Mateus 23
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mhoɨiya Jisɨs siya yaiyɨm iikam whɨekakɨm mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnmɨmauugɨn. Jisɨs siir yaiya hɨnɨɨna boɨnkɨn,
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, sɨma kɨmiirɨn Moses siir siyɨu ɨmiir nowamwarkaiyɨugɨm.
2 Ele disse:
3 Mɨ hɨriinankɨnɨuwi yɨm tɨ hɨriinan digworaekwowɨm, sɨmiir boɨnmɨmauuwiyɨm, yɨm kɨma sɨmiirɨn ha wakaeyokna ap. Mɨ sɨmiir siyɨu ɨiirɨn, yɨo kɨpi kɨgna ap.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Tɨ yaiyɨm sɨma kɨmiir boɨnmɨmauuwiyɨm, yɨm ɨni dimɨn hɨkakɨm kɨma nɨtyɨskai apiyɨm, kɨmiir waeyao ɨni hɨriinan ywowɨm. Mɨ sɨma wɨ kɨmiir whɨnhai rani, tɨ dimɨn hɨkak ɨmiirɨn. Nɨɨngaka.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Dimɨn taemɨnɨm sɨma mɨriiyɨm, sɨma mɨnam mɨni, iikamɨm sɨmiir nwokɨ kɨgɨm sɨma tɨ ɨɨnmi op mɨnɨm mɨnam niigɨm sɨma Adi Komii siir yaiyɨm sɨmiir hopkaiyam. Mɨ sɨmiir mwowɨm haɨs ha mɨ kikog nhwo kwɨsboɨni digworaekwowɨm, sɨmiir haigiyam. Mɨ iikamɨm sɨmiir kɨgii, sɨma wa nwokɨ aɨngwowɨm, sɨma inkam wadɨekɨm. Mɨ yɨuɨs prɨei prɨeiyɨm sɨma niiyɨm yɨm ha mɨ pɨuai haigɨnɨu. Sɨma nhwo Adi Komii siiram kwɨsboɨniyɨm mɨ iikamɨm sɨmiir kɨgi, sɨma wa boɨni, hɨe wara inkamɨm, sɨma inkam wadɨekɨm.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Mɨ ɨiya sɨma yaewou komii komiiyɨm sɨmiiram namiyɨm sɨma ɨkɨ mhoɨiyan ipiiyɨm sɨmiir bɨ nɨdwokaiigɨm. Nɨɨngaka. Sɨma ɨkɨ ipiiyɨm bɨiyar nwowɨnɨm pɨ sɨmiirar nɨdwokai omaka Adi Komii siir yai nɨdwokai wakaeiya saiirɨn ɨriipa hɨriinan.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Sɨma ha naɨngwowi, iikamɨm maeyaua nae haigɨniya saiirɨn sɨma sɨmiir nwokɨ boɨn maɨrgɨmaɨrgam.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Iikamɨm sɨma kɨmiirɨn hɨnɨɨna kɨpi dap iikam nowomwarkaiyɨuwan inkam komii komiigɨm. Nɨɨngaka. Inkamɨn nwɨruwaɨrgɨn kɨmiir nowomwarkaiyɨuwiyɨn, Adi Komii sasaɨrgɨn. Mɨ kɨma whɨekakɨm ɨni nomiiyaukɨna yoswowɨm.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Mɨ nu tɨrɨn kɨma inkam nwɨrniyɨn hɨnɨɨna kɨpi dap, krɨmiir Adi Komiigɨn. Nɨɨngaka. Adi Komiiyɨn nwɨruwaɨrgɨn, krɨmiir Adɨn. Mɨ siya ɨni nɨnomor kou hɨrar nwowɨn.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Mɨ sɨma kɨmiirɨn hɨnɨɨna kɨpi dap, inkam komii. Nɨɨngaka. Kɨmiir Bɨiyan Inkamɨn nwɨruwaɨrgɨn, yɨo karargɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Yɨpɨkɨ inkamkɨn kɨmiir bɨi inɨgak nwowɨn. Siya bɨiyɨn hinda whɨsarii mɨi prɨimɨriiyan inkam dwo
