Mateus 15

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm mɨ kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma om komii Jerusalem hɨr haiburgigɨm mɨ sɨma ɨni Jisɨs saɨka yamwoniyɨm mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨigi.
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 Kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yɨdiwi wanwiyaemi siyɨuɨm sɨmiir bɨri napkɨm. Moses siya boɨna mɨ ɨɨna mɨn sɨmiirɨm bɨiyɨn hɨisok rani, ɨiya sɨma naeiyɨm krɨmiir yɨdiwi wanwiyaemi siyɨuɨn kɨrɨeyɨn siir hɨriinan.
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Jisɨs siya sɨmiir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨma tɨ yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨuɨm sɨmiir, dimusi napkrɨpkaii. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir siyɨu ɨiir dimusi nikwo waisigɨm, ha?
3 Jesus respondeu:
4 Bɨiya Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Kɨra, kɨriir yopii adwo sowiirwai yai aiirar sɨbgu wakaeyokna mɨ kɨra sowiirɨn siyɨu mɨiyɨk ɨiirar dɨisiimauu. Mɨ dimɨn whɨrɨn siya sɨmiir boɨnɨn, nwɨrkɨ siya sowiirwai nɨkbumbu boɨni mɨ sɨma wɨ siir nɨsomaowi.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Mɨ kɨma ta yai aiir bɨ wakaeyoknakɨm, kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm. Inkam nwɨrɨn siya umɨr digworaekwo kakɨnɨuwi yopii ad owiir whɨnkɨnsiisɨm. Mɨ kɨra yopii ad owiirɨn hɨnɨɨna kɨpi boɨn, tɨ umɨrɨm Adi Komiini umɨrkɨm. Mɨ kara bɨdi yɨmbinɨn tɨ umɨrɨm Adi Komii siirgɨn mɨ kara pɨ kowiirwai hauu rani. Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga.
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 Mɨ tɨkɨ hɨriinan siyɨuɨn siir tɨri mɨ ɨni mɨ owɨn kɨma sowiirwai mɨ kɨgrɨrao karamae mɨ owi mɨ kɨma Adi Komii siir siyɨu ɨiir bɨdi haigɨn ikworɨnugigɨm mɨ kɨmiir wanmi siyɨu ɨiiramar yɨkpɨtkɨi namɨm.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Kɨma tɨ iikamɨm nɨksɨsaeyan iikamkɨm. Ta yaiya Adi Komii siya boɨna bɨiya profet Aisaia siya kɨmiiram nɨmbina ɨni kaimwowa ywowa mɨ siya kɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 Tɨ iikamɨm sɨma kariir inɨg ɨiir hainaniyɨm sɨma yai ara nhɨnkɨni, sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm kanaka namasu rani.
8 “Deus disse:
9 Sɨma kariir inɨgɨn whɨsariiyar prɨihainani tɨ dimɨnɨm sɨma boɨnmɨmauuɨm iikamɨm sɨmiir, ya kariir yai rani, sɨmiirar yaiga. Ɨriig.
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnmɨmauu dɨgiyɨn mɨ siya iikamɨm sɨmiir yɨkɨuna, sɨma siirɨm namɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨn, kɨma sɨbgu wakae nonkworɨnugi, tɨ dimɨnɨm sɨmiirɨn.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Dimɨnɨn inkam ɨeya nonkwo haiiyɨn mɨ ha naeiyɨn, yɨo iikamɨm ɨokɨ siya bɨ hɨo haigɨnɨuwigɨn. Nɨɨngaka. Mɨ kwoɨn biyɨe yɨo nɨkrani ɨo pɨ siya hɨowi mɨ inkamɨn pɨ siya kiyainami siyɨu biyɨe tɨramɨn.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Mɨ siya tɨ dimɨn ɨmiir boɨn dɨgiyɨm. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha nɨtɨm mɨ ɨna yaboɨniyɨm kɨra ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn tɨ Farisi kamɨm sɨma tɨ dimɨnɨm kɨra boɨnɨm sɨmiirar wakaekiyɨm. Mɨ sɨma kɨnaka ɨo komiiga?
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Adi Komiiyɨn nɨnomor kou nwowɨn, siya numɨrkakɨn. Digworaekwo whɨekakɨm siya nɨnkɨkɨn karamae nwowɨm mɨ siirɨn wɨ mɨigakar kiyop haigi. Mɨ wa nɨtkaigi.
