Mateus 26

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Jisɨs siya tɨ siir yai whɨekakɨm iikamɨm sɨmiir boɨnmɨmauu dɨgiyɨn mɨ ta ɨi aiirɨn siya siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki,
1 — ausente —
2 kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, ɨi komiiya wou nikwo aeniya, ɨi kwɨsuwa nwowi krɨma wɨ saiir naei. Mɨ ta ɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn sɨma kariirɨn wɨ sauan omomɨn siir kɨnmauu ɨti mɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨrɨnugi.
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 Mɨ ta ɨi aiirɨn prismi yaowae ad ɨkɨm mɨ Isrel sɨmiir bɨiyan inkam komii ɨkɨm, sɨma prismi yaowae adɨn, siir inɨgɨn Kaiafaskɨn, sɨma siir omaka komiiya saiirara ywomɨmɨrɨu.
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 Mɨ sɨma yai mɨnam haɨngiriyɨu boɨnaigɨm, siyɨuɨn Jisɨs siir nɨmprɨo nonkworɨmdɨɨnu haɨnɨm.
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 Sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma tɨ dimɨn hɨriinanɨn ɨiyɨm wou nikwo aeiyɨm sɨmiir kɨpi dirɨraerar. Dimusi rani, iikam sɨma yaii wɨ krɨmaka nɨniisi. Ɨriig.
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Jisɨs siya om Betani hɨr nwokɨn, inkam nwɨrɨn ma biyɨeya paowagɨ pɨsɨkomkopouɨn siir omaka hɨr, siir inɨgɨn Saimonkɨn.
6 — ausente —
7 Ɨiya Jisɨs siya omaka hɨrar nwowɨn mɨ wig ɨra siirɨm yɨt mɨ wa mobɨn pɨui mɨiyɨk whakiyɨn, umɨr kasaka bɨ saɨnikɨn, ɨra hainani. Ɨiya Jisɨs siya hɨiya saiirar nikɨ ɨdwo aeyɨn mɨ tɨ siiya mob wakakɨn, pɨui mɨiyɨk whakiyɨn Jisɨs siir mwo ɨiirar yaokɨnki.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨriinan kɨgiyɨm mɨ ɨo ɨna ywowɨm, sɨma boɨn, tɨ waɨn whɨsarii dimusi naoki ɨuguskikɨn, ha?
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Krɨma tɨ siiya mob wakakɨn inkam nwɨrni hauuwi, siya saɨnɨm mɨ krɨma siirɨn wɨ umɨr prasae dihaii mɨ ɨkɨ iikam paeprikabɨm wɨ sɨmiir pɨ hauuwi.
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Jisɨs siya sɨmiir yaiya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma ta wiga saiirɨn hɨriinan dimusi tɨri saeya nɨdidamɨn, ha? Saeya tɨ hɨriinan siyɨu mɨiyɨkɨn kariirar tɨrka.
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Iikam paeprikabɨm sɨma wɨ kɨmakar nwoyokyokɨi mɨ kara kɨmaka wɨ ɨi prɨei nwo rani.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Mɨ ta wiga saeya tɨ waɨn kariir pɨu naokɨnkiyɨn saeya kariir naoni siyɨuɨn siirɨm dirɨraerarka Juda krɨmiir siyɨuɨn hɨriinana tɨriikɨn.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 Mɨ sɨma wɨ saiirar naɨngwo yokiyokɨi. Ɨriig.
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Mɨ ta ɨi aiirarɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨuur nwɨsko, sɨmiir nwɨrɨn siir inɨgɨn Judas Iskariotkɨn, siya prismi bɨiyan kamɨm sɨmiirɨm yam.
14 — ausente —
15 Mɨ siya boɨn, kɨma kariirɨn wɨ dimu dimɨn hauuwi mɨ kara Jisɨs siirɨn wɨ kɨmiir kɨnmauu ɨti, ha? Mɨ sɨma siirɨn umɨr silvaɨm kamnwɨr ɨuura hauu.