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 inkamɨn siir inɨg ɨiirar hainanaeiyɨn mɨ mhoɨiya siir inɨgɨn wɨ aokɨ aowa namɨguskii. Mɨ inkamɨn siir inɨg ɨiirar hainana karamae nwowiyɨn, mhoɨiya siya wɨ inɨg komiigak nwowi. Ɨriig.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 Tɨ siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm kamɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm. Kɨma mɨntarao! Kɨma nɨksɨsaeyan inkamkɨm. Mɨ kɨma yaiyaɨrga nhɨnkɨni. Iikamɨm Adi Komii siya kɨgrɨraowiyɨm sɨma nwowam naɨngwowiyɨm, sɨmiirɨn kɨma nɨksɨsaei mɨ tɨ iikamɨm sɨmiir anowɨn kɨmar haigɨnɨkouwi. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm sɨmaka nwowam wara naɨngwo rani, sɨmiir siyɨuɨn kɨmar haigɨnɨkouwi. Mɨ kɨma Adi Komii siir iikamɨm siya kɨgrɨraowiyɨm sɨmaka bɨ namasugɨm. Mɨ iikam nhɨrɨm sɨmiiram namam tɨriyɨm, sɨmiir siyɨuɨn kɨmar haigɨnɨkouwi.
13 — Ai de vocês,
14 Kɨma kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, kɨma mɨntarao! Mhoɨiya kɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguskii kɨma yai aɨrgar nhɨnkɨni. Kamɨm naonamiyɨm sɨmiir wig igabaeyɨm pɨ kɨma mɨ ɨksɨsaei. Mɨ sɨmiir omakaɨn digworaekwowɨm pɨ kɨma mɨ tauae haii. Mɨ kɨma iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨdaɨn nhwo pɨ prɨeiyar mɨ kwɨsboɨni, sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir higrɨnɨuwam. Mɨ iikamɨm sɨma wa nwokɨ aɨngwowɨm, kɨma inkam mɨiyɨkɨm. Mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinansi hauuwi.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 Kɨma kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, kɨma mɨntarao! Mhoɨiya Adi Komii siya kɨmiirɨn wa nonkwobumbunɨnkɨn ɨguskii. Kɨma yaiyaɨrga nhɨnkɨni. Mɨ kɨma whɨi komiiya mɨ nu ɨkɨm sɨmiirar napboɨnmɨmauuwi Adi Komii siir yai aiirɨn iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir hɨurworwokaiyam. Mɨ sɨma kɨmiir yaiyar bɨdi wakaeyoknaɨm. Siyɨu biyɨe sɨma dirɨraerarɨm ɨni kɨmiir ɨmiir haiburɨm.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 Mhoɨiya Adi Komii kara iikam biyɨe kɨmiirɨn wɨ hindara nonkwobumbu ɨuguski. Kɨma ɨni iikam nhwokwɨsaeyɨm sɨmiir nɨnkikwona apiyɨn ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm mɨ kɨma wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma panɨɨnsi sɨbgu wakaeyokna apsi. Mɨ kɨma iikamɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnikɨm kara wa dirɨraerari, kara nɨksɨsae rani, kara yaimwowar boɨni. Tɨ kariir yaiyɨm, kara Adi Komii siir hɨnɨɨna boɨni, ɨni mɨ owɨn yɨo dimɨn komii rani. Mɨ kɨra hɨnɨɨna boɨni, kara wa dirɨraerari. Kara tɨ yaiyɨm sɨmiirɨn pɨ golɨn Adi Komii siir omaka hɨr nwokaiyɨn pɨ siir nɨkopaisɨsɨrki. Mɨ siya tɨ hɨriinan yaiyɨm sɨmiir boɨni mɨ kɨma siirɨn wa boɨn, siya ha dirɨraerar.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Kɨma whaowae inkamkɨm mɨ inkam nhwokwɨsaeyɨm! Dimu dimɨnkɨm bɨi nwowiyɨm mɨ dimu dimɨnkɨm mhoɨi nwowiyɨm, ha? Ɨhɨ, adi Komii siir omaka bɨiyɨn ɨni saeyar ywowa.
