Mateus 20
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Adi komi siya iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saeya ɨni numɨr waina saiir adɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ nugak ɨɨmumaɨn siya ɨna yamyakwokɨn kam nhɨrɨm sɨmiir nɨkɨunakiyɨm siir numɨr waina saiir mɨriiyam.
1 Jesus disse:
2 Mɨ siya kam nhɨrɨm sɨmiir haiyɨm sɨma ɨni wadɨeya ywokiyɨm ta wain numɨra saiir mɨriiyam. Sɨma saiir mɨriiyɨm umɨrɨm pɨ ɨi kwokwɨrani umɨrɨm sɨmiirara mɨrii haii. Mɨ siya sɨmiir asi nɨkropkikɨn siir numɨr waina saiiramɨn.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Mɨ ɨiya 9 klok nwowa siya saiir yapnɨnopkainam siir numɨr waina hɨriirɨn mɨ siya yap kɨgam kam nhɨrɨm maeyauwa nae haigɨniya hɨrar sɨbokwowi.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Siya sɨmiir boɨnki, kɨma ɨriipa hɨriinan kariir numɨr waina saiir tinɨ mɨriiyɨu mɨ kara umɨrɨm pɨ kɨmiirar hauu dɨgi. Mɨ ta mɨi aiirsiyɨn umɨrɨm wɨ kwokwɨrani umɨr maɨra hauuwi.
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Mɨ sɨma asi namkɨm. Mɨ ɨi bɨe mwo kou nokwoniyɨn 12 klok mɨ 3 klok bɨe nad nwowɨn siya ha swokɨ amɨn mɨ siya kɨgam kam nhɨrɨm sɨma hindara sɨbokwowi mɨ siya bɨiya siya tɨra mɨ saiir hɨriinana swokɨnɨ tɨrɨuwɨn.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Mɨ 5 klok naɨowaka siya ha swokɨ amtɨbɨn mɨ siyar kɨgamtɨb kam nhɨrɨm hindara sɨb okworɨbi. Mɨ siya sɨmiir srɨigi mɨ tɨ bɨewi komiiyɨn kɨma ta maeyau aiirɨn whɨsarii dimusi nokwo kaoɨkɨigirɨbgɨm, ha?
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Mɨ sɨma siir yai aka yowarkɨi boɨnɨn, inkam nwɨrɨn mɨi krɨmiir bɨ swokɨ hauu mɨriigɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma kariir wain numɨra saiir tinɨ mɨriiyɨu.
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 Ɨiya bɨdi kakauugirɨba mɨ adɨn numɨr wainanɨn siya inkamɨn siir mɨi ɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨra ɨkɨ mɨiyan kamɨm sɨmiir dɨkɨunaki mɨ sɨmiirɨn umɨr hauugi. Inkamɨn mhoɨi nɨtɨn mɨ umɨrɨn siirar hauu bwakainam mɨ hɨriinanar hauuyokiyokɨiyam mɨ inkamɨn bɨi nɨtɨn nugak ɨɨmuma siirar tina hauu dɨgɨu.
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Mɨ kamɨm ɨiya 5 klok nwowa ha namɨriiniyɨn bɨi sɨma yɨt mɨ sɨma umɨrɨm ɨikwokwɨrani umɨr maɨrɨn siirar hainamɨm.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Mɨ sɨmiir mhoɨiya kamɨm bɨigɨ bɨiya namɨriiniyɨm sɨma ɨna yɨtɨm mɨ ɨna yaɨngwowɨm, krɨma pɨ umɨr komiiya hai. Mɨ sɨma umɨr komii bɨ haiigɨm mɨ sɨma hɨriihɨriinankɨnar hai.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Mɨ sɨma hai dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨo ɨna ywowɨm numɨr wainan ad ɨiirɨn.
