Mateus 26

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Jisɨs siya tɨ siir yai whɨekakɨm iikamɨm sɨmiir boɨnmɨmauu dɨgiyɨn mɨ ta ɨi aiirɨn siya siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki,
1 Tendo Jesus acabado todos estes ensinamentos, disse a seus discípulos:
2 kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, ɨi komiiya wou nikwo aeniya, ɨi kwɨsuwa nwowi krɨma wɨ saiir naei. Mɨ ta ɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn sɨma kariirɨn wɨ sauan omomɨn siir kɨnmauu ɨti mɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨrɨnugi.
2 Sabeis que, daqui a dois dias, celebrar-se-á a Páscoa; e o Filho do Homem será entregue para ser crucificado.
3 Mɨ ta ɨi aiirɨn prismi yaowae ad ɨkɨm mɨ Isrel sɨmiir bɨiyan inkam komii ɨkɨm, sɨma prismi yaowae adɨn, siir inɨgɨn Kaiafaskɨn, sɨma siir omaka komiiya saiirara ywomɨmɨrɨu.
3 Então, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se reuniram no palácio do sumo sacerdote, chamado Caifás;
4 Mɨ sɨma yai mɨnam haɨngiriyɨu boɨnaigɨm, siyɨuɨn Jisɨs siir nɨmprɨo nonkworɨmdɨɨnu haɨnɨm.
4 e deliberaram prender Jesus, à traição, e matá-lo.
5 Sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma tɨ dimɨn hɨriinanɨn ɨiyɨm wou nikwo aeiyɨm sɨmiir kɨpi dirɨraerar. Dimusi rani, iikam sɨma yaii wɨ krɨmaka nɨniisi. Ɨriig.
5 Mas diziam: Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo.
6 Jisɨs siya om Betani hɨr nwokɨn, inkam nwɨrɨn ma biyɨeya paowagɨ pɨsɨkomkopouɨn siir omaka hɨr, siir inɨgɨn Saimonkɨn.
6 Ora, estando Jesus em Betânia, em casa de Simão, o leproso,
7 Ɨiya Jisɨs siya omaka hɨrar nwowɨn mɨ wig ɨra siirɨm yɨt mɨ wa mobɨn pɨui mɨiyɨk whakiyɨn, umɨr kasaka bɨ saɨnikɨn, ɨra hainani. Ɨiya Jisɨs siya hɨiya saiirar nikɨ ɨdwo aeyɨn mɨ tɨ siiya mob wakakɨn, pɨui mɨiyɨk whakiyɨn Jisɨs siir mwo ɨiirar yaokɨnki.
7 aproximou-se dele uma mulher, trazendo um vaso de alabastro cheio de precioso bálsamo, que lhe derramou sobre a cabeça, estando ele à mesa.
8 Kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨriinan kɨgiyɨm mɨ ɨo ɨna ywowɨm, sɨma boɨn, tɨ waɨn whɨsarii dimusi naoki ɨuguskikɨn, ha?
8 Vendo isto, indignaram-se os discípulos e disseram: Para que este desperdício?
9 Krɨma tɨ siiya mob wakakɨn inkam nwɨrni hauuwi, siya saɨnɨm mɨ krɨma siirɨn wɨ umɨr prasae dihaii mɨ ɨkɨ iikam paeprikabɨm wɨ sɨmiir pɨ hauuwi.
9 Pois este perfume podia ser vendido por muito dinheiro e dar-se aos pobres.
10 Jisɨs siya sɨmiir yaiya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma ta wiga saiirɨn hɨriinan dimusi tɨri saeya nɨdidamɨn, ha? Saeya tɨ hɨriinan siyɨu mɨiyɨkɨn kariirar tɨrka.
10 Mas Jesus, sabendo disto, disse-lhes: Por que molestais esta mulher? Ela praticou boa ação para comigo.
11 Iikam paeprikabɨm sɨma wɨ kɨmakar nwoyokyokɨi mɨ kara kɨmaka wɨ ɨi prɨei nwo rani.
11 Porque os pobres, sempre os tendes convosco, mas a mim nem sempre me tendes;
12 Mɨ ta wiga saeya tɨ waɨn kariir pɨu naokɨnkiyɨn saeya kariir naoni siyɨuɨn siirɨm dirɨraerarka Juda krɨmiir siyɨuɨn hɨriinana tɨriikɨn.
