Marcos 8

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ ta ɨiya iikam isid komiiyɨn ɨna swokɨnɨ oniyɨm mɨ sɨma nae karamaekɨm. Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki,
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 kara tɨ iikamɨm sɨmiirsi naɨngwoyɨmiyoki ɨiyɨm kwoɨm sɨma kanaka nwokaigiyɨm. Mɨ sɨma nae karamae asi nwokɨm.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 Mɨ sɨma mhɨirɨɨma nwowi mɨ kara sɨmiirɨn ha nɨkropki sɨmiir oma hɨriirɨn mɨ nhɨrɨm kingiinankɨ nɨtkɨ waeyao, yɨm wɨ siyɨu hɨr pɨ napakaigai yamisi.
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm siir yai aka, ta maeyauwa inkam karamaeka mɨ krɨma naeyɨm pɨ papiyankɨn mɨ ɨnkɨguna haii, tɨ iikamɨm sɨmiir hauu aeyamɨn?
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Jisɨs siya sɨmiir srɨigi, kɨma bretɨm pariiga nwokaii? Mɨ yɨm ɨna boɨnkiyɨm, krɨma bretɨm ɨriiyar nhɨsa nwokaii.
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Mɨ siya iikamɨm sɨmiir boɨnki, nu ɨiir grɨnkɨn ɨdwokiyɨm. Mɨ siya tɨ bret ɨriiyar nhɨswo sɨmiir haiiyɨn mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨm boɨn wadɨeki mɨ ɨna yɨinɨbɨmbɨrprɨigɨnkiyɨm. Mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiir hauugi mɨ yɨm sɨma ɨna yapnɨnkwokwo hauuwamɨm iikam ɨmiir.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Mɨ sɨmiir antɨou sɨsɨmɨm ha mɨ haiyɨm mɨ Jisɨs siya Adi Komii siirɨmɨn sɨmiirɨm wara mɨ boɨn wadɨeki. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, sɨma antɨousɨsɨmɨm sɨmiirɨn warar mɨ hɨdnɨnkwokwo hauunamɨm.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Mɨ sɨma ha nae dɨgiyɨm mɨ sɨmiir mhɨiyɨm ɨna yaekɨnɨugiyɨm. Mɨ tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru haigɨnaowidɨm, nɨbɨm sɨmiir swokɨ haigiyɨm ɨriiyar ɨs.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 Tɨ iikamɨm sɨma ɨrɨparɨn 4,000 kɨm kasaka rani. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yɨkropki mɨ sɨma ɨna yamɨm.
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 Mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkɨn siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmaka kwɨrii namɨn i aiirɨn. Mɨ sɨma nu Dalmanuta hɨran maeyau aiirɨm yam. Ɨriig.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Mɨ Farisi kamɨm sɨma yai Jisɨs saɨkar yɨnkɨnwaomwarkɨi boɨn. Mɨ sɨma siirɨm boɨnki, kɨra nɨnomoran dimɨn komii komii nhɨrɨm krɨmiir wɨisiimauu mɨ krɨma nwokɨ ɨnoknɨnkɨni kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn. Mɨ sɨma siiram kɨnankɨugɨm.
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Mɨ Jisɨs siya ha niyɨenɨskiigiyɨn mɨ siir pɨua ɨni hɨkak warar ywokiya. Mɨ siya ɨna boɨnɨn sɨmiirɨn, tɨ iikamɨm ta ɨi aiir nwowɨm, kɨma tɨ dimɨn komii komiiyɨm sɨmiir kɨgam dimusi kauwok boɨnanaekɨm, ha? Kara kɨmiirɨn tɨsa boɨnkiyɨn, kara wɨ yaeya dimɨn komii komii nhɨrɨm sɨmiir swokɨ dirɨraerarki rani, tɨ iikamɨm ta ɨi aiir nwowɨm sɨmiiramɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Mɨ siya sɨmiir haiburgikɨn, ɨni i aiir swokani apni kwɨrii namɨn whɨi yarmiiya hɨriir swokɨ iyɨkɨdnaidamɨm mɨnkɨn. Ɨriig.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma pɨ naɨngwo owouugikɨm. Mɨ sɨma bretɨm wara bɨri nɨnkɨn hainanikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma bretɨn hara nwokai twonau hɨrɨn.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨniyɨokɨn, kɨma sɨbgu mɨntɨrao! Farisi kamɨm sɨmiir dimɨnɨn bret niyopiiniyɨn yisɨn wɨ siir kɨpi kɨgna dirɨraerar. Mɨ Herot siirɨn ɨriipɨ hɨriinan. Mɨ kɨma tɨ sɨmiir hɨriinan siyɨuɨn siir kɨpi nap!