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Krɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, inkamɨn hɨiya nae haigɨn ɨnkɨn ɨmiiyaeiya Adi Komii siira saiir dapɨkopsɨsɨrki mɨ mhoɨiya siya tɨr karamae nwowi yɨo dimɨn kaimwo rani mɨ inkamɨn nae Adi Komii siir nɨkɨn ɨmiiyae ɨkopsɨsɨr hauuwi. Ɨhɨ, yɨo siya ha dirɨraerar.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Kɨma tɨ nhwokwɨsae inkam whaowaeyɨm dimu dimɨnkɨn bɨi nwowiyɨn, ha? Inkamɨn nae nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn siya, iyɨe? Hɨiya saeyar mɨnkɨn tɨ naeyɨm dimɨn whɨrkɨ panɨɨnsi kɨmbusi. Ɨhɨ, hɨiya nae haigɨn nɨnkɨn ɨmiiyaeiya bɨiyɨn ɨni saeyar ywowa.
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Inkamɨn hɨiya nae haigɨn nɨnkɨn ɨmiiyaeiya saiir inɨg ɨiir dapɨkopsɨsɨri, siya digworaekwo saiir ɨdwo nwowɨm sɨmiir warar nɨnkɨn ɨkopsɨsɨrkikɨm.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Mɨ inkamɨn Adi Komii siir omaka mɨiyɨka saiir dapɨkopsɨsɨri mɨ siya Adi Komii siir omaka hɨr nwowɨn naeyɨu digworaekwowɨm sɨmiir wara nɨnkɨn ɨkopaisɨsɨri.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Mɨ inkamɨn nɨnomor kou saiir dapɨkopsɨsɨri mɨ siya Adi Komii siya mɨ siir ipiiya sowiir warar nɨkopaisɨsɨri.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 Kɨma kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm. Kɨma mɨntarao mhoɨiya Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hindara nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguski. Dimusi rani, kɨma yai kiyɨmiyok boɨn kɨrɨekɨm. Mɨ kɨma dimɨn sɨsɨmɨm pɨ sɨmiirar mɨ sɨoɨtkɨni mɨ haɨmiiyɨn pa mɨ hauuwi mɨ tɨ hɨriinan dimɨn sɨsɨmɨm kɨma ɨna wakaeyokna dirɨraerarɨm mɨ bɨigɨ bɨiyan dimɨnɨn Adi Komii siir yaiya kɨma hɨriinan tɨr tani. Mɨ bɨiyan dimɨn komiiyɨn Adi Komii siir yaiya kɨma digɨumii saiirar haimriiyɨugigi. Mɨ siyɨu mɨiyɨk tɨri ɨkɨm iikam nhɨrɨm sɨmiir mɨ naɨngwobumbuni siyɨu mɨ naɨngwo tɨbmiini siyɨu ɨkɨm, kɨma tɨ hɨriinan dimɨn komii komiiyɨm digɨumii sɨmiir haimriiyɨugigɨm. Mɨ kɨma dimɨn komii mɨ Adi Komii siir dimɨn sɨmɨm sɨmiir wara wakaeyokna kɨswo mɨ siya kɨmiiramɨn wɨ maɨrgɨmaɨrga komiiya pɨ ywokiyɨn mɨ kɨma sɨmiir tɨrɨm pɨ boriisopkɨm. Nɨɨngaka.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Kɨma inkam mɨiyɨk rani, ɨni nhwokwɨsaenan ywowɨm mɨ kɨma iikamɨm sɨmiirɨn Adi Komii siir siyɨu ɨiir nɨisiimauuamar naɨngwowi mɨ kɨma wɨ dɨg nwo rani. Mɨ Adi Komii siir yaiisɨsɨmɨm kɨma sɨmiirar nikwowaisii mɨ wakaeyokna rani. Mɨ kɨma Adi Komii siir bɨiyan yai komiiyɨm sɨmiir wakaeyoknaɨm naɨngwo rani. Mɨ kɨma pɨ boriisopi. Nɨɨngaka.