Marcos 5
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARA
1 Sɨma whɨi yarmiiya hɨriir yɨmbiyam Garasa sɨmiir nu ɨiir.
1 Entrementes, chegaram à outra margem do mar, à terra dos gerasenos.
2 Mɨ ɨiya Jisɨs siya i aiir haiburgigɨn mɨ inkam nwɨrɨn uridyɨu biyɨekakɨn siya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna yamɨn siirɨm mɨ tɨkɨ inkamɨn uridyɨu biyɨekakɨn siya maeyauwa inkam hangikaiiya saiir hɨr nwowikɨn. Siya saiir hɨrankɨ nɨtkɨn.
2 Ao desembarcar, logo veio dos sepulcros, ao seu encontro, um homem possesso de espírito imundo,
3 Siya inkam haɨngikaiiya maeyauwa saiir whwonkaiigɨn. Inkam nwɨrkɨn siir nonkworɨnu dɨg nwo rani. Mɨ wɨeyɨn sopni siir mɨ udkikɨni wɨ ɨriipɨ hɨriinan, wɨ dɨg mɨ o rani. Nɨɨngaka.
3 o qual vivia nos sepulcros, e nem mesmo com cadeias alguém podia prendê-lo;
4 Ɨi kasa rani, sɨma siir ɨga ɨɨn ɨmiir udɨm wɨeyɨn sopni mɨ tɨdop mɨni ha mɨ kurɨmdɨnu. Mɨ tɨ dimɨn whɨso siir kogo, pɨ sowiirar mɨ ankabɨmbɨɨrnami. Siir kɨrɨeya prasae rani. Inkamkɨ siir nonkworɨnu mɨ siir udrɨnu dɨg nwo rani. Nɨɨngaka.
4 porque, tendo sido muitas vezes preso com grilhões e cadeias, as cadeias foram quebradas por ele, e os grilhões, despedaçados. E ninguém podia subjugá-lo.
5 Ɨinokɨinokɨn siya nɨi nabɨe pɨ inkam haɨngikaiiya maeyauwa mɨ mhɨu, pɨ hɨrar nwowi. Ɨkɨ siya kauwaryɨmyoknamiyɨm mɨ siiya pa hai pɨ siir pɨu aiirar nɨkrɨmkrɨpi. Mɨ siir pɨua nhɨe aunawaigɨ nwowi.
5 Andava sempre, de noite e de dia, clamando por entre os sepulcros e pelos montes, ferindo-se com pedras.
6 Siya kɨgi Jisɨs siya aru hɨrar nwowɨn mɨ siya ɨna iwɨtnaniyɨn. Mɨ siya ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga kingiina inɨ akai hɨuniyɨn.
6 Quando, de longe, viu Jesus, correu e o adorou,
7 Siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn, Jisɨs! Kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kɨra kariirɨn dimu tɨram mɨni? Kara kɨriir nɨkopwaisɨsɨrki Adi Komii siir inɨg ɨiir, kɨra wɨ kariir kɨpi dirɨraerar bumbugi.
7 exclamando com alta voz: Que tenho eu contigo, Jesus, Filho do Deus Altíssimo? Conjuro-te por Deus que não me atormentes!
8 Mɨ Jisɨs siya tɨ yɨu biyɨeyɨn siir pɨu nii okwokaiyɨn siir boɨnki, yɨu biyɨe, kɨra tɨ ɨuguski siir pɨu hɨrii kɨpi nwo.
8 Porque Jesus lhe dissera: Espírito imundo, sai desse homem!
9 Mɨ Jisɨs siya srɨi, kɨriir inɨgɨn yɨpɨkɨn? Mɨ siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, krɨma hoɨmgakɨm. Mɨ kariir inɨgɨn siirɨn hɨnɨɨn asi dapkɨn, hoɨmgakɨm.
