Mateus 15
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARC
1 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm mɨ kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma om komii Jerusalem hɨr haiburgigɨm mɨ sɨma ɨni Jisɨs saɨka yamwoniyɨm mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨigi.
1 Então, chegaram ao pé de Jesus uns escribas e fariseus de Jerusalém, dizendo:
2 Kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yɨdiwi wanwiyaemi siyɨuɨm sɨmiir bɨri napkɨm. Moses siya boɨna mɨ ɨɨna mɨn sɨmiirɨm bɨiyɨn hɨisok rani, ɨiya sɨma naeiyɨm krɨmiir yɨdiwi wanwiyaemi siyɨuɨn kɨrɨeyɨn siir hɨriinan.
2 Por que transgridem os teus discípulos a tradição dos anciãos? Pois não lavam as mãos quando comem pão.
3 Jisɨs siya sɨmiir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨma tɨ yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨuɨm sɨmiir, dimusi napkrɨpkaii. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir siyɨu ɨiir dimusi nikwo waisigɨm, ha?
3 Ele, porém, respondendo, disse-lhes: Por que transgredis vós também o mandamento de Deus pela vossa tradição?
4 Bɨiya Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Kɨra, kɨriir yopii adwo sowiirwai yai aiirar sɨbgu wakaeyokna mɨ kɨra sowiirɨn siyɨu mɨiyɨk ɨiirar dɨisiimauu. Mɨ dimɨn whɨrɨn siya sɨmiir boɨnɨn, nwɨrkɨ siya sowiirwai nɨkbumbu boɨni mɨ sɨma wɨ siir nɨsomaowi.
4 Porque Deus ordenou, dizendo: Honra a teu pai e a
5 Mɨ kɨma ta yai aiir bɨ wakaeyoknakɨm, kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm. Inkam nwɨrɨn siya umɨr digworaekwo kakɨnɨuwi yopii ad owiir whɨnkɨnsiisɨm. Mɨ kɨra yopii ad owiirɨn hɨnɨɨna kɨpi boɨn, tɨ umɨrɨm Adi Komiini umɨrkɨm. Mɨ kara bɨdi yɨmbinɨn tɨ umɨrɨm Adi Komii siirgɨn mɨ kara pɨ kowiirwai hauu rani. Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga.
5 Mas vós dizeis: Qualquer que disser ao pai ou à mãe: É oferta ao Senhor o que poderias aproveitar de mim, esse não precisa honrar nem a seu pai nem a sua mãe,
6 Mɨ tɨkɨ hɨriinan siyɨuɨn siir tɨri mɨ ɨni mɨ owɨn kɨma sowiirwai mɨ kɨgrɨrao karamae mɨ owi mɨ kɨma Adi Komii siir siyɨu ɨiir bɨdi haigɨn ikworɨnugigɨm mɨ kɨmiir wanmi siyɨu ɨiiramar yɨkpɨtkɨi namɨm.
6 E
7 Kɨma tɨ iikamɨm nɨksɨsaeyan iikamkɨm. Ta yaiya Adi Komii siya boɨna bɨiya profet Aisaia siya kɨmiiram nɨmbina ɨni kaimwowa ywowa mɨ siya kɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
7 Hipócritas, bem profetizou Isaías a vosso respeito, dizendo:
8 Tɨ iikamɨm sɨma kariir inɨg ɨiir hainaniyɨm sɨma yai ara nhɨnkɨni, sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm kanaka namasu rani.
8 Este povo honra-me com os seus lábios, mas o seu coração está longe de mim.
9 Sɨma kariir inɨgɨn whɨsariiyar prɨihainani tɨ dimɨnɨm sɨma boɨnmɨmauuɨm iikamɨm sɨmiir, ya kariir yai rani, sɨmiirar yaiga. Ɨriig.
9 Mas em vão me adoram, ensinando doutrinas
10 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnmɨmauu dɨgiyɨn mɨ siya iikamɨm sɨmiir yɨkɨuna, sɨma siirɨm namɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨn, kɨma sɨbgu wakae nonkworɨnugi, tɨ dimɨnɨm sɨmiirɨn.
10 E, chamando a si a multidão, disse-lhes: Ouvi e entendei:
11 Dimɨnɨn inkam ɨeya nonkwo haiiyɨn mɨ ha naeiyɨn, yɨo iikamɨm ɨokɨ siya bɨ hɨo haigɨnɨuwigɨn. Nɨɨngaka. Mɨ kwoɨn biyɨe yɨo nɨkrani ɨo pɨ siya hɨowi mɨ inkamɨn pɨ siya kiyainami siyɨu biyɨe tɨramɨn.