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Mɨ ta ɨi aiirɨn siya ɨna yap haɨnsran bwakaiyɨn, Jisɨs siirɨn sɨmiir kɨnmauu ɨtɨm. Ɨriig.
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Bɨigɨ bɨiyan ɨiya bretɨn yis karamaeyɨn siir naeiya mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨtɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, kɨra paɨnɨɨna naɨngwowi krɨma digworaekwowɨm papi dirɨraerar haigɨni mɨ kɨra wou krɨmaka papi nikwo aei, ha?
17 — ausente —
18 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma om komii Jerusalem hɨriir dapnɨnopkainam mɨ kɨma inkam nwɨrɨn siya krɨmiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn siirɨn hɨnɨɨna tinɨ boɨnɨu, inkam yai krɨmiir nowomwarkaiyɨuwiyɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, ɨi kariira naowana ɨni kingiin nwowa kara kamɨm kariir mɨi kɨgna mɨriiyɨm wou sɨmaka nikwo aeyam naɨngwowi kɨriir omaka waraur.
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm yaiyɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir hɨriinanar mɨ tɨr mɨ sɨma wou nikwo aeyamɨn ɨna dirɨraerarɨm.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Mɨ ta ɨiya saiir naɨoka Jisɨs siya mɨ siir mɨiyan kam ɨuur nwɨswo sɨmaka yɨdwokai aekairɨb.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 Sɨma nikɨ ɨdwo aeyɨm mɨ siya sɨmiir boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, kariirɨn wɨ kɨmiir nwɨrkar nap wouwi wɨr kam biyɨeyɨm ɨo kariir nwowi sɨmiir.
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Mɨ ɨiya siya hɨriinan boɨn dɨgiyɨn mɨ sɨma hɨk prasae bɨ haigɨm mɨ siirɨn sɨma nwonɨra nwonɨra srɨii, Bɨiyan Inkam Komii mɨ tari kara, aniya?
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨmiir nwɨrɨn ɨɨn siira kanaka nɨnkɨn ɨnopmai two saiir mɨ kariirɨn wɨ siyar kɨnmauu ɨti.
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 Ɨhɨ, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn naowam, bɨiya ywokwo komii saeya kariir boɨna saiir hɨriinan. Tɨ inkamɨn kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn wɨr siir napwouwi siirsi naɨngwo yɨmiyokii. Ɨni mɨ owɨn siirɨn yopiigɨ mɨ aokaina karamaekɨswo tɨ inkam ɨiirɨn. Dimusi rani, ta ɨiya siya wa kɨgugu ɨuguski.
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Mhoɨiya Judasɨn, inkamɨn Jisɨs siir sauan kam ɨmiir kɨnmauu ɨtɨn siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna srɨi, iikam nowomwarkaiyɨuɨn inkam mɨ tari kara, aniya? Jisɨs siya siir boɨnki, wa kɨra boɨna ɨni kaimwowar ywowa. Ɨriig.
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Sɨma ha nikɨ aeyɨm mɨ Jisɨs siya bretɨn ɨna haiyɨn mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ ɨna yɨnopkiyɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir hauugi sɨma naeyɨm mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma hai mɨ ha dae, takɨna kariir kɨp aeya.
26 — ausente —
27 Mɨ mhoɨiya siya op mob wainɨn ɨra hai mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ siya sɨmiir hauugi mɨ ɨna boɨnɨn, kɨma whɨekakɨm tɨ op wain mob ɨiir kwiyaeki.
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 Tɨ dimɨnɨn kɨma kwiyaeyɨn siya kariir nhɨeka. Kara wɨ mɨnam naokiki Adi Komii siir nɨmbina wa nɨmbiyami iikam whɨekakɨm sɨmiir dimɨn biyɨe ɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, kara wɨ op wain saiir swokɨ kwiyae mɨmɨn tani. Mɨ kara ta op wain wɨna saiirɨn wɨ kɨmaka swokɨ ɨnkɨn kwiyaei kariir adɨn siir om hɨr.
