Mateus 21
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Mɨ sɨma om komii Jerusalem kingiin nwowamɨn mɨ sɨma omisɨm Betfasi hɨriir yɨmbiyam mhɨu whɨrɨn Oliv siir kingiin. Mɨ Jisɨs siya inkam nwɨswo siir mɨi kɨgna mɨriiyo sowiir yɨkropki bɨi sowar namkwokɨnɨm.
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 Mɨ siya sowiir boɨnki, kowa ɨkɨ omɨn krɨma kɨgiyɨn siir dam mɨ kowa kingiin tɨrar kwakɨg. Mɨ kowa wɨ kɨmɨmɨnki rani, donki ɨrɨn uridni sɨma nɨmburuwɨn paeyaka pɨ siir kɨgi mɨ saiir yɨnisɨm ɨi ɨiirɨn wara mɨ kowa pɨ sowiir whro hainani mɨ kariirɨm kiyainani.
2 dizendo-lhes:
3 Mɨ inkam nwɨrɨn siya yai kwɨr kowiir boɨnki mɨ kowa siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya sowiirɨn mɨigakɨn mɨ mhoɨiya siir mɨiya dɨg nwoki mɨ siya wɨ kɨriirar swokɨ hauugi mɨ siya wa nami.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Tɨ dimɨn hɨriinanɨm nɨmbɨibɨiyamɨm mɨ yaiyɨm bɨiya profet sɨma boɨnɨm ɨni sɨmiirar boɨnourwokaiyɨm mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm,
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 kɨma iikamɨm om Saion hɨranɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨn, kɨgi! Kɨmiir Inkam Komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn ɨsirɨn kɨmiiram nɨti. Siya inkam mɨuungɨn mɨ siya donki haomɨm siir nɨdwo namkɨn mɨ donki ɨiyɨn yopii aeya naokainan siir! Mɨ ɨiya Jisɨs siya om Jerusalem hɨriir nɨmbiyamɨn, tɨ dimɨnɨm sɨma ɨna yɨmbiyamɨm.
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Mɨ inkam nwɨswo Jisɨs siir kɨgna mɨriiywo mɨ yaiyɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir hɨriinana inɨ tɨrɨu.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Mɨ sowa donki iwɨnbugao sowiir hakainamwo mɨ sowiir yɨuɨsɨm siir ɨdwo yɨtɨmwanɨu mɨ Jisɨs siya yɨuɨs ɨdwowa yɨdwonam donki yɨnɨn siir.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨmiir yɨuɨsɨm ɨni siyɨu ɨiirar haknamɨn siir bɨiyar mɨ nhɨrɨm paekwowɨm sikwonanɨm sɨmiirar krɨphaknam siyɨu ɨiirar.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Mɨ iikam nhɨrɨm bɨiya napnam ɨkɨm mɨ nhɨrɨm mhoɨiya saɨka nɨnkɨn apnam ɨkɨm sɨma ɨna kauwok boɨnamɨm, Devid siir isidan yɨnisɨmɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn siya wadɨekɨ wadɨekɨn, siir inɨg ɨiir dokboɨnmamaɨrgi! Adi Komii siya tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn nɨtɨn siir whɨnkɨnsiis haigɨnɨugɨn, siya inkam mɨiyɨkɨn krɨma Adi Komii siir inɨg ɨiir hainan prapraskikɨn.
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Jisɨs siya om komii Jerusalem hɨriir napnɨnopkainamɨn mɨ iikam whɨekakɨm om komii hɨr nwowɨnɨm sɨma hɨriinan dimɨn ɨiir kɨgwɨnɨm ɨni hindara yanaawɨnɨm mɨ ɨna boɨnɨm, tɨ inkamɨn siya yɨpɨkɨn?
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Tɨ iikamɨm napnaniyɨm sɨma boɨn, Jisɨs siyaɨrgɨn profet inkamɨn om Nasaret nu Galili hɨranɨn. Ɨriig.