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Mɨ sɨma sɨma whrɨe boɨnam, krɨma bret karamaekɨm mɨ siya ta yai hɨnɨɨna krɨmiir asi boɨnkikɨn.
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Jisɨs siya ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn siyɨu biyɨeyɨn inkam nhɨrɨm sɨma tɨriyɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma hɨnɨɨn yai dimusi whrɨe boɨni, krɨma bret karamaekɨm? Mɨ kɨma tari bɨri naɨngwowoknakɨm? Mɨ tari kɨmiir kwoɨnɨm ɨni hu habni kwoɨnan ywowɨm, aniya?
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 Kɨma nhwokakaɨrgɨm mɨ kɨmiir nhwoɨm tɨ digworaekwo ɨmiir kɨg rani, aniya? Kɨma wɨɨngakaɨrgɨm kɨmiir wɨɨnɨm wakae rani, aniya? Mɨ tari kɨmiir kwoɨnɨm ɨni yaɨngwo owouu ɨuguskiyɨm, aniya?
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 Mɨ ɨiya kara nɨinɨbɨmbɨr prɨigɨnɨm bret ɨriiyarɨm 5,000 iikamɨm sɨmiirɨm mɨ kɨma nɨbɨm pariiga haigii tɨ bret haɨmii haɨmiiyɨm kɨma naepɨpɨru haigɨnɨm? Mɨ sɨma boɨn, nɨm krɨma nɨbɨm ɨuur ɨsa yae haigi.
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 Mɨ ɨiya kara nɨinɨbɨmbɨr prɨigɨnɨm bret ɨriiyar nhɨswo 4,000 iikamɨm sɨmiirɨm, kɨma nɨbɨm pariiga yɨu haigi tɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm kɨma naepɨpɨru haigɨnɨm? Mɨ yɨm ɨna boɨnɨm, krɨma nɨbɨm ɨriiyar ɨsa yae pɨpɨru haigi.
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨn mɨ kɨma tari kariir kɨrɨe aiir bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm, aniya? Ɨriig.
21 Então Jesus perguntou:
22 Mɨ sɨma om whɨrɨn Betsaida hɨriir yɨmbiyam. Mɨ hɨran inkam nhɨrɨm sɨma inkam nhwokwɨsae nwɨrɨn Jisɨs siiram yɨnkikwona apnam. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨm boɨnki, kɨriir ɨɨna tɨ inkam nhwo kwɨsaeyɨn siir donkwoki.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Mɨ Jisɨs siya siirɨn om mwɨsa hɨriir yɨnkikwona apnam. Mɨ siirɨn hanɨɨngɨn yasaigɨnɨugi Jisɨs siya. Mɨ siya siir ɨɨna siir yaka onkwoki mɨ siya ɨna srɨigiyɨn siirɨn, kɨra digworaekwowɨm ɨna kɨgomokiyɨm iyɨe? Nɨɨngaka. Aniya?
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Mɨ tɨkɨ inkamɨn siir nhwonaɨn ɨna kɨgomokiyɨn. Mɨ siya boɨn, kara inkam nhɨrɨm sɨmiirɨn ɨna kɨgɨm. Mɨ siya boɨn, kara sɨmiirɨn paenan kɨgi mɨ sɨma ɨna naprɨrɨrɨm.
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Mɨ Jisɨs siya ɨɨna ɨna swokɨnɨ onkwoniyɨn tɨ inkamɨn siir nhwo ɨiir. Mɨ taka ɨiya tɨ inkamɨn ɨni hanɨɨngɨ sɨbgu anaokɨgomokiyɨn. Mɨ siir nhwonaɨn ɨni bɨimiyakɨnkiyɨn. Mɨ digworaekwo hoɨmgakɨm siya kɨgiyɨm waugɨ bɨri kimɨrkaigikɨm. Nɨɨngaka. Ɨni idowɨiyar ywokiyɨm.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Mɨ Jisɨs siya ɨna yɨkropkiyɨn siir omaka hɨriir. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨra pɨ om hɨr kɨpi swokɨnɨ aprɨrɨr ɨu. Pɨ kɨra namkɨn mɨpi kɨriir omaka dapiiyam ɨuguski. Ɨriig.
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmaka nhɨɨnam, tɨ omisɨsɨmɨm tɨ om komii sowiir kingiin nwowɨm, Sisaria Filipai sɨmiirɨm yam. Mɨ Jisɨs siya siyɨu hɨrar yap srɨi yam kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir, iikamɨm sɨma kariirɨn panɨɨna naɨngwokɨm, ha?
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨnkiyɨm, nhɨrɨm kɨriirɨn hɨnɨɨna dapikɨm, kɨra Jonɨn baptaisiyɨn siya. Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna dapikɨm Ilaija mɨ nhɨrɨm sɨma hɨnɨɨna boɨni, kɨra profet inkamkɨn.