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 Sɨma ha nae dɨgiyɨm mɨ mwai kwɨra saiir wao mɨ wao dɨgiyɨm mɨ sɨma yaba hɨriir yapniyam mɨ sɨma mhɨu Oliv hɨriir yam. Ɨriig.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 Sɨma mhɨu Oliv siirɨn ha nɨmbiyamɨm Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma whɨekakakarɨn ta nɨi aiirɨn kɨma wa nɨdam nɨnopki, ta hɨriinana Adi Komii siir Ywokwo Komiiya saeya hɨnɨɨna boɨnka, kara inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn siir nɨsomaoki mɨ sibsib isidɨn wa nɨdam nɨnopki.
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Mɨ kara wɨ ɨe hɨrankar swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ kɨmiir bɨiyɨn wɨ kara nam kwokɨni nu Galili hɨriirɨn.
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Pita siya siir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, sɨma nɨdamamkɨ wɨndi kara wɨ wara nɨdamam tani.
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 Jisɨs siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn yaimwo aiirar boɨnki, ta nɨi aiirɨn ɨuumɨn wɨ nikɨ ɨk rani mɨ kariir inɨg ɨiirɨn kɨra wɨ kwoɨma mɨisɨsaei mɨ kɨra wa boɨni, kara siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 Pita siya boɨn, kara kɨnaka naonamɨm mɨnkɨ wɨndi mɨ kara wɨ hɨnɨɨna boɨn tani, kara kɨriir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kam nhɨrɨm kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨriihɨriinan yaigɨna boɨn dɨgi. Ɨriig.
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Jisɨs siya sɨmaka warar yam numɨr kwɨra saiir, sɨma ha dapikɨm Getsemani. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨn sɨmiir boɨnki, kɨma tɨrar dɨdwo, kara hɨnda nami nhwo kwɨs boɨnɨuwi.
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Mɨ Pita siya mɨ Sebedi siir yɨnisɨm nwɨs owa sɨmiir yɨkɨunam mɨ ɨni sɨma yamɨm. Tariinanɨn siya ɨni hɨkaka ywowɨn mɨ siya hɨk kɨmpɨpɨsu prasae bɨ kɨnkɨn.
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kariir mhɨi kwoɨnɨm ɨni hɨkaka nwowɨm, kariirɨn wɨ ta hɨk aeya nɨsom aowi, kɨma tapaiir dwo mɨ kariirsi whɨn naɨngwoyɨmiyok.
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Mɨ siya haɨmiisɨma ha namkiyɨn mɨ siya ɨtwaomiya yakainam nua hɨriir. Mɨ hɨnɨɨna srɨi boɨn, Adi ɨni mɨ owɨn, kɨra ta hɨka saiir haigi, kɨra kariir kwoɨn ɨiir kɨpi naɨngwo ap. Nɨɨngaka. Kɨra kɨriir kwoɨn ɨiirar daɨngwo ap.
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Mɨ siya ha kwɨsboɨn dɨgiyɨn mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram swokɨ am mɨ ɨna inɨ kɨgɨuɨn sɨma nhwo hɨrar whwonkaii mɨ siya sɨmiir yɨnɨdgu. Mɨ siya Pita siir boɨnki, kɨma kanaka nɨnkɨn aɨngwoyɨmiyok ɨdwo waikao karamae dimusi nwokɨm ta ɨi haɨmiisɨma aiirɨn, ha?
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Kɨma kɨmasiyar mɨntarao mɨ nhwo ha kwɨs boɨn, dimɨn biyɨekɨ kɨmiir kɨnaɨnkɨuwi kɨma wɨ kɨrɨekak nwo rani, kaimwo kɨɨnga. Kwoɨnɨn ɨna naɨngwowɨn mɨ pɨu saeya kɨrɨekak nwo rani.
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Mɨ mhoɨiya siya ha swokɨ amɨn mɨ hɨnɨɨna swokɨ srɨi boɨnɨu, Adi, tɨkɨ hɨk hɨriinanɨm kɨra saiir nikwo waisi ɨuguski karamae nwowi mɨ ta hɨk hɨriinana kara saiirɨn wa haii mɨ kɨra kɨriir kwoɨn ɨiirar daɨngwo apɨski mɨ ha dirɨraerar.
