Marcos 8
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ ta ɨiya iikam isid komiiyɨn ɨna swokɨnɨ oniyɨm mɨ sɨma nae karamaekɨm. Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki,
1 Naqueles dias, outra grande multidão se reuniu e, mais uma vez, o povo ficou sem comida. Jesus chamou os discípulos e disse:
2 kara tɨ iikamɨm sɨmiirsi naɨngwoyɨmiyoki ɨiyɨm kwoɨm sɨma kanaka nwokaigiyɨm. Mɨ sɨma nae karamae asi nwokɨm.
2 “Tenho compaixão dessa gente. Estão aqui comigo há três dias e não têm mais nada para comer.
3 Mɨ sɨma mhɨirɨɨma nwowi mɨ kara sɨmiirɨn ha nɨkropki sɨmiir oma hɨriirɨn mɨ nhɨrɨm kingiinankɨ nɨtkɨ waeyao, yɨm wɨ siyɨu hɨr pɨ napakaigai yamisi.
3 Se eu os mandar embora com fome, desmaiarão no caminho. Alguns vieram de longe”.
4 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm siir yai aka, ta maeyauwa inkam karamaeka mɨ krɨma naeyɨm pɨ papiyankɨn mɨ ɨnkɨguna haii, tɨ iikamɨm sɨmiir hauu aeyamɨn?
4 Os discípulos disseram: “Como conseguiremos comida suficiente neste lugar deserto para alimentá-los?”.
5 Jisɨs siya sɨmiir srɨigi, kɨma bretɨm pariiga nwokaii? Mɨ yɨm ɨna boɨnkiyɨm, krɨma bretɨm ɨriiyar nhɨsa nwokaii.
5 Jesus perguntou: “Quantos pães vocês têm?”. “Sete”, responderam eles.
6 Mɨ siya iikamɨm sɨmiir boɨnki, nu ɨiir grɨnkɨn ɨdwokiyɨm. Mɨ siya tɨ bret ɨriiyar nhɨswo sɨmiir haiiyɨn mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨm boɨn wadɨeki mɨ ɨna yɨinɨbɨmbɨrprɨigɨnkiyɨm. Mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiir hauugi mɨ yɨm sɨma ɨna yapnɨnkwokwo hauuwamɨm iikam ɨmiir.
6 Então Jesus mandou todo o povo sentar-se no chão. Tomou os sete pães, agradeceu a Deus e os partiu em pedaços. Em seguida, entregou-os aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
7 Mɨ sɨmiir antɨou sɨsɨmɨm ha mɨ haiyɨm mɨ Jisɨs siya Adi Komii siirɨmɨn sɨmiirɨm wara mɨ boɨn wadɨeki. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, sɨma antɨousɨsɨmɨm sɨmiirɨn warar mɨ hɨdnɨnkwokwo hauunamɨm.
7 Eles encontraram, ainda, alguns peixinhos; Jesus também os abençoou e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Mɨ sɨma ha nae dɨgiyɨm mɨ sɨmiir mhɨiyɨm ɨna yaekɨnɨugiyɨm. Mɨ tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru haigɨnaowidɨm, nɨbɨm sɨmiir swokɨ haigiyɨm ɨriiyar ɨs.
8 Todos comeram à vontade. Depois, os discípulos recolheram sete cestos grandes com as sobras.
9 Tɨ iikamɨm sɨma ɨrɨparɨn 4,000 kɨm kasaka rani. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yɨkropki mɨ sɨma ɨna yamɨm.
9 Naquele dia, havia cerca de quatro mil homens na multidão. Após comerem, Jesus os mandou para casa.
10 Mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkɨn siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmaka kwɨrii namɨn i aiirɨn. Mɨ sɨma nu Dalmanuta hɨran maeyau aiirɨm yam. Ɨriig.
