Marcos 2

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Ɨi nhɨrɨm bɨdi yamkiyɨm mɨ Jisɨs siya ɨni om Kapaneam hɨriiyar swokɨ amɨn. Mɨ iikamɨm sɨma hɨnɨɨna wakaewɨn, siya ɨni omaka hɨr nwowɨn.
1 Dias depois, Jesus entrou de novo em Cafarnaum, e logo se ouviu dizer que ele estava em casa.
2 Mɨ iikam hoɨmgakɨm hanɨɨngɨ yanɨnkɨnɨuɨu mɨ omaka ɨni dɨgar ywokiya. Mɨ anoka kingiinɨn, maeyau kwɨrkɨ nɨɨnga bɨ swokɨ oka. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siir yaiya Jisɨs siya sɨmiirɨn saiir boɨnmɨmauugɨn.
2 Muitos se reuniram ali, a ponto de não haver lugar nem mesmo junto à porta. E Jesus anunciava-lhes a palavra.
3 Ɨiya Jisɨs siya yaiyar nikɨ okwo boɨnɨn mɨ sɨma ɨna hainaniyɨm tɨ inkamɨn ɨga ɨɨn nɨnsɨmsɨruɨn Jisɨs siirɨm. Mɨ kam nwiiyɨm sɨma hainani tɨ inkam ɨiirɨn.
3 Trouxeram-lhe, então, um paralítico, carregado por quatro homens.
4 Mɨ omaka yainaua ɨni iikamɨm sɨma yɨdwokaisɨsɨrkiya mɨ sɨma Jisɨs siir kingiin paninsi haigɨnsi tɨ inkamɨn ɨga ɨɨn nɨnsɨmsɨrɨuɨn. Mɨ sɨma akouwa hɨrii iiyam mɨ akou haɨmii ɨiir inɨ pɨrakɨu maeyaua siyar nokwo hɨrɨrɨuwa saiirar. Mɨ sɨma akou haɨmiiyɨn ha pɨrak grirgigiyɨn mɨ ta hɨiya tɨ inkamɨn siya whɨna mɨ sɨma ɨdmɨrɨm kwiiya borɨtkɨkɨn mɨ ɨna yonkwokiikiiraraokiya. Mɨ ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga yaunɨ kikɨnɨuwa.
4 E, não podendo aproximar-se de Jesus, por causa da multidão, removeram o telhado no ponto correspondente ao lugar onde Jesus se encontrava e, pela abertura, desceram o leito em que o paralítico estava deitado.
5 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir naɨngwo tɨbmiiya saiir kɨgiyɨn mɨ siya tɨ inkamɨn siir boɨnki, yɨnisɨm! Kara kɨriir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
5 Vendo-lhes a fé, Jesus disse ao paralítico:
6 Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm yɨm sɨma hɨr warar nɨnkɨn ɨdwokaigɨm mɨ sɨmiir kwoɨnɨm aowa aowa ɨni ta yaiya Jisɨs siya boɨna saiir saiira yaɨngwokwonanaeyɨm.
6 Alguns escribas estavam sentados ali e pensavam em seu coração:
7 Siya tɨ hɨnɨɨn yai boɨnɨn mɨ siya tari Adi Komii siir nɨgbumbui. Inkam nwɨrkɨn bɨri swokɨ haiyoprimdiyɨumii srankɨn dimɨn biyɨeyɨm. Nɨɨngaka. Adi Komii siirar mɨiga.
7 — Como ele se atreve a falar assim? Isto é blasfêmia! Quem pode perdoar pecados, a não ser um, que é Deus?
8 Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm mɨ siya sɨmiir asi boɨnkɨn, kɨma wara hɨnɨɨn kwoɨnɨn kɨmiir waraur dimusi nwowi?
