Marcos 9
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARA
1 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨnkii, tɨ kam nhɨrɨm krɨmaka nokwoɨm, sɨma wɨ nikɨ ao rani. Nɨɨngaka. Wa nikɨ owi. Mhoɨiya wa kɨgwɨni Adi Komii siya wɨ iikam hoɨmgakɨm sɨmiir Bɨiyan Inkam Komii nwowi sɨmiir kɨgrɨraowam. Mɨ siir kɨrɨeya wɨ warar nɨnkɨn ɨti. Ɨriig.
1 Dizia-lhes ainda: Em verdade vos afirmo que, dos que aqui se encontram, alguns há que, de maneira nenhuma, passarão pela morte até que vejam ter chegado com poder o reino de Deus.
2 Mhoɨiya ɨiyɨm ɨriiyar kwɨra yamki mɨ Jisɨs siya ɨna yɨkɨunamɨn Pita Jems mɨ Jon sɨmiirɨn. Mɨ sɨma mhɨu whɨrɨn siir iinainam. Tɨ mhɨuɨn haruwa rani, ɨni kougɨ kou hɨrar nwowɨn. Mɨ sɨmasɨmar inɨ owɨu tɨ mhɨu ɨiirɨn. Mɨ Jisɨs siir pɨua ɨna kisɨnakiya sɨmiir whwonkam ɨdar. Mɨ siya ɨni yaeya pɨu ywokiyɨn.
2 Seis dias depois, tomou Jesus consigo a Pedro, Tiago e João e levou-os sós, à parte, a um alto monte. Foi transfigurado diante deles;
3 Mɨ siir yɨuɨs mɨnɨm ɨni whɨsinan ywowɨm mɨ sɨma ɨni namnamiinan ywowɨm. Inkamkɨn hɨisokiyɨm yɨuɨsɨm hɨriinan whɨsinan bɨri swokɨ ɨmbiyamikɨm. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
3 as suas vestes tornaram-se resplandecentes e sobremodo brancas, como nenhum lavandeiro na terra as poderia alvejar.
4 Mɨ Ilaija Moses sowa bɨdi bɨdinan inkamko mɨ sowa warar yɨmbiyam. Mɨ sowar inɨ kɨgɨu sowa Jisɨs saɨka boɨnai.
4 Apareceu-lhes Elias com Moisés, e estavam falando com Jesus.
5 Pita siya tɨ hɨriinan dimɨnɨn siir kɨgɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn Jisɨs siir, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuan inkam! Wadɨeka, krɨma tɨrɨrar nwowɨm mɨ krɨma amɨrɨm kwoɨma mɨrii ɨra Mosesnika mɨ ɨra Ilaijanika mɨ ɨra kɨriirga.
5 Então, Pedro, tomando a palavra, disse: Mestre, bom é estarmos aqui e que façamos três tendas: uma será tua, outra, para Moisés, e outra, para Elias.
6 Sɨma tɨkɨ kam nwoɨmɨm ɨni nɨdidkakar ywokiyɨm. Mɨ Pita siya taka yaiya nhɨɨn nhɨɨn asi boɨnkikɨn.
6 Pois não sabia o que dizer, por estarem eles aterrados.
7 Mɨ wau kwɨra ha nɨta sɨmiir yaunɨ kiikiirɨnuni. Mɨ yai kwɨra waunau hɨrar yɨmbiyamki ɨna boɨnkiya, tɨkɨnɨn kariir yɨnisɨmkɨn kariir kwoɨnɨn ɨni siiramar naɨngwokwonanaeyɨn, kɨma siir yaiya saiir wakae.
7 A seguir, veio uma nuvem que os envolveu; e dela uma voz dizia: Este é o meu Filho amado; a ele ouvi.
8 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna dikaoraekaokiyɨm mɨ sɨma inkam nwɨr bɨri nɨnkɨn kɨgɨm. Nɨɨngaka. Sɨma Jisɨs siirar kɨg, sɨmaka saɨsar nwowi.