9 E perguntou-lhe: Qual é o teu nome? Respondeu ele: Legião é o meu nome, porque somos muitos.
10 Mɨ siya Jisɨs siiram kauwok boɨnanaeki, kɨra krɨmiir kɨpi nɨkropki ta nu maeyau aiir haiburgigɨm.
10 E rogou-lhe encarecidamente que os não mandasse para fora do país.
11 Hu isid komiiyɨn mhɨusɨmɨn kingiin nwowɨn ɨni siir mhaeiyɨm.
11 Ora, pastava ali pelo monte uma grande manada de porcos.
12 Mɨ yɨu biyɨe sɨma Jisɨs siirɨm kauwok boɨnanae, kɨra krɨmiirɨn tɨ huɨm sɨmiiram dɨkropki. Mɨ krɨma pɨ sɨmiir nii whwonkainami.
12 E os espíritos imundos rogaram a Jesus, dizendo: Manda-nos para os porcos, para que entremos neles.
13 Mɨ Jisɨs siya ɨni wadɨeya ywokiyɨn sɨmiirɨn. Mɨ tɨ yɨu biyɨeyɨm tɨ inkam ɨiir haiburgikɨn, ɨni hu sɨmiir pɨu ii whwonkainamɨm. Mɨ tɨ hu isid komiiyɨn sɨma mhɨu ɨiir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna iwɨt inɨwamwɨrkɨinaniyamɨm siiyɨenan ɨiir. Mɨ sɨma ɨg hɨnɨɨn bɨri niwɨt namkɨm, nhwo bɨdi kwɨsnamɨm. Mɨ sɨma ɨna iwɨt natatamɨm opa hɨriir. Tɨ hu whɨekakɨm hɨriigɨm, 2,000 kasaka rani, hoɨmgakɨm. Mɨ sɨma ɨni op aiir kwiyae aokaonamɨm.
13 Jesus o permitiu. Então, saindo os espíritos imundos, entraram nos porcos; e a manada, que era cerca de dois mil, precipitou-se despenhadeiro abaixo, para dentro do mar, onde se afogaram.
14 Mɨ hu ɨmiir kɨgrɨraowiyɨm kamɨm sɨma ɨna yɨdamkiyɨm. Mɨ sɨma ha niwɨt amɨm mɨ ɨna boɨnmɨmauuamɨm om komii hɨran iikam ɨmiir mɨ omisɨsɨsmɨm tɨ om komii siir yaba nwowɨm sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiirɨn warar mɨ iwɨt boɨnmɨmauuam. Mɨ iikam whɨekakɨm ta maeyauwa hu ɨma nwowa saiir inɨ kɨgnaki mɨ dimɨnɨn Jisɨs siya tɨrɨn ta maeyau aiir.
14 Os porqueiros fugiram e o anunciaram na cidade e pelos campos. Então, saiu o povo para ver o que sucedera.
15 Mɨ sɨma Jisɨs siir hɨriir yɨmbiyam mɨ sɨma tɨ inkam ɨiir inɨ kɨgɨu bɨiya yɨu biyɨe isid komiiyɨn siya nwowɨn. Bɨiya tɨ inkamɨn yɨuɨskak bɨri nwokɨn mɨ tariinanɨn siya yɨuɨs bɨdi kaiyɨn. Mɨ siir kwoɨnɨn ɨni hanɨɨngɨ yaɨngwo omokiyɨn. Mɨ siya hɨrar nɨdwowi mɨ iikamɨm sɨma siir kaowɨm mɨ sɨma ɨna yɨdidɨm siirsiyɨn.
15 Indo ter com Jesus, viram o endemoninhado, o que tivera a legião, assentado, vestido, em perfeito juízo; e temeram.
16 Mɨ iikam whɨekakɨm tɨ dimɨnɨn siir kɨgɨm mɨ sɨma ɨna yapboɨnmamauuamɨm tɨ dimɨnɨn tɨ inkamɨn Jisɨs siya haiswonɨskigiyɨn yɨu biyɨe bɨiya tɨ inkam ɨiir nwowɨn. Mɨ sɨma hu ɨmiir warar mɨ ɨkɨn boɨnmɨmauu.