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Mɨ mhoɨiya siya ha swokɨ ɨtɨn mɨ siyar yap kɨgni sɨma nhwo hɨrar swokɨ grɨnkɨn whɨni, sɨma nhwokɨ nɨridgɨm mɨ sɨma nhwo asi whwɨnkɨm.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir swokɨ haiburgigɨn mɨ kwoɨmaka ɨna swokɨnɨ kwɨs boɨnɨuɨn, dimɨnɨm bɨiya siya nikɨ kwɨs boɨnɨm mɨ sɨmiir hɨriinana swokɨnɨ kwɨs boɨnɨu.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Mhoɨiya siya kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm swokɨ ɨtɨn mɨ sɨmiirɨn ɨna yaboɨniyɨn, kɨma ɨna nikɨ whɨnɨm, aniya? Wakae! Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kariir nonkwoniyana ɨiya, kamɨm ɨo kariir nwowiyɨm sɨma, saeya kingiin bɨdi yɨniyaniya.
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Kɨma dɨnsiingi mɨ krɨma pɨ nami, kɨgi, inkamɨn wɨr kariir napwouwanɨn siya ɨni kingiina nɨtɨn.
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Jisɨs siya ha nikɨ boɨnaiyɨn mɨ Judasɨn sɨmiir inkam nwɨrɨn ɨuur nwɨsaka kɨgna mɨriiyɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ inkam isid komiiyɨn ɨni saɨka yɨnkɨn ɨtɨn, sɨma kamkɨu mɨnɨm mɨ dan mɨnɨm ɨni warar hainaniyɨm. Prismi bɨiyan kam ɨkɨm mɨ Isrelmi bɨiyan inkam komii komiiyɨm sɨmiirɨn sɨma nɨkropkikɨm.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Mɨ Judasɨn inkamɨn wɨr siir napwouwanɨm siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnmauu nam, kara pɨ inkam nwɨrɨn siir nakɨ aepirɨmdɨɨnɨuwi mɨ kɨma pa dɨnoknɨnkɨnki tɨ inkamɨn Jisɨs siyarkɨn. Mɨ kɨma pɨ siir donkworɨmdɨɨnu.
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn ɨni Jisɨs siiramar yɨtɨn mɨ ɨna boɨnɨn, akamɨe, iikam nowomwarkaiyɨuwɨn inkam. Mɨ siya siir yakɨ aepirɨmdɨɨnɨu.
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Jisɨs siya siir boɨnki, nomiiyau, dimɨnɨn kɨra mɨnam nɨtɨn mɨ siirɨn ha mɨnsasau. Sɨma ɨna yɨtɨm mɨ sɨmiir ɨɨnɨm Jisɨs siir inɨ onkworɨmdɨɨnuni.
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Inkam nwɨrɨn Jisɨs saɨka nwokɨn mɨ siir kamkɨuɨn ɨna kiwok haiyɨn. Mɨ prismi bɨiyan inkamɨn siir mɨiyan inkam nwɨrɨn siir wɨɨn aiir yakɨ haɨngrɨp ɨtkigi.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Jisɨs siya siir boɨnki, kɨriir kamkɨuɨn siir maeyau aiirar swokɨ hopkrɨkɨugi. Kam biyɨe whɨekakɨm sɨma kamkɨu ɨmiir hainanii yaii nɨniiyɨm mɨ wɨ yamdi kwɨruwa sɨma sɨma haɨnuwɨɨr wɨɨr haigɨnɨuwi
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 Panopi kɨra ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kara kariir Adɨn siirɨm srɨikɨso dɨga pɨ ywowɨn mɨ di kɨmɨmɨnki siir paekwosɨmɨm kariiramɨn kasa kasa di nɨkropki kariir whɨnkɨnsiisɨm. Inkam sɨmiir mwɨanɨm dɨg rani.