8 E, de relance, olhando ao redor, a ninguém mais viram com eles, senão Jesus.
9 Mɨ mhɨukɨu hɨr haiburgigɨm mɨ ha nɨuunaiiniyɨm mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ kauwok boɨn taraokiyɨn. Tɨ dimɨnɨn kɨma kɨgnamɨn wɨ inkam nwɨrni kɨpi swokɨ boɨnmauumɨmɨn. Nɨɨngaka. Kɨma kariirama tikɨ o. Inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn kariiram. Ɨiya siya naonami mɨ siya swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn mɨ wɨ hanɨɨngɨ boɨnɨnkɨi tɨ dimɨnɨn kɨma kɨgɨn.
9 Ao descerem do monte, ordenou-lhes Jesus que não divulgassem as coisas que tinham visto, até o dia em que o Filho do Homem ressuscitasse dentre os mortos.
10 Mɨ sɨma ɨni ta yaiya saiirar yaɨngwokwokaiyɨm. Mɨ sɨmasɨmar boɨn, saeya ta yaiya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwonaniya saeya dimu yaiga, ha?
10 Eles guardaram a recomendação, perguntando uns aos outros que seria o ressuscitar dentre os mortos.
11 Mɨ sɨma Jisɨs siir srɨi, sɨma tɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨnɨniyɨm sɨma hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨm, bɨiyɨn wɨ Ilaija siya nɨti, ha? Mɨ inkamɨn krɨmiir whɨnkɨnsiisiyɨn Mesaia yɨo wɨ mhoɨiya nɨti, ha?
11 E interrogaram-no, dizendo: Por que dizem os escribas ser necessário que Elias venha primeiro?
12 Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, hɨiipa! Kaimwoaɨrga. Mɨ bɨi wɨ Ilaija siya nɨti digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir dirɨraerarkwokɨnam. Yokwo Komiiya ya hɨnɨɨna boɨnka, tɨ inkamɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siya ɨriipɨ hɨriinan yaigakɨn. Ta Yokwo Komiiya saeya hɨnɨɨna boɨnkika, tɨ inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn, wɨ hɨkpai hɨkpai kasa hai rani. Mɨ sɨma siirɨn wɨ yai mɨiyɨk swokɨ boɨn tani, aniya?
12 Então, ele lhes disse: Elias, vindo primeiro, restaurará todas as coisas; como, pois, está escrito sobre o Filho do Homem que sofrerá muito e será aviltado?
13 Kara kɨmiirɨn tɨsa boɨnkiyɨn, Ilaija siya bɨdi yɨtɨn. Mɨ kamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiirarar napɨm mɨ sɨma siirɨn siyɨupai siyɨupai hanɨɨngɨ tɨrbumbunɨnkɨn haigɨnɨu. Mɨ Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka Ilaija siirɨn. Ɨriig.
13 Eu, porém, vos digo que Elias já veio, e fizeram com ele tudo o que quiseram, como a seu respeito está escrito.
14 Mɨ tɨ kam nwoɨmɨm ɨna swokɨ ɨtɨm, tɨ kam nhɨrɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram. Mɨ sɨma ɨni sɨmaka swokɨnɨ owɨuwɨm. Mɨ sɨma kɨg, iikam isid komiiyɨn sɨmakar nwowi. Mɨ kam nhɨrɨm Adi Komii siir yai nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm, sɨmakar nɨnkɨnwamwarkɨi boɨni.
14 Quando eles se aproximaram dos discípulos, viram numerosa multidão ao redor e que os escribas discutiam com eles.
15 Mɨ tɨ iikam hoɨmgakɨm sɨma Jisɨs siir kɨgwɨnɨm mɨ sɨma ɨna yanaawɨnɨm. Mɨ sɨma siirɨm iwɨtnam. Mɨ sɨma siir inɨ boɨnɨu, hɨe! Akamwai!
