em seguida os soldados o crucificaram e repartiram as suas roupas entre si, tirando a sorte com dados, para ver qual seria a parte de cada um.
36 Mɨ sɨma ta maeyaua saiira yɨdwo mɨ sɨma saiir hɨrar waikao.
36 Depois disso sentaram ali e ficaram guardando Jesus.
37 Mɨ yaiya sɨma wɨna paemɨra Jisɨs siir mwo koua nɨnkɨn ɨrɨnuwa saeya hɨnɨɨna boɨnka. Tɨriigɨnɨn Jisɨskɨn, Juda iikam sɨmiir nu kɨgrɨraowan inkamkɨn.
37 Puseram acima da sua cabeça uma tabuleta onde estava escrito como acusação contra ele: “Este é Jesus, o Rei dos Judeus.”
38 Jisɨs siir kingiinɨn sɨma inkamwo hɨitauaeiyo nwɨsa yɨnkɨn ɨrɨnu inankɨi mɨ nwɨrɨn ɨniga mɨ nwɨrɨn yaɨoyaeya.
38 Com Jesus, crucificaram também dois ladrões: um à sua direita e o outro à sua esquerda.
39 Mɨ iikamɨm sɨma ha nɨtɨm mɨ sɨma siir yɨgbumbu boɨn mɨ sɨma mwo ara kɨntɨɨr ɨski mɨ sɨma yaebu ɨna buwɨm siirɨn.
39 Os que passavam por ali caçoavam dele, balançavam a cabeça e o insultavam,
40 Mɨ sɨma boɨn, kɨra tɨ inkamɨn Adi Komiini omaka saiir nɨinhɨnkɨigi mɨ ɨi kwoɨmaka wɨ saiir swokɨ mɨrii nɨnokougi mɨ kɨnakɨna dirɨraerarna. Mɨ kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨnɨuwi, kɨra paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir haiburgig mɨ ha wɨuwini!
40 dizendo assim: — Ei, você que disse que era capaz de destruir o Templo e tornar a construí-lo em três dias! Se você é mesmo o Filho de Deus, desça da cruz e salve-se a si mesmo!
41 Mɨ ɨriipa hɨriinan prismi bɨiyan inkamɨm mɨ kamɨm siyɨu nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨma siir mɨ ɨnkɨn ɨgbumbu boɨnkɨm.
41 Os chefes dos sacerdotes, os mestres da Lei e os líderes judeus também caçoavam dele, dizendo:
42 Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨn, siya iikam nhɨrɨm sɨmiirara whɨndirɨraeri mɨ siya siya whɨndirɨraerarnam dɨg nwo rani. Mɨ siya hɨriinan boɨni siya Isrel iikamɨm sɨmiir nu kɨgrɨraowan inkamkɨnɨuwi mɨ siya paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir haiburgig mɨ ha wɨuuni mɨ krɨma wɨ siirɨma naɨngwo tɨbmiiyɨm.
42 — Ele salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo! Ele é o Rei de Israel, não é? Se descer agora mesmo da cruz, nós creremos nele!
43 Siya Adi Komii siirɨma naɨngwo tɨbmii mɨ ha boɨni, kara Adi Komii siir yɨnisɨmkɨ yɨnisɨmkɨn. Mɨ Adi Komii siya siirɨm naɨngwowi mɨ siya wɨ siirar swokɨ anmaiwarkainaei.
43 Ele confiou em Deus e disse que era Filho de Deus. Vamos ver se Deus quer salvá-lo agora!
44 Inkam nwɨswo hɨitauaeywo Jisɨs saɨka kingiina nɨnkɨn ɨrɨnuwo mɨ sowa ɨriipa hɨriinan ta hɨriinan nɨgbumbu yaiya saiirara mɨ boɨn siirɨn. Ɨriig.
44 E até os ladrões que foram crucificados com Jesus também o insultavam.
45 Mɨ ɨiya hɨriir tɨriir nabɨe bopwo nwowa mɨ hɨnda tɨnda ɨiya ɨna kakauu ɨuguskiya mɨ hɨriinana nwokiya mɨ bɨeyɨn nad nworɨbɨn saiirar yadɨg ɨuwɨn.
45 Ao meio-dia começou a escurecer, e toda a terra ficou três horas na escuridão.
46 Mɨ ta ɨi aiirarɨn bɨeyɨn nad nworɨbɨn Jisɨs siya ɨna kauwoknamnankiyɨn, Eli, Eli, lema sabaktani? Ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa hɨnɨɨnga. Kariir Adi Komii krɨmiir Wanɨn kɨra kariir dimusi nɨuguskikɨn?
46 Às três horas da tarde, Jesus gritou bem alto:
47 Kam nhɨrɨm kingiin hɨrar nokwoɨm sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma boɨnki, tɨ inkamɨn siya Ilaija siirɨm kauwok boɨnki.