13 Jesus respondeu:
14 Kɨma Farisi inkamɨm sɨmiirsi kɨpi naɨngwoyɨmiyok, sɨma ɨni nhwokwɨsae inkamnan ywowɨm. Nhwokwɨsae inkam nwɨrɨn siirɨn siyɨu bɨ nɨisiimauuwikɨn. Mɨ siya nhwokwɨsae inkam nwɨrɨn siir nɨisiimauuwi mɨ sowa wɨ ɨeno ɨiirar napnatkaigai namswowi.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Pita siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, ta boɨniyɨo yaiya kɨra saiir yaimwo aiirar boɨnɨski mɨ krɨma saiir nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Jisɨs siya sɨmiir boɨn kɨma ɨni inkam whaowaeyar nikɨ owɨm ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir hɨriinan, aniya?
16 Jesus disse:
17 Kɨma nɨnoknɨnkɨn tani, tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn yaiya naekiyɨm pɨ mhɨi kwoɨna nam tani, pɨ dini siyɨuɨn pɨ siir namki. Mɨ mhoɨiya pɨ waisi hɨr ninɨ ɨugik rani, aniya?
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Mɨ dimɨnɨm inkamni mhɨi kwoɨnau nwokaiiyɨm, mhoɨiya wɨ yai saeyar boɨnɨnkɨigi mɨ tɨ dimɨnɨn inkam ɨiirɨn wɨ siyar nwowaigɨnɨuwi dimɨn biyɨekak.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Mɨ digworaekwowɨm kwoɨnau nwokaiiyɨm yɨm hɨnɨɨngɨm. Kwoɨn biyɨe nwowi ɨkɨn mɨ inkam nwɨrni nɨsomaoni siyɨu ɨkɨn. Mɨ inkam nwɨrni wig haɨnɨkɨi nonkwonani siyɨu ɨkɨn. Mɨ hɨi inkam nwɨraka nanaeni siyɨu ɨkɨn. Mɨ hɨi tauaeni siyɨu ɨkɨn mɨ nɨksɨsaeni ɨkɨn mɨ nɨkbumbuni siyɨu ɨkɨn.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Tɨ digworaekwo biyɨe biyɨe hɨnɨɨnɨm inkamɨn biyɨe sɨma nwowi. Mɨ siyɨuɨn inkamɨn ɨɨna hɨisok ae karamae nwowiyɨn, tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn yɨo inkamɨn ɨo siya bɨ hɨowikɨn. Adi Komii siir whwonkam ɨdaɨn. Nɨɨngaka. Ɨriig.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Mɨ Jisɨs siya tɨ omɨn siir haiburgik mɨ om Taia mɨ om Saidon sowiir hɨriir yam.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Mɨ wig ɨra Juda wig rani, nu Kenan hɨrana saeya ta maeyau aiir nwowika mɨ saeya ha nɨta mɨ siirɨm inɨ kauwokni. Kɨra Devid siir isidan inkamkɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn kɨra kariirsi daɨngwoyɨmiyok. Uridyɨu biyɨeyɨn siya tɨrbumbugɨn kariir yɨnisɨm yɨnugiyɨna.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Mɨ Jisɨs siya saiirɨn yaimɨrsɨm kwɨr bɨ swokɨ owarkɨi boɨnmɨmɨnkɨn. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siirɨm nɨtɨm mɨ ɨna boɨnɨm, ta wiga saeya krɨmiir mhoɨiya nɨtka mɨ yai saeya sisinanaei. Mɨ kɨra saiir whɨndirɨraerarki mɨ saiir dɨkropki.
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn. Nɨɨngaka. Adi Komii siya nɨkropkikɨn kariirɨn Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiiraramar sibsibnan kɨgugu ɨuguskiyɨm sɨmiiram.
24 Jesus respondeu:
25 Mɨ ta wiga ha nɨta mɨ ɨna inɨ waisii hɨuniya siir ɨgmiiga kingiin mɨ saeya ɨna boɨna. Bɨiyan Inkam Komii kɨra kariir whɨndirɨraerarki!
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Mɨ Jisɨs siya ɨna yaɨngwowɨn krɨma Juda iikamɨm Juda iikam tani sɨmiirɨn wranan naɨngwokɨm mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra saiirɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn, yɨo siyɨu mɨiyɨk rani krɨma yɨnmi naeyɨm sɨmiir kɨpi hai mɨ wrami kɨpi nɨtkɨnɨu aeki.
