Mateus 14
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Ta ɨiya Herot siya nu kɨgrɨraowan inkam komii nwokɨn Galili hɨr mɨ siya dimɨnɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir wakaewɨn,
1 Quando Herodes Antipas ouviu falar de Jesus,
2 Mɨ siya siir mɨiyan kamɨm sɨmiir boɨn, kara ha naɨngwowi, tɨ Jon siyakɨ siyaɨrgɨn inkamɨn iikamɨm sɨmiir baptais haigɨnɨuɨn op, aniya? Bɨiya kara siir nɨmbinkɨn inkamkɨ nɨsomaowɨm. Siya ɨe hɨranka swokɨ ɨnsiin ɨdwokɨn mɨ tɨ hɨriinan kɨrɨe komiiya siir hɨr asi nwowi.
2 disse a seus conselheiros: “Deve ser João Batista que ressuscitou dos mortos! Por isso ele tem poder para fazer esses milagres”.
3 Mɨ bɨiya Herot siir kamɨm sɨma Jon siirɨn hɨriinansi nonkworɨnugɨn mɨ siirɨn wɨeyɨnsopni yɨnɨrkai mɨ maeyauwa hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya hɨr inɨ haigigik. Dimusi rani, Jon siya maɨrgɨmaɨrga bɨ nwokɨn, Herodias saeya Filip siirar wiga mɨ ɨni yaowae biyɨeyɨn Herot siya swokɨ haɨnɨkɨionkwonan.
3 Herodes havia mandado prender e encarcerar João para agradar Herodias, que era esposa de Filipe, seu irmão.
4 Bɨiya Jonɨn op baptais haigɨnɨuwan inkamɨn, siya Herot siir boɨnainanaekɨn tɨ dimɨn siir, siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, kɨra ta wig aiir haɨnɨkɨinonkwonan kɨra nonkwonani siyɨu komii ɨiir nɨkrɨpkɨn yɨo tɨ hɨriinan siyɨuɨn mɨiyɨk rani.
4 João tinha dito repetidamente a Herodes: “É contra a lei que o senhor viva com ela”.
5 Herot siir kwoɨnɨn Jon siir nɨsomaowamar naɨngwokɨn mɨ siya ɨni Juda iikamɨm sɨmiirsi yɨdidɨn. Dimusi rani, sɨma ha naɨngwokɨm Jon siya profet inkamkɨnɨuwi.
5 Herodes queria matá-lo, mas tinha medo de provocar uma revolta, pois o povo acreditava que João era profeta.
6 Mhoɨiya ɨigwɨra iikam nhɨrɨm sɨma ɨna yɨtɨm, ɨiya Herot siirɨn siir yopiiga naokaina saiir naemɨrsɨm aiiram mɨ taka ɨiya Herodias saiir yɨnisɨm kopaka saeya ɨg sɨmiir bopwo hɨr inɨ swaeyɨu mɨ Herot siya maɨrgɨmaɨrga komiika saiirɨmɨn.
6 Contudo, numa festa de aniversário de Herodes, a filha de Herodias dançou diante dos convidados e agradou muito o rei,
7 Mɨ siya saiirɨn hɨnɨɨna yɨmbinki, kara kɨriirɨn yaimwowar boɨni, dimɨnɨn kɨra kariirɨm srɨii mɨ kara kɨriirɨn wa hauuwi.
7 e ele prometeu, sob juramento, que lhe daria qualquer coisa que ela pedisse.
8 Mɨ saiir apua Herodias saeya saiir yɨn kopak aiirɨn hɨnɨɨna boɨnmɨmauugi Herot siirɨmɨn mɨ saeya ɨna boɨna, kɨra Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn siir nɨi ɨiir kaigrɨpki mɨ siirɨn mobmɨr kwɨrni haigɨnki mɨ kɨra kariirɨm tɨriir whauugi mɨ kara wa nɨnoknɨnkɨnɨm siya bɨdi yaowɨn.