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 Kɨma kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, kɨma mɨntarao! Mhoɨiya Adi Komii siya wɨ kɨmiir nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguski. Kɨma yaiyara nhɨnkɨni kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni mobmor mob mɨnɨm ɨdanara kɨma sɨbgu hɨisokiyɨm mɨ aowa ɨokaka nwowiyɨm mɨ ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Kɨmiir kwoɨnɨm ɨni inkam nwɨrni dimɨnam kɨgmaɨri siyɨuɨn mɨ pɨu saeya nɨpiyaokɨinami siyɨu ɨkɨn ɨni sɨma yɨnkɨnɨuɨm.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Farisi kamɨm kɨma ɨni inkam whaowae nhwokwɨsaenan ywowɨn mɨ bɨiyɨn kɨma mobmɨr mobɨm sɨmiir aowa tikɨ hɨisok mɨ ɨdana wɨ wadɨeya mɨ oki. Mɨ ɨriipa hɨriinan kɨmiir kwoɨnɨm hɨriinana timɨ tɨr. Mɨ kɨra siyɨu mɨiyɨkɨn siir tɨram naɨngwowi kɨra wa tɨri.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 Kɨma kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, mhoɨiya Adi Komii siya wɨ kɨmiir nonkwobumbu ɨuguski. Kɨma mɨntarao! Kɨma yaiyarga nhɨnkɨni. Kɨmiir kwoɨnɨm ɨni maeyauwa inkam haɨngikaiiya ɨni saiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ ɨdwowɨn wadɨeya sɨbgu kɨgi mɨ ɨenau hɨrɨn ɨni inkam mwokɨugɨ yɨnkɨnɨuɨn. Iikam kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm hɨriinan ywowɨm. Mɨ ɨda wadɨeyar sɨbgu kɨgi mɨ kɨmiir aowan kwoɨnɨn mɨiyɨknan nwoki rani.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Kɨma ɨni ɨriipa hɨriinana mɨ owɨm, iikamɨm sɨma kɨmiir yaimwo whwonkam ɨmiirɨn wadɨeya kɨgi sɨma hɨnɨɨna naɨngwowi, kɨma iikam wadɨekɨm. Mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni nɨksɨsaeni siyɨu ɨkɨn mɨ dimɨn bibiyɨeyɨm ɨni sɨmasɨmar nwokaiyɨm. Ɨriig.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 Kɨma kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm. Kɨma mɨntarao! Mhoɨiya Adi Komii siya wɨ kɨmiir nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguski. Kɨma yaiyarga nhɨnkɨni. Kɨma profet kamɨm bɨiya naonamɨm sɨmiir kɨu mwowɨm ɨe ɨmiirar pɨuai haigɨnɨugɨm. Mɨ ɨiya sɨma omwaiya nikɨ waiyaɨm, sɨma siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨrkɨm.
29 — Ai de vocês,
30 Mɨ kɨma boɨn, ɨiya krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨma nwowa krɨma saiir nwokɨswo mɨ krɨma wɨ sɨmiir di whɨnɨɨnii profet kamɨm sɨmiir nɨsom aowamɨn. Nɨɨngaka.
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Ta yai hɨriinana kɨma kɨmar nɨisiimauunaei, kɨma tɨ kamɨm profet kamɨm sɨmiir nɨsomsom aowam, sɨmiir hɨran inkamkɨm.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, kara kɨmiirɨn bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn kɨma wɨ kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm, sɨmiir siyɨu biyɨe ɨmiirar swokɨ tɨri, bɨiya sɨma tɨrɨm saiir hɨriinan mɨ kɨma wɨ hɨriinana swokɨ tɨri mɨ wɨ sɨmiir hɨriinana swokɨ ɨmbiyami.