47 Algumas pessoas que estavam ali ouviram isso e disseram: — Ele está chamando Elias.
48 Mɨ sɨmiir inkam nwɨrɨn ɨna iwɨtnamɨn mɨ hamganɨn siir yani hainaki mɨ siirɨn op waina kausrɨriya saiir hougɨnki paekop whɨrɨn saɨka yɨnkɨn widgi mɨ Jisɨs siir yakɨ hauugi siya kwiyaeyam.
48 Uma dessas pessoas correu e molhou uma esponja em vinho comum, pôs na ponta de um bastão e deu para Jesus beber.
49 Mɨ iikam nhɨrɨm sɨma boɨn, ha tikɨ o krɨma tikɨ kɨgrɨrao. Mɨ siirɨn wɨ Ilaija siya namisi whɨndirɨraerarki, iyɨe?
49 Mas outros disseram: — Espere. Vamos ver se Elias vem salvá-lo!
50 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ kauwok nanaekiyɨn mɨ siir naeyɨuɨn siir haiburgigɨn mɨ siya ɨna yaonamɨn.
50 Aí Jesus deu outro grito forte e morreu.
51 Mɨ ɨiya siya naonamɨn mɨ ta yɨuɨs komiiya Adi Komii siir omaka saiir yainau hɨr kiburɨkouwa bopwoniya yɨnwɨtamki, kou hɨrarkar nɨuguskiya ɨni nu hɨrar yadɨgɨuwa mɨ mɨrkwɨsa yɨmbiyam. Saeya mɨnam nɨisiimauuga, iikamɨm sɨma Adi Komii siiram nwokɨ kwɨsboɨnɨm, Jisɨs siya siyɨu wɨn bɨdi tɨrkiyɨn inkamɨm sɨma Jisɨs siirɨm nwokɨ kwɨsboɨnɨm, nɨɨnɨn ɨna yɨtkiyɨn mɨ siiya komii komiiyɨm ɨna pampamkɨigiyɨm.
51 Então a cortina do Templo se rasgou em dois pedaços, de cima até embaixo. A terra tremeu, e as rochas se partiram.
52 Mɨ maeyaua inkam haɨngikaiiya ɨna pɨigikiya mɨ Adi Komii siir iikam whɨekakɨm bɨiya naonamɨm mɨ sɨma ɨna swokɨ ɨnsiingiyɨm.
52 Os túmulos se abriram, e muitas pessoas do povo de Deus que haviam morrido foram ressuscitadas
53 Sɨma maeyaua inkam haɨngikaiiya saiir bɨdi haiburgigɨm mɨ Jisɨs siya mhoɨiya yɨnsiinɨdwonam mɨ sɨma om mɨiyɨkɨn Jerusalem siir yam. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨmiirar kaowɨnɨm.
53 e saíram dos túmulos. E, depois da ressurreição de Jesus, entraram em Jerusalém, a Cidade Santa, onde muitos viram essas pessoas.
54 Mɨ kamɨm sau nɨnɨtiyɨm sɨmiir bɨi nwowiyɨn mɨ sauan kam ɨma sɨma Jisɨs saɨka nɨnkɨn okɨm mɨ sɨma Jisɨs siiram waigaokɨm mɨ sɨma kɨgi nuɨn, nɨɨnɨn nɨtkiyɨn mɨ digworaekwowɨm ɨna yɨmbiyamɨm mɨ sɨma nɨdid prasae bɨ kɨnkɨm. Sɨma boɨn, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga, tɨ inkamɨn siya Adi Komii siirar yɨnisɨmkɨn.
54 O oficial do exército romano e os seus soldados, que estavam guardando Jesus, viram o terremoto e tudo o que aconteceu. Então ficaram com muito medo e disseram: — De fato, este homem era o Filho de Deus!
55 Wig whɨekakɨm sɨma hɨrar nwokɨm sɨma Jisɨs siir mhoɨiya nɨtkɨm mɨ nu Galili siir haiburgigɨm mɨ siir ninɨ whɨndirɨraerarniyam nɨtkɨm naemɨn. Sɨma tɨ wigɨm arurɨg hɨrar nokwo kaokɨm.
55 Algumas mulheres estavam ali, olhando de longe. Eram as que tinham acompanhado Jesus desde a Galileia e o haviam ajudado.
56 Wig ɨra sɨmaka hɨrar nɨnkɨn owa saeya Mariaka, om Makdala hɨranka. Mɨ ɨra Maria saeyaɨrga Jems Josep sowiir apua. Mɨ ɨra Sebedi siir yɨnisɨm nwɨso Jems Jon sowiir apua saeyaɨrga. Ɨriig.
