Mateus 25
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana mɨ ɨni mwɨigak kopak ɨuurɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨn. Inkam nwɨrɨn wiga tariinanar kwonkwonakɨn mɨ tɨ mwɨigak kopakɨm sɨmiir yɨukɨdɨm warar hainam, sɨma siirɨn siyɨu hɨr napyɨskaiwɨnam namkɨm mɨ siir nɨkɨunaniyɨm.
1 Jesus disse:
2 Mɨ ɨriiyarɨm nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkakɨm mɨ ɨriiyarɨm nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨk karamaekɨm.
2 Cinco eram sem juízo, e cinco eram ajuizadas.
3 Mɨ wigɨm nɨnoknɨnkɨn karamaeyɨm sɨma yɨugɨd nhɨɨngam sɨmiirara hainam mɨ sɨma yaeya op (kerosin) haɨmiiyɨm sɨmiir wara bɨ hainamkɨm.
3 As moças sem juízo pegaram as suas lamparinas, mas não levaram óleo de reserva.
4 Mɨ wigɨm nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkakɨm, sɨmiir opɨm (kerosinɨm) aimwoniya yaokai hainam sɨmiir yɨukɨd ɨmakar.
4 As ajuizadas levaram vasilhas com óleo para as suas lamparinas.
5 Tɨ wig nonkwonaɨn inkamɨn siya bɨ nikɨ ɨtsɨsaugɨn. Mɨ tɨ wig ɨuurɨm sɨmiir nhwowɨm ɨna yɨridɨm mɨ sɨma ɨna whwonkainamɨm.
5 Como o noivo estava demorando, as dez moças começaram a cochilar e pegaram no sono.
6 Mɨ yai kwɨra ɨni nɨibwopwo komiiya saiirar kauwok boɨniwɨiya wigkam wɨno nonkwonao ɨni nɨtwɨiyo. Kɨma siirɨn siyɨu hɨr dapyɨskaiwɨn mɨ siirɨn wɨkɨunani.
6 — À meia-noite se ouviu este grito: “O noivo está chegando! Venham se encontrar com ele!”
7 Tɨ mwɨigak kopak ɨuurɨm ɨna nhɨɨngiwɨiyɨm mɨ sɨma sɨmiir yɨugɨd ɨmiirar dirɨraerar hainamɨm.
7 — Então as dez moças acordaram e acenderam as suas lamparinas.
8 Mɨ wigɨm nɨnoknɨnkɨn karamaeyɨm sɨma boɨnki, nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkak wig ɨmiir, kɨma op (kerosin) haɨmiiya krɨmiir whauugi. Krɨmiir yɨugɨdɨm pɨ sɨmbi tɨngiyami. Mɨ krɨma diriiyar nami.
8 Aí as moças sem juízo disseram às outras: “Deem um pouco de óleo para nós, pois as nossas lamparinas estão se apagando.”
9 Mɨ wigɨm nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkakɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki. Nɨɨngaka. Ta op (kerosin) haɨmiisɨma, kɨma mɨ krɨma saiirararɨn pɨ dɨg nwo rani, kɨma omaka digworaekwo saɨniya saiir hɨr saɨnaki kɨmamar.
9 — “De jeito nenhum”, responderam as moças ajuizadas. “O óleo que nós temos não dá para nós e para vocês. Se vocês querem óleo, vão comprar!”
10 Mɨ sɨma op (kerosin) saɨnam bɨdi yamɨm mɨ wig nonkwonan inkamɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ wigɨm siirɨm waikaokwokɨnɨm ɨna yamɨm omaka hɨriir wigwas nae komii aiirɨm mɨ sɨma anowɨn ɨna haigɨnɨkougiyɨn.
10 — Então as moças sem juízo saíram para comprar óleo, e, enquanto estavam fora, o noivo chegou. As cinco moças que estavam com as lamparinas prontas entraram com ele para a festa do casamento, e a porta foi trancada.