12 pois, derramando este perfume sobre o meu corpo, ela o fez para o meu sepultamento.
13 Mɨ sɨma wɨ saiirar naɨngwo yokiyokɨi. Ɨriig.
13 Em verdade vos digo: Onde for pregado em todo o mundo este evangelho, será também contado o que ela fez, para memória sua.
14 Mɨ ta ɨi aiirarɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨuur nwɨsko, sɨmiir nwɨrɨn siir inɨgɨn Judas Iskariotkɨn, siya prismi bɨiyan kamɨm sɨmiirɨm yam.
14 Então, um dos doze, chamado Judas Iscariotes, indo ter com os principais sacerdotes, propôs:
15 Mɨ siya boɨn, kɨma kariirɨn wɨ dimu dimɨn hauuwi mɨ kara Jisɨs siirɨn wɨ kɨmiir kɨnmauu ɨti, ha? Mɨ sɨma siirɨn umɨr silvaɨm kamnwɨr ɨuura hauu.
15 Que me quereis dar, e eu vo-lo entregarei? E pagaram-lhe trinta moedas de prata.
16 Mɨ ta ɨi aiirɨn siya ɨna yap haɨnsran bwakaiyɨn, Jisɨs siirɨn sɨmiir kɨnmauu ɨtɨm. Ɨriig.
16 E, desse momento em diante, buscava ele uma boa ocasião para o entregar.
17 Bɨigɨ bɨiyan ɨiya bretɨn yis karamaeyɨn siir naeiya mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨtɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, kɨra paɨnɨɨna naɨngwowi krɨma digworaekwowɨm papi dirɨraerar haigɨni mɨ kɨra wou krɨmaka papi nikwo aei, ha?
17 No primeiro dia da Festa dos Pães Asmos, vieram os discípulos a Jesus e lhe perguntaram: Onde queres que te façamos os preparativos para comeres a Páscoa?
18 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma om komii Jerusalem hɨriir dapnɨnopkainam mɨ kɨma inkam nwɨrɨn siya krɨmiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn siirɨn hɨnɨɨna tinɨ boɨnɨu, inkam yai krɨmiir nowomwarkaiyɨuwiyɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, ɨi kariira naowana ɨni kingiin nwowa kara kamɨm kariir mɨi kɨgna mɨriiyɨm wou sɨmaka nikwo aeyam naɨngwowi kɨriir omaka waraur.
18 E ele lhes respondeu: Ide à cidade ter com certo homem e dizei-lhe: O Mestre manda dizer: O meu tempo está próximo; em tua casa celebrarei a Páscoa com os meus discípulos.
19 Kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm yaiyɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir hɨriinanar mɨ tɨr mɨ sɨma wou nikwo aeyamɨn ɨna dirɨraerarɨm.
19 E eles fizeram como Jesus lhes ordenara e prepararam a Páscoa.
20 Mɨ ta ɨiya saiir naɨoka Jisɨs siya mɨ siir mɨiyan kam ɨuur nwɨswo sɨmaka yɨdwokai aekairɨb.
20 Chegada a tarde, pôs-se ele à mesa com os doze discípulos.
21 Sɨma nikɨ ɨdwo aeyɨm mɨ siya sɨmiir boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, kariirɨn wɨ kɨmiir nwɨrkar nap wouwi wɨr kam biyɨeyɨm ɨo kariir nwowi sɨmiir.
21 E, enquanto comiam, declarou Jesus: Em verdade vos digo que um dentre vós me trairá.
22 Mɨ ɨiya siya hɨriinan boɨn dɨgiyɨn mɨ sɨma hɨk prasae bɨ haigɨm mɨ siirɨn sɨma nwonɨra nwonɨra srɨii, Bɨiyan Inkam Komii mɨ tari kara, aniya?
22 E eles, muitíssimo contristados, começaram um por um a perguntar-lhe: Porventura, sou eu, Senhor?
23 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨmiir nwɨrɨn ɨɨn siira kanaka nɨnkɨn ɨnopmai two saiir mɨ kariirɨn wɨ siyar kɨnmauu ɨti.