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, tɨ kamɨm naɨowaka namɨriiniyɨm mɨ sɨma tɨ umɨrɨn krɨma haiyɨn siir hɨriinan dimusi haigɨm, sɨma ɨi prɨei bɨ ninɨ mɨriinikɨm. Mɨ krɨra nugakiya mɨriibumbuyakwokɨm mɨ ɨni bɨe ɨeyar yɨkiyamkirɨbɨn mɨ bɨeyɨn krɨmiirar whwonanaewakɨn.
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Mɨ numɨr wainan adɨn siya yaiya kwɨra yowarkɨi boɨn sɨmiir nwɨr ɨnakan. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, nomiiyau kara kɨriir bɨ tɨrbugɨn. Mɨ krɨma tari tɨ umɨr ɨuurɨm sɨmiirɨmɨn ɨrɨpa kwoɨn whɨruwa bɨ nwoko, aniya?
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Kɨra kɨriir umɨr ɨiir bɨdi haiyɨn mɨ ha dam. Tɨ umɨrɨn kara kɨriir hauuwɨn kariirar kwoɨnkɨn tɨ inkamɨn mhoɨiya nɨtɨn siirɨn hɨriinan umɨrɨn kara siirar mɨ hauuwi.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 Kariirar dimɨnkɨn. Kara kariir umɨr ɨmiir mɨ dirɨraerari yɨo kariirar kwoɨnkɨn. Kɨra kanaka dimusi nɨnkinɨmpɨsuwi, ha? Kara siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨrkɨn.
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 Yɨo hɨnɨɨngɨn mɨ iikamɨm mhoɨigɨ mhoɨiyanɨm yɨm wɨ bɨigɨ bɨiyɨn sɨma nwowi. Mɨ iikamɨm bɨi nwowɨm yɨm wɨ mhoɨigɨ mhoɨiya nwoki. Ɨriig.
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Jisɨs siya om komii Jerusalem hɨriir niinaiinamɨn mɨ kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma warar yɨnkɨn am. Mɨ siyɨu hɨrar napamɨm mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn siyɨu mɨg hɨriir yɨkɨunam. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnɨn.
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 Wakae, panaowɨn krɨma pɨ om komii Jerusalem hɨriir nami. Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kam nhɨrɨm sɨma kariirɨn wɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiir kɨnmauu ɨti. Mɨ sɨma bɨdi yɨmboɨn tɨbmiiyɨm kariir nɨsomaowɨm.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Mɨ sɨma kariirɨn wɨ Juda iikam tani wɨ sɨmiir ɨɨn nonkwo hauugi mɨ sɨma kariirɨn wa nɨgbumbu boɨni mɨ ɨdgɨu mɨni nɨpɨmpari mɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn wɨ saɨka nɨnkɨn ɨrɨnugi. Mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Ɨriig.
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Mɨ taka ɨiya Sebedi siir wiga saeya yɨnisɨm nwɨso Jisɨs siirɨm yɨkɨunam. Mɨ saeya ogmwo ɨna inɨ akai hɨuwɨuwa siir kingiin hɨr mɨ ɨna srɨiya siirɨm, Jisɨs siya saiirɨn dimɨn mɨiyɨk whɨr tɨrɨm.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, kɨra pɨ hɨnɨɨn dimɨn siirɨm naɨngwowi. Mɨ saeya siir boɨnki, kɨra kariir boɨnki tɨ kariir yɨnisɨm nwɨso sowa ɨni mɨ owo, sowa kɨriir ɨɨn ɨnig yaɨoyae owiir mɨ ɨdwowi mɨ nwɨrɨn ɨniga mɨ nwɨrɨn yaɨoyaeya, ɨiya kɨra inkam komii nwowi, aniya?
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Saeya hɨriinan yai boɨna mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, tɨ dimɨnɨn kɨma srɨiyɨn kɨma siir bɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnkɨm. Ta hɨk hɨriinana kara haiiya kowa saiir haiyɨm wɨ dɨgar nwowi, aniya? Mɨ sowa siirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, ɨhɨ. Krɨra wɨ dɨgar nwowi.