16 Os que haviam presenciado os fatos contaram-lhes o que acontecera ao endemoninhado e acerca dos porcos.
17 Mɨ iikamɨm sɨma Jisɨs siir boɨnki, kɨra tɨ krɨmiir nuɨn siir kɨpi nwo. Kɨra maeyau kwɨra damki!
17 E entraram a rogar-lhe que se retirasse da terra deles.
18 Ɨiya Jisɨs siya i aiir kwɨriiyɨn mɨ inkamɨn bɨiya yɨu biyɨekɨ nwokaiyɨuɨn siya srɨi Jisɨs siir, Jisɨs, kara kɨnaka namam naɨngwowi?
18 Ao entrar Jesus no barco, suplicava-lhe o que fora endemoninhado que o deixasse estar com ele.
19 Mɨ Jisɨs siya wadɨe bɨri nwokɨn siirɨn. Nɨɨngaka. Siya tɨ inkamɨn siir boɨnki, kɨra kɨriir omaka dam, kɨriir yopii yokman ɨmiiram. Mɨ kɨra sɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuɨu digworaekwo hoɨmgakɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siya tɨrkiyɨm. Mɨ siya kɨriirsi naɨngwobumbugɨn.
19 Jesus, porém, não lho permitiu, mas ordenou-lhe: Vai para tua casa, para os teus. Anuncia-lhes tudo o que o Senhor te fez e como teve compaixão de ti.
20 Mɨ tɨ inkamɨn siya tɨ om ɨiir haiburgikɨn mɨ siya ɨna yamɨn. Mɨ siya nu Dikapolis hɨriir yɨmbiyam. Mɨ siya hɨran iikamɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuɨu dimɨnɨn Jisɨs siya tɨrkiyɨn siir. Mɨ iikamɨm sɨma hɨriinan wakaekiyɨm ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm. Ɨriig.
20 Então, ele foi e começou a proclamar em Decápolis tudo o que Jesus lhe fizera; e todos se admiravam.
21 Mɨ Jisɨs siya ha swokɨ iyɨkɨdamɨn whɨi saiir mɨrmiiya hɨriir mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma ɨni saɨkar yamwomɨmɨrniyɨm whɨigbid hɨr.
21 Tendo Jesus voltado no barco, para o outro lado, afluiu para ele grande multidão; e ele estava junto do mar.
22 Inkam komii nwɨrɨn Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiir kɨgrɨraowiyɨn mɨ siya ɨna yɨtɨn. Siir inɨgɨn Jairaskɨn. Mɨ siya Jisɨs siir kɨgɨn mɨ ɨna yamɨn mɨ ɨni ogmwo Jisɨs siir ɨgmiiga kingiinar inɨ hɨuniyɨn.
22 Eis que se chegou a ele um dos principais da sinagoga, chamado Jairo, e, vendo-o, prostrou-se a seus pés
23 Mɨ siya tɨ inkamɨn Jisɨs siirɨm srɨinanae. Kariir yɨnisɨm yɨnugiyɨna ɨni nao kingiinar nwowa. Kɨriir ɨɨna saiir winɨ hainiini saeya pɨ naonamisi mɨ saeya wadɨe nwokɨ owɨm.
23 e insistentemente lhe suplicou: Minha filhinha está à morte; vem, impõe as mãos sobre ela, para que seja salva, e viverá.
24 Mɨ Jisɨs siya Jairas saɨka asi namkɨn. Mɨ iikam isid komiiyɨn ɨni siir mhoɨiyar woknamɨm. Mɨ nhɨrɨm ɨni siir prɨska prɨska mɨiya yapamɨm. Mɨ Jisɨs siir wara bɨri kɨgwɨnkɨn, ɨni sɨmiirara kɨgwɨn ɨskiyɨn.
24 Jesus foi com ele. Grande multidão o seguia, comprimindo-o.
25 Mɨ wig ɨra hɨr nwowa saeya nhɨekɨ mɨ napɨdwodwomaimiiya, saiir bɨewiyɨm ɨuurwhɨs nhɨekɨ saeya napɨdwodwomaimiiya.
25 Aconteceu que certa mulher, que, havia doze anos, vinha sofrendo de uma hemorragia
26 Naeyɨugak inkamɨm kasaka rani, saiiram nankabgugunanaeyɨm. Mɨ ta wiga saiir umɨrɨm whɨsariiyar nɨuguguskɨm sɨmiirɨn. Mɨ saiir ma wadɨe bɨ swokɨ okika. Nɨɨngaka. Ma saiira ɨni komiiya yasae owɨuguskiya.