11 Mhoɨiya mwɨigak kopak ɨriiyarɨm ɨna swokɨ ɨtɨm mɨ sɨma inɨ kauwok boɨni, Bɨiyan Inkam Komii kɨra anowɨn krɨmiirɨm haiwaoki.
11 — Mais tarde as outras chegaram e começaram a gritar: “Senhor, senhor, nos deixe entrar!”
12 Mɨ siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, kara kɨmiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
12 — O noivo respondeu: “Eu afirmo a vocês que isto é verdade: eu não sei quem são vocês!”
13 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma mɨntarao. Dimusi rani, kɨma nɨnoknɨnkɨn tani, ɨiya mhoɨiya kara nɨtana.
13 E Jesus terminou, dizendo:
14 Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saeya ɨni bɨiyan inkamɨn aru maeyau namam mɨnɨn mɨ siya siir mɨiyan kam nwoɨmɨm sɨmiirɨn ha nɨkɨunaɨn mɨ siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir ɨɨn yɨnkwo hauugik sɨma kɨgrɨraowɨm mɨ ɨni saiir hɨriinan ywowɨn.
14 Jesus continuou:
15 Siya siir mɨiyan kamɨm sɨmiir siyɨu ɨkɨm mɨ sɨmiir kɨrɨe ɨkɨm sɨmiirar kɨgɨn mɨ siya umɨrɨm sɨmiirɨn yapayapa maɨr asi hɨd hauugɨn. Mɨ nwɨrɨn umɨrɨm 5,000 kɨm siir mɨ nonkwo hauugikɨm mɨ nwɨrɨn 2,000 kɨm siir mɨ nonkwo hauugikɨm mɨ nwɨrɨn 1,000 kɨm siir mɨ nonkwo hauugikɨm. Siya sɨmiirɨn hɨriinan tɨrgikɨn mɨ siya ɨna yamɨn.
15 E lhes deu dinheiro de acordo com a capacidade de cada um: ao primeiro deu quinhentas moedas de ouro; ao segundo deu duzentas; e ao terceiro deu cem. Então foi viajar.
16 Mɨ siya aru maeyau bɨdi yamkiyɨn mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn inkamɨn 5,000 umɨr haiyɨn ɨna mɨriinamɨn tɨ umɨr ɨmiirar mɨ yaeya 5,000 nhɨrɨm ɨna swokɨ mɨrii haiyɨn.
16 O empregado que tinha recebido quinhentas moedas saiu logo, fez negócios com o dinheiro e conseguiu outras quinhentas.
17 Mɨ tɨ inkamɨn 2,000 umɨr hainaowidɨn, yɨo ɨriipa hɨriinan siya ɨna mɨ mɨrii namɨn mɨ 2,000 umɨra swokɨ mɨrii hai.
17 Do mesmo modo, o que havia recebido duzentas moedas conseguiu outras duzentas.
18 Mɨ inkamɨn 1,000 umɨr hainaowidɨn, siya ɨe inɨ opɨuɨn umɨrɨm siir Bɨiyan Inkam Komii ɨeya hauugikɨm sɨmiir haigiprakaiyam.
18 Mas o que tinha recebido cem moedas saiu, fez um buraco na terra e escondeu o dinheiro do patrão.
19 Bwan whɨekakɨm bɨdi yamkiyam mɨ mhoɨiya tɨ mɨiyan kamɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn ɨna yɨtɨn mɨ umɨrɨm siya hauugikɨm sɨmiir kitɨbmii boɨnam nɨtkɨn.
19 — Depois de muito tempo, o patrão voltou e fez um acerto de contas com eles.
20 Mɨ inkamɨn umɨr 5,000 hainaowidɨn siya ɨna yɨtɨn mɨ umɨr 5,000 nɨm siya mɨrii haiyɨm sɨmiir warar hainam mɨ siya boɨn, inkam komii kɨra umɨrɨm 5,000 na hauugikɨm mɨ kɨgi mɨ kara ha mɨrii nanaeyɨn mɨ 5,000 umɨra swokɨ ɨnkɨn mɨrii hai.