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Mɨ Jisɨs siya sowiir boɨnki, kaimwoka ta hɨka kara haiiya kowa saiirɨn hɨriinana mɨ haii. Mɨ yɨpɨkɨn kariir ɨɨna ɨnig yaɨoyaeyo sowiir nɨdwokaii, yɨo kariir dimɨn tani. Nɨɨngaka. Tɨ kamɨm sɨmiir ipiiyɨm sɨma nɨdwokaiiyɨm, yɨm kariir Adɨn siyar bɨdi dirɨraerarkwokɨnɨn.
23 Então Jesus disse:
24 Mɨ kam ɨuurɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨriinan yai wakaeyɨm tɨ iwɨnyaowo sowiir apua saeya tɨrɨn mɨ sɨma ɨo sowiir ywoki.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna yɨkɨunan mɨ siya sɨmiir boɨn, kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn siya ɨkɨ Juda iikam tani sɨmiira nikwowaisiigɨm. Mɨ sɨma tɨ inkam komiiyɨm sɨmiirɨn yai kɨrɨe aiir yɨkwao boɨn, sɨmiirɨn wɨ sɨma nikɨ sɨbgu kɨgrɨraowɨm. Mɨ sɨma wɨ sɨmiir yai ɨmiirar wakaeyoknam. Mɨ inkam komiiyɨm sɨma ɨkɨ iikamɨm sɨmiirar nɨkwao boɨnɨnaeikɨm, sɨma sɨmiir yai ɨmiirar wakaeyoknaɨm.
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨmiir tɨr kɨpi nikɨ o. Nɨɨngaka. Inkamɨn siya kɨmiir inkam komii nwowam naɨngwowi mɨ siya kɨmiir mɨiyan inkam nɨɨnganan dwo, siyɨu mɨiyɨk kɨmiir tɨrhaigɨnɨuwɨm.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Mɨ inkamɨn siya kɨmiir bɨi nwowam naɨngwowi mɨ siya kɨmiir mɨi prɨimɨriiyan inkamnan dwo.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kara mɨnam bɨ nɨtkɨn iikam whɨekakɨm kɨma kariir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwɨm. Nɨɨngaka. Kara kɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam nɨtkɨn. Kara iikam whɨekakɨm dimɨn biyɨekakɨm sɨmiirɨm naowɨm mɨ sɨmiir dimɨn biyɨe haiyoprimdiyɨumiigiyam. Ɨriig.
28 Porque até o
29 Mɨ sɨma om komii Jeriko siir haiburgigɨm mɨ ɨna yamɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨm.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Mɨ inkam nhwokwɨsae nwɨso sowa siyɨu mɨg kingiin hɨrar yɨdwokwokɨn. Mɨ sowar wakaewɨn Jisɨs siya tɨriir napni mɨ ɨna kauwoknanaekiyo, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra Devidni isidɨn siir yɨnisɨmkɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn, krɨriirsi daɨngwobumbu.
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Mɨ iikamɨm sowiir boɨnainanaeki, kowa yai tanki. Mɨ sowa ɨna swokɨ kauwoknanaekiyo, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra Devid siir yɨnisɨmkɨn, kɨra krɨriirsi daɨngwobumbu!
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Mɨ Jisɨs siya ha namɨkwowɨuɨn mɨ sowiir yɨkɨuna mɨ ɨna boɨnɨn, kowa panɨɨna naɨngwowi kara kowiirɨn pɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir tɨrki, ha?
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Mɨ sowa siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, krɨra ha naɨngwowi kɨra krɨriir nhwo owiir haiswonɨskiigi.
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Mɨ Jisɨs siya sowiirsi naɨngwoyɨmyokɨn mɨ siir ɨɨna ɨna yonkwokiya sowiir nhwo nhɨs owiir mɨ sowiir nhwowo ha kaokiyo mɨ ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yapnamo. Ɨriig.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.