15 E logo toda a multidão, ao ver Jesus, tomada de surpresa, correu para ele e o saudava.
16 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir srɨigi, kɨma tɨ kamɨm Adi Komii siir yai nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmaka dimu yai boɨnaikɨm, ha?
16 Então, ele interpelou os escribas: Que é que discutíeis com eles?
17 Mɨ inkam nwɨrɨn tɨ iikam isid komiiyɨn sɨmakar nwowɨn mɨ siya Jisɨs siir yai aiir wakae boɨnki, hae, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuan inkam! Yɨnisɨmɨn yɨu biyɨe waeyai mɨkrɨmɨn ɨni siir nwowɨn. Mɨ kara siirɨn kɨriirɨm asi nɨkɨunanikɨn.
17 E um, dentre a multidão, respondeu: Mestre, trouxe-te o meu filho, possesso de um espírito mudo;
18 Ɨinokɨinokɨn tɨ yɨu biyɨeyɨn pɨ siir pɨu iiyam mɨ siirɨn pɨ siya nɨtɨrɨmtɨowi. Mɨ siir yaiya yaeyopa hapi whopiigɨ nakii ɨbɨrgɨni. Mɨ siya siir big ɨmiirar swokɨ aegiyɨmgiyɨki. Mɨ siir pɨua ɨkɨ kɨrɨe namwoɨuwiyɨm, swokɨ onkwo sɨpkaiyɨm. Nɨɨngaka. Mɨ kara kɨriir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiirɨm boɨnkɨn, tɨ yɨu biyɨe ɨiirɨn sɨma mɨ haiswonɨskiigiyɨm. Mɨ sɨma dɨg bɨri nwokɨm. Nɨɨngaka.
18 e este, onde quer que o apanha, lança-o por terra, e ele espuma, rilha os dentes e vai definhando. Roguei a teus discípulos que o expelissem, e eles não puderam.
19 Jisɨs siya ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siya iikamɨm sɨmiir yaiyaka yowarkɨi boɨnki, kɨma tɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmii karamaekɨm! Nɨɨngaka. Wɨm kɨma tɨ hɨnɨɨn hɨkɨm kariir hauuwi. Kara ɨiyɨm kɨmaka wɨ pariiga nwowi tɨ hɨk ɨmiir haiyɨm, ha? Kɨma yɨnisɨmɨn kariirɨm wɨkɨu nanani.
19 Então, Jesus lhes disse: Ó geração incrédula, até quando estarei convosco? Até quando vos sofrerei? Trazei-mo.
20 Mɨ sɨma tɨ yɨnisɨmɨn Jisɨs siirɨm yɨkɨunani. Mɨ yɨu biyɨeyɨn Jisɨs siir kɨgɨn mɨ tɨ yɨnisɨm ɨiirɨn hanɨɨngɨ haigiɨtɨrɨmtɨo. Mɨ yɨnisɨmɨn nu ɨiirar yɨkiiwariyɨmiyokɨn mɨ ɨna diwartaewarnamɨn. Mɨ yaeyop biyɨeya hapi whopiigɨ nakii ɨbɨrgɨnkɨn siir yaiya.
20 E trouxeram-lho; quando ele viu a Jesus, o espírito imediatamente o agitou com violência, e, caindo ele por terra, revolvia-se espumando.
21 Mɨ Jisɨs siya siir ad ɨiir srɨigi, ɨiyɨm pariigɨm siya hɨriinan nwokaiyɨm, ha? Mɨ siir adɨn ɨna boɨnkiyɨn, ɨiya siya yɨnisɨm sapɨsapar nwowɨn saiirar nwobwakainakɨn.