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Jisɨs siya Adi Komii siir omaka komiiya hɨuyokiyokaiya siir inɨg nɨdwokai hainaniya saiir hɨriir napnɨnopkainamɨn mɨ kam nhɨrɨm umɨr hɨr nɨnwowana haiyɨm mɨ nhɨrɨm pɨ saɨngɨm, siya sɨmiir nhɨnɨtnowidnɨnkiigi. Mɨ siya umɨr hɨiyɨm sɨmiir inankrɨmkrɨnkɨigi mhoɨiya sɨma Adi Komii siir nɨnkɨnɨmiyaei. Mɨ ipii mɨnɨm kamɨm umɨr mɨi mɨriiyɨm sɨma nɨdwokaiyɨm sɨmiir warar.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yaiya Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka, kariir omaka iikamɨm hɨnda tɨnda nwowɨm sɨma saiirɨn hɨnɨɨna dapi, nhwo kwɨs boɨni omakaka! Mɨ kara kɨmiir boɨnki, kɨma kariir omaka ɨni hɨi tauae inkamɨn siir hɨriinan omaka biyɨenan ywonama.
13 E disse-lhes:
14 Mɨ Jisɨs siya Adi Komii siir omaka saiir hɨrar nikɨ owɨn mɨ kam nhɨrɨm nhwo kwɨsaeyɨm mɨ ɨga biyɨe ɨkɨm sɨma ɨna yɨmbiniyɨm siirɨm mɨ siya ɨni sɨmiirar haiswonɨmnɨskɨiyɨn.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Prismi bɨiyan kamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm sɨma Jisɨs siya haiswonɨmnɨskɨiya saiir kɨgɨm mɨ sɨma wakae yɨnisɨmɨm hɨnɨɨna nɨnɨkɨu anɨkɨuwi krɨma Devid siir isidɨn siir yɨnisɨmɨn siir inɨg ɨiir hainan prapraski. Mɨ sɨma ɨo hɨriinansi nwokɨm.
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 Mɨ sɨma ɨo ha nwowɨm mɨ sɨma mɨnam naɨngwokɨm tɨ yɨnisɨsɨmɨm sɨma kauwoknanaeyɨm pɨ tankiyɨm mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨn, kɨra ta yaiya yɨnisɨsɨmɨm sɨma boɨna ɨna wakaeyɨm, ha? Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, ɨhɨ, kara tɨsa wakaeyɨn. Kɨma Yokwo Komiiya saiir yai ɨmiir bɨ mwaɨngɨm. Saeya hɨnɨɨna boɨnka, Adi Komiiyɨn yɨnisɨm budɨrɨg ɨkɨm mɨ yɨnpraigak ɨkɨm sɨmiir bɨdi yɨisiisimauuɨn mɨ sɨma Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn hɨriinan asi sɨbgu hainan prapraskɨm, aniya?
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Mɨ siya sɨmiirɨn ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya sɨmiir haiburgik mɨ om Betani hɨriir yam mɨ hɨrar whwonkaowi. Ɨriig.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Mɨ nugak ɨmumarɨn Jisɨs siya ɨna swokɨ haiyɨug apam yakwokɨn om Komii Jerusalema hɨriir mɨ siya mhɨiya ɨna yapaowamɨn.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Mɨ siya pae fig whɨrɨn siyɨu mɨg hɨr nokwoɨn siir kɨgam mɨ siya siirɨm ha namɨn mɨ siya hɨnɨɨna bɨ kɨgamkɨn nae bɨdi budɨn. Nɨɨngaka. Paekwo nɨɨnga nwowi mɨ siya tɨ pae figɨn siirɨn hɨnɨɨna boɨn, kɨra wɨ nae swokɨ budmɨmɨn tani, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ tɨ pae figɨn bɨ kɨmɨmɨnkikɨn ɨna wainamɨn.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm tɨ hɨriinan dimɨn ɨiir kɨgɨm mɨ ɨna yanaakiyɨm. Sɨma boɨn, tɨ pae figɨn siya dimusi wai sasaunamkɨn, ha?