8 E Jesus, percebendo imediatamente em seu espírito que eles assim pensavam, disse-lhes:
9 Pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn ɨkɨn hinsɨma nwowiyɨn? Mɨ kara ha boɨni kɨriir dimɨn biyɨeyɨm kara bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm mɨ tɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn kara wɨ dɨga nwowi? Mɨ tari wɨ dɨg nwo rani? Mɨ kara ha boɨni, kɨra kɨriir hɨi aiir hainam mɨ hɨnɨɨnɨn kara wɨ dɨgar nwowi, iyɨe? Wɨ dɨg nwo rani, aniya?
9 O que é mais fácil? Dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados”, ou dizer: “Levante-se, tome o seu leito e ande”?
10 Kɨma dɨnoknɨnkɨn, Adi Komii siir yɨnisɨmɨn nɨnomor kou hɨrankɨn nɨtɨn karaɨrgɨn. Kariir kɨrɨeya wɨ dɨgar nwowi kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyɨm. Mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn ɨga ɨɨn nɨnsɨmsɨrɨuɨn siir asi boɨnkikɨn.
10 Mas isto é para que vocês saibam que o Filho do Homem tem autoridade sobre a terra para perdoar pecados. E disse ao paralítico:
11 Kara kɨriir boɨnkii, kɨra dɨngsingi! Mɨ kɨriir hɨi aiir hainam mɨ kɨra pɨ kɨriir omaka damɨgusam.
11 — Eu digo a você: Levante-se, pegue o seu leito e vá para casa.
12 Mɨ siya ɨni iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨdar yɨnsiingiyɨn. Mɨ siya ɨni siir hɨi aiirar hainamɨn. Mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkɨn, ɨna yɨnsiin apnamɨn. Mɨ sɨma hɨriinan kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainankiyɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm, bɨiya nɨm krɨma tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir bɨri kɨgɨm. Ɨriig.
12 Ele se levantou e, no mesmo instante, pegando o leito, retirou-se à vista de todos, a ponto de todos se admirarem e darem glória a Deus, dizendo: — Jamais vimos coisa assim!
13 Mɨ Jisɨs siya whɨigbid hɨriiyar swokɨ apnamɨn mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma ɨni siir mhoɨiyar yamɨm. Mɨ siya Adi Komii siir yaiya ɨni sɨmiir yowɨmwarkai haigɨnɨuwɨm.
13 De novo, Jesus foi para junto do mar, e toda a multidão vinha ao encontro dele, e ele os ensinava.
14 Mɨ siya ha napnamɨn Livai siir kɨg, Alfias siir yɨnisɨmɨn. Mɨ siya omaka omom omoman umɨr nɨdwokai haiiya, yɨo saiir nɨdwokaii. Mɨ Jisɨs siya yɨkɨugi, kɨra kariir mhoɨiya wɨt! Livai siya ha nɨnsiingiyɨn mɨ ɨni siir mhoɨiyar yamɨn.
14 Quando ia passando, viu Levi, filho de Alfeu, sentado na coletoria e lhe disse: Ele se levantou e o seguiu.
15 Ɨiya Jisɨs siya Livai siir omaka hɨr nikɨ ɨdwokai aeyɨn mɨ kam hoɨmgakɨm umɨr haiiyɨm, nhɨrɨm siyɨu biyɨe tɨri kam ɨma mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨma sɨmar yɨdwokai aemɨmɨr Jisɨs saɨkan. Tɨ hɨriinan kamɨm kasaka rani, Jisɨs saɨka nap mɨriiyɨm.
15 Achando-se Jesus à mesa, na casa de Levi, estavam junto com ele e com os seus discípulos muitos publicanos e pecadores; porque estes eram muitos e também o seguiam.
16 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma kɨg Jisɨs siya kamɨm siyɨu biyɨe tɨriyɨm mɨ kamɨm umɨr mɨn haiiyɨm sɨmaka nɨdwokai aei. Mɨ Farisi kamɨm sɨma srɨigi kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir, Jisɨs siya kamɨm siyɨu biyɨe tɨriyɨm mɨ kamɨm umɨr mɨn haiiyɨm sɨmaka dimusi nɨdwokai aei?