10 Em seguida, entrou com seus discípulos num barco e atravessou para a região de Dalmanuta.
11 Mɨ Farisi kamɨm sɨma yai Jisɨs saɨkar yɨnkɨnwaomwarkɨi boɨn. Mɨ sɨma siirɨm boɨnki, kɨra nɨnomoran dimɨn komii komii nhɨrɨm krɨmiir wɨisiimauu mɨ krɨma nwokɨ ɨnoknɨnkɨni kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn. Mɨ sɨma siiram kɨnankɨugɨm.
11 Alguns fariseus vieram ao encontro de Jesus e começaram a discutir com ele. Para pô-lo à prova, exigiram que lhes mostrasse um sinal do céu.
12 Mɨ Jisɨs siya ha niyɨenɨskiigiyɨn mɨ siir pɨua ɨni hɨkak warar ywokiya. Mɨ siya ɨna boɨnɨn sɨmiirɨn, tɨ iikamɨm ta ɨi aiir nwowɨm, kɨma tɨ dimɨn komii komiiyɨm sɨmiir kɨgam dimusi kauwok boɨnanaekɨm, ha? Kara kɨmiirɨn tɨsa boɨnkiyɨn, kara wɨ yaeya dimɨn komii komii nhɨrɨm sɨmiir swokɨ dirɨraerarki rani, tɨ iikamɨm ta ɨi aiir nwowɨm sɨmiiramɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
12 Ao ouvir isso, Jesus suspirou profundamente e disse: “Por que este povo insiste em pedir um sinal? Eu lhes digo a verdade: não darei sinal algum aos homens desta geração”.
13 Mɨ siya sɨmiir haiburgikɨn, ɨni i aiir swokani apni kwɨrii namɨn whɨi yarmiiya hɨriir swokɨ iyɨkɨdnaidamɨm mɨnkɨn. Ɨriig.
13 Então ele os deixou, entrou de volta no barco e atravessou para o outro lado do mar.
14 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma pɨ naɨngwo owouugikɨm. Mɨ sɨma bretɨm wara bɨri nɨnkɨn hainanikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma bretɨn hara nwokai twonau hɨrɨn.
14 Os discípulos, porém, se esqueceram de levar comida. Tinham no barco apenas um pão.
15 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨniyɨokɨn, kɨma sɨbgu mɨntɨrao! Farisi kamɨm sɨmiir dimɨnɨn bret niyopiiniyɨn yisɨn wɨ siir kɨpi kɨgna dirɨraerar. Mɨ Herot siirɨn ɨriipɨ hɨriinan. Mɨ kɨma tɨ sɨmiir hɨriinan siyɨuɨn siir kɨpi nap!
15 Enquanto atravessavam o mar, Jesus os advertiu: “Fiquem atentos! Tenham cuidado com o fermento dos fariseus e de Herodes”.
16 Mɨ sɨma sɨma whrɨe boɨnam, krɨma bret karamaekɨm mɨ siya ta yai hɨnɨɨna krɨmiir asi boɨnkikɨn.
16 Os discípulos começaram a discutir entre si porque não tinham trazido pão.
17 Jisɨs siya ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn siyɨu biyɨeyɨn inkam nhɨrɨm sɨma tɨriyɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma hɨnɨɨn yai dimusi whrɨe boɨni, krɨma bret karamaekɨm? Mɨ kɨma tari bɨri naɨngwowoknakɨm? Mɨ tari kɨmiir kwoɨnɨm ɨni hu habni kwoɨnan ywowɨm, aniya?
17 Ao saber do que estavam falando, Jesus disse: “Por que discutem sobre a falta de pão? Ainda não sabem ou não entenderam? Seu coração está tão endurecido que não compreendem?
18 Kɨma nhwokakaɨrgɨm mɨ kɨmiir nhwoɨm tɨ digworaekwo ɨmiir kɨg rani, aniya? Kɨma wɨɨngakaɨrgɨm kɨmiir wɨɨnɨm wakae rani, aniya? Mɨ tari kɨmiir kwoɨnɨm ɨni yaɨngwo owouu ɨuguskiyɨm, aniya?
