Marcos 5

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Sɨma whɨi yarmiiya hɨriir yɨmbiyam Garasa sɨmiir nu ɨiir.
1 Chegaram então ao outro lado do mar, à terra dos gerasenos.
2 Mɨ ɨiya Jisɨs siya i aiir haiburgigɨn mɨ inkam nwɨrɨn uridyɨu biyɨekakɨn siya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna yamɨn siirɨm mɨ tɨkɨ inkamɨn uridyɨu biyɨekakɨn siya maeyauwa inkam hangikaiiya saiir hɨr nwowikɨn. Siya saiir hɨrankɨ nɨtkɨn.
2 E, logo que Jesus saíra do barco, lhe veio ao encontro, dos sepulcros, um homem com espírito imundo,
3 Siya inkam haɨngikaiiya maeyauwa saiir whwonkaiigɨn. Inkam nwɨrkɨn siir nonkworɨnu dɨg nwo rani. Mɨ wɨeyɨn sopni siir mɨ udkikɨni wɨ ɨriipɨ hɨriinan, wɨ dɨg mɨ o rani. Nɨɨngaka.
3 o qual tinha a sua morada nos sepulcros; e nem ainda com cadeias podia alguém prendê-lo;
4 Ɨi kasa rani, sɨma siir ɨga ɨɨn ɨmiir udɨm wɨeyɨn sopni mɨ tɨdop mɨni ha mɨ kurɨmdɨnu. Mɨ tɨ dimɨn whɨso siir kogo, pɨ sowiirar mɨ ankabɨmbɨɨrnami. Siir kɨrɨeya prasae rani. Inkamkɨ siir nonkworɨnu mɨ siir udrɨnu dɨg nwo rani. Nɨɨngaka.
4 porque, tendo sido muitas vezes preso com grilhões e cadeias, as cadeias foram por ele feitas em pedaços, e os grilhões em migalhas; e ninguém o podia domar;
5 Ɨinokɨinokɨn siya nɨi nabɨe pɨ inkam haɨngikaiiya maeyauwa mɨ mhɨu, pɨ hɨrar nwowi. Ɨkɨ siya kauwaryɨmyoknamiyɨm mɨ siiya pa hai pɨ siir pɨu aiirar nɨkrɨmkrɨpi. Mɨ siir pɨua nhɨe aunawaigɨ nwowi.
5 e sempre, de dia e de noite, andava pelos sepulcros e pelos montes, gritando, e ferindo-se com pedras,
6 Siya kɨgi Jisɨs siya aru hɨrar nwowɨn mɨ siya ɨna iwɨtnaniyɨn. Mɨ siya ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga kingiina inɨ akai hɨuniyɨn.
6 Vendo, pois, de longe a Jesus, correu e adorou-o;
7 Siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn, Jisɨs! Kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kɨra kariirɨn dimu tɨram mɨni? Kara kɨriir nɨkopwaisɨsɨrki Adi Komii siir inɨg ɨiir, kɨra wɨ kariir kɨpi dirɨraerar bumbugi.
7 e, clamando com grande voz, disse: Que tenho eu contigo, Jesus, Filho do Deus Altíssimo? conjuro-te por Deus que não me atormentes.
8 Mɨ Jisɨs siya tɨ yɨu biyɨeyɨn siir pɨu nii okwokaiyɨn siir boɨnki, yɨu biyɨe, kɨra tɨ ɨuguski siir pɨu hɨrii kɨpi nwo.
8 Pois Jesus lhe dizia: Sai desse homem, espírito imundo.
9 Mɨ Jisɨs siya srɨi, kɨriir inɨgɨn yɨpɨkɨn? Mɨ siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, krɨma hoɨmgakɨm. Mɨ kariir inɨgɨn siirɨn hɨnɨɨn asi dapkɨn, hoɨmgakɨm.