11 o que contamina o homem não é o que entra na boca, mas o que sai da boca, isso é o que contamina o homem.
12 Mɨ siya tɨ dimɨn ɨmiir boɨn dɨgiyɨm. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha nɨtɨm mɨ ɨna yaboɨniyɨm kɨra ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn tɨ Farisi kamɨm sɨma tɨ dimɨnɨm kɨra boɨnɨm sɨmiirar wakaekiyɨm. Mɨ sɨma kɨnaka ɨo komiiga?
12 Então, acercando-se dele os seus discípulos, disseram-lhe: Sabes que os fariseus, ouvindo essas palavras, se escandalizaram?
13 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Adi Komiiyɨn nɨnomor kou nwowɨn, siya numɨrkakɨn. Digworaekwo whɨekakɨm siya nɨnkɨkɨn karamae nwowɨm mɨ siirɨn wɨ mɨigakar kiyop haigi. Mɨ wa nɨtkaigi.
13 Ele, porém, respondendo, disse: Toda planta que meu Pai celestial não plantou será arrancada.
14 Kɨma Farisi inkamɨm sɨmiirsi kɨpi naɨngwoyɨmiyok, sɨma ɨni nhwokwɨsae inkamnan ywowɨm. Nhwokwɨsae inkam nwɨrɨn siirɨn siyɨu bɨ nɨisiimauuwikɨn. Mɨ siya nhwokwɨsae inkam nwɨrɨn siir nɨisiimauuwi mɨ sowa wɨ ɨeno ɨiirar napnatkaigai namswowi.
14 Deixai-os; são condutores cegos; ora, se um cego guiar
15 Pita siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, ta boɨniyɨo yaiya kɨra saiir yaimwo aiirar boɨnɨski mɨ krɨma saiir nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm.
15 E Pedro, tomando a palavra, disse-lhe: Explica-nos essa parábola.
16 Jisɨs siya sɨmiir boɨn kɨma ɨni inkam whaowaeyar nikɨ owɨm ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir hɨriinan, aniya?
16 Jesus, porém, disse: Até vós mesmos estais ainda sem entender?
17 Kɨma nɨnoknɨnkɨn tani, tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn yaiya naekiyɨm pɨ mhɨi kwoɨna nam tani, pɨ dini siyɨuɨn pɨ siir namki. Mɨ mhoɨiya pɨ waisi hɨr ninɨ ɨugik rani, aniya?
17 Ainda não compreendeis que tudo o que entra pela boca desce para o ventre e é lançado fora?
18 Mɨ dimɨnɨm inkamni mhɨi kwoɨnau nwokaiiyɨm, mhoɨiya wɨ yai saeyar boɨnɨnkɨigi mɨ tɨ dimɨnɨn inkam ɨiirɨn wɨ siyar nwowaigɨnɨuwi dimɨn biyɨekak.
18 Mas o que sai da boca procede do coração, e isso contamina o homem.
19 Mɨ digworaekwowɨm kwoɨnau nwokaiiyɨm yɨm hɨnɨɨngɨm. Kwoɨn biyɨe nwowi ɨkɨn mɨ inkam nwɨrni nɨsomaoni siyɨu ɨkɨn. Mɨ inkam nwɨrni wig haɨnɨkɨi nonkwonani siyɨu ɨkɨn. Mɨ hɨi inkam nwɨraka nanaeni siyɨu ɨkɨn. Mɨ hɨi tauaeni siyɨu ɨkɨn mɨ nɨksɨsaeni ɨkɨn mɨ nɨkbumbuni siyɨu ɨkɨn.
19 Porque do coração procedem os maus pensamentos, mortes, adultérios, prostituição, furtos, falsos testemunhos e blasfêmias.
20 Tɨ digworaekwo biyɨe biyɨe hɨnɨɨnɨm inkamɨn biyɨe sɨma nwowi. Mɨ siyɨuɨn inkamɨn ɨɨna hɨisok ae karamae nwowiyɨn, tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn yɨo inkamɨn ɨo siya bɨ hɨowikɨn. Adi Komii siir whwonkam ɨdaɨn. Nɨɨngaka. Ɨriig.