23 E ele respondeu: O que mete comigo a mão no prato, esse me trairá.
24 Ɨhɨ, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn naowam, bɨiya ywokwo komii saeya kariir boɨna saiir hɨriinan. Tɨ inkamɨn kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn wɨr siir napwouwi siirsi naɨngwo yɨmiyokii. Ɨni mɨ owɨn siirɨn yopiigɨ mɨ aokaina karamaekɨswo tɨ inkam ɨiirɨn. Dimusi rani, ta ɨiya siya wa kɨgugu ɨuguski.
24 O Filho do Homem vai, como está escrito a seu respeito, mas ai daquele por intermédio de quem o Filho do Homem está sendo traído! Melhor lhe fora não haver nascido!
25 Mhoɨiya Judasɨn, inkamɨn Jisɨs siir sauan kam ɨmiir kɨnmauu ɨtɨn siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna srɨi, iikam nowomwarkaiyɨuɨn inkam mɨ tari kara, aniya? Jisɨs siya siir boɨnki, wa kɨra boɨna ɨni kaimwowar ywowa. Ɨriig.
25 Então, Judas, que o traía, perguntou: Acaso, sou eu, Mestre? Respondeu-lhe Jesus: Tu o disseste.
26 Sɨma ha nikɨ aeyɨm mɨ Jisɨs siya bretɨn ɨna haiyɨn mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ ɨna yɨnopkiyɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir hauugi sɨma naeyɨm mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma hai mɨ ha dae, takɨna kariir kɨp aeya.
26 Enquanto comiam, tomou Jesus um pão, e, abençoando-o, o partiu, e o deu aos discípulos, dizendo: Tomai, comei; isto é o meu corpo.
27 Mɨ mhoɨiya siya op mob wainɨn ɨra hai mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ siya sɨmiir hauugi mɨ ɨna boɨnɨn, kɨma whɨekakɨm tɨ op wain mob ɨiir kwiyaeki.
27 A seguir, tomou um cálice e, tendo dado graças, o deu aos discípulos, dizendo: Bebei dele todos;
28 Tɨ dimɨnɨn kɨma kwiyaeyɨn siya kariir nhɨeka. Kara wɨ mɨnam naokiki Adi Komii siir nɨmbina wa nɨmbiyami iikam whɨekakɨm sɨmiir dimɨn biyɨe ɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
28 porque isto é o meu sangue, o sangue da [nova] aliança, derramado em favor de muitos, para remissão de pecados.
29 Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, kara wɨ op wain saiir swokɨ kwiyae mɨmɨn tani. Mɨ kara ta op wain wɨna saiirɨn wɨ kɨmaka swokɨ ɨnkɨn kwiyaei kariir adɨn siir om hɨr.
29 E digo-vos que, desta hora em diante, não beberei deste fruto da videira, até aquele dia em que o hei de beber, novo, convosco no reino de meu Pai.
30 Sɨma ha nae dɨgiyɨm mɨ mwai kwɨra saiir wao mɨ wao dɨgiyɨm mɨ sɨma yaba hɨriir yapniyam mɨ sɨma mhɨu Oliv hɨriir yam. Ɨriig.
30 E, tendo cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
31 Sɨma mhɨu Oliv siirɨn ha nɨmbiyamɨm Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma whɨekakakarɨn ta nɨi aiirɨn kɨma wa nɨdam nɨnopki, ta hɨriinana Adi Komii siir Ywokwo Komiiya saeya hɨnɨɨna boɨnka, kara inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn siir nɨsomaoki mɨ sibsib isidɨn wa nɨdam nɨnopki.
31 Então, Jesus lhes disse: Esta noite, todos vós vos escandalizareis comigo; porque está escrito:
32 Mɨ kara wɨ ɨe hɨrankar swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ kɨmiir bɨiyɨn wɨ kara nam kwokɨni nu Galili hɨriirɨn.