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, kɨma naɨngwo tɨbmii kɨɨni mɨ kɨma wɨ dɨga nwowi tɨ pae figɨn kara mɨnkiyɨn siir hɨriinan. Mɨ dimɨn whɨrɨn kɨra wɨ dɨga mɨ owi. Mɨ kɨra tɨ mhɨu ɨiir boɨnki, kɨra whɨi solwara hɨriir diswɨtnatmainam mɨ siya wɨ hɨriinana mɨ tɨri.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Mɨ kɨma Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ ha srɨii digworaekwo whɨekakɨm kɨma haiyam srɨi boɨni, siya kɨmiirɨn wa hauuwi. Ɨriig.
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Jisɨs siya Adi Komii siir omaka saiir swokɨ haiyɨug apnɨnopkainam mɨ iikamɨm sɨmiir yowomwarkaiyɨu siir yai ɨmiir. Mɨ siya ha nikɨ boɨnɨn, prismi bɨiyan kamɨm sɨma mɨ Isrel sɨmiir bɨiyan inkam komii komiiyɨm sɨma siir hɨriir yɨmbiyam mɨ sɨma siirɨm srɨigi mɨ yɨpɨkɨn inɨg komiigak kɨriir nwowaigɨnɨuɨn mɨ kɨriir nɨmbinɨn yɨpɨkɨn tɨ digworaekwo sɨmiirɨn kɨra pɨkɨ hɨnɨɨn inɨgɨn siir dirɨraerari, ha?
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aiirɨn ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kara ɨriipa hɨriinan kɨmiirɨn pɨ dimɨn whɨrɨn siir srɨiyɨm mɨ tɨri. Mɨ kɨma saiir sɨbgu owarkɨi boɨni mɨ kara ɨriipa hɨriinan wɨ kɨmiirar boɨnmauuwi inkamɨn inɨg komiigak kariir nwowaigɨnɨuɨn ta mɨiya saiir mɨriiyam.
24 Jesus respondeu:
25 Yɨpɨkɨn Jon siir nwowaigɨnɨuɨn inɨg komiigak iikamɨm op sɨmiir baptais haigɨnɨuwam Adi Komii siya, iyae inkamkɨn, aniya? Mɨ sɨma, sɨmasɨma hɨnɨɨna yɨmboɨn amboɨna krɨma siirɨn pɨ panɨɨn yaiya saiir boɨni, ha? Mɨ krɨma siirɨn hɨnɨɨna boɨni, Adi Komii siya hauugɨn mɨ siya krɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨma Jon siir yai wakaeyokna dirɨraerar karamae dimusi nwokɨm.
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Mɨ krɨma ha boɨni tɨ dimɨnɨn inkamkɨ hauugɨn mɨ krɨma hɨriinan yai boɨni mɨ wɨ iikamɨm sɨmiirsi nɨdidi. Mɨ sɨma wɨ krɨmiir tɨowi. Dimusi rani, sɨma hɨnɨɨna naɨngwo tɨbmii Jon siya profet inkam komiigɨn.
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Mɨ sɨma Jisɨs siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, krɨma nɨnoknɨnkɨn tani yɨpɨkɨn inɨg komii Jon siir hauuwɨn tɨ dimɨnɨm sɨmiir tɨram. Jisɨs siya sɨmiir boɨnki. Dimusi rani, kɨma kariirɨn bɨ sɨbgu boɨnkikɨm Jon siirɨn. Mɨ kara ɨriipa hɨriinan wɨ kɨmiir mɨ boɨnmauu rani, yɨpɨkɨn inɨg komii kariir hauuwɨn tɨ dimɨn taemɨnɨm sɨmiir tɨram. Ɨriig.
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Kɨma panɨɨna naɨngwowi, ha? Bɨiya inkam nwɨrɨn siir yɨnisɨmo nwɨsko mɨ mhoɨiya ɨiya sowa inɨkamae nwokiyo mɨ adɨn siya siir yɨnisɨm yaowaeyɨn siirɨm yam mɨ siir inɨ boɨnɨu, yɨnisɨm, panaoɨn kɨra kariir numɨr waina saiir kɨgrɨraowam dam.