26 e muito padecera à mão de vários médicos, tendo despendido tudo quanto possuía, sem, contudo, nada aproveitar, antes, pelo contrário, indo a pior,
27 Ta wiga saeya Jisɨs siir yai aiir wakaewɨna mɨ saeya ha nɨtka siiramɨn. Mɨ saeya tɨ iikam isid komiiyɨn sɨmaka nɨtka. Mɨ saeya Jisɨs siir mhoɨiya yɨt mɨ saiir ɨɨna siir yɨuɨs aiir yaka onkwoki.
27 tendo ouvido a fama de Jesus, vindo por trás dele, por entre a multidão, tocou-lhe a veste.
28 Mɨ saeya saiir kwoɨn arar yaɨngwokwokai mɨ kariir ɨɨna pɨ siir yɨuɨs aiirara maka onkwokii mɨ kara pɨ wadɨeyar nwoki.
28 Porque, dizia: Se eu apenas lhe tocar as vestes, ficarei curada.
29 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkika saiir nhɨeya ɨna yɨnkisaenakiya mɨ saiir pɨua ɨni saeyar kɨnankɨugiya nɨsmikɨnkiya.
29 E logo se lhe estancou a hemorragia, e sentiu no corpo estar curada do seu flagelo.
30 Mɨ Jisɨs siya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨn siir kɨrɨe nhɨrɨm namkiyɨm. Mɨ siya iikamɨm sɨmiir bopwoniya haimisiyao okwokaokiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn, yɨpɨkɨn kariir yɨuɨs aiir nonkwokiyɨn?
30 Jesus, reconhecendo imediatamente que dele saíra poder, virando-se no meio da multidão, perguntou: Quem me tocou nas vestes?
31 Mɨ Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨma boɨnki siir, kɨra kɨgi! Iikam isid komiiyɨn wasi kɨriirar nokwoyokaiyɨm mɨ krɨma wɨ panɨɨna nɨnoknɨnkɨni? Kɨra hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨn, yɨpɨkɨn kariir nonkwokiyɨn?
31 Responderam-lhe seus discípulos: Vês que a multidão te aperta e dizes: Quem me tocou?
32 Mɨ Jisɨs siya ɨna kaoyokiyokɨiyɨn tɨ inkamɨn siir nonkwokiyɨn siir kɨgsɨbgiyam.
32 Ele, porém, olhava ao redor para ver quem fizera isto.
33 Mɨ ta wiga saeya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiya dimɨnɨn saiir tɨrkiyɨn mɨ saeya ɨni nɨdidkakar ywokiya, saiir kɨuɨm kɨrɨe bɨri nwokɨm. Mɨ saeya ha nɨta ogmwo ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga kingiina inɨ akai kaiyɨrou hɨuniya. Mɨ saeya ɨna boɨnmauugiya digworaekwo hoɨmgakɨm siir.
33 Então, a mulher, atemorizada e tremendo, cônscia do que nela se operara, veio, prostrou-se diante dele e declarou-lhe toda a verdade.
34 Mɨ Jisɨs siya ta wig aiir boɨnki, yɨnisɨm! Kɨriir naɨngwo tɨbmiiya kariir kɨrɨe aiiram naɨngwo tɨbmiiya, kɨriirɨn wadɨe saeya nwowaigɨnɨugika. Mɨ kɨra ha dam! Kɨriir kwoɨnɨn sɨbgu dwowɨpɨsunam mɨ kɨriir ma dɨg nwokɨ oki.
34 E ele lhe disse: Filha, a tua fé te salvou; vai-te em paz e fica livre do teu mal.
35 Mɨ Jisɨs siir yaiya ha nikɨ boɨnɨn mɨ kam nhɨrɨm Jairas siir omaka hɨrankɨ nɨtkɨm mɨ sɨma yaboɨni siir, kɨriir yɨnisɨma bɨdi yaonama. Kɨra kɨigi wara inkamɨn nowamwarkaiyɨuwiyɨn saɨka hɨrii kɨpi nɨnkinanae.