21 Perguntou Jesus ao pai do menino: Há quanto tempo isto lhe sucede? Desde a infância, respondeu;
22 Ɨinokɨinokɨn tɨ yɨu biyɨeyɨn siya haigiɨtɨrɨmtɨo nanaei siirɨn mɨ pɨ paeya mɨ ɨtkaigi mɨ pɨ opa mɨ ɨtmaigi siya siir tɨo aokiyamar tɨrkɨn. Mɨ kɨra dɨg nwowi mɨ kɨra krɨmiirsi daɨngwoyɨmiyok mɨ krɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨu!
22 e muitas vezes o tem lançado no fogo e na água, para o matar; mas, se tu podes alguma coisa, tem compaixão de nós e ajuda-nos.
23 Jisɨs siya boɨnki siirɨn, hɨipa! Kaimwoka! Mɨ kɨra ɨna naɨngwo tɨbmiiyɨn siiramɨn, aniya?
23 Ao que lhe respondeu Jesus: Se podes! Tudo é possível ao que crê.
24 Mɨ tɨ yɨnisɨmɨn siir adɨn bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna kauwokiyɨn kara bɨdi yaɨngwo tɨbmiiyɨn mɨ kariir naɨngwo tɨbmiiya komii rani! Kɨra kariir naɨngwo tɨbmiiya saiir kɨnsiis haigɨnɨugi kɨrɨe nwokiyam!
24 E imediatamente o pai do menino exclamou [com lágrimas]: Eu creio! Ajuda-me na minha falta de fé!
25 Mɨ Jisɨs siya kɨg iikam isid komiiyɨn namwoniyɨn. Mɨ siya tɨ yɨu biyɨeyɨn siir asi nɨkwao boɨnkikɨn, kɨra tɨ yɨu biyɨe waeyai wɨɨngɨrwɨi tɨrbumbu haigɨnɨuwiyɨn kara kɨriir boɨnki, kɨra tɨ yɨnisɨmɨn siir dɨuguski. Yɨo hɨnɨɨn kɨpi tɨrbumbu haigɨnɨu. Mɨ kɨra siir pɨu kɨpi swokɨ omɨmɨn.
25 Vendo Jesus que a multidão concorria, repreendeu o espírito imundo, dizendo-lhe: Espírito mudo e surdo, eu te ordeno: Sai deste jovem e nunca mais tornes a ele.
26 Mɨ yɨu biyɨeyɨn ɨna dikauraekaukiyɨn. Mɨ siya tɨ yɨnisɨm ɨiir haigiɨtɨrɨmtɨogig. Mɨ siir pɨua ɨna yɨnkinɨmnɨsnakiya mɨ siya ɨna yamɨn. Mɨ tɨ yɨnisɨmɨn siir pɨua ɨni naoni pɨunan ywokiyɨn. Mɨ iikam nhɨrɨm sɨma boɨn, siya bɨdi yaonamɨn.
26 E ele, clamando e agitando-o muito, saiu, deixando-o como se estivesse morto, a ponto de muitos dizerem: Morreu.
27 Mɨ Jisɨs siya siir ɨɨna aiir nonkwo kinɨnsiin okwokiyɨn mɨ siya ɨna yɨnsiin okwokiyɨn.
27 Mas Jesus, tomando-o pela mão, o ergueu, e ele se levantou.
28 Mhoɨiya Jisɨs siya omaka namɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna srɨiyɨm siirɨn, krɨma dɨg nwo karamae dimusi nwowi? Yɨu biyɨe sɨmiir nɨnɨmnɨskɨiyɨm, ha?
28 Quando entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: Por que não pudemos nós expulsá-lo?
29 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, Adi Komii siirɨm srɨi boɨna sasaɨrga tɨ yɨu biyɨe siir nɨnɨskɨigiyɨn, dimɨn whɨrɨn dɨg nwo rani. Ɨriig.
29 Respondeu-lhes: Esta casta não pode sair senão por meio de oração [e jejum].
30 Mɨ sɨma tɨ om ɨiir haiburgigɨm mɨ nu Galili hɨriir yaprɨokɨinam. Mɨ Jisɨs siya pɨ boriisopi inkam nwɨrkɨn siir nɨnoknɨnkɨnɨm, maeyauwa siya nwowa.