26 Jesus disse:
27 Mɨ ta wiga saeya ɨna boɨna Bɨiyan Inkam Komii wara yaiya kɨra boɨna kaimwoka. Krɨma wra biyɨe nankɨm. Wra sɨma naemɨrsɨsɨmɨm yɨn ɨma naekrɨmkrɨnkiiyɨm pɨ sɨmiirar mɨ ɨumɨmɨn aei.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, wigra, kɨriir naɨngwo tɨbmiiya ɨni komii ywowa! Dimɨnɨn kɨra naɨngwowɨn siya wɨ kɨriirar nɨmbiyami! Mɨ ta ɨi aiirarɨn bɨ kɨmɨmɨnkɨn saiir yɨnisɨm yɨnugiyɨna ɨni wadɨeyar ywokiya. Ɨriig.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Mɨ Jisɨs siya om Taia mɨ om Saidon sowiir haiburgik mɨ whɨikbid Galili saiir hɨriir yapam mɨ siya mhɨuisɨmɨn siir hɨriir iiyam mɨ hɨr inɨ ɨdwowɨu.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Mɨ iikam whɨekakɨm ɨni saɨka yamwoniyɨm mɨ sɨma ɨga ɨɨn biyɨe biyɨekakɨm mɨ nhwokwɨsae mɨ kɨu mɨnɨm nɨnsɨmsɨrɨuɨm mɨ waeyai mɨkrɨm ɨkɨm mɨ makak iikam nhɨrɨm sɨma Jisɨs siir ɨgmiiga inɨ kikɨnɨuni. Mɨ siya sɨmiir haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨugig.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Iikamɨm sɨma hɨriinan kɨgɨm mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm. Dimusi rani, sɨma kɨgi waeyai mɨkrɨmɨm sɨma yai ɨna swokɨ boɨnaikiyɨm mɨ kɨu nɨnsɨmsɨrɨuwɨm ɨni wadɨeya ywokiyɨm. Mɨ ɨga ɨɨn biyɨe biyɨeyɨm ɨna sɨbgu aprɨrɨrkiyɨm mɨ nhwokwɨsaeyɨm sɨmiir nhwowɨm ɨna kaokiyɨm. Sɨma Isrel sɨmiir Adi Komiiyɨn siir inɨg ɨiir asi hainankɨm. Ɨriig.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir haiswonɨski dɨgiyɨn mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara tɨ iikamɨm sɨmiirsi naɨngwoyɨmiyoki ɨiyɨm kwoɨm sɨma kanaka nwokaigiyɨm. Mɨ sɨma nae bɨ naemɨmɨnkɨm kara pɨ boriisopi sɨmiirɨn mhɨirɨma nɨkropkiyɨm mɨ sɨma pɨ siyɨu hɨr naokaowi mhɨigɨ.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm siir yai aka, ta maeyaua iikam karamaeka mɨ krɨma naeyɨm pɨ papiyankɨ mɨ ɨnkɨguna haii, ha? Tɨ iikamɨm sɨmiir hauu aeyamɨn.
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Jisɨs siya sɨmiir srɨigi, kɨma bretɨm pariiga nwokaii? Mɨ yɨm ɨna boɨnkiyɨm, krɨma bretɨm ɨriiyar mɨ antousɨsɨm ɨkɨm ɨna mɨ okaiyɨm.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Mɨ Jisɨs siya iikamɨm sɨmiir boɨnki, kɨma nu ɨiir grɨnkɨn ɨdwoki.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Mɨ siya tɨ bret ɨriiyar nhɨswo sɨmiir haiyɨn mɨ tɨ anasuɨm sɨmiir warar yɨnkɨn hai mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ ɨna yɨmbɨmbɨr yɨnoop prɨigɨkiyɨm. Mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiir hauugi mɨ yɨm ɨna yapnɨnkwokwo hauunamɨm iikam ɨmiir.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Mɨ sɨma ha nae dɨgiyɨm. Mɨ tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru haigɨnaowidɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm nɨbɨm sɨmiir swokɨ tau haigiyɨm ɨriiyar ɨs.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Tɨ kamɨm tɨ nae ɨmiir naeyɨm sɨma 4,000 kɨm. Mɨ sɨma wig yɨn ɨmiirɨn wara bɨ nɨnkɨn mwaɨngɨm.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Sɨma nae dɨgiyɨm mɨ Jisɨs siya iikam ɨmiir nɨkropkiyɨn mɨ siya ɨna kwɨriiyɨn i kopsɨm ɨra saiir kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma warar mɨ ɨna yamɨm whɨigbid yarmiya hɨriir, nu Magadan hɨran maeyau aiiram. Ɨriig.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.