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 Mɨ kara hɨriinan tɨri mɨ tɨ dimɨnɨm bɨiya Ywokwo Komii saeya boɨnɨm sɨma wɨ paɨnɨɨna nɨmbiyami, ha? Adi Komii siya bɨdi boɨnɨn tɨ dimɨnɨm sɨma wa nɨmbiyami.
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Mɨ ta ɨi aiirɨn Jisɨs siya tɨ kam isid ɨiirar boɨnki, kɨma kariir unɨ onkworɨmdɨɨnu haini mɨ kɨma wasi kamkɨu dan mɨnɨm sɨmiirar nonkwowɨm, inkam nwɨrɨn hɨi tauaeiyɨn siir hɨriinan, aniya? Ɨinokɨinokɨn kara Adi Komii siir omaka iikam sɨmiir nowomwarkaiyɨuwiyɨn mɨ kɨma kariirɨn saiirar bɨ nonkworɨmdɨɨnugɨn.
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Tɨ dimɨn taemɨn whɨekakɨm nɨmbiyamɨm profet kamɨm sɨma wɨnboɨnkiyɨm yokwoni sɨmaɨrgɨm. Mɨ kam whɨekakɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma Jisɨs siir haiburgik mɨ ɨna yɨdamkiyɨm. Ɨriig.
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Sɨma kamɨm Jisɨs siir yonkworɨmdɨɨnu mɨ sɨma prismi bɨiyan inkam komiiyɨn Kaiafas siir omaka saiir hɨriir hainam mɨ kam whɨekakɨm siir haiburgigɨm mɨ kamɨm siyɨu nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ Isrelmi inkam komii ɨkɨm sɨma sɨma nwomɨmɨrkɨm hapaiirɨn.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Pita siya siir mhoɨiyar yam mɨ siya arurɨg hɨrar inɨ owou. Mɨ siya prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir omaka maeyauwa hɨuyokyokaiya saiir yapnɨnopkainam mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm ta maeyau aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmaka inɨ ɨdwoɨu. Mɨ siya kɨg nɨnoknɨnkɨnam namkɨn, pɨ dimu dimɨnkɨn nɨmbiyami.
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 Prismi bɨiyan inkamɨm mɨ Judami inkam komii kaunsil ɨkɨm sɨma ɨna haɨnsɨrɨm inkamɨn Jisɨs siir nɨksɨsae boɨn hɨuriiyɨuɨm mɨ sɨma siir kɨgi mɨ wa nwokɨ ɨsomaowɨm.
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 Mɨ kam whɨekakɨm ha nɨmbiniyɨm mɨ nɨksɨsae yaiyɨm sɨma sɨma inɨ apkaina boɨni siirɨn. Mɨ sɨma siirɨn dimɨn biyɨe whɨr bɨ swokɨ haɨnsɨr yɨskaigɨm siir nɨsomaowɨm mɨ mhoɨiya inkam nwɨswo ɨna yɨmbiniyo.
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 Mɨ sowa ɨna yaboɨniyo, tɨ inkamɨn siya ha boɨnkɨn mɨ siya Adi Komii siir omaka komiiya saiirɨn wa nɨinɨnkɨigi mɨ siya saiirɨn wɨ ɨi kwoɨmuwar swokɨ mɨrii nɨnokougi.
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siya siir yokwao boɨnki, kɨra yai kwɨr nowarki boɨnam naɨngwo rani, aniya? Tɨ hɨriinan yaiyɨm sɨma kɨriir dimusi boɨnɨuriyɨuwi, ha?
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Mɨ Jisɨs siya yai bɨ swokɨ boɨn mɨmɨnkɨn mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn Adi Komiiyɨn omwai waiya yokiyokɨiyɨn siir inɨgɨn siir nɨkwao boɨnki! Kɨra krɨmiir boɨnmauugi kɨra Kraiskɨn inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, aniya?
