Mateus 20

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Adi komi siya iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saeya ɨni numɨr waina saiir adɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ nugak ɨɨmumaɨn siya ɨna yamyakwokɨn kam nhɨrɨm sɨmiir nɨkɨunakiyɨm siir numɨr waina saiir mɨriiyam.
1 “Pois o reino dos céus é como o dono de uma propriedade que saiu de manhã cedo a fim de contratar trabalhadores para seu vinhedo.
2 Mɨ siya kam nhɨrɨm sɨmiir haiyɨm sɨma ɨni wadɨeya ywokiyɨm ta wain numɨra saiir mɨriiyam. Sɨma saiir mɨriiyɨm umɨrɨm pɨ ɨi kwokwɨrani umɨrɨm sɨmiirara mɨrii haii. Mɨ siya sɨmiir asi nɨkropkikɨn siir numɨr waina saiiramɨn.
2 Combinou de pagar uma moeda de prata por um dia de serviço e os mandou trabalhar.
3 Mɨ ɨiya 9 klok nwowa siya saiir yapnɨnopkainam siir numɨr waina hɨriirɨn mɨ siya yap kɨgam kam nhɨrɨm maeyauwa nae haigɨniya hɨrar sɨbokwowi.
3 “Às nove da manhã, estava passando pela praça e viu por ali alguns desocupados.
4 Siya sɨmiir boɨnki, kɨma ɨriipa hɨriinan kariir numɨr waina saiir tinɨ mɨriiyɨu mɨ kara umɨrɨm pɨ kɨmiirar hauu dɨgi. Mɨ ta mɨi aiirsiyɨn umɨrɨm wɨ kwokwɨrani umɨr maɨra hauuwi.
4 Contratou-os e disse-lhes que, no final do dia, pagaria o que fosse justo.
5 Mɨ sɨma asi namkɨm. Mɨ ɨi bɨe mwo kou nokwoniyɨn 12 klok mɨ 3 klok bɨe nad nwowɨn siya ha swokɨ amɨn mɨ siya kɨgam kam nhɨrɨm sɨma hindara sɨbokwowi mɨ siya bɨiya siya tɨra mɨ saiir hɨriinana swokɨnɨ tɨrɨuwɨn.
5 E eles foram trabalhar no vinhedo. Ao meio-dia e às três da tarde, fez a mesma coisa.
6 Mɨ 5 klok naɨowaka siya ha swokɨ amtɨbɨn mɨ siyar kɨgamtɨb kam nhɨrɨm hindara sɨb okworɨbi. Mɨ siya sɨmiir srɨigi mɨ tɨ bɨewi komiiyɨn kɨma ta maeyau aiirɨn whɨsarii dimusi nokwo kaoɨkɨigirɨbgɨm, ha?
6 “Às cinco da tarde, estava outra vez na cidade e viu por ali mais algumas pessoas. ‘Por que vocês não trabalharam hoje?’, perguntou ele.
7 Mɨ sɨma siir yai aka yowarkɨi boɨnɨn, inkam nwɨrɨn mɨi krɨmiir bɨ swokɨ hauu mɨriigɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma kariir wain numɨra saiir tinɨ mɨriiyɨu.
7 “‘Porque ninguém nos contratou’, responderam. “Então o proprietário disse: ‘Vão e trabalhem com os outros no meu vinhedo’.
8 Ɨiya bɨdi kakauugirɨba mɨ adɨn numɨr wainanɨn siya inkamɨn siir mɨi ɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨra ɨkɨ mɨiyan kamɨm sɨmiir dɨkɨunaki mɨ sɨmiirɨn umɨr hauugi. Inkamɨn mhoɨi nɨtɨn mɨ umɨrɨn siirar hauu bwakainam mɨ hɨriinanar hauuyokiyokɨiyam mɨ inkamɨn bɨi nɨtɨn nugak ɨɨmuma siirar tina hauu dɨgɨu.
8 “Ao entardecer, mandou o capataz chamar os trabalhadores e pagá-los, começando pelos que haviam sido contratados por último.
9 Mɨ kamɨm ɨiya 5 klok nwowa ha namɨriiniyɨn bɨi sɨma yɨt mɨ sɨma umɨrɨm ɨikwokwɨrani umɨr maɨrɨn siirar hainamɨm.
9 Os que foram contratados às cinco da tarde vieram e receberam uma moeda de prata.
10 Mɨ sɨmiir mhoɨiya kamɨm bɨigɨ bɨiya namɨriiniyɨm sɨma ɨna yɨtɨm mɨ ɨna yaɨngwowɨm, krɨma pɨ umɨr komiiya hai. Mɨ sɨma umɨr komii bɨ haiigɨm mɨ sɨma hɨriihɨriinankɨnar hai.
10 Quando chegaram os que foram contratados primeiro, imaginaram que receberiam mais. Contudo, também receberam uma moeda de prata.