20 São essas
21 Mɨ Jisɨs siya tɨ omɨn siir haiburgik mɨ om Taia mɨ om Saidon sowiir hɨriir yam.
21 E, partindo Jesus dali, foi para as partes de Tiro e de Sidom.
22 Mɨ wig ɨra Juda wig rani, nu Kenan hɨrana saeya ta maeyau aiir nwowika mɨ saeya ha nɨta mɨ siirɨm inɨ kauwokni. Kɨra Devid siir isidan inkamkɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn kɨra kariirsi daɨngwoyɨmiyok. Uridyɨu biyɨeyɨn siya tɨrbumbugɨn kariir yɨnisɨm yɨnugiyɨna.
22 E eis que uma mulher cananeia, que saíra daquelas cercanias, clamou, dizendo: Senhor, Filho de Davi, tem misericórdia de mim, que minha filha está miseravelmente endemoninhada.
23 Mɨ Jisɨs siya saiirɨn yaimɨrsɨm kwɨr bɨ swokɨ owarkɨi boɨnmɨmɨnkɨn. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siirɨm nɨtɨm mɨ ɨna boɨnɨm, ta wiga saeya krɨmiir mhoɨiya nɨtka mɨ yai saeya sisinanaei. Mɨ kɨra saiir whɨndirɨraerarki mɨ saiir dɨkropki.
23 Mas ele não lhe respondeu palavra. E os seus discípulos, chegando ao pé dele, rogaram-lhe, dizendo: Despede-a, que vem gritando atrás de nós.
24 Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn. Nɨɨngaka. Adi Komii siya nɨkropkikɨn kariirɨn Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiiraramar sibsibnan kɨgugu ɨuguskiyɨm sɨmiiram.
24 E ele, respondendo, disse: Eu não fui enviado senão às ovelhas perdidas da casa de Israel.
25 Mɨ ta wiga ha nɨta mɨ ɨna inɨ waisii hɨuniya siir ɨgmiiga kingiin mɨ saeya ɨna boɨna. Bɨiyan Inkam Komii kɨra kariir whɨndirɨraerarki!
25 Então, chegou ela e adorou-o, dizendo: Senhor, socorre-me.
26 Mɨ Jisɨs siya ɨna yaɨngwowɨn krɨma Juda iikamɨm Juda iikam tani sɨmiirɨn wranan naɨngwokɨm mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra saiirɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn, yɨo siyɨu mɨiyɨk rani krɨma yɨnmi naeyɨm sɨmiir kɨpi hai mɨ wrami kɨpi nɨtkɨnɨu aeki.
26 Ele, porém, respondendo, disse: Não é bom pegar o pão dos filhos e deitá-lo aos cachorrinhos.
27 Mɨ ta wiga saeya ɨna boɨna Bɨiyan Inkam Komii wara yaiya kɨra boɨna kaimwoka. Krɨma wra biyɨe nankɨm. Wra sɨma naemɨrsɨsɨmɨm yɨn ɨma naekrɨmkrɨnkiiyɨm pɨ sɨmiirar mɨ ɨumɨmɨn aei.
27 E ela disse: Sim, Senhor, mas também os cachorrinhos comem das migalhas que caem da mesa dos seus senhores.
28 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨn, wigra, kɨriir naɨngwo tɨbmiiya ɨni komii ywowa! Dimɨnɨn kɨra naɨngwowɨn siya wɨ kɨriirar nɨmbiyami! Mɨ ta ɨi aiirarɨn bɨ kɨmɨmɨnkɨn saiir yɨnisɨm yɨnugiyɨna ɨni wadɨeyar ywokiya. Ɨriig.
28 Então, respondeu Jesus e disse-lhe: Ó mulher, grande E, desde aquela hora, a sua filha ficou sã.
29 Mɨ Jisɨs siya om Taia mɨ om Saidon sowiir haiburgik mɨ whɨikbid Galili saiir hɨriir yapam mɨ siya mhɨuisɨmɨn siir hɨriir iiyam mɨ hɨr inɨ ɨdwowɨu.
29 Partindo Jesus dali, chegou ao pé do mar da Galileia e, subindo a um monte, assentou-se lá.
30 Mɨ iikam whɨekakɨm ɨni saɨka yamwoniyɨm mɨ sɨma ɨga ɨɨn biyɨe biyɨekakɨm mɨ nhwokwɨsae mɨ kɨu mɨnɨm nɨnsɨmsɨrɨuɨm mɨ waeyai mɨkrɨm ɨkɨm mɨ makak iikam nhɨrɨm sɨma Jisɨs siir ɨgmiiga inɨ kikɨnɨuni. Mɨ siya sɨmiir haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨugig.