32 Mas, depois da minha ressurreição, irei adiante de vós para a Galileia.
33 Pita siya siir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, sɨma nɨdamamkɨ wɨndi kara wɨ wara nɨdamam tani.
33 Disse-lhe Pedro: Ainda que venhas a ser um tropeço para todos, nunca o serás para mim.
34 Jisɨs siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn yaimwo aiirar boɨnki, ta nɨi aiirɨn ɨuumɨn wɨ nikɨ ɨk rani mɨ kariir inɨg ɨiirɨn kɨra wɨ kwoɨma mɨisɨsaei mɨ kɨra wa boɨni, kara siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
34 Replicou-lhe Jesus: Em verdade te digo que, nesta mesma noite, antes que o galo cante, tu me negarás três vezes.
35 Pita siya boɨn, kara kɨnaka naonamɨm mɨnkɨ wɨndi mɨ kara wɨ hɨnɨɨna boɨn tani, kara kɨriir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kam nhɨrɨm kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨriihɨriinan yaigɨna boɨn dɨgi. Ɨriig.
35 Disse-lhe Pedro: Ainda que me seja necessário morrer contigo, de nenhum modo te negarei. E todos os discípulos disseram o mesmo.
36 Jisɨs siya sɨmaka warar yam numɨr kwɨra saiir, sɨma ha dapikɨm Getsemani. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨn sɨmiir boɨnki, kɨma tɨrar dɨdwo, kara hɨnda nami nhwo kwɨs boɨnɨuwi.
36 Em seguida, foi Jesus com eles a um lugar chamado Getsêmani e disse a seus discípulos: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar;
37 Mɨ Pita siya mɨ Sebedi siir yɨnisɨm nwɨs owa sɨmiir yɨkɨunam mɨ ɨni sɨma yamɨm. Tariinanɨn siya ɨni hɨkaka ywowɨn mɨ siya hɨk kɨmpɨpɨsu prasae bɨ kɨnkɨn.
37 e, levando consigo a Pedro e aos dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kariir mhɨi kwoɨnɨm ɨni hɨkaka nwowɨm, kariirɨn wɨ ta hɨk aeya nɨsom aowi, kɨma tapaiir dwo mɨ kariirsi whɨn naɨngwoyɨmiyok.
38 Então, lhes disse: A minha alma está profundamente triste até à morte; ficai aqui e vigiai comigo.
39 Mɨ siya haɨmiisɨma ha namkiyɨn mɨ siya ɨtwaomiya yakainam nua hɨriir. Mɨ hɨnɨɨna srɨi boɨn, Adi ɨni mɨ owɨn, kɨra ta hɨka saiir haigi, kɨra kariir kwoɨn ɨiir kɨpi naɨngwo ap. Nɨɨngaka. Kɨra kɨriir kwoɨn ɨiirar daɨngwo ap.
39 Adiantando-se um pouco, prostrou-se sobre o seu rosto, orando e dizendo: Meu Pai, se possível, passe de mim este cálice! Todavia, não seja como eu quero, e sim como tu queres.
40 Mɨ siya ha kwɨsboɨn dɨgiyɨn mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram swokɨ am mɨ ɨna inɨ kɨgɨuɨn sɨma nhwo hɨrar whwonkaii mɨ siya sɨmiir yɨnɨdgu. Mɨ siya Pita siir boɨnki, kɨma kanaka nɨnkɨn aɨngwoyɨmiyok ɨdwo waikao karamae dimusi nwokɨm ta ɨi haɨmiisɨma aiirɨn, ha?
40 E, voltando para os discípulos, achou-os dormindo; e disse a Pedro: Então, nem uma hora pudestes vós vigiar comigo?
41 Kɨma kɨmasiyar mɨntarao mɨ nhwo ha kwɨs boɨn, dimɨn biyɨekɨ kɨmiir kɨnaɨnkɨuwi kɨma wɨ kɨrɨekak nwo rani, kaimwo kɨɨnga. Kwoɨnɨn ɨna naɨngwowɨn mɨ pɨu saeya kɨrɨekak nwo rani.
41 Vigiai e orai, para que não entreis em tentação; o espírito, na verdade, está pronto, mas a carne é fraca.
42 Mɨ mhoɨiya siya ha swokɨ amɨn mɨ hɨnɨɨna swokɨ srɨi boɨnɨu, Adi, tɨkɨ hɨk hɨriinanɨm kɨra saiir nikwo waisi ɨuguski karamae nwowi mɨ ta hɨk hɨriinana kara saiirɨn wa haii mɨ kɨra kɨriir kwoɨn ɨiirar daɨngwo apɨski mɨ ha dirɨraerar.