30 E, tendo partido dali, passavam pela Galileia, e não queria que ninguém o soubesse;
31 Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨn hanɨɨngɨ sɨbgu siboboɨnɨu haigɨnɨu, inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn siirɨn wɨ siya nɨkropki sɨmiiram, sɨma nɨsom aokiyam. Mɨ siya ɨiyɨm wɨ kwoɨma nwokwowaki ɨenau hɨrɨn. Mɨ siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi.
31 porque ensinava os seus discípulos e lhes dizia: O Filho do Homem será entregue nas mãos dos homens, e o matarão; mas, três dias depois da sua morte, ressuscitará.
32 Mɨ sɨma bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm ta yaiya siya boɨna. Mɨ sɨma siir srɨiyam tɨrkɨm mɨ sɨma ɨni siirsi swokɨ ɨdidɨm. Ɨriig.
32 Eles, contudo, não compreendiam isto e temiam interrogá-lo.
33 Mɨ sɨma om Kapeneam hɨriir yɨmbiyam. Mɨ sɨma omaka bɨdi yapnɨnopkainamɨm mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir inɨ srɨiyɨu, kɨma siyɨu hɨrɨn dimu yai napboɨnainikɨm, ha?
33 Tendo eles partido para Cafarnaum, estando ele em casa, interrogou os discípulos: De que é que discorríeis pelo caminho?
34 Mɨ sɨma ɨni yai mɨkrɨmar yokwonaɨnmɨmɨkɨm. Yɨm sɨma siyɨu hɨrɨn mɨn napboɨnainikɨm, yɨpɨkɨn krɨmiir kou nwowɨn, ha?
34 Mas eles guardaram silêncio; porque, pelo caminho, haviam discutido entre si sobre quem era o maior.
35 Mɨ Jisɨs siya ha nɨdwowɨn mɨ siya kam ɨuurnwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma nɨtɨm siirɨm. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, inkamɨn kɨmiir kou nwowam naɨngwowi mɨ siya wɨ siyamar kɨpi naɨngwona. Siya hɨnɨɨna daɨngwo, an kara iikamɨm sɨmiir aowa dwo.
35 E ele, assentando-se, chamou os doze e lhes disse: Se alguém quer ser o primeiro, será o último e servo de todos.
36 Mɨ siya yɨnisɨm sapɨsapɨn nwɨra yɨnkikwona apnani mɨ sɨmiir bopwoniya hɨrar inɨ okmwɨn okwoni. Mɨ Jisɨs siya yɨnisɨmɨn siir ɨɨna aiir yonkwo mɨ siya sɨmiir boɨnki,
36 Trazendo uma criança, colocou-a no meio deles e, tomando-a nos braços, disse-lhes:
37 Inkamɨn kariirɨm naɨngwowi mɨ siya yɨnisɨm nwɨr kɨgrɨraowi mɨ siya kariirarar kɨgrɨrao haigɨnɨu rani. Nɨɨngaka. Siya Adi Komii siirɨn wara mɨ kɨgrɨraowi, siya nɨkropkikɨn kariirɨn mɨ kara ha nɨtkɨn. Ɨriig.
37 Qualquer que receber uma criança, tal como esta, em meu nome, a mim me recebe; e qualquer que a mim me receber, não recebe a mim, mas ao que me enviou.
38 Jon siya Jisɨs siir boɨnki, dimɨn taemɨn nowamwarkaiyɨuan inkam! Krɨma inkamɨn nwɨra kɨgi, yɨu biyɨeyɨm sɨmiir nɨnɨmnɨskɨiyɨn kɨriir inɨgɨn siir kɨrɨe aiir. Mɨ siya krɨmaka bɨri namasugɨn mɨ krɨma siirɨn asi boɨnɨkɨdugɨn siya wɨ yɨu biyɨe pɨ nɨnɨmnɨskɨiisi.