8 Instigada pela mãe, a moça disse: “Quero a cabeça de João Batista num prato!”.
9 Mɨ saeya hɨriinan yai aiir boɨn dɨgiya mɨ inkam komii Herotɨn siir kwoɨnɨn ɨni hɨkaka ywokiyɨn. Dimusi rani, siya iikamɨm saɨkar nɨdwokai aeyɨm mɨ siya sɨmiir whwonkam ɨda nɨmbingɨn mɨ siya sɨmiirsi asi nɨdidgɨn. Mɨ siya siir kamɨm sɨmiir boɨnki, ha tɨ hauugi saiirar tɨ dimɨnɨn.
9 O rei se arrependeu do que tinha dito, mas, por causa do juramento feito diante dos convidados, deu as ordens para que atendessem ao pedido.
10 Mɨ Herot siya inkam nwɨrɨn maeyauwa hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨriir namam yɨkropki Jon siir nɨi ɨiir kaigrɨphainakiyɨm.
10 João foi decapitado na prisão,
11 Mɨ sɨma Jon siir mwo kaigrɨphaii dɨgɨn mɨ sɨma siir mwoɨn mobmɨr kwɨra saiir haigɨnki mɨ sɨma ta yɨn kopaka saiir hauugi. Mɨ saeya saiir apu aiirɨm hainam.
11 e sua cabeça foi trazida num prato e entregue à moça, que a levou à sua mãe.
12 Mɨ kamɨm Jon siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma wakaewɨnɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm siir pɨuɨs aiir inɨ hainaki mɨ sɨma saiirɨn ɨna haɨngikaiyɨm. Sɨma kikai dɨgigɨm mɨ sɨma Jisɨs siir inɨ boɨnmauuɨu. Ɨriig.
12 Os discípulos de João vieram, levaram seu corpo e o sepultaram. Em seguida, foram a Jesus e lhe contaram o que havia acontecido.
13 Ɨiya Jisɨs siya ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siya tɨ om ɨiir haiburgik mɨ i ɨra saiir kwɨriinam mɨ maeyau iikam karamaeya mɨrmiiya hɨriir yam. Siya siya namkɨn. Iikamɨm sɨma hɨriinan wakaeyɨm mɨ sɨma om ɨiir haiburgik mɨ sɨma ɨni siir mhoɨiya yapnamɨm.
13 Logo que Jesus ouviu a notícia, partiu de barco para um lugar isolado, a fim de ficar só. As multidões, porém, descobriram para onde ele ia e o seguiram a pé, vindas de muitas cidades.
14 Mɨ Jisɨs siya ha namasukuɨn mɨ i aiirɨn ɨna haiburgigɨn mɨ siyar yapkɨgidam iikam isid komiiyɨn hɨrar nwowi. Mɨ siya sɨmiirsi yaɨngwoyɨmiyokɨn mɨ iikamɨm makakɨm ɨni siyar haiswonɨmnɨskɨiyɨm.
14 Quando Jesus saiu do barco, viu a grande multidão, teve compaixão dela e curou os enfermos.
15 Mɨ naɨowaka kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨtɨm siirɨm mɨ ɨna boɨnɨm, ta maeyauwa iikam karamaeka ɨiya ɨni namkirɨba. Mɨ haɨnɨɨngɨn nɨuwi kɨra tɨ iikamɨm sɨmiir dɨkropki mɨ sɨma tɨ omi sɨsɨmɨm kingiin nwowɨm sɨmiir damtɨb mɨ naemɨn tɨ saɨnaeyam tɨb.
15 Ao entardecer, os discípulos foram até ele e disseram: “Este lugar é isolado, e já está ficando tarde. Mande as multidões embora, para que possam ir aos povoados e comprar comida”.
16 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, sɨma whɨsarii pɨ dimusi nami? Kɨma hauu ae sɨmiirɨn.
16 “Não há necessidade”, disse Jesus. “Providenciem vocês mesmos alimento para elas.”
17 Mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna boɨn, krɨmiir tɨrɨn nae homgakɨ nwo rani. Nɨɨngaka. Bretɨm ɨriiyar mɨ anasu whɨs ha nwowi.