9 E perguntou-lhe: Qual é o teu nome? Respondeu-lhe ele: Legião é o meu nome, porque somos muitos.
10 Mɨ siya Jisɨs siiram kauwok boɨnanaeki, kɨra krɨmiir kɨpi nɨkropki ta nu maeyau aiir haiburgigɨm.
10 E rogava-lhe muito que não os enviasse para fora da região.
11 Hu isid komiiyɨn mhɨusɨmɨn kingiin nwowɨn ɨni siir mhaeiyɨm.
11 Ora, andava ali pastando no monte uma grande manada de porcos.
12 Mɨ yɨu biyɨe sɨma Jisɨs siirɨm kauwok boɨnanae, kɨra krɨmiirɨn tɨ huɨm sɨmiiram dɨkropki. Mɨ krɨma pɨ sɨmiir nii whwonkainami.
12 Rogaram-lhe, pois, os demônios, dizendo: Manda-nos para aqueles porcos, para que entremos neles.
13 Mɨ Jisɨs siya ɨni wadɨeya ywokiyɨn sɨmiirɨn. Mɨ tɨ yɨu biyɨeyɨm tɨ inkam ɨiir haiburgikɨn, ɨni hu sɨmiir pɨu ii whwonkainamɨm. Mɨ tɨ hu isid komiiyɨn sɨma mhɨu ɨiir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna iwɨt inɨwamwɨrkɨinaniyamɨm siiyɨenan ɨiir. Mɨ sɨma ɨg hɨnɨɨn bɨri niwɨt namkɨm, nhwo bɨdi kwɨsnamɨm. Mɨ sɨma ɨna iwɨt natatamɨm opa hɨriir. Tɨ hu whɨekakɨm hɨriigɨm, 2,000 kasaka rani, hoɨmgakɨm. Mɨ sɨma ɨni op aiir kwiyae aokaonamɨm.
13 E ele lho permitiu. Saindo, então, os espíritos imundos, entraram nos porcos; e precipitou-se a manada, que era de uns dois mil, pelo despenhadeiro no mar, onde todos se afogaram.
14 Mɨ hu ɨmiir kɨgrɨraowiyɨm kamɨm sɨma ɨna yɨdamkiyɨm. Mɨ sɨma ha niwɨt amɨm mɨ ɨna boɨnmɨmauuamɨm om komii hɨran iikam ɨmiir mɨ omisɨsɨsmɨm tɨ om komii siir yaba nwowɨm sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiirɨn warar mɨ iwɨt boɨnmɨmauuam. Mɨ iikam whɨekakɨm ta maeyauwa hu ɨma nwowa saiir inɨ kɨgnaki mɨ dimɨnɨn Jisɨs siya tɨrɨn ta maeyau aiir.
14 Nisso fugiram aqueles que os apascentavam, e o anunciaram na cidade e nos campos; e muitos foram ver o que era aquilo que tinha acontecido.
15 Mɨ sɨma Jisɨs siir hɨriir yɨmbiyam mɨ sɨma tɨ inkam ɨiir inɨ kɨgɨu bɨiya yɨu biyɨe isid komiiyɨn siya nwowɨn. Bɨiya tɨ inkamɨn yɨuɨskak bɨri nwokɨn mɨ tariinanɨn siya yɨuɨs bɨdi kaiyɨn. Mɨ siir kwoɨnɨn ɨni hanɨɨngɨ yaɨngwo omokiyɨn. Mɨ siya hɨrar nɨdwowi mɨ iikamɨm sɨma siir kaowɨm mɨ sɨma ɨna yɨdidɨm siirsiyɨn.
15 Chegando-se a Jesus, viram o endemoninhado, o que tivera a legião, sentado, vestido, e em perfeito juízo; e temeram.
16 Mɨ iikam whɨekakɨm tɨ dimɨnɨn siir kɨgɨm mɨ sɨma ɨna yapboɨnmamauuamɨm tɨ dimɨnɨn tɨ inkamɨn Jisɨs siya haiswonɨskigiyɨn yɨu biyɨe bɨiya tɨ inkam ɨiir nwowɨn. Mɨ sɨma hu ɨmiir warar mɨ ɨkɨn boɨnmɨmauu.