42 Tornando a retirar-se, orou de novo, dizendo: Meu Pai, se não é possível passar de mim este cálice sem que eu o beba, faça-se a tua vontade.
43 Mɨ mhoɨiya siya ha swokɨ ɨtɨn mɨ siyar yap kɨgni sɨma nhwo hɨrar swokɨ grɨnkɨn whɨni, sɨma nhwokɨ nɨridgɨm mɨ sɨma nhwo asi whwɨnkɨm.
43 E, voltando, achou-os outra vez dormindo; porque os seus olhos estavam pesados.
44 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir swokɨ haiburgigɨn mɨ kwoɨmaka ɨna swokɨnɨ kwɨs boɨnɨuɨn, dimɨnɨm bɨiya siya nikɨ kwɨs boɨnɨm mɨ sɨmiir hɨriinana swokɨnɨ kwɨs boɨnɨu.
44 Deixando-os novamente, foi orar pela terceira vez, repetindo as mesmas palavras.
45 Mhoɨiya siya kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm swokɨ ɨtɨn mɨ sɨmiirɨn ɨna yaboɨniyɨn, kɨma ɨna nikɨ whɨnɨm, aniya? Wakae! Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kariir nonkwoniyana ɨiya, kamɨm ɨo kariir nwowiyɨm sɨma, saeya kingiin bɨdi yɨniyaniya.
45 Então, voltou para os discípulos e lhes disse: Ainda dormis e repousais! Eis que é chegada a hora, e o Filho do Homem está sendo entregue nas mãos de pecadores.
46 Kɨma dɨnsiingi mɨ krɨma pɨ nami, kɨgi, inkamɨn wɨr kariir napwouwanɨn siya ɨni kingiina nɨtɨn.
46 Levantai-vos, vamos! Eis que o traidor se aproxima.
47 Jisɨs siya ha nikɨ boɨnaiyɨn mɨ Judasɨn sɨmiir inkam nwɨrɨn ɨuur nwɨsaka kɨgna mɨriiyɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ inkam isid komiiyɨn ɨni saɨka yɨnkɨn ɨtɨn, sɨma kamkɨu mɨnɨm mɨ dan mɨnɨm ɨni warar hainaniyɨm. Prismi bɨiyan kam ɨkɨm mɨ Isrelmi bɨiyan inkam komii komiiyɨm sɨmiirɨn sɨma nɨkropkikɨm.
47 Falava ele ainda, e eis que chegou Judas, um dos doze, e, com ele, grande turba com espadas e porretes, vinda da parte dos principais sacerdotes e dos anciãos do povo.
48 Mɨ Judasɨn inkamɨn wɨr siir napwouwanɨm siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnmauu nam, kara pɨ inkam nwɨrɨn siir nakɨ aepirɨmdɨɨnɨuwi mɨ kɨma pa dɨnoknɨnkɨnki tɨ inkamɨn Jisɨs siyarkɨn. Mɨ kɨma pɨ siir donkworɨmdɨɨnu.
48 Ora, o traidor lhes tinha dado este sinal: Aquele a quem eu beijar, é esse; prendei-o.
49 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn ɨni Jisɨs siiramar yɨtɨn mɨ ɨna boɨnɨn, akamɨe, iikam nowomwarkaiyɨuwɨn inkam. Mɨ siya siir yakɨ aepirɨmdɨɨnɨu.
49 E logo, aproximando-se de Jesus, lhe disse: Salve, Mestre! E o beijou.
50 Jisɨs siya siir boɨnki, nomiiyau, dimɨnɨn kɨra mɨnam nɨtɨn mɨ siirɨn ha mɨnsasau. Sɨma ɨna yɨtɨm mɨ sɨmiir ɨɨnɨm Jisɨs siir inɨ onkworɨmdɨɨnuni.