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 Jisɨs siya prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir boɨnki, kɨra bɨdiya boɨnkiyɨn. Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnki, mhoɨiya wɨ kɨma kɨgi, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kara wɨ Adi Komii siir ɨɨna ɨɨniga saiir nɨdwowi mɨ kara wɨ kɨrɨe whɨekakar nwowi. Mhoɨiya kara swokɨ ɨti kara wɨ nɨnomor kou hɨran waumɨra wɨ saɨka nɨnkɨn onaiini kɨrɨe komiigak.
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Jisɨs siya hɨriinan yai boɨnkiyɨn mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir yɨuɨsa ɨna yɨinɨkiwɨtkiyɨn siya iikamɨm sɨmiir nɨisiimauugɨn siya ɨokakɨn mɨ siya ɨna boɨnɨn. Siya Adi Komii siir yai aiir nɨgbumbu boɨnkɨn mɨ krɨma kam nhɨrɨm whɨnboɨnam kɨpi swokɨ ɨkɨuna kɨma bɨdi wakaeyɨm siya nɨgbumbuwa Adi Komii siir.
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 Kɨma panɨɨna naɨngwowi, ha? Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn siya yaigakɨn mɨ siya hɨriiyar daonam.
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Mɨ sɨma tɨ yai ɨmiir boɨn dɨgiyɨm sɨma Jisɨs siir whwonkam ɨiirɨn yaeyopni yaskɨnpapaki mɨ sɨma siir yɨbwambwaeki mɨ kam nhɨrɨm sɨma yɨuɨsa siir whwonkam ɨiir kikogrɨnugi mɨ sɨma siirɨn ɨna yobombwaeyɨn.
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 Mɨ sɨma boɨnki mɨ kɨra Kraiskɨ nɨuwi, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn Mɨ kɨra profet yai krɨmiir boɨnki, kɨriirɨn nhɨnga tɨowi, ha? Ɨriig.
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Pita siya hiira omaka saiir hɨuyokiyokaiya saiir yainau hɨrar nɨdwokɨn. Mɨ mɨiyan wig ɨra saeya kingiin ha nɨta siir kɨgam mɨ saeya siir boɨn. Kɨra ɨriipa hɨriinan Jisɨsɨn nu Galilianɨn saɨka warar nwokɨn.
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Mɨ Pita siya kam whɨekakɨm sɨmiir whwonkamɨda kɨntɨɨrgi, kara warɨ yaiya kɨra boɨna saiir nɨnoknɨnkɨn tani.
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 Mɨ Pita siya yaba ha namɨn mɨ siya aru hɨr yanɨ ɨdwowɨu ano kingiin hɨr. Mɨ wig ɨra saeya siir kɨga mɨ saeya iikamɨm siir kingiin nwowɨn sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, tɨ inkamɨn siya Jisɨsɨn om Nasaretanɨn saɨka warar nɨnkɨn okɨn.
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 Mɨ Pita siya ɨna swokɨ kɨntɨɨr boɨnkiyɨn, kara Adi Komii siir inɨg ɨiirar nɨkopaisɨsɨrki, kara tɨ inkam ɨiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Mɨ mhoɨiyarɨn kam nhɨrɨm hɨrar nokwokɨm, sɨma Pita siir boɨnki, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga kɨra Jisɨs siir isidɨn siir hɨriinanar inkam nwɨrkɨn kɨriir yaiya sɨmiir yainana wakaei.
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Mɨ tariinanɨn Pita siya ɨna yɨkopaisɨsɨrkiyɨn, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga. Kara tɨ inkamɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kariir yaiya kaimwo karamaekɨ nɨuwi mɨ Adi Komii siya kariirɨn hɨk pa hauuwi hɨriinan yai boɨnkiyɨn mɨ ɨuumɨn ɨna yɨkiyɨn.
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 Ɨuumɨn nɨk dɨgiyɨn mɨ Pita siya yaiya Jisɨs siya boɨna ɨni saiirar swokɨ aɨngwowarkainakiyɨn mɨ ɨuumɨn wɨ nikɨ ɨkrani mɨ kɨra kariir inɨg ɨiirɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei, kara siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn mɨ Pita siya yaba hɨriir namɨn mɨ ɨna yani ouwouwɨn. Ɨriig.
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.