16 E os que tinham visto aquilo contaram-lhes como havia acontecido ao endemoninhado, e acerca dos porcos.
17 Mɨ iikamɨm sɨma Jisɨs siir boɨnki, kɨra tɨ krɨmiir nuɨn siir kɨpi nwo. Kɨra maeyau kwɨra damki!
17 Então começaram a rogar-lhe que se retirasse dos seus termos.
18 Ɨiya Jisɨs siya i aiir kwɨriiyɨn mɨ inkamɨn bɨiya yɨu biyɨekɨ nwokaiyɨuɨn siya srɨi Jisɨs siir, Jisɨs, kara kɨnaka namam naɨngwowi?
18 E, entrando ele no barco, rogava-lhe o que fora endemoninhado que o deixasse estar com ele.
19 Mɨ Jisɨs siya wadɨe bɨri nwokɨn siirɨn. Nɨɨngaka. Siya tɨ inkamɨn siir boɨnki, kɨra kɨriir omaka dam, kɨriir yopii yokman ɨmiiram. Mɨ kɨra sɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuɨu digworaekwo hoɨmgakɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siya tɨrkiyɨm. Mɨ siya kɨriirsi naɨngwobumbugɨn.
19 Jesus, porém, não lho permitiu, mas disse-lhe: Vai para tua casa, para os teus, e anuncia-lhes o quanto o Senhor te fez, e como teve misericórdia de ti.
20 Mɨ tɨ inkamɨn siya tɨ om ɨiir haiburgikɨn mɨ siya ɨna yamɨn. Mɨ siya nu Dikapolis hɨriir yɨmbiyam. Mɨ siya hɨran iikamɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuɨu dimɨnɨn Jisɨs siya tɨrkiyɨn siir. Mɨ iikamɨm sɨma hɨriinan wakaekiyɨm ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm. Ɨriig.
20 Ele se retirou, pois, e começou a publicar em Decápolis tudo quanto lhe fizera Jesus; e todos se admiravam.
21 Mɨ Jisɨs siya ha swokɨ iyɨkɨdamɨn whɨi saiir mɨrmiiya hɨriir mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma ɨni saɨkar yamwomɨmɨrniyɨm whɨigbid hɨr.
21 Tendo Jesus passado de novo no barco para o outro lado, ajuntou-se a ele uma grande multidão; e ele estava à beira do mar.
22 Inkam komii nwɨrɨn Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiir kɨgrɨraowiyɨn mɨ siya ɨna yɨtɨn. Siir inɨgɨn Jairaskɨn. Mɨ siya Jisɨs siir kɨgɨn mɨ ɨna yamɨn mɨ ɨni ogmwo Jisɨs siir ɨgmiiga kingiinar inɨ hɨuniyɨn.
22 Chegou um dos chefes da sinagoga, chamado Jairo e, logo que viu a Jesus, lançou-se-lhe aos pés.
23 Mɨ siya tɨ inkamɨn Jisɨs siirɨm srɨinanae. Kariir yɨnisɨm yɨnugiyɨna ɨni nao kingiinar nwowa. Kɨriir ɨɨna saiir winɨ hainiini saeya pɨ naonamisi mɨ saeya wadɨe nwokɨ owɨm.
23 e lhe rogava com instância, dizendo: Minha filhinha está nas últimas; rogo-te que venhas e lhe imponhas as mãos para que sare e viva.
24 Mɨ Jisɨs siya Jairas saɨka asi namkɨn. Mɨ iikam isid komiiyɨn ɨni siir mhoɨiyar woknamɨm. Mɨ nhɨrɨm ɨni siir prɨska prɨska mɨiya yapamɨm. Mɨ Jisɨs siir wara bɨri kɨgwɨnkɨn, ɨni sɨmiirara kɨgwɨn ɨskiyɨn.
24 Jesus foi com ele, e seguia-o uma grande multidão, que o apertava.
25 Mɨ wig ɨra hɨr nwowa saeya nhɨekɨ mɨ napɨdwodwomaimiiya, saiir bɨewiyɨm ɨuurwhɨs nhɨekɨ saeya napɨdwodwomaimiiya.
25 Ora, certa mulher, que havia doze anos padecia de uma hemorragia,
26 Naeyɨugak inkamɨm kasaka rani, saiiram nankabgugunanaeyɨm. Mɨ ta wiga saiir umɨrɨm whɨsariiyar nɨuguguskɨm sɨmiirɨn. Mɨ saiir ma wadɨe bɨ swokɨ okika. Nɨɨngaka. Ma saiira ɨni komiiya yasae owɨuguskiya.