50 Jesus, porém, lhe disse: Amigo, para que vieste? Nisto, aproximando-se eles, deitaram as mãos em Jesus e o prenderam.
51 Inkam nwɨrɨn Jisɨs saɨka nwokɨn mɨ siir kamkɨuɨn ɨna kiwok haiyɨn. Mɨ prismi bɨiyan inkamɨn siir mɨiyan inkam nwɨrɨn siir wɨɨn aiir yakɨ haɨngrɨp ɨtkigi.
51 E eis que um dos que estavam com Jesus, estendendo a mão, sacou da espada e, golpeando o servo do sumo sacerdote, cortou-lhe a orelha.
52 Jisɨs siya siir boɨnki, kɨriir kamkɨuɨn siir maeyau aiirar swokɨ hopkrɨkɨugi. Kam biyɨe whɨekakɨm sɨma kamkɨu ɨmiir hainanii yaii nɨniiyɨm mɨ wɨ yamdi kwɨruwa sɨma sɨma haɨnuwɨɨr wɨɨr haigɨnɨuwi
52 Então, Jesus lhe disse: Embainha a tua espada; pois todos os que lançam mão da espada à espada perecerão.
53 Panopi kɨra ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kara kariir Adɨn siirɨm srɨikɨso dɨga pɨ ywowɨn mɨ di kɨmɨmɨnki siir paekwosɨmɨm kariiramɨn kasa kasa di nɨkropki kariir whɨnkɨnsiisɨm. Inkam sɨmiir mwɨanɨm dɨg rani.
53 Acaso, pensas que não posso rogar a meu Pai, e ele me mandaria neste momento mais de doze legiões de anjos?
54 Mɨ kara hɨriinan tɨri mɨ tɨ dimɨnɨm bɨiya Ywokwo Komii saeya boɨnɨm sɨma wɨ paɨnɨɨna nɨmbiyami, ha? Adi Komii siya bɨdi boɨnɨn tɨ dimɨnɨm sɨma wa nɨmbiyami.
54 Como, pois, se cumpririam as Escrituras, segundo as quais assim deve suceder?
55 Mɨ ta ɨi aiirɨn Jisɨs siya tɨ kam isid ɨiirar boɨnki, kɨma kariir unɨ onkworɨmdɨɨnu haini mɨ kɨma wasi kamkɨu dan mɨnɨm sɨmiirar nonkwowɨm, inkam nwɨrɨn hɨi tauaeiyɨn siir hɨriinan, aniya? Ɨinokɨinokɨn kara Adi Komii siir omaka iikam sɨmiir nowomwarkaiyɨuwiyɨn mɨ kɨma kariirɨn saiirar bɨ nonkworɨmdɨɨnugɨn.
55 Naquele momento, disse Jesus às multidões: Saístes com espadas e porretes para prender-me, como a um salteador? Todos os dias, no templo, eu me assentava [convosco] ensinando, e não me prendestes.
56 Tɨ dimɨn taemɨn whɨekakɨm nɨmbiyamɨm profet kamɨm sɨma wɨnboɨnkiyɨm yokwoni sɨmaɨrgɨm. Mɨ kam whɨekakɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma Jisɨs siir haiburgik mɨ ɨna yɨdamkiyɨm. Ɨriig.
56 Tudo isto, porém, aconteceu para que se cumprissem as Escrituras dos profetas. Então, os discípulos todos, deixando-o, fugiram.
57 Sɨma kamɨm Jisɨs siir yonkworɨmdɨɨnu mɨ sɨma prismi bɨiyan inkam komiiyɨn Kaiafas siir omaka saiir hɨriir hainam mɨ kam whɨekakɨm siir haiburgigɨm mɨ kamɨm siyɨu nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ Isrelmi inkam komii ɨkɨm sɨma sɨma nwomɨmɨrkɨm hapaiirɨn.
57 E os que prenderam Jesus o levaram à casa de Caifás, o sumo sacerdote, onde se haviam reunido os escribas e os anciãos.
58 Pita siya siir mhoɨiyar yam mɨ siya arurɨg hɨrar inɨ owou. Mɨ siya prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir omaka maeyauwa hɨuyokyokaiya saiir yapnɨnopkainam mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm ta maeyau aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmaka inɨ ɨdwoɨu. Mɨ siya kɨg nɨnoknɨnkɨnam namkɨn, pɨ dimu dimɨnkɨn nɨmbiyami.