11 Mɨ sɨma hai dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨo ɨna ywowɨm numɨr wainan ad ɨiirɨn.
11 Ao receber o pagamento, queixaram-se ao proprietário:
12 Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, tɨ kamɨm naɨowaka namɨriiniyɨm mɨ sɨma tɨ umɨrɨn krɨma haiyɨn siir hɨriinan dimusi haigɨm, sɨma ɨi prɨei bɨ ninɨ mɨriinikɨm. Mɨ krɨra nugakiya mɨriibumbuyakwokɨm mɨ ɨni bɨe ɨeyar yɨkiyamkirɨbɨn mɨ bɨeyɨn krɨmiirar whwonanaewakɨn.
12 ‘Aqueles trabalharam apenas uma hora e, no entanto, o senhor lhes pagou a mesma quantia que a nós, que trabalhamos o dia todo no calor intenso’.
13 Mɨ numɨr wainan adɨn siya yaiya kwɨra yowarkɨi boɨn sɨmiir nwɨr ɨnakan. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, nomiiyau kara kɨriir bɨ tɨrbugɨn. Mɨ krɨma tari tɨ umɨr ɨuurɨm sɨmiirɨmɨn ɨrɨpa kwoɨn whɨruwa bɨ nwoko, aniya?
13 “O proprietário respondeu a um deles: ‘Amigo, não fui injusto. Você não concordou em trabalhar o dia inteiro por uma moeda de prata?
14 Kɨra kɨriir umɨr ɨiir bɨdi haiyɨn mɨ ha dam. Tɨ umɨrɨn kara kɨriir hauuwɨn kariirar kwoɨnkɨn tɨ inkamɨn mhoɨiya nɨtɨn siirɨn hɨriinan umɨrɨn kara siirar mɨ hauuwi.
14 Pegue seu dinheiro e vá. Eu quis pagar ao último trabalhador o mesmo que paguei a você.
15 Kariirar dimɨnkɨn. Kara kariir umɨr ɨmiir mɨ dirɨraerari yɨo kariirar kwoɨnkɨn. Kɨra kanaka dimusi nɨnkinɨmpɨsuwi, ha? Kara siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨrkɨn.
15 É contra a lei eu fazer o que quero com o meu dinheiro? Ou você está com inveja porque fui bondoso com os outros?’.
16 Yɨo hɨnɨɨngɨn mɨ iikamɨm mhoɨigɨ mhoɨiyanɨm yɨm wɨ bɨigɨ bɨiyɨn sɨma nwowi. Mɨ iikamɨm bɨi nwowɨm yɨm wɨ mhoɨigɨ mhoɨiya nwoki. Ɨriig.
16 “Assim, os últimos serão os primeiros, e os primeiros serão os últimos”.
17 Jisɨs siya om komii Jerusalem hɨriir niinaiinamɨn mɨ kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma warar yɨnkɨn am. Mɨ siyɨu hɨrar napamɨm mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn siyɨu mɨg hɨriir yɨkɨunam. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnɨn.
17 Enquanto subia para Jerusalém, Jesus chamou os doze discípulos e lhes disse, em particular, o que aconteceria com ele:
18 Wakae, panaowɨn krɨma pɨ om komii Jerusalem hɨriir nami. Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kam nhɨrɨm sɨma kariirɨn wɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiir kɨnmauu ɨti. Mɨ sɨma bɨdi yɨmboɨn tɨbmiiyɨm kariir nɨsomaowɨm.
18 “Ouçam, estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte
19 Mɨ sɨma kariirɨn wɨ Juda iikam tani wɨ sɨmiir ɨɨn nonkwo hauugi mɨ sɨma kariirɨn wa nɨgbumbu boɨni mɨ ɨdgɨu mɨni nɨpɨmpari mɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn wɨ saɨka nɨnkɨn ɨrɨnugi. Mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Ɨriig.
19 e o entregarão aos gentios, para que zombem dele, o açoitem e o crucifiquem. No terceiro dia, porém, ele ressuscitará”.
20 Mɨ taka ɨiya Sebedi siir wiga saeya yɨnisɨm nwɨso Jisɨs siirɨm yɨkɨunam. Mɨ saeya ogmwo ɨna inɨ akai hɨuwɨuwa siir kingiin hɨr mɨ ɨna srɨiya siirɨm, Jisɨs siya saiirɨn dimɨn mɨiyɨk whɨr tɨrɨm.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu veio a Jesus com seus filhos. Ela se ajoelhou diante dele a fim de lhe pedir um favor.
21 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, kɨra pɨ hɨnɨɨn dimɨn siirɨm naɨngwowi. Mɨ saeya siir boɨnki, kɨra kariir boɨnki tɨ kariir yɨnisɨm nwɨso sowa ɨni mɨ owo, sowa kɨriir ɨɨn ɨnig yaɨoyae owiir mɨ ɨdwowi mɨ nwɨrɨn ɨniga mɨ nwɨrɨn yaɨoyaeya, ɨiya kɨra inkam komii nwowi, aniya?
21 “O que você quer?”, perguntou ele. Ela respondeu: “Por favor, permita que, no seu reino, meus dois filhos se sentem em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
22 Saeya hɨriinan yai boɨna mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, tɨ dimɨnɨn kɨma srɨiyɨn kɨma siir bɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnkɨm. Ta hɨk hɨriinana kara haiiya kowa saiir haiyɨm wɨ dɨgar nwowi, aniya? Mɨ sowa siirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, ɨhɨ. Krɨra wɨ dɨgar nwowi.