38 Disse-lhe João: Mestre, vimos um homem que, em teu nome, expelia demônios, o qual não nos segue; e nós lho proibimos, porque não seguia conosco.
39 Jisɨs siya Jon siir boɨnki, krɨma siir kɨpi nɨkɨdu! Inkam nwɨrɨn kariir inɨg ɨiir tɨri dimɨn komii whɨr mɨ siya kariirɨn wɨ yai biyɨe wara nɨnkɨn boɨn tani.
39 Mas Jesus respondeu: Não lho proibais; porque ninguém há que faça milagre em meu nome e, logo a seguir, possa falar mal de mim.
40 Inkamɨn ɨo krɨmiir nwo karamae nwowiyɨn yɨo siya krɨmiir nomiiyaugɨn.
40 Pois quem não é contra nós é por nós.
41 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnki, wɨm kɨma Kraisni isidgɨm mɨ inkam nwɨrkɨn kɨmiir hauu kwiyaei op mɨ tɨ inkamɨn digworaekwo wɨ ta mɨi aiirsi haii. Mɨ ta yaiya, ya yaimwoka. Ɨriig.
41 Porquanto, aquele que vos der de beber um copo de água, em meu nome, porque sois de Cristo, em verdade vos digo que de modo algum perderá o seu galardão.
42 Mɨ inkamɨn tɨ yɨnisɨmɨn siir whɨnkiyopsɨbgi haigɨnɨuwi, ta naɨngwo tɨbmiiya Adi Komii siiram saiirɨn mɨ bɨi siya mɨ aonami yai karamaeka. Mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn siiramɨn siiya komii nhɨra hai siir nɨi ɨiir nomborugiyam. Mɨ siirɨn wɨ whɨi komii solwara hɨr tani omboru kimai whɨridgi.
42 E quem fizer tropeçar a um destes pequeninos crentes, melhor lhe fora que se lhe pendurasse ao pescoço uma grande pedra de moinho, e fosse lançado no mar.
43 Mɨ kɨra ha naɨngwowi ɨɨn kɨriira saiirɨn siyɨu biyɨe tɨ tɨrhaigɨnɨu mɨ kɨra saiirɨn kaigrɨp ɨtkiigi. Mɨ kɨra ɨɨna kwɨruwa sasa mɨ onami tɨ omɨn Adi Komii siya kɨgrɨraowiyɨn siir iikam whɨekak ɨmiir siirɨn wɨ wadɨeyar mɨ owi. Mɨ kɨriir ɨɨna kwɨso hɨriiyar nwokrɨpkaii mɨ wɨ siyɨu biyɨe sowa tɨri. Yɨo tɨ hɨriinan siyɨuɨn, siyɨu mɨiyɨk rani. Mɨ kɨriirɨn wɨ sowa nɨpiyaokɨinami maeyauwa paeya nɨutɨngi karamae nwowiya saiir hɨriirɨn. Mɨ tariigɨna ya mɨiyɨk rani.
43 E, se tua mão te faz tropeçar, corta-a; pois é melhor entrares maneta na vida do que, tendo as duas mãos, ires para o inferno, para o fogo inextinguível
44 Mɨ ta maeyauwa saiir hɨran ɨiyɨm bɨri swokɨ aokaowikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ wɨ inkami kɨp sɨma naei. Mɨ paeya hɨr mɨ ɨuiya, bɨri swokɨ ɨutɨngimɨmɨnika. Nɨɨngaka.
44 [onde não lhes morre o verme, nem o fogo se apaga].