16 Os escribas dos fariseus, vendo Jesus comer em companhia dos pecadores e publicanos, perguntavam aos discípulos dele: — Por que ele come e bebe com os publicanos e pecadores?
17 Mɨ Jisɨs siya ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, inkamɨn ma karamaeyɨn yɨo siya paowai widi inkamɨn siiram bɨri swokɨ amikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ ɨkɨ makak iikamɨm pɨ sɨma sɨmar nami kamɨm paowai widiyɨm sɨmiiramɨn. Kara iikam mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨmiir nɨkɨunam ara bɨri nɨtɨn. Nɨɨngaka. Kara iikam biyɨeyɨm sɨmiir nɨkɨunam nɨtkɨn. Ɨriig.
17 Tendo ouvido isto, Jesus lhes respondeu:
18 Mɨ ɨigwɨra Jon siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm mɨ Farisi sɨma, sɨma nae haiyakɨm. Mɨ kam nhɨrɨm sɨma ɨna yɨtɨm, Jisɨs siir inɨ srɨini mɨ Jon siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm mɨ Farisimi mɨi kɨgna mɨrii ɨkɨm, sɨma nae dimusi haiyaei? Mɨ kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm yɨm nae haiya karamae dimusi nwowi?
18 Ora, os discípulos de João e os fariseus estavam jejuando. Algumas pessoas foram perguntar a Jesus: — Por que os discípulos de João e os discípulos dos fariseus jejuam, mas os seus discípulos não jejuam?
19 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn boɨniyɨo yaiya kwɨra boɨnki, ɨiya inkam nwɨrɨn siir wig aiir saɨnam tɨri mɨ siir nomiiyauɨm mɨ iikam nhɨrɨm sɨma wa nɨti ta nae aiirɨmɨn. Mɨ sɨma ta ɨiya wigwas naeya saiir naei mɨ sɨma wa haiyaei? Nɨɨngaka. Sɨma wa naei. Mɨ siir nomiiyauɨm mɨ iikam yaisi yaisiyɨm sɨma wɨ maɨrgɨmaɨrgar nwonami siir whɨnsaɨn haigɨnɨuwamɨn. Mɨ taka ɨiya sɨma wɨ nae mɨnar haiyaei. Nɨɨngaka.
19 Jesus respondeu:
20 Ɨiya tɨkɨ inkamɨn wig nonkwonaɨn siya om whɨra nami mɨ krɨma hɨkak saiir dwoki mɨ nae mɨnɨm saiir haiyaki. Mɨ ɨiya kara kɨmiir haiburgigana mɨ kɨma wɨ hɨriinanar timɨ tɨrki.
20 No entanto, virão dias em que o noivo lhes será tirado, e então, naquele dia, eles vão jejuar.
21 Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra ɨna swokɨ boɨnɨn, dimɨn wɨnɨn dimɨn biyɨe aka kɨpi nɨtapiyok. Inkamɨn yɨuɨs wɨn haɨmii bɨri kɨntɨo haigɨn yɨuɨs kwɨra saiir noɨn siir nɨtkɨn panam mɨ siya hɨriinan tɨri, siya saiir nɨtkɨn pani mɨ saeya wa swokɨ ɨmbɨryami. Mɨ wɨna wɨ kaba saiir mɨmbɨrgi mɨ noɨn wɨ komiiyar swokɨ okii.
21 Ninguém costura um remendo de pano novo em roupa velha; porque o remendo novo tira um pedaço da roupa velha, e o buraco fica ainda maior.