18 Vocês têm olhos, mas não veem? Têm ouvidos, mas não ouvem? Não se lembram de nada?
19 Mɨ ɨiya kara nɨinɨbɨmbɨr prɨigɨnɨm bret ɨriiyarɨm 5,000 iikamɨm sɨmiirɨm mɨ kɨma nɨbɨm pariiga haigii tɨ bret haɨmii haɨmiiyɨm kɨma naepɨpɨru haigɨnɨm? Mɨ sɨma boɨn, nɨm krɨma nɨbɨm ɨuur ɨsa yae haigi.
19 Quando reparti os cinco pães entre os cinco mil, quantos cestos cheios de sobras vocês recolheram?”. “Doze”, responderam eles.
20 Mɨ ɨiya kara nɨinɨbɨmbɨr prɨigɨnɨm bret ɨriiyar nhɨswo 4,000 iikamɨm sɨmiirɨm, kɨma nɨbɨm pariiga yɨu haigi tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm kɨma naepɨpɨru haigɨnɨm? Mɨ yɨm ɨna boɨnɨm, krɨma nɨbɨm ɨriiyar ɨsa yae pɨpɨru haigi.
20 “E quando reparti os sete pães entre os quatro mil, quantos cestos grandes cheios de sobras vocês recolheram?” “Sete”, responderam.
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨn mɨ kɨma tari kariir kɨrɨe aiir bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm, aniya? Ɨriig.
21 “E vocês ainda não entendem?”, perguntou.
22 Mɨ sɨma om whɨrɨn Betsaida hɨriir yɨmbiyam. Mɨ hɨran inkam nhɨrɨm sɨma inkam nhwokwɨsae nwɨrɨn Jisɨs siiram yɨnkikwona apnam. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨm boɨnki, kɨriir ɨɨna tɨ inkam nhwo kwɨsaeyɨn siir donkwoki.
22 Quando chegaram a Betsaida, algumas pessoas trouxeram um cego a Jesus e lhe pediram que o tocasse.
23 Mɨ Jisɨs siya siirɨn om mwɨsa hɨriir yɨnkikwona apnam. Mɨ siirɨn hanɨɨngɨn yasaigɨnɨugi Jisɨs siya. Mɨ siya siir ɨɨna siir yaka onkwoki mɨ siya ɨna srɨigiyɨn siirɨn, kɨra digworaekwowɨm ɨna kɨgomokiyɨm iyɨe? Nɨɨngaka. Aniya?
23 Ele tomou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Em seguida, cuspiu nos olhos do homem, pôs as mãos sobre ele e perguntou: “Vê alguma coisa?”.
24 Mɨ tɨkɨ inkamɨn siir nhwonaɨn ɨna kɨgomokiyɨn. Mɨ siya boɨn, kara inkam nhɨrɨm sɨmiirɨn ɨna kɨgɨm. Mɨ siya boɨn, kara sɨmiirɨn paenan kɨgi mɨ sɨma ɨna naprɨrɨrɨm.
24 Recuperando aos poucos a vista, o homem respondeu: “Vejo pessoas, mas não as enxergo claramente. Parecem árvores andando”.
25 Mɨ Jisɨs siya ɨɨna ɨna swokɨnɨ onkwoniyɨn tɨ inkamɨn siir nhwo ɨiir. Mɨ taka ɨiya tɨ inkamɨn ɨni hanɨɨngɨ sɨbgu anaokɨgomokiyɨn. Mɨ siir nhwonaɨn ɨni bɨimiyakɨnkiyɨn. Mɨ digworaekwo hoɨmgakɨm siya kɨgiyɨm waugɨ bɨri kimɨrkaigikɨm. Nɨɨngaka. Ɨni idowɨiyar ywokiyɨm.