30 E veio ter com ele muito povo, que trazia coxos, cegos, mudos, aleijados e outros muitos; e os puseram aos pés de Jesus, e ele os sarou,
31 Iikamɨm sɨma hɨriinan kɨgɨm mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm. Dimusi rani, sɨma kɨgi waeyai mɨkrɨmɨm sɨma yai ɨna swokɨ boɨnaikiyɨm mɨ kɨu nɨnsɨmsɨrɨuwɨm ɨni wadɨeya ywokiyɨm. Mɨ ɨga ɨɨn biyɨe biyɨeyɨm ɨna sɨbgu aprɨrɨrkiyɨm mɨ nhwokwɨsaeyɨm sɨmiir nhwowɨm ɨna kaokiyɨm. Sɨma Isrel sɨmiir Adi Komiiyɨn siir inɨg ɨiir asi hainankɨm. Ɨriig.
31 de tal sorte que a multidão se maravilhou vendo os mudos a falar, os aleijados sãos, os coxos a andar, e os cegos a ver; e glorificava o Deus de Israel.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir haiswonɨski dɨgiyɨn mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara tɨ iikamɨm sɨmiirsi naɨngwoyɨmiyoki ɨiyɨm kwoɨm sɨma kanaka nwokaigiyɨm. Mɨ sɨma nae bɨ naemɨmɨnkɨm kara pɨ boriisopi sɨmiirɨn mhɨirɨma nɨkropkiyɨm mɨ sɨma pɨ siyɨu hɨr naokaowi mhɨigɨ.
32 E Jesus, chamando os seus discípulos, disse: Tenho compaixão da multidão, porque já está comigo há três dias e não tem o que comer, e não quero despedi-la em jejum, para que não desfaleça no caminho.
33 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm siir yai aka, ta maeyaua iikam karamaeka mɨ krɨma naeyɨm pɨ papiyankɨ mɨ ɨnkɨguna haii, ha? Tɨ iikamɨm sɨmiir hauu aeyamɨn.
33 E os seus discípulos disseram-lhe: Donde nos viriam num deserto tantos pães, para saciar tal multidão?
34 Jisɨs siya sɨmiir srɨigi, kɨma bretɨm pariiga nwokaii? Mɨ yɨm ɨna boɨnkiyɨm, krɨma bretɨm ɨriiyar mɨ antousɨsɨm ɨkɨm ɨna mɨ okaiyɨm.
34 E Jesus disse-lhes: Quantos pães tendes? E eles disseram: Sete e uns poucos peixinhos.
35 Mɨ Jisɨs siya iikamɨm sɨmiir boɨnki, kɨma nu ɨiir grɨnkɨn ɨdwoki.
35 Então, mandou à multidão que se assentasse no chão.
36 Mɨ siya tɨ bret ɨriiyar nhɨswo sɨmiir haiyɨn mɨ tɨ anasuɨm sɨmiir warar yɨnkɨn hai mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ ɨna yɨmbɨmbɨr yɨnoop prɨigɨkiyɨm. Mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiir hauugi mɨ yɨm ɨna yapnɨnkwokwo hauunamɨm iikam ɨmiir.
36 E, tomando os sete pães e os peixes e dando graças, partiu-os e deu-os aos seus discípulos, e os discípulos, à multidão.
37 Mɨ sɨma ha nae dɨgiyɨm. Mɨ tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru haigɨnaowidɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm nɨbɨm sɨmiir swokɨ tau haigiyɨm ɨriiyar ɨs.
37 E todos comeram e se saciaram, e levantaram, do que sobejou, sete cestos cheios de pedaços.
38 Tɨ kamɨm tɨ nae ɨmiir naeyɨm sɨma 4,000 kɨm. Mɨ sɨma wig yɨn ɨmiirɨn wara bɨ nɨnkɨn mwaɨngɨm.
38 Ora, os que tinham comido eram quatro mil homens, além de mulheres e crianças.
39 Sɨma nae dɨgiyɨm mɨ Jisɨs siya iikam ɨmiir nɨkropkiyɨn mɨ siya ɨna kwɨriiyɨn i kopsɨm ɨra saiir kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma warar mɨ ɨna yamɨm whɨigbid yarmiya hɨriir, nu Magadan hɨran maeyau aiiram. Ɨriig.
39 E, tendo despedido a multidão, entrou no barco e dirigiu-se ao território de Magdala.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.