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Mɨ yɨnisɨmɨn adɨn siir yai aka yowarkɨi boɨn. Nɨɨngaka. Kara pɨ boriisopi. Mhoɨiya siir kwoɨnɨn ɨna swokɨ kisɨna haigiyɨn mɨ ɨni adɨn siir wain numɨra saiir swokɨnɨ mɨriiyɨuɨn.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Mɨ adɨn ɨna swokɨ apnamɨn siir yɨnisɨm nwɨrɨn siirɨm mɨ siya ta hɨriinan yai aiirar swokɨ boɨnɨu siirɨn mɨ kɨra kariir wain numɨra saiir tɨram dam. Mɨ yɨnisɨmɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kara pɨ kapi nami mɨ siya numɨra hɨriir bɨ swokɨ amɨmɨnkɨn.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna srɨigi, tɨkɨ yɨnisɨm nwɨso yɨpɨkɨn adɨn siir kwoɨn ɨiir napɨn, ha? Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm Bɨiyan ɨiya mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨnki mɨ iikam biyɨeyɨm omom omomi umɨr takis haiyanɨm mɨ wigɨm hɨi nanaei ɨkɨm sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm bɨdi kisɨna haigiyɨm mɨ sɨma Adi Komii siir yai aiiram bɨdi yaɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ kɨmiir bɨiyɨn wɨ sɨmar nami iikamɨm Adi Komii siya kɨgrɨraowiyɨm kɨmiiramɨn. Nɨɨngaka.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Dimusi rani, Jon siya kɨmiir waraur nɨmbinikɨn siyɨu mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨmiir nɨisiisimauugɨm kɨmiirɨn mɨ kɨma siir yai aiir bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm. Mɨ kamɨm omom omomi umɨr haii ɨkɨm mɨ wigɨm hɨi nanaei ɨkɨm sɨma siir yai ɨmiir bɨdi yaɨngwo tɨbmiiyɨm. Mɨ kɨma tɨ hɨriinan dimɨnɨm sɨmiir bɨdi kɨgɨm mɨ kɨmiir kwoɨnɨm bɨri kisɨna haiigikɨm mɨ siir siyɨu ɨiir napam bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Jisɨs siya sɨmiirar nikɨ boɨnɨn, kɨma wakae, boɨniyɨo yai kwɨra hɨnɨɨnga. Inkam komii nwɨrɨn siya nu komiigakɨn mɨ wain numɨr yɨnkɨn mɨ ɨna hɨuyokiyokaiyɨn mɨ numɨr hɨrɨn ɨe whɨra yop mɨ nantwo komiiya ɨenau hɨr haigi mɨ sɨma wain nidɨm ɨna whɨnɨtkaigaiyɨm mɨ sɨmiirɨn ɨna yokwobrombropɨm sɨmiir hii ɨmiirɨm mɨ saiir mhoɨiya numɨran adɨn siya omaka pada ɨra mɨrii ta wain numɨra saiir kɨgrɨraowam. Mɨ siya ta numɨra inkam nhɨrɨmi hauugi sɨma kɨgrɨraowam mɨ umɨr mɨi saiir warar mɨ mɨriiyɨm. Mɨ numɨran adɨn ɨna yamɨn aru maeyau kwɨra.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Mhoɨiya ɨiya wain nidɨm sɨmiir haiyana ɨni kingiin nwowa mɨ numɨran adɨn siya whɨsarii mɨi prɨi mɨriiyan kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkrop amki wain nidɨm sɨmiir nɨnguguhainakiyam.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Mɨ kamɨm ta numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm mɨ sɨma siir mɨiyan kam ɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk bɨ tɨrkɨm. Mɨ sɨma nwɨrɨn hindara tɨoki mɨ nwɨrɨn hindara yɨsomaoki mɨ nwɨrɨn hindara kaigromkrorki siiyani.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Mɨ numɨran adɨn kam nhɨrɨm mɨiyanɨm sɨmiir yɨkropki, siya hoɨmgakrɨga yɨkroki, bɨiyana saiir hɨriinan tani. Mɨ kamɨm numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm hɨriinan siyɨu ɨiirar swokɨ tɨrwɨn sɨmiirɨn.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Mɨ mhoɨigɨ mhoɨiyan siya siir yɨnisɨmkɨ yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn siirgɨsiirar yɨkropki sɨmiiramɨn. Adɨn siya hɨnɨɨna yaɨngwo, sɨma wɨ kariir yɨnisɨmɨn wɨ siir yaiyar wakae yoknaei.