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨi mɨ wɨm kɨma kariirɨn panɨɨna naɨngwowi? Mɨ Pita siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, ni kɨra Kraiskɨn, inkamɨn inkam whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwiyn mɨ siya.
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnɨkɨdukikɨnki, kɨma tɨ dimɨnɨn inkam nwɨrɨn kɨpi swokɨ boɨnmauusran. Ɨriig.
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Mɨ Jisɨs siya hanɨɨngɨn boɨnmɨmauubwakainam kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨn. Mɨ siya boɨn, nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn inkamɨn karaɨrgɨn. Mɨ kara wɨ hɨk kɨmbɨpɨsu kasa hai rani. Mɨ inkam adiyaowaeyɨn siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm mɨ inkamɨn naemɨn krɨmiirsi nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn Adi Komii siir pris mɨ kamɨm Adi Komii siir siyɨu komii ɨiir nɨnoknɨnkɨn ɨkɨm. Mɨ sɨma wɨ digɨumii kariir haimriyɨugigi. Mɨ kariirɨn wɨ sɨma nɨsomaoki. Mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn. Kara ɨni kɨmiir inkam komii yaunɨ oniyɨn mɨ ɨni inkam kɨɨnar swokɨ owɨn. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Yaiyɨm Jisɨs siya boɨnɨm, siya bɨri nɨmprɨo boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Siya ɨni idowɨiyar boɨnmauu wakaekiyɨn, siya bɨri nɨmprɨo boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Pita siya siir yɨkɨunanam mɨ siya ɨni siir yani ɨkɨuɨn.
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Mɨ Jisɨs siya ha haiyɨug kaokiyɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir mɨ siya Pita siir ywo ɨo. Mɨ ɨna boɨnkiyɨn, Setan kɨra kariir digɨuwa damki! Kɨra Adi Komii siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngaka. Kɨra inkami kwoɨnɨn siirarar nɨnoknɨnkɨnkɨn.
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Mɨ Jisɨs siya iikam whɨekakɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma siirɨm nɨtɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm warar yɨnkɨn ɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, inkam nwɨrɨn kanakar nɨti mɨ siya siir digworaekwowɨm sɨmiiram kɨpi naɨngwokwonanae tɨ aɨngwo owou. Mɨ siya siir pɨu aiirsi kɨpi naɨngwoyɨmiyok mɨ siir pɨu hɨk kɨmpɨpɨsukak dwo. Mɨ siya tɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn kara haiyɨn siir hɨriinan hɨk aiir haii mɨ siya kariir mhoɨiya wɨ haɨni wɨt.
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Mɨ inkamɨn siir pɨu aiirsiya naɨngwoyɨmiyoknanaeiyɨn mɨ tɨkɨ inkam hɨriinanɨn siya wɨ omwai waiya rani, siya wa kɨgugu ɨuguskii. Mɨ inkamɨn siyama naɨngwona karam nwowiyɨn mɨ naonam mɨnsi nɨdid karamae nwowiyɨn yɨo wɨ hɨriiyar nokwoyokiyokɨii.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 Mɨ inkamɨn tɨ nuɨn siir digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir haii mɨ siya ha nao nami mɨ tɨ digworaekwo whɨekakɨm siirɨn wɨ sɨmar whɨn dirɨraerar naowidi, aniya?
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 Tɨ inkamɨn digworaekwo hoɨmgakakɨn mɨ siirɨn wɨ sɨma swokɨ saɨniniyoknanaowidi omwai waiyamɨn? Nɨɨngaka.
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Tɨ iikamɨm tɨkɨ nwowɨm sɨma siyɨu mɨiyɨk tɨr tani, sɨmiir ɨga hɨnda tɨnda nokwowikɨm mɨ sɨma Adi Komii siir yaiya digɨumii haigɨngigi. Mɨ inkam nwɨrɨn krɨmaka nwowi mɨ siya yaewan kɨndiyɨu wani mɨ siya kariir yai aiirɨn warar mɨ kɨndiyɨu wani. Karaɨrgɨn tɨ inkamɨn nɨnomor kouanɨn bɨiya kɨmiir tɨr nikaunɨ onakiyɨn. Mɨ mhoɨiya kara swokɨ ɨti nua tɨriir mɨ kara wɨ yamdiyar swokaunɨ kɨndiyɨu wani tɨ inkam ɨiirɨn. Mɨ ɨiya kara swokɨ ɨti mɨ wɨ kariir Adi Komiiyɨn siir dimɨn kɨrɨe komiiyɨn paenan nɨuwiyaiyɨn, wɨ saɨkar nɨnkɨn ɨti. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn kɨntɨd kɨntɨdnanɨm nɨnomor kou hɨranɨm wɨ saɨkar nɨnkɨn owi. Ɨriig.
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.