25 Jesus pôs as mãos sobre os olhos do homem mais uma vez, e sua visão foi completamente restaurada; ele passou a ver tudo com nitidez.
26 Mɨ Jisɨs siya ɨna yɨkropkiyɨn siir omaka hɨriir. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨra pɨ om hɨr kɨpi swokɨnɨ aprɨrɨr ɨu. Pɨ kɨra namkɨn mɨpi kɨriir omaka dapiiyam ɨuguski. Ɨriig.
26 Então Jesus se despediu dele e disse: “Ao voltar para casa, não entre no povoado”.
27 Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmaka nhɨɨnam, tɨ omisɨsɨmɨm tɨ om komii sowiir kingiin nwowɨm, Sisaria Filipai sɨmiirɨm yam. Mɨ Jisɨs siya siyɨu hɨrar yap srɨi yam kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir, iikamɨm sɨma kariirɨn panɨɨna naɨngwokɨm, ha?
27 Jesus e seus discípulos deixaram a Galileia e foram para os povoados perto de Cesareia de Filipe. Enquanto caminhavam, Jesus lhes perguntou: “Quem as pessoas dizem que eu sou?”.
28 Mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨnkiyɨm, nhɨrɨm kɨriirɨn hɨnɨɨna dapikɨm, kɨra Jonɨn baptaisiyɨn siya. Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna dapikɨm Ilaija mɨ nhɨrɨm sɨma hɨnɨɨna boɨni, kɨra profet inkamkɨn.
28 Eles responderam: “Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias ou um dos profetas”.
29 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨi mɨ wɨm kɨma kariirɨn panɨɨna naɨngwowi? Mɨ Pita siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, ni kɨra Kraiskɨn, inkamɨn inkam whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwiyn mɨ siya.
29 “E vocês?”, perguntou ele. “Quem vocês dizem que eu sou?” Pedro respondeu: “O senhor é o Cristo!”.
30 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnɨkɨdukikɨnki, kɨma tɨ dimɨnɨn inkam nwɨrɨn kɨpi swokɨ boɨnmauusran. Ɨriig.
30 Mas Jesus os advertiu de que não falassem a ninguém a seu respeito.
31 Mɨ Jisɨs siya hanɨɨngɨn boɨnmɨmauubwakainam kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨn. Mɨ siya boɨn, nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn inkamɨn karaɨrgɨn. Mɨ kara wɨ hɨk kɨmbɨpɨsu kasa hai rani. Mɨ inkam adiyaowaeyɨn siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm mɨ inkamɨn naemɨn krɨmiirsi nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn Adi Komii siir pris mɨ kamɨm Adi Komii siir siyɨu komii ɨiir nɨnoknɨnkɨn ɨkɨm. Mɨ sɨma wɨ digɨumii kariir haimriyɨugigi. Mɨ kariirɨn wɨ sɨma nɨsomaoki. Mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn. Kara ɨni kɨmiir inkam komii yaunɨ oniyɨn mɨ ɨni inkam kɨɨnar swokɨ owɨn. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
31 Então Jesus começou a lhes ensinar que era necessário que o Filho do Homem sofresse muitas coisas e fosse rejeitado pelos líderes do povo, pelos principais sacerdotes e pelos mestres da lei. Seria morto, mas três dias depois ressuscitaria.
32 Yaiyɨm Jisɨs siya boɨnɨm, siya bɨri nɨmprɨo boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Siya ɨni idowɨiyar boɨnmauu wakaekiyɨn, siya bɨri nɨmprɨo boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Pita siya siir yɨkɨunanam mɨ siya ɨni siir yani ɨkɨuɨn.
32 Enquanto falava abertamente sobre isso com os discípulos, Pedro o chamou de lado e o repreendeu por dizer tais coisas.