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Mɨ kamɨm ta numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨma tɨ yɨnisɨm ɨiir kɨgwɨnɨm mɨ sɨma sɨma hɨnɨɨna boɨnaiwɨn, tɨkɨ yɨnisɨm hɨnɨɨnɨn siya wɨ siir adni digwraekwowɨm wɨ siya haii. Humbae! Nɨm siir dɨsom aoki mɨ ta siir adni numɨra wɨ krɨma haii.
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Mɨ sɨma siirɨn ha kiyainaniyamɨm numɨr yaba hɨriir mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨsomaowɨn.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma panɨɨna mɨ aɨngwokiyɨm? Mhoɨiya ɨiya numɨr wainaɨn adɨn siya nɨti wɨ panɨɨn siyɨuɨn siir natɨrni ta numɨr aiir kɨgrɨraowan kamɨm sɨmiirɨn?
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Mɨ sɨma siir boɨnki mɨ siya tɨ inkam biyɨeyɨm siir numɨr aiir kɨgrɨraowɨm wɨ sɨmiir nɨsomsom aokii. Mɨ siya numɨr waina wɨ iikam isid mɨiyɨk nhɨrmi hauugi sɨma kɨgrɨraowɨm mɨ nae haiyan ɨiya mɨ sɨma nae haɨmii, siirɨn wa hauu aei.
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, tari kɨma yai haɨmii kwɨra profet kamɨm bɨiya sɨma wɨna Yokwo Komii saiir nwowɨm sɨmiir bɨri sɨbgu mwaɨnɨnoknɨnkɨnkɨm, aniya? Saeya hɨnɨɨna boɨnka,
42 Então Jesus perguntou:
43 Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨriinan asi boɨnki, tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm Adi Komii siya kɨgrɨraowan iikamɨm sɨmaka nwowɨm wɨ kara swokɨ haii, Juda iikamɨm kɨmiir waraurankar. Mɨ kara wɨ ɨkɨ iikam nhɨrɨm om whɨranɨm siir mɨi sɨbgu mɨriiyɨm wɨ sɨmiir hauugi.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Yɨpɨkɨn inkamkɨn kariiram naɨngwo tɨbmii karamae nwowɨn mɨ siya wɨ hindara nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguski, hauwa nɨkɨi ɨswomswokiya mɨmɨrmɨmɨr yɨnɨn siir ɨdwo saiir hɨriinan. Mɨ inkamkɨn digɨumii kariir haimriyɨuwi mɨ siya wɨ hindara nɨkrɨmkrɨp ɨuguski yɨn siir hɨriinan nɨsɨɨmtl sɨɨni.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Mɨ ɨiya prismi bɨiyan inkam komii ɨma mɨ Farisi sɨma ta hɨriinan boɨniyɨo yai aiir wakaekiyɨm Jisɨs siya boɨnɨm mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm ta yaiya sɨmiirar nɨkrɨiga.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Mɨ sɨma siir nonkworɨnuwama naɨngwokɨm omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨriir hainamɨm. Mɨ sɨma iikamɨm sɨmiirsi nɨdidgɨm Jisɨs siir yai wakaeyɨm. Dimusi rani, sɨma ha naɨngwo tɨbmiikɨm Jisɨs siya profet inkam komiigɨn. Ɨriig.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.