20 O empregado que havia recebido quinhentas moedas chegou e entregou mais quinhentas, dizendo: “O senhor me deu quinhentas moedas. Veja! Aqui estão mais quinhentas que consegui ganhar.”
21 Inkam komiiyɨn siirɨn hɨnɨɨna boɨn, kɨra mɨiyan inkam mɨiyɨkɨn, kɨra mɨi mɨiyɨka sɨbgu mɨriigɨn, kɨra mɨiya sɨbgu kɨgrɨraowikɨn, kɨra dimɨn sɨsɨmɨm sɨmiirar sɨbgu kɨgrɨraowɨn. Kara hɨnɨɨna naɨngwowi kɨra digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirar kɨgrɨrao ɨrkak. Mɨ kɨra kanakar unɨ maɨrgɨmaɨrgani:
21 — “Muito bem, empregado bom e fiel”, disse o patrão. “Você foi fiel negociando com pouco dinheiro, e por isso vou pôr você para negociar com muito. Venha festejar comigo!”
22 Mɨ inkamɨn 2,000 umɨr hainaowidɨn mɨ siya ɨna yɨtɨn mɨ siya ɨna yaboɨniyɨn, inkam komii kɨra kariirɨn 2,000 umɨra hauugigɨn, kɨgi. Kara ha swokɨ mɨrii nanaeyɨn mɨ umɨrɨm 2,000 na swokɨ ɨnkɨn mɨrii hai.
22 — Então o empregado que havia recebido duzentas moedas chegou e disse: “O senhor me deu duzentas moedas. Veja! Aqui estão mais duzentas que consegui ganhar.”
23 Siir bɨiyan inkam komiiyɨn siir boɨnki, kɨra mɨiyan inkam mɨiyɨkɨn, kɨra mɨi mɨiyɨka sɨbgu mɨriigɨn, kɨra dimɨn sɨsɨmɨm sɨmiirar sɨbgu kɨgrɨraowikɨn mɨ kariir digworaekwo whɨekakɨm wɨ kɨra kɨgrɨraowi mɨ kɨra kanakar unɨ maɨrgɨmaɨrgani.
23 — “Muito bem, empregado bom e fiel”, disse o patrão. “Você foi fiel negociando com pouco dinheiro, e por isso vou pôr você para negociar com muito. Venha festejar comigo!”
24 Mɨ inkamɨn 1,000 hainaowidɨn yɨo siya ɨna mɨ ɨtɨn mɨ siya ɨna boɨnɨn, inkam komii, kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, kɨra inkampaii rani, sasae digworaekwowɨm inkam nwɨrni numɨranɨm kɨra pɨ sɨmiirar prɨinɨngugu hai. Mɨ kɨra twonid ɨsɨm inkam nhɨrmi nikɨ okmwɨn whrami, ɨsɨm sɨma, haigɨnki mɨ twonidgɨɨnɨm sɨma. Mɨ twonidgɨɨnɨm kɨra pɨ kɨriir omaka hɨriirar swokɨ hainami.
24 — Aí o empregado que havia recebido cem moedas chegou e disse: “Eu sei que o senhor é um homem duro, que colhe onde não plantou e junta onde não semeou.
25 Kara pɨ nɨdidgɨn kɨriirsi mɨ kara ha namɨn mɨ kɨriir umɨrɨm nunau ɨe inɨ ophaigiyɨu. Mɨ kɨgi! Ha tɨsi kɨriir 1,000 umɨrɨm.
25 Fiquei com medo e por isso escondi o seu dinheiro na terra. Veja! Aqui está o seu dinheiro.”
26 Inkam komii siirɨn ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨra mɨiyan inkampaii rani! Kɨra nhakɨu kɨrɨekɨn! Kɨra kariirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn kara inkam nwɨrni nokmwɨn ɨnkɨni numɨran sasaeyɨm mɨpi kara swokɨ ɨngugu haiyɨrkaki mɨ ɨriipɨ hɨriinan kara inkam nhɨrmiya nokmwɨn hai twonidɨm numɨr hɨrankɨn mɨ tɨ twonid ɨmiirɨn pɨ kara swokɨ haiyɨrkaknami omaka hɨriir. Kɨra tɨ sɨmiirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨn, aniya?