17 Eles responderam: “Temos apenas cinco pães e dois peixes!”.
18 Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn, naeyɨm kariirɨm hainaki.
18 “Tragam para cá”, disse ele.
19 Mɨ iikamɨm sɨmiir boɨnki, kɨma ko aiir dɨdwoki mɨ siya tɨ bret ɨriiyarɨm mɨ anasu whɨswo sɨmiir hai mɨ nɨnomor koua hɨriir kaoki mɨ Adi Komii siir boɨn wadɨeki mɨ siya anasu bretɨm ɨna yɨmbɨmbɨr yɨnop hauugiyɨm kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir. Mɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir hauugi mɨ sɨma iikam ɨmiir hauunam.
19 Em seguida, mandou o povo sentar-se na grama. Tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, partiu os pães em pedaços e os entregou a seus discípulos, que distribuíram às multidões.
20 Mɨ sɨma ha naeyɨm mɨ sɨmiir mhɨiyɨm ɨni dɨgar ywokiyɨm mɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma nae haɨmiihaɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru haigɨnɨm sɨmiir swokɨ haɨngiriyɨu haiginam mɨ nɨbɨm sɨma haigiyɨm nae haɨmiihaɨmii ɨmiir pariig ɨuur ɨs.
20 Todos comeram à vontade, e os discípulos recolheram doze cestos com as sobras.
21 Kamɨm tɨ nae ɨmiir naeyɨm 5,000 kɨm, sɨma wigyɨn ɨmiir wara bɨ mwaɨngɨm. Ɨriig.
21 Os que comeram foram cerca de cinco mil homens, sem contar mulheres e crianças.
22 Mɨ Jisɨs siya nae sɨmiir hauuwae dɨgikɨn mɨ siya kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, kɨma i ɨra saiir kwɨriinam mɨ kariir bɨiya damkwokɨn whɨiya saiir mɨrmiiya hɨriir. Mɨ iikamɨm sɨmiirɨn siyar yɨkropki.
22 Logo em seguida, Jesus insistiu com seus discípulos que voltassem ao barco e atravessassem até o outro lado do mar, enquanto ele despedia as multidões.
23 Mɨ siya iikamɨm sɨmiirɨn ha nɨkropkiyɨn mɨ mhɨuisɨm whɨr ɨiirɨn Adi Komii siirɨm siya siyar inɨ kwɨsboɨnɨu. Mɨ naɨowaka Jisɨs sasa ywokairɨb mhɨuisɨm ɨiirɨn.
23 Depois de mandá-las para casa, Jesus subiu sozinho ao monte a fim de orar. Quando anoiteceu, ele ainda estava ali, sozinho.
24 Mɨ ta ɨi aiirɨn siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni igak whɨi idopwoniya hɨrar yakirɨrɨr mairɨbɨm mɨ opuda ɨni irɨb hɨranka hugnaniya mɨ hɨnɨn komiiya ɨni i aiirar kaibombokɨigiya.
24 Enquanto isso, os discípulos, distantes da terra firme, lutavam contra as ondas, pois um vento forte havia se levantado.
25 Pɨunok nugakɨn bɨe ha nɨiyok naidniyakwokɨn ɨiya pɨrkɨn kingiin nwoyakwoka Jisɨs siya ɨni nunan ta whɨiya ɨni saiir op ɨda yapamyakwokɨn mɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir hɨriir yapnɨmbɨiyam.
25 Por volta das três da madrugada, Jesus foi até eles, caminhando sobre as águas.
26 Sɨma kɨgwɨn siya opa saiir ɨdwowar napni mɨ sɨma nɨdid pranae bɨ kɨnkɨm. Sɨma boɨn, warɨ napniyɨn wraigɨn mɨ ha nɨdidɨm mɨ ɨna yɨnkau ankauɨm.
26 Quando os discípulos o viram caminhando sobre as águas, ficaram aterrorizados. “É um fantasma!”, gritaram, cheios de medo.