45 Mɨ kɨra ha naɨngwowi ɨga kɨriira saiirɨn siyɨu biyɨe tɨ tɨr haigɨnɨu mɨ kɨra saiirɨn kaigrɨp ɨtkaigi. Mɨ kɨra ɨga kwɨruwa sasa mɨ onami tɨ omɨn Adi Komii siya kɨgrɨraowiyɨn siir iikam whɨekakɨm sɨmiir mɨ siirɨn wɨ wadɨeyar mɨ owi. Mɨ kɨriir ɨga kwɨso hɨriiyar nwokrɨpkaii mɨ wɨ siyɨu biyɨe sowa tɨri. Yɨo tɨ hɨriinan siyɨuɨn, siyɨu mɨiyɨk rani. Mɨ kɨriirɨn wɨ sowa nɨpiyaokɨinami, maeyauwa paeya nɨutɨngi karamae nwowiya saiir hɨriirɨn. Mɨ tariigɨna ya mɨiyɨk rani.
45 E, se teu pé te faz tropeçar, corta-o; é melhor entrares na vida aleijado do que, tendo os dois pés, seres lançado no inferno
46 Mɨ ta maeyauwa saiir hɨran ɨiyɨm bɨri swokɨ aokaowikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ wɨ inkam kɨp sɨma naei. Mɨ paeya hɨr mɨ ɨuiya, bɨri swokɨ ɨutɨngimɨmɨnika. Nɨɨngaka.
46 [onde não lhes morre o verme, nem o fogo se apaga].
47 Mɨ kɨra ha naɨngwowi nhwona kɨriirɨn siirɨn siyɨu biyɨe tɨ tɨr haigɨnɨu mɨ kɨra siirɨn habɨtkɨigi. Mɨ kɨra nhwona nhɨruwa sasar mɨ o nami, omɨn Adi Komii siya kɨgrɨraowiyɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir, wɨ wadɨeyar mɨ owi. Mɨ kɨriir nhwona nhɨswo hɨriiyar nwokrɨpkaii mɨ wɨ siyɨu biyɨe sowa tɨri. Yɨo tɨ hɨriinan siyɨuɨn mɨiyɨk rani. Kɨriirɨn wɨ sowa nɨpiyaokɨinami maeyauwa paeya nɨutɨngi karamae nwowiya saiir hɨriirɨn. Mɨ tariigɨna ya mɨiyɨk rani.
47 E, se um dos teus olhos te faz tropeçar, arranca-o; é melhor entrares no reino de Deus com um só dos teus olhos do que, tendo os dois seres lançado no inferno,
48 Mɨ ta maeyauwa saiir hɨran ɨiyɨm bɨri swokɨ aokaowikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ wɨ inkam kɨp sɨma naei. Paeya hɨr mɨ ɨuiya, ɨriipɨ hɨriinan bɨ swokɨ ɨutɨngimɨmɨnika. Nɨɨngaka.
48 onde não lhes morre o verme, nem o fogo se apaga.
49 Paeya wɨ iikamɨm sɨmiir ɨdwowar nɨkrɨmkrɨnkɨnami wa krɨma nɨkrɨmkrɨnkɨniyɨn siir hɨriinan.
49 Porque cada um será salgado com fogo.
50 Wa siya dimɨn wadɨekɨn. Mɨ wa siir hiiya dɨg nwokiiyɨm mɨ kɨma wɨ panɨɨna swokɨ tɨri tɨ waɨn siya hiigak swokɨ okiyɨm? Kɨmiir kwoɨnɨn hii karamae nwowiyɨn waɨn siir hɨriinan kɨpi nwo. Nɨɨngaka. Kɨma tɨ wa kɨbiyɨn hiigak nwowiyɨn naemɨn sɨbgu prɨdaeiyɨn mɨ krɨmiir kwoɨnɨm hɨriinan dwo. Mɨ kɨma, kɨmiir nomiiyauɨm sɨmaka kwoɨn hiinsɨma nwokɨ owi. Ɨriig.
50 Bom é o sal; mas, se o sal vier a tornar-se insípido, como lhe restaurar o sabor? Tende sal em vós mesmos e paz uns com os outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.