33 Mɨ Jisɨs siya ha haiyɨug kaokiyɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir mɨ siya Pita siir ywo ɨo. Mɨ ɨna boɨnkiyɨn, Setan kɨra kariir digɨuwa damki! Kɨra Adi Komii siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngaka. Kɨra inkami kwoɨnɨn siirarar nɨnoknɨnkɨnkɨn.
33 Jesus se virou, olhou para seus discípulos e repreendeu Pedro. “Afaste-se de mim, Satanás!”, disse ele. “Você considera as coisas apenas do ponto de vista humano, e não da perspectiva de Deus.”
34 Mɨ Jisɨs siya iikam whɨekakɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma siirɨm nɨtɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm warar yɨnkɨn ɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, inkam nwɨrɨn kanakar nɨti mɨ siya siir digworaekwowɨm sɨmiiram kɨpi naɨngwokwonanae tɨ aɨngwo owou. Mɨ siya siir pɨu aiirsi kɨpi naɨngwoyɨmiyok mɨ siir pɨu hɨk kɨmpɨpɨsukak dwo. Mɨ siya tɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn kara haiyɨn siir hɨriinan hɨk aiir haii mɨ siya kariir mhoɨiya wɨ haɨni wɨt.
34 Depois, chamou a multidão e os discípulos e disse: “Se alguém quer ser meu seguidor, negue a si mesmo, tome sua cruz e siga-me.
35 Mɨ inkamɨn siir pɨu aiirsiya naɨngwoyɨmiyoknanaeiyɨn mɨ tɨkɨ inkam hɨriinanɨn siya wɨ omwai waiya rani, siya wa kɨgugu ɨuguskii. Mɨ inkamɨn siyama naɨngwona karam nwowiyɨn mɨ naonam mɨnsi nɨdid karamae nwowiyɨn yɨo wɨ hɨriiyar nokwoyokiyokɨii.
35 Se tentar se apegar à sua vida, a perderá. Mas, se abrir mão de sua vida por minha causa e por causa das boas-novas, a salvará.
36 Mɨ inkamɨn tɨ nuɨn siir digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir haii mɨ siya ha nao nami mɨ tɨ digworaekwo whɨekakɨm siirɨn wɨ sɨmar whɨn dirɨraerar naowidi, aniya?
36 Que vantagem há em ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida?
37 Tɨ inkamɨn digworaekwo hoɨmgakakɨn mɨ siirɨn wɨ sɨma swokɨ saɨniniyoknanaowidi omwai waiyamɨn? Nɨɨngaka.
37 E o que daria o homem em troca de sua vida?
38 Tɨ iikamɨm tɨkɨ nwowɨm sɨma siyɨu mɨiyɨk tɨr tani, sɨmiir ɨga hɨnda tɨnda nokwowikɨm mɨ sɨma Adi Komii siir yaiya digɨumii haigɨngigi. Mɨ inkam nwɨrɨn krɨmaka nwowi mɨ siya yaewan kɨndiyɨu wani mɨ siya kariir yai aiirɨn warar mɨ kɨndiyɨu wani. Karaɨrgɨn tɨ inkamɨn nɨnomor kouanɨn bɨiya kɨmiir tɨr nikaunɨ onakiyɨn. Mɨ mhoɨiya kara swokɨ ɨti nua tɨriir mɨ kara wɨ yamdiyar swokaunɨ kɨndiyɨu wani tɨ inkam ɨiirɨn. Mɨ ɨiya kara swokɨ ɨti mɨ wɨ kariir Adi Komiiyɨn siir dimɨn kɨrɨe komiiyɨn paenan nɨuwiyaiyɨn, wɨ saɨkar nɨnkɨn ɨti. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn kɨntɨd kɨntɨdnanɨm nɨnomor kou hɨranɨm wɨ saɨkar nɨnkɨn owi. Ɨriig.
38 Se alguém se envergonhar de mim e de minha mensagem nesta época de adultério e pecado, o Filho do Homem se envergonhará dele quando vier na glória de seu Pai com os santos anjos”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.