26 — “Empregado mau e preguiçoso!”, disse o patrão. “Você sabia que colho onde não plantei e junto onde não semeei.
27 Kɨra kariir umɨrɨm omaka umɨr haigiya saiir haigi karamae dimusi nwokɨn, saeya yaeya umɨr swokɨ ɨnkɨn mɨrii haiyɨm, ha? Mɨ ɨiya kara swokɨ ɨtkɨswo mɨ kariir yaeya (profit) umɨrɨm sɨmiir wara pɨ swokɨ hainiyɨn.
27 Por isso você devia ter depositado o meu dinheiro no banco, e, quando eu voltasse, o receberia com juros.”
28 Mɨ kɨma tɨ umɨr 1,000 nɨm sɨmiirɨn siir ɨɨnankɨn tɨ swokɨ hai mɨ inkamɨn 10,000 umɨrkakɨn siir tɨ swokɨ ɨnkɨn hauugi.
28 “Tirem dele o dinheiro e deem ao que tem mil moedas.
29 Dimusi rani, kam nhɨrɨm dimɨn taemɨn whɨekakɨm sɨma sɨmiirɨn mɨi mɨiyɨk sɨbgu mɨiriiyɨm mɨ kara sɨmiirɨn wɨ ɨdwowa swokɨ ɨnkɨn hauugi digworaekwo nhɨrɨm. Mɨ inkam nwɨrɨn siya siir digworaekwowɨm kwɨsuwakɨnɨuwi mɨ siya sɨmiirɨn mɨi sɨbgu mɨrii karam nwowi mɨ siir dimɨn sɨsɨmɨm siya nonkwowɨn mɨ wɨ siir ɨɨnankar swokɨ hai. Mɨ siya wɨ nɨɨnga nwoki.
29 Porque aquele que tem muito receberá mais e assim terá mais ainda; mas quem não tem, até o pouco que tem será tirado dele.
30 Mɨ tɨ mɨiyan inkam biyɨeyɨn siir kiyɨtkaigi maeyauwa nɨibwomambwo nwowiya saiir hɨriir. Ta maeyau aiirɨn sɨma hɨk kɨmpɨpɨsu haii mɨ sɨma wɨ sɨmiir big ɨmiirar naekiyɨmkiyɨki. Ɨriig.
30 E joguem fora, na escuridão, o empregado inútil. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.”
31 Mhoɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya wɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan nwowi mɨ siir paekwosɨm whɨekakɨm mɨ siya dimɨn mɨiyɨkɨm paenan nɨuyaeiyɨm sɨmaka warar nɨnkɨn ɨti, ta ɨi aiirɨn siya wɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir wɨ siir ipii aiirar nɨdwokaii.
31 Jesus terminou, dizendo:
32 Mɨ iikam isid whɨekakɨm hɨda tɨndanɨm wɨ kariir whwonkam ɨdar nwomɨmɨri mɨ kara sɨmiirɨn wɨ isid whɨsa hɨdaigɨni mɨ inkamɨn sibsib, meme kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan hɨdi. Sibsibɨm maeyau kwɨra mɨ memeyɨm maeyau kwɨra.
32 Todos os povos da terra se reunirão diante dele, e ele separará as pessoas umas das outras, assim como o pastor separa as ovelhas das cabras.
33 Mɨ kara wɨ hɨnɨɨna hɨdaigɨnɨuwi. Iikam mɨiyɨkɨm sibsib nanɨm wɨ kariir ɨɨna ɨɨniga namki mɨ iikam biyɨeyɨm meme nanɨm wɨ kariir ɨɨna yaɨoyaeya saiir namki.