26 e que tinha sofrido bastante às mãos de muitos médicos, e despendido tudo quanto possuía sem nada aproveitar, antes indo a pior,
27 Ta wiga saeya Jisɨs siir yai aiir wakaewɨna mɨ saeya ha nɨtka siiramɨn. Mɨ saeya tɨ iikam isid komiiyɨn sɨmaka nɨtka. Mɨ saeya Jisɨs siir mhoɨiya yɨt mɨ saiir ɨɨna siir yɨuɨs aiir yaka onkwoki.
27 tendo ouvido falar a respeito de Jesus, veio por detrás, entre a multidão, e tocou-lhe o manto;
28 Mɨ saeya saiir kwoɨn arar yaɨngwokwokai mɨ kariir ɨɨna pɨ siir yɨuɨs aiirara maka onkwokii mɨ kara pɨ wadɨeyar nwoki.
28 porque dizia: Se tão-somente tocar-lhe as vestes, ficaria curada.
29 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkika saiir nhɨeya ɨna yɨnkisaenakiya mɨ saiir pɨua ɨni saeyar kɨnankɨugiya nɨsmikɨnkiya.
29 E imediatamente cessou a sua hemorragia; e sentiu no corpo estar já curada do seu mal.
30 Mɨ Jisɨs siya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨn siir kɨrɨe nhɨrɨm namkiyɨm. Mɨ siya iikamɨm sɨmiir bopwoniya haimisiyao okwokaokiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn, yɨpɨkɨn kariir yɨuɨs aiir nonkwokiyɨn?
30 E logo Jesus, percebendo em si mesmo que saíra dele poder, virou-se no meio da multidão e perguntou: Quem me tocou as vestes?
31 Mɨ Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨma boɨnki siir, kɨra kɨgi! Iikam isid komiiyɨn wasi kɨriirar nokwoyokaiyɨm mɨ krɨma wɨ panɨɨna nɨnoknɨnkɨni? Kɨra hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨn, yɨpɨkɨn kariir nonkwokiyɨn?
31 Responderam-lhe os seus discípulos: Vês que a multidão te aperta, e perguntas: Quem me tocou?
32 Mɨ Jisɨs siya ɨna kaoyokiyokɨiyɨn tɨ inkamɨn siir nonkwokiyɨn siir kɨgsɨbgiyam.
32 Mas ele olhava em redor para ver a que isto fizera.
33 Mɨ ta wiga saeya ɨna yɨnoknɨnkɨnkiya dimɨnɨn saiir tɨrkiyɨn mɨ saeya ɨni nɨdidkakar ywokiya, saiir kɨuɨm kɨrɨe bɨri nwokɨm. Mɨ saeya ha nɨta ogmwo ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga kingiina inɨ akai kaiyɨrou hɨuniya. Mɨ saeya ɨna boɨnmauugiya digworaekwo hoɨmgakɨm siir.
33 Então a mulher, atemorizada e trêmula, cônscia do que nela se havia operado, veio e prostrou-se diante dele, e declarou-lhe toda a verdade.
34 Mɨ Jisɨs siya ta wig aiir boɨnki, yɨnisɨm! Kɨriir naɨngwo tɨbmiiya kariir kɨrɨe aiiram naɨngwo tɨbmiiya, kɨriirɨn wadɨe saeya nwowaigɨnɨugika. Mɨ kɨra ha dam! Kɨriir kwoɨnɨn sɨbgu dwowɨpɨsunam mɨ kɨriir ma dɨg nwokɨ oki.
34 Disse-lhe ele: Filha, a tua fé te salvou; vai-te em paz, e fica livre desse teu mal.
35 Mɨ Jisɨs siir yaiya ha nikɨ boɨnɨn mɨ kam nhɨrɨm Jairas siir omaka hɨrankɨ nɨtkɨm mɨ sɨma yaboɨni siir, kɨriir yɨnisɨma bɨdi yaonama. Kɨra kɨigi wara inkamɨn nowamwarkaiyɨuwiyɨn saɨka hɨrii kɨpi nɨnkinanae.