22 Inkam nwɨrkɨn wain wɨni opa wraisu ɨs kaba op two biyɨenana saiir bɨri swokɨ aokaiiga. Nɨɨngaka. Mɨ siya hɨriinan tɨrkɨswo mɨ tɨ wain wɨnɨn siir opa saeya niyopiingi mɨ ta wraisu ɨs kaba saeya wa nɨmbɨryamkii mɨ wain wɨni opa wa naokiyamki. Mɨ wraisu ɨsa wa mɨ ɨmbɨryamki. Mɨ inkamɨn wain wɨni opa saiir naokaii siya wɨ hɨnɨɨna tɨr, wɨ wraisu ɨs wɨna wɨ saiir daokai. Ɨriig
22 E ninguém põe vinho novo em odres velhos, porque, se fizer isso, o vinho romperá os odres e se perdem tanto o vinho como os odres. Mas põe-se vinho novo em odres novos.
23 Mɨ Adi Komii siir ɨi komii kwɨra Sabat Jisɨs siya numɨra wid nɨnkɨna saiir napnamkɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma saɨka warar yɨnkɨn apnam. Ɨiya sɨma napama, sɨma witnidɨm ha kiwromwrɨs haiyamɨm mɨ ɨna yɨinɨbrombrop apaeyamɨm.
23 Aconteceu que, num sábado, Jesus atravessava as searas, e os seus discípulos, ao passar, começaram a colher espigas.
24 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm sɨma Jisɨs siir boɨnki, wakae! Kɨma ta Juda sɨmiir ɨi komiiya pɨu siiskuwakiya mɨi mɨn saiir dimusi mɨriigɨm mɨ nae mɨnɨm saiir dimusi mɨ haigɨm. Mɨ kɨma tɨ siyɨu ɨiir bɨ sɨbgu apkɨm.
24 Então os fariseus disseram a Jesus: — Olhe! Por que eles estão fazendo o que não é lícito aos sábados?
25 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn sɨmiir yai aiir mɨ kɨma tari dimɨn whɨrɨn bɨiya kɨmiir brougaeyɨn Devid siya tɨrɨn siir bɨri mwaɨngɨm? Mɨ taka ɨiya Devid siya mɨ siir isid ɨeya sɨma nae karamaekɨm mɨ sɨmiir mhɨiyɨm ɨna yaowɨm.
25 Ele lhes respondeu:
26 Ɨiya tɨkɨ dimɨn ɨeya nɨmbiyamɨn Abaiata siya nwokɨn pris inkamɨn nae Adi Komii siir nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn. Mɨ Devid siya mɨ siir isid ɨeya sɨmar yapnɨnopkainam Adi Komii siir omaka aiir. Mɨ Devid siya paimɨr ɨiir naeyɨn mɨ siya paimɨr haɨmiiyɨm siir isid ɨiir yae hauu. Tɨkɨ naeyɨm inkam nɨɨngakɨ bɨ naeikɨn. Nɨɨngaka. Pris sɨmiiraraɨrgɨn. Mɨ sɨma yai bɨri swokɨ boɨnkikɨm tɨ dimɨnɨn Devid siya tɨrɨn. Mɨ kɨma yai krɨmaka dimusi boɨni.
26 Como entrou na Casa de Deus, no tempo do sumo sacerdote Abiatar, e comeu os pães da proposição, os quais só aos sacerdotes era lícito comer, e ainda deu esses pães aos seus companheiros?
27 Jisɨs siya boɨnki, ta ɨi komiiya Juda sɨmiira pɨu siiskuwakiya Sabat, saeya iikamɨm hɨk sɨmiir hauuwɨm bɨri nwoka. Nɨɨngaka. Ta ɨi komiiya mɨnam nwoka iikam hoɨmgakɨm sɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam.
27 E Jesus acrescentou:
28 Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn ta ɨi komiiya Juda sɨmiira pɨu siiskuwakiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya Sabat saiir Bɨiyan Inkam Komii siya asi nwowi. Ɨriig.
28 Assim, o Filho do Homem é senhor também do sábado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.