33 Ele porá os bons à sua direita e os outros, à esquerda.
34 Mɨ kara inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir, kara iikamɨm kariir ɨɨna ɨɨniga nokwoɨm wɨ sɨmiir boɨnki, kɨma iikamɨm Adi Komii siya tɨrhaigɨnɨuwɨm wadɨe, kɨma ha dam digworaekwo mɨiyɨk mɨiyɨkɨm bɨiya kariir Adɨn siya nɨmbinɨm ɨiya tɨ nu ɨiir nonkwokwowa saiir, sɨmiir tinɨ haiyɨu.
34 Então o Rei dirá aos que estiverem à sua direita: “Venham, vocês que são abençoados pelo meu Pai! Venham e recebam o
35 Dimusi rani, ɨiya kara mhɨirɨma nwowa mɨ kariirɨn kɨma hauu aekɨn mɨ ɨiya kariir kwoɨnɨn opam haɨeyɨn mɨ kariirɨn opa kɨma hauu kwiyaekɨn. Kara om whɨran inkamnanargɨn mɨ kariirɨn kɨmiir omaka hɨriirar mɨ whɨnam.
35 Pois eu estava com fome, e vocês me deram comida; estava com sede, e me deram água. Era estrangeiro, e me receberam na sua casa.
36 Kara yɨuɨs karamae nwowɨn mɨ kariirɨn yɨuɨs kɨma hauu iigɨn. Mɨ kara makɨ niiyɨn mɨ kariirɨn kɨma kɨgrɨraokɨn mɨ ɨni kariir ma aeyar dɨgiyɨn. Mɨ kara omaka hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir nwowɨn mɨ kɨma kariirar nap kɨgraraonakikɨm.
36 Estava sem roupa, e me vestiram; estava doente, e cuidaram de mim. Estava na cadeia, e foram me visitar.”
37 Mɨ inkam mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨma wɨ siir yai aka nowarkɨi boɨni. Bɨiyan Inkam Komii, pɨkɨ hɨnɨɨn ɨiya krɨma saiir kɨgɨn kɨra mhɨigɨ naowɨn, krɨma naeyɨm pakɨ hɨnɨɨn ɨiya saiir hauu aekɨn, ha? Mɨ kɨriir kwoɨnɨn pakɨ hɨnɨɨn ɨiya saiir haɨekɨn opamɨn mɨ krɨma op kɨriirɨn ha hauu kwiyaekɨn, ha?
37 — Então os bons perguntarão: “Senhor, quando foi que o vimos com fome e lhe demos comida ou com sede e lhe demos água?
38 Pakɨ hɨnɨɨn ɨiga krɨma kɨriir kɨgɨn kɨra om whɨran inkamnan nwowɨn mɨ krɨma kɨriirɨn krɨmiir omaka hɨriir whɨnamɨn, ha? Mɨ pakɨ hɨnɨɨn ɨi aka kɨra yɨuɨs karamae nwowa mɨ krɨma yɨuɨs kɨriir hauu iiyɨn, ha?
38 Quando foi que vimos o senhor como estrangeiro e o recebemos na nossa casa ou sem roupa e o vestimos?
39 Pakɨ hɨnɨɨn ɨi aka krɨma kɨriir kɨgɨn mɨ kɨra makak nwowɨn mɨ kɨra omaka hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir nwowɨm mɨ krɨma ninɨ ap kɨgrɨraonakiyɨn, ha?
39 Quando foi que vimos o senhor doente ou na cadeia e fomos visitá-lo?”
40 Mɨ kara Yaowae Adɨn siya sɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna nowarkɨi boɨni, kara yaimwowar boɨni: Mɨ digworaekwo whɨekakɨm kɨma tɨrɨm tɨ kariir nomiiyauɨn inɨg sɨm karamaeyɨn siir mɨ yɨo hɨriinan siyɨuɨn kɨma kariirar whɨndirɨraerarkɨm.
40 — Aí o Rei responderá: “Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quando vocês fizeram isso ao mais humilde dos meus irmãos, foi a mim que fizeram.”