58 Mas Pedro o seguia de longe até ao pátio do sumo sacerdote e, tendo entrado, assentou-se entre os serventuários, para ver o fim.
59 Prismi bɨiyan inkamɨm mɨ Judami inkam komii kaunsil ɨkɨm sɨma ɨna haɨnsɨrɨm inkamɨn Jisɨs siir nɨksɨsae boɨn hɨuriiyɨuɨm mɨ sɨma siir kɨgi mɨ wa nwokɨ ɨsomaowɨm.
59 Ora, os principais sacerdotes e todo o Sinédrio procuravam algum testemunho falso contra Jesus, a fim de o condenarem à morte.
60 Mɨ kam whɨekakɨm ha nɨmbiniyɨm mɨ nɨksɨsae yaiyɨm sɨma sɨma inɨ apkaina boɨni siirɨn. Mɨ sɨma siirɨn dimɨn biyɨe whɨr bɨ swokɨ haɨnsɨr yɨskaigɨm siir nɨsomaowɨm mɨ mhoɨiya inkam nwɨswo ɨna yɨmbiniyo.
60 E não acharam, apesar de se terem apresentado muitas testemunhas falsas. Mas, afinal, compareceram duas, afirmando:
61 Mɨ sowa ɨna yaboɨniyo, tɨ inkamɨn siya ha boɨnkɨn mɨ siya Adi Komii siir omaka komiiya saiirɨn wa nɨinɨnkɨigi mɨ siya saiirɨn wɨ ɨi kwoɨmuwar swokɨ mɨrii nɨnokougi.
61 Este disse: Posso destruir o santuário de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siya siir yokwao boɨnki, kɨra yai kwɨr nowarki boɨnam naɨngwo rani, aniya? Tɨ hɨriinan yaiyɨm sɨma kɨriir dimusi boɨnɨuriyɨuwi, ha?
62 E, levantando-se o sumo sacerdote, perguntou a Jesus: Nada respondes ao que estes depõem contra ti?
63 Mɨ Jisɨs siya yai bɨ swokɨ boɨn mɨmɨnkɨn mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn Adi Komiiyɨn omwai waiya yokiyokɨiyɨn siir inɨgɨn siir nɨkwao boɨnki! Kɨra krɨmiir boɨnmauugi kɨra Kraiskɨn inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, aniya?
63 Jesus, porém, guardou silêncio. E o sumo sacerdote lhe disse: Eu te conjuro pelo Deus vivo que nos digas se tu és o Cristo, o Filho de Deus.
64 Jisɨs siya prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir boɨnki, kɨra bɨdiya boɨnkiyɨn. Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnki, mhoɨiya wɨ kɨma kɨgi, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kara wɨ Adi Komii siir ɨɨna ɨɨniga saiir nɨdwowi mɨ kara wɨ kɨrɨe whɨekakar nwowi. Mhoɨiya kara swokɨ ɨti kara wɨ nɨnomor kou hɨran waumɨra wɨ saɨka nɨnkɨn onaiini kɨrɨe komiigak.
64 Respondeu-lhe Jesus: Tu o disseste; entretanto, eu vos declaro que, desde agora, vereis o Filho do Homem assentado à direita do Todo-Poderoso e vindo sobre as nuvens do céu.
65 Jisɨs siya hɨriinan yai boɨnkiyɨn mɨ prismi bɨiyan inkam komiiyɨn siir yɨuɨsa ɨna yɨinɨkiwɨtkiyɨn siya iikamɨm sɨmiir nɨisiimauugɨn siya ɨokakɨn mɨ siya ɨna boɨnɨn. Siya Adi Komii siir yai aiir nɨgbumbu boɨnkɨn mɨ krɨma kam nhɨrɨm whɨnboɨnam kɨpi swokɨ ɨkɨuna kɨma bɨdi wakaeyɨm siya nɨgbumbuwa Adi Komii siir.
65 Então, o sumo sacerdote rasgou as suas vestes, dizendo: Blasfemou! Que necessidade mais temos de testemunhas? Eis que ouvistes agora a blasfêmia!