35 Enquanto ele ainda falava, chegaram pessoas da casa do chefe da sinagoga, a quem disseram: A tua filha já morreu; por que ainda incomodas o Mestre?
36 Mɨ siya ta yaiya sɨma boɨna saiirɨn ɨni hindara wakaemumuɨn. Mɨ siya Jairas siir boɨnki, kɨra kɨpi nɨdid! Kɨra kariirɨmɨn hindarar daɨngwo tɨbmii ɨski.
36 O que percebendo Jesus, disse ao chefe da sinagoga: Não temas, crê somente.
37 Mɨ Jisɨs siya iikamɨm sɨmiir yɨkɨdugig, sɨma pɨ saɨka kɨpi nam. Pita, Jems mɨ siir nomiiyau ɨeya Jon, Jisɨs saɨka sɨmasɨmar yɨnkɨn am.
37 E não permitiu que ninguém o acompanhasse, senão Pedro, Tiago, e João, irmão de Tiago.
38 Mɨ sɨma Jairas siir omaka saiir nɨmbiyamɨm mɨ Jisɨs siya kɨgɨu, sɨma pɨ nankanɨnouwi, sɨma hɨnɨɨn bɨri nougɨm, wamkɨ kimaii, nhwokou nhwokouɨm ɨni warar youwonikiyɨm.
38 Quando chegaram a casa do chefe da sinagoga, viu Jesus um alvoroço, e os que choravam e faziam grande pranto.
39 Mɨ Jisɨs siya ha napnɨnopkainamɨn omaka apɨnaua hɨriir mɨ siya sɨmiir inɨ boɨnɨu, kɨma dimusi nankanɨnouwi ta yɨnisɨm aiirsiyɨn? Ta yɨnisɨma saeya bɨri naonamka. Nɨɨngaka. Saeya nhwo whɨni.
39 E, entrando, disse-lhes: Por que fazeis alvoroço e chorais? a menina não morreu, mas dorme.
40 Mɨ sɨma yaibu siir yɨewaiyɨugi, Jisɨs siya iikam hoɨmgakɨm omakanau hɨr nwowɨm siya sɨmiir yɨkrop apniki. Mɨ Jisɨs siya mɨ saiir yopii ado sowawai mɨ kam nwoɨmɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, hɨriirɨn sɨmasɨmar youapnɨnopkainam maeyauwa yɨnisɨm aeya nwo aiirɨn.
40 E riam-se dele; porém ele, tendo feito sair a todos, tomou consigo o pai e a mãe da menina, e os que com ele vieram, e entrou onde a menina estava.
41 Mɨ Jisɨs siya saiir ɨɨna aiir yonkwoki mɨ ɨna boɨnkiyɨn saiirɨn, Talita kumi! Krɨma ta yaiya saiirɨn hɨnɨɨna boɨnkɨm, yɨnisɨm yɨnugiyɨn. Kara kɨriir boɨnki, kɨra dɨnsiingi!
41 E, tomando a mão da menina, disse-lhe: Talita cumi, que, traduzido, é: Menina, a ti te digo, levanta-te.
42 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkika ta yɨnisɨm yɨnugiyɨna ha nɨnsiin ɨdwokiya ɨna yaprɨrɨrama. Saiir bɨewiyɨm ɨuurwhɨsko. Mɨ sɨma tɨ dimɨnɨn siir kɨgɨm mɨ sɨma ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm.
42 Imediatamente a menina se levantou, e pôs-se a andar, pois tinha doze anos. E logo foram tomados de grande espanto.
43 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnɨkɨdugiyɨn kɨma inkam nwɨr kɨpi boɨnmauu tɨ dimɨnɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, ta yɨnisɨm yɨnugiyɨna nae saiir tɨ hauu ae. Ɨriig.
43 Então ordenou-lhes expressamente que ninguém o soubesse; e mandou que lhe dessem de comer.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.