41 Mɨ mhoɨiya siya sɨmiir boɨn dɨgiyɨn mɨ iikamɨm siir yaɨoyaeya nwowɨm sɨmiir boɨnki, kɨma kɨgugu ɨugusan iikamkɨm! Kɨma damki, paeya ɨinokɨinok nɨuyokiyokiya hɨk kɨmpɨpɨsu haiiya saiiram. Mɨ ɨinokɨinokɨ hɨrar nwokaeyami mɨ ta paeya Adi Komii siya Setan mɨ siir paekwosɨsɨmɨm sɨmiirɨm dirɨraerar namgɨnkɨn.
41 — Depois ele dirá aos que estiverem à sua esquerda: “Afastem-se de mim, vocês que estão debaixo da maldição de Deus! Vão para o fogo eterno, preparado para o Diabo e os seus anjos!
42 Dimusi rani, bɨiya kara mhɨigɨ naoɨn mɨ kɨma kariir bɨ hauu aekɨm mɨ kariir kwoɨn opam haɨeiyɨn mɨ kɨma op kariir bɨ hauu kwiyaekɨm.
42 Pois eu estava com fome, e vocês não me deram comida; estava com sede, e não me deram água.
43 Kara om whɨran inkamkɨn mɨ kɨma kariirɨn bɨ nɨkɨunamkɨm kɨmiir omaka hɨriirɨn. Mɨ ɨiya kara yɨuɨs karamae nwowa mɨ kɨma yɨuɨs kariir bɨ hauugɨm. Mɨ ɨiya kara makak nwowɨn mɨ omaka hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr nwowɨn mɨ kɨma kariir bɨ ninɨ aprɨrɨr kɨgnakikɨm.
43 Era estrangeiro, e não me receberam na sua casa; estava sem roupa, e não me vestiram. Estava doente e na cadeia, e vocês não cuidaram de mim.”
44 Mɨ kara tɨ yai hɨriinanɨm sɨmiir boɨn dɨgii mɨ sɨma kariir yai aiirɨn wɨ hɨnɨɨna nowarkɨi boɨni, Bɨiyan Inkam Komii, pakɨ hɨnɨɨn ɨi aka kɨra mhɨigɨ naowɨn mɨ krɨma kɨriir kɨgɨn mɨ kɨriir kwoɨnɨn opam haɨeyɨn, kɨra om whɨran inkamkɨn, kɨra yɨuɨs karamaekɨn mɨ kɨra pakɨ hɨnɨɨn ɨi aka makɨ kɨra niiyɨn mɨ omaka hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya kɨra saiir nwowɨn. Mɨ krɨma kɨriir kɨgɨm, ha? Mɨ krɨma dimɨnɨm sɨmiir bɨ kɨgɨm mɨ krɨma kɨriir panɨɨnsi whɨndirɨraerarsi.
44 — Então eles perguntarão: “Senhor, quando foi que vimos o senhor com fome, ou com sede, ou como estrangeiro, ou sem roupa, ou doente, ou na cadeia e não o ajudamos?”
45 Mɨ kara inkam komiiyɨn sɨmiir yai aka wɨ hɨnɨɨna nowarkɨi boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, kɨma kariir nomiiyau nwɨrɨn inɨgsɨm karamae nwowɨn siir sɨbgu grab karamae nwowi mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn yɨo kɨma kariir bɨ sɨbgu grabgɨm.
45 — O Rei responderá: “Eu afirmo a vocês que isto é verdade: todas as vezes que vocês deixaram de ajudar uma destas pessoas mais humildes, foi a mim que deixaram de ajudar.”
46 Jisɨs siir yaiyɨm hɨnɨɨna inɨ boɨn dɨgi. Mɨ tɨ hɨriinan iikam isidɨn sɨma wɨ paeya nami, sɨma wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu prasae ninɨ haiyɨu rani, ɨinokɨinokɨn. Mɨ iikam mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨma wɨ omwaiya waiyayokiyokɨii. Ɨriig.
46 E Jesus terminou assim:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.