66 Kɨma panɨɨna naɨngwowi, ha? Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn siya yaigakɨn mɨ siya hɨriiyar daonam.
66 Que vos parece? Responderam eles: É réu de morte.
67 Mɨ sɨma tɨ yai ɨmiir boɨn dɨgiyɨm sɨma Jisɨs siir whwonkam ɨiirɨn yaeyopni yaskɨnpapaki mɨ sɨma siir yɨbwambwaeki mɨ kam nhɨrɨm sɨma yɨuɨsa siir whwonkam ɨiir kikogrɨnugi mɨ sɨma siirɨn ɨna yobombwaeyɨn.
67 Então, uns cuspiram-lhe no rosto e lhe davam murros, e outros o esbofeteavam, dizendo:
68 Mɨ sɨma boɨnki mɨ kɨra Kraiskɨ nɨuwi, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn Mɨ kɨra profet yai krɨmiir boɨnki, kɨriirɨn nhɨnga tɨowi, ha? Ɨriig.
68 Profetiza-nos, ó Cristo, quem é que te bateu!
69 Pita siya hiira omaka saiir hɨuyokiyokaiya saiir yainau hɨrar nɨdwokɨn. Mɨ mɨiyan wig ɨra saeya kingiin ha nɨta siir kɨgam mɨ saeya siir boɨn. Kɨra ɨriipa hɨriinan Jisɨsɨn nu Galilianɨn saɨka warar nwokɨn.
69 Ora, estava Pedro assentado fora no pátio; e, aproximando-se uma criada, lhe disse: Também tu estavas com Jesus, o galileu.
70 Mɨ Pita siya kam whɨekakɨm sɨmiir whwonkamɨda kɨntɨɨrgi, kara warɨ yaiya kɨra boɨna saiir nɨnoknɨnkɨn tani.
70 Ele, porém, o negou diante de todos, dizendo: Não sei o que dizes.
71 Mɨ Pita siya yaba ha namɨn mɨ siya aru hɨr yanɨ ɨdwowɨu ano kingiin hɨr. Mɨ wig ɨra saeya siir kɨga mɨ saeya iikamɨm siir kingiin nwowɨn sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, tɨ inkamɨn siya Jisɨsɨn om Nasaretanɨn saɨka warar nɨnkɨn okɨn.
71 E, saindo para o alpendre, foi ele visto por outra criada, a qual disse aos que ali estavam: Este também estava com Jesus, o Nazareno.
72 Mɨ Pita siya ɨna swokɨ kɨntɨɨr boɨnkiyɨn, kara Adi Komii siir inɨg ɨiirar nɨkopaisɨsɨrki, kara tɨ inkam ɨiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
72 E ele negou outra vez, com juramento: Não conheço tal homem.
73 Mɨ mhoɨiyarɨn kam nhɨrɨm hɨrar nokwokɨm, sɨma Pita siir boɨnki, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga kɨra Jisɨs siir isidɨn siir hɨriinanar inkam nwɨrkɨn kɨriir yaiya sɨmiir yainana wakaei.
73 Logo depois, aproximando-se os que ali estavam, disseram a Pedro: Verdadeiramente, és também um deles, porque o teu modo de falar o denuncia.
74 Mɨ tariinanɨn Pita siya ɨna yɨkopaisɨsɨrkiyɨn, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga. Kara tɨ inkamɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kariir yaiya kaimwo karamaekɨ nɨuwi mɨ Adi Komii siya kariirɨn hɨk pa hauuwi hɨriinan yai boɨnkiyɨn mɨ ɨuumɨn ɨna yɨkiyɨn.
74 Então, começou ele a praguejar e a jurar: Não conheço esse homem! E imediatamente cantou o galo.
75 Ɨuumɨn nɨk dɨgiyɨn mɨ Pita siya yaiya Jisɨs siya boɨna ɨni saiirar swokɨ aɨngwowarkainakiyɨn mɨ ɨuumɨn wɨ nikɨ ɨkrani mɨ kɨra kariir inɨg ɨiirɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei, kara siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn mɨ Pita siya yaba hɨriir namɨn mɨ ɨna yani ouwouwɨn. Ɨriig.
75 Então, Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, tu me negarás três vezes. E, saindo dali, chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.