56 Entre elas estavam Maria Madalena; Maria, a mãe de Tiago e de José; e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Mɨ bɨeyɨn nadnworɨbɨn inkam nwɨrɨn umɨr digworaekwokakɨn om Arimatiankɨn siir inɨgɨn Josepkɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ siya ɨriipɨ hɨriinan Jisɨs siir kɨgna mɨriiyan inkamkɨn, siya maeyaua Jisɨs siya naowa saiirɨm nɨtkɨn.
57 Já era quase noite quando chegou da cidade de Arimateia um homem rico chamado José. Ele também era seguidor de Jesus.
58 Mɨ siya Pailat siir hɨriir yɨmbiyam mɨ siir inɨ srɨiyɨu Jisɨs siir pɨuɨs biyɨe nɨɨnga saiiram mɨ siya saiir inɨ hɨunɨs haiyɨu. Mɨ Pailat siya siir sauan kamɨm sɨmiir boɨnki, sɨma Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya Josep siir hɨunɨs hauugiyɨm.
58 José foi e pediu a Pilatos o corpo de Jesus. E Pilatos mandou que o entregassem a ele.
59 Mɨ Josep siya siir pɨuɨs biyɨeya saiir hɨunɨs haiyɨn mɨ yɨuɨs whɨsinana saiir whrɨnhainam.
59 Então José pegou o corpo, enrolou num lençol novo de linho
60 Mɨ yɨuɨs aiirɨn ha whrɨn dɨgiyɨn siya siir pɨuɨs biyɨeya ɨni siir siyano wɨnɨn siirar kikaigikɨn bɨiya inkam nwɨr bɨ haɨngikai mɨmɨnkɨn mɨ siya siir kamɨm sɨmiir boɨnki, sɨma siiya komii kwɨra saiir warkɨkɨugiyɨm. Mɨ sɨma hɨriinan tɨrgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm.
60 e o colocou no seu próprio túmulo, que há pouco tempo havia sido cavado na rocha. Depois rolou uma grande pedra para fechar a entrada do túmulo e foi embora.
61 Mɨ sɨma hɨriinan tɨrɨm mɨ Maria om Makdalan aka mɨ Maria ɨraka sowa hɨrar nwoko. Sowa ɨeyɨn siir haɨngikaiyɨn siir kingiin hɨrar nɨdwo kaoko, Ɨriig.
61 Maria Madalena e a outra Maria estavam ali, sentadas em frente do túmulo.
62 Mɨ ɨigwɨra Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya mɨ prismi bɨiyan inkam ɨkɨm mɨ Farisimi kam ɨkɨm sɨma Pailat siir kɨgam namkɨm mɨ sɨma saɨka yahangiriyɨu omɨmɨrɨu.
62 No dia seguinte, isto é, o dia depois da sexta-feira, os chefes dos sacerdotes e os fariseus se reuniram com Pilatos
63 Sɨma siir boɨnki. Inkam komii krɨma yai kwɨra tɨ nɨksɨsae inkamɨn siya boɨna krɨma saiirar naɨngwokwowi. Siya ha boɨnkɨn mɨ mhoɨiya ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Mɨ wɨ omwaiya swokɨ waiyaei.
63 e disseram: — Governador, nós lembramos que, quando ainda estava vivo, aquele mentiroso disse: “Depois de três dias eu serei ressuscitado.”
64 Mɨ kɨra kɨriir sauan kamɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨn mɨ sɨma siiyan tɨ ɨeyɨn siir no ɨiir warkɨkɨukikɨnɨn siir waikao. Mɨ wɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨma ninɨ tauae hainakisi mɨ iikamɨm wɨ sɨma nɨksɨsae boɨni, siya ɨe hɨrankɨn bɨdi yɨnsiin ɨdwonamɨn. Mɨ sɨma hɨriinan tɨri, ta nɨksɨsaeya siya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwowa saeya wɨ ta nɨksɨsaeya bɨiya sɨma tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn siya boɨna wɨ saiir haiburi.
64 Portanto, mande vigiar bem o túmulo até o terceiro dia, para os discípulos dele não poderem roubar o corpo e depois dizerem ao povo que ele foi ressuscitado. Pois esta última mentira seria pior do que a primeira.
65 Pailat siya sɨmiir boɨnki, kɨma sauan kam nhɨrɨm sɨmiir dɨkɨunam sɨma tɨ inkam ɨe ɨiir waikaowɨm.
65 Então Pilatos disse: — Levem estes soldados com vocês e guardem o túmulo o melhor que puderem.
66 Mɨ sɨma ɨe ɨiirɨn diyɨoɨn ɨna inɨ haigɨngikɨn. Mɨ kam nhɨrɨm sau nɨnɨtiyɨm ɨni nɨi nabɨe hɨrar waigaowɨm. Ɨriig.
66 Eles foram, puseram um selo de segurança na pedra e deixaram os soldados ali, guardando o túmulo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.