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 Kɨma kam biyɨekɨm, kɨma mɨpugnankɨm. Kɨma kam biyɨeyɨm kɨma kam isid biyɨeyɨm sɨmiir hɨrankɨ nɨtkɨm mɨpugnan. Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ maeyauwa paekaka saiir hɨriir boɨnwokiyopnatkaigi, kɨma wɨ panɨɨna nɨdami, ha?
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Mɨ kɨma wakae mhoɨiya kara wɨ profet kam nhɨrɨm nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkakɨm, Adi Komii siir Yokwo Komiiya saiir mɨ kamɨm nowomwarkaiyɨuwiyɨm wɨ kɨmiirɨm nɨkropki mɨ sɨma kɨmiir waraur nɨmbini. Mɨ nhɨrɨm wɨ kɨma nɨsomsom aokaowi mɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨrɨnuwi mɨ nhɨrɨm omaka, yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiya saiir hɨrar nɨpɨmpari. Mɨ nhɨrɨm kɨma sɨmiirɨn wɨ om komii whɨrɨn siir hɨrankɨ nhɨnɨkrɨropki mɨ sɨmiirɨn wɨ hɨnda tɨnda nɨnkɨn aeyokiyoki.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Mɨ tɨ hɨriinanɨn kara wɨ saiirsi nɨkropki kam nhɨrɨm hɨk kɨmiir hauuwɨm, kam mɨiyɨk nhɨrɨm nuanɨm bɨiya kɨma nɨsom aowɨm sɨmiirsi. Inkam mɨiyɨk Ebel siir hɨranka nɨsomao bwakainamkɨm mɨ ɨni profet Sekaraia siirar yadɨgɨuwɨn Berekaia siir yɨnisɨmɨn. Sɨma siirɨn Adi Komii siir omaka yai nɨdwokai wakaeiya mɨ maeyaua hɨuyokiyokaiiya nae nɨnkɨn ɨmiiyaeiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karam nwowa siirɨn hɨr nɨsom aokɨn. Dimusi rani, tɨ dimɨn hɨnɨɨnɨn mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinansi nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguski.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni. Dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir hɨk kɨmpɨpɨsuɨm tɨ iikam isid whɨekakɨm kɨma tɨ nwowɨm wɨ krɨmiirar nɨmbiyami. Ɨriig.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Jerusaleman iikam!! Jerusaleman iikam!! Kɨma profet kamɨm kɨmiir waraur nɨtɨm sɨmiirar nɨsomsom aokaowikɨm mɨ iikam nhɨrɨm Adi Komii siya nɨkropkiyɨm sɨmiirɨn ɨni siiyani kɨma kaiyɨmɨk aokaokiyɨm. Ɨinokɨinokɨn kara kɨmiirɨn dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir hɨrankar nɨkɨunama naɨngwowi kanaka nwowɨm kɨmiir whɨndirɨraerarɨm. Kakaruk yopiiya saiir yɨnɨm saiir kpɨdga aowa namiyɨm saiir hɨriinan tɨrama mɨni mɨ kɨmar boriisopi.
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Kɨma wakae! Mhoɨiya kɨmiir omɨn wɨ iikam karamaeyar nwoki.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Ɨhɨ, kara kɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨni mɨ kɨma wɨ kariir kɨgmɨmɨn tani mɨ ɨiya kɨma ta yai hɨnɨɨna saiir boɨni mɨ wɨ saiirar nadɨgɨuwi. Adi Komii siya kɨnsiishaigɨnɨuwi tɨ inkamɨn. Bɨiyan Inkam Komii siir inɨg ɨiir nɨtɨn siir. Ɨriig.
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.