22 Jesus respondeu: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que estou prestes a beber?”. “Somos!”, disseram eles.
23 Mɨ Jisɨs siya sowiir boɨnki, kaimwoka ta hɨka kara haiiya kowa saiirɨn hɨriinana mɨ haii. Mɨ yɨpɨkɨn kariir ɨɨna ɨnig yaɨoyaeyo sowiir nɨdwokaii, yɨo kariir dimɨn tani. Nɨɨngaka. Tɨ kamɨm sɨmiir ipiiyɨm sɨma nɨdwokaiiyɨm, yɨm kariir Adɨn siyar bɨdi dirɨraerarkwokɨnɨn.
23 Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice. Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Meu Pai preparou esses lugares para aqueles que ele escolheu”.
24 Mɨ kam ɨuurɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨriinan yai wakaeyɨm tɨ iwɨnyaowo sowiir apua saeya tɨrɨn mɨ sɨma ɨo sowiir ywoki.
24 Quando os outros dez discípulos souberam o que os dois irmãos haviam pedido, ficaram indignados.
25 Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna yɨkɨunan mɨ siya sɨmiir boɨn, kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn siya ɨkɨ Juda iikam tani sɨmiira nikwowaisiigɨm. Mɨ sɨma tɨ inkam komiiyɨm sɨmiirɨn yai kɨrɨe aiir yɨkwao boɨn, sɨmiirɨn wɨ sɨma nikɨ sɨbgu kɨgrɨraowɨm. Mɨ sɨma wɨ sɨmiir yai ɨmiirar wakaeyoknam. Mɨ inkam komiiyɨm sɨma ɨkɨ iikamɨm sɨmiirar nɨkwao boɨnɨnaeikɨm, sɨma sɨmiir yai ɨmiirar wakaeyoknaɨm.
25 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os governantes deste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
26 Tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨmiir tɨr kɨpi nikɨ o. Nɨɨngaka. Inkamɨn siya kɨmiir inkam komii nwowam naɨngwowi mɨ siya kɨmiir mɨiyan inkam nɨɨnganan dwo, siyɨu mɨiyɨk kɨmiir tɨrhaigɨnɨuwɨm.
26 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
27 Mɨ inkamɨn siya kɨmiir bɨi nwowam naɨngwowi mɨ siya kɨmiir mɨi prɨimɨriiyan inkamnan dwo.
27 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo.
28 Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kara mɨnam bɨ nɨtkɨn iikam whɨekakɨm kɨma kariir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwɨm. Nɨɨngaka. Kara kɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam nɨtkɨn. Kara iikam whɨekakɨm dimɨn biyɨekakɨm sɨmiirɨm naowɨm mɨ sɨmiir dimɨn biyɨe haiyoprimdiyɨumiigiyam. Ɨriig.
28 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
29 Mɨ sɨma om komii Jeriko siir haiburgigɨm mɨ ɨna yamɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨm.
29 Quando Jesus e seus discípulos saíam de Jericó, uma grande multidão os seguiu.
30 Mɨ inkam nhwokwɨsae nwɨso sowa siyɨu mɨg kingiin hɨrar yɨdwokwokɨn. Mɨ sowar wakaewɨn Jisɨs siya tɨriir napni mɨ ɨna kauwoknanaekiyo, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra Devidni isidɨn siir yɨnisɨmkɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, krɨriirsi daɨngwobumbu.
30 Dois cegos estavam sentados à beira do caminho e, quando souberam que Jesus vinha naquela direção, começaram a gritar: “Senhor, Filho de Davi, tenha misericórdia de nós!”.
31 Mɨ iikamɨm sowiir boɨnainanaeki, kowa yai tanki. Mɨ sowa ɨna swokɨ kauwoknanaekiyo, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra Devid siir yɨnisɨmkɨn, kɨra krɨriirsi daɨngwobumbu!
31 “Calem-se!”, diziam aos brados os que estavam na multidão. Eles, porém, gritavam ainda mais alto: “Senhor, Filho de Davi, tenha misericórdia de nós!”.
32 Mɨ Jisɨs siya ha namɨkwowɨuɨn mɨ sowiir yɨkɨuna mɨ ɨna boɨnɨn, kowa panɨɨna naɨngwowi kara kowiirɨn pɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir tɨrki, ha?
32 Ao ouvi-los, Jesus parou e perguntou: “O que vocês querem que eu lhes faça?”.
33 Mɨ sowa siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, krɨra ha naɨngwowi kɨra krɨriir nhwo owiir haiswonɨskiigi.
33 Eles responderam: “Senhor, nós queremos enxergar!”.
34 Mɨ Jisɨs siya sowiirsi naɨngwoyɨmyokɨn mɨ siir ɨɨna ɨna yonkwokiya sowiir nhwo nhɨs owiir mɨ sowiir nhwowo ha kaokiyo mɨ ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yapnamo. Ɨriig.
34 Jesus teve compaixão deles e tocou-lhes nos olhos. No mesmo instante, passaram a enxergar e o seguiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.