35 Falava ele ainda, quando chegaram alguns da casa do chefe da sinagoga, a quem disseram: Tua filha já morreu; por que ainda incomodas o Mestre?
36 Mɨ siya ta yaiya sɨma boɨna saiirɨn ɨni hindara wakaemumuɨn. Mɨ siya Jairas siir boɨnki, kɨra kɨpi nɨdid! Kɨra kariirɨmɨn hindarar daɨngwo tɨbmii ɨski.
36 Mas Jesus, sem acudir a tais palavras, disse ao chefe da sinagoga: Não temas, crê somente.
37 Mɨ Jisɨs siya iikamɨm sɨmiir yɨkɨdugig, sɨma pɨ saɨka kɨpi nam. Pita, Jems mɨ siir nomiiyau ɨeya Jon, Jisɨs saɨka sɨmasɨmar yɨnkɨn am.
37 Contudo, não permitiu que alguém o acompanhasse, senão Pedro e os irmãos Tiago e João.
38 Mɨ sɨma Jairas siir omaka saiir nɨmbiyamɨm mɨ Jisɨs siya kɨgɨu, sɨma pɨ nankanɨnouwi, sɨma hɨnɨɨn bɨri nougɨm, wamkɨ kimaii, nhwokou nhwokouɨm ɨni warar youwonikiyɨm.
38 Chegando à casa do chefe da sinagoga, viu Jesus o alvoroço, os que choravam e os que pranteavam muito.
39 Mɨ Jisɨs siya ha napnɨnopkainamɨn omaka apɨnaua hɨriir mɨ siya sɨmiir inɨ boɨnɨu, kɨma dimusi nankanɨnouwi ta yɨnisɨm aiirsiyɨn? Ta yɨnisɨma saeya bɨri naonamka. Nɨɨngaka. Saeya nhwo whɨni.
39 Ao entrar, lhes disse: Por que estais em alvoroço e chorais? A criança não está morta, mas dorme.
40 Mɨ sɨma yaibu siir yɨewaiyɨugi, Jisɨs siya iikam hoɨmgakɨm omakanau hɨr nwowɨm siya sɨmiir yɨkrop apniki. Mɨ Jisɨs siya mɨ saiir yopii ado sowawai mɨ kam nwoɨmɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, hɨriirɨn sɨmasɨmar youapnɨnopkainam maeyauwa yɨnisɨm aeya nwo aiirɨn.
40 E riam-se dele. Tendo ele, porém, mandado sair a todos, tomou o pai e a mãe da criança e os que vieram com ele e entrou onde ela estava.
41 Mɨ Jisɨs siya saiir ɨɨna aiir yonkwoki mɨ ɨna boɨnkiyɨn saiirɨn, Talita kumi! Krɨma ta yaiya saiirɨn hɨnɨɨna boɨnkɨm, yɨnisɨm yɨnugiyɨn. Kara kɨriir boɨnki, kɨra dɨnsiingi!
41 Tomando-a pela mão, disse: Talitá cumi!, que quer dizer: Menina, eu te mando, levanta-te!
42 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkika ta yɨnisɨm yɨnugiyɨna ha nɨnsiin ɨdwokiya ɨna yaprɨrɨrama. Saiir bɨewiyɨm ɨuurwhɨsko. Mɨ sɨma tɨ dimɨnɨn siir kɨgɨm mɨ sɨma ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm.
42 Imediatamente, a menina se levantou e pôs-se a andar; pois tinha doze anos. Então, ficaram todos sobremaneira admirados.
43 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnɨkɨdugiyɨn kɨma inkam nwɨr kɨpi boɨnmauu tɨ dimɨnɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, ta yɨnisɨm yɨnugiyɨna nae saiir tɨ hauu ae. Ɨriig.
43 Mas Jesus ordenou-lhes expressamente que ninguém o soubesse; e mandou que dessem de comer à menina.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.