27 Mɨ Jisɨs siya bɨ kɨmɨmɨnkikɨn ɨni sɨmiirar boɨnkiyɨn, kɨma kɨrɨe dwo! Karargɨn, kɨma kɨpi nɨdid!
27 Imediatamente, porém, Jesus lhes disse: “Não tenham medo! Coragem, sou eu!”.
28 Pita siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komii kɨrargɨn nɨuwi mɨ kɨra kariir boɨnki mɨ kara pɨ opa saiir ɨdwowa napnani kɨriirɨm.
28 Então Pedro gritou: “Se é realmente o senhor, ordene que eu vá caminhando sobre as águas até onde está!”.
29 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnki, kɨra ha wɨt! Mɨ Pita siya iya saiir haiburgik mɨ ɨni nunan opa saiir ɨdar kwaewɨskɨn apamɨn Jisɨs siirɨm.
29 “Venha!”, respondeu Jesus. Então Pedro desceu do barco e caminhou sobre as águas em direção a Jesus.
30 Siya opuda saiir kɨnaɨnkɨuwɨnɨn siya ɨna yɨdidwɨnɨn mɨ siya op aowa hɨriirɨn ɨna yokwokwomairaraonainamɨn. Mɨ siya hɨnɨɨna kauwoki, Bɨiyan Inkam Komii kɨra kariir kibokiinawid!
30 Mas, quando reparou no vento forte e nas ondas, ficou aterrorizado, começou a afundar e gritou: “Senhor, salva-me!”.
31 Jisɨs siir ɨɨna bɨ kɨmɨmɨnkika ɨni Pita siirar yanka nonkwo sasaugiya mɨ siya siir boɨn, kɨriir naɨngwo tɨbmiiya kabi rani, kɨriir kwoɨnɨn dimusi naɨngwo yɨsyɨskɨn.
31 No mesmo instante, Jesus estendeu a mão e o segurou. “Como é pequena a sua fé!”, disse ele. “Por que você duvidou?”
32 Mɨ sowa iya saiir inɨ kwɨrii mɨ opuda ɨna hugwokmaigiya.
32 Quando entraram no barco, o vento parou.
33 Mɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm i hɨr nwowɨm sɨma tɨ dimɨn ɨiir kɨgiyɨm, sɨma ɨni Jisɨs siir inɨg ɨiir hainanɨm mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨn, kɨbɨe idwai kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn. Ɨriig.
33 Então os outros discípulos o adoraram e exclamaram: “De fato, o senhor é o Filho de Deus!”.
34 Mɨ sɨma whɨi aiir niyɨkrɨonaidamɨm mɨ sɨma maeyau kwɨra nu Genesaret hɨrana saiir yamamasu kuɨu.
34 Depois de atravessarem o mar, chegaram a Genesaré.
35 Iikamɨm ta maeyau aiiranɨm sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnɨm, Jisɨs siya tɨo. Mɨ sɨma yaiya ɨna hauu nɨnkɨkɨnkiya om whɨekakɨm kingiin nwowɨm sɨmiiram mɨ sɨma ɨna hainaniyɨm iikam whɨekakɨm makakɨm Jisɨs siiram.
35 Quando o povo reconheceu Jesus, a notícia de sua chegada se espalhou rapidamente por toda a região, e trouxeram os enfermos para que fossem curados.
36 Mɨ sɨma siir srɨinanae, ɨni mɨ owɨn iikamɨm makakɨm sɨma kɨriir pɨu aiir nonkwokiyɨn mɨ nɨɨngakɨ mɨ ɨuwi mɨ yɨuɨs mwɨs ɨiirarar timɨ onkwoki ɨɨnara, aniya? Mɨ iikamɨm siir yɨuɨs pɨu owiir nonkwowɨm sɨma ɨni wadɨeyar swokɨ okiyɨm. Ɨriig.
36 Suplicavam que ele deixasse os enfermos apenas tocar na borda de seu manto, e todos que o tocavam eram curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.