Marcos 15

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ prismi yaowae adɨm sɨma nugak ɨmumar yamyakwok adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ inkam komiiyɨm yai hɨdi ɨkɨm sɨmiiram, sɨma yai ɨrɨpa hangiriyɨu boɨnai. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn wɨeyɨn sopni yɨmboru kinam Pailat siirɨmɨn.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 Mɨ Pailat siya Jisɨs siir srɨi, kɨra Juda iikamɨm sɨmiir nu ɨiir kɨgrɨraowan inkam komiigɨn, aniya? Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, wa yaiya kɨra boɨna ɨni mɨ owa.
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Mɨ Pailat siya yaowae adɨm sɨmiir wakaeyɨn sɨma yai whɨekakɨm siirara boɨn hɨuriyɨugi.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Mɨ Pailat siya Jisɨs siirɨn ɨna swokɨ srɨigiyɨn, kɨra yai wakae boɨn tani, aniya? Wakae! Sɨma yai whɨekakɨm ɨni kɨriirarar boɨn hɨuriyɨuɨm.
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Mɨ Jisɨs siya yai kwɨr bɨri swokɨ wakae boɨn srankɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Pailat siya asi kɨntɨɨrgikɨn. Ɨriig.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Bɨewi bɨewiyɨm ɨi komiiya Pasova wou nikwo aeiya mɨ Pailat siir siyɨuɨn hɨriiyar tɨrikɨn, siya maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya kamɨm hɨugrɨpkɨikikaiyɨm sɨmiirɨn pɨ nwɨra nokmwɨn apniki. Iikamɨm sɨmiir kwoɨnkɨn naɨngwowɨn inkamɨn siir. Mɨ Pailat siya sɨmiirɨmɨn pɨ siirar nɨkropki.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Mɨ ta ɨiya inkam nwɨrɨn Barabas nɨkɨuwiyɨn, omaka hɨuyokiyokaiya saiir nwokaiyɨn mɨ kamɨm wra nwowiyɨm inkam komii komiiyɨm omom omom kɨgrɨraowiyɨm ɨo sɨmaka nwowɨm mɨ sɨmiir nhɨr ɨmiir nɨsomsom aokaowɨm siya sɨmakar nwokaigɨn.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 Mɨ iikamɨm ha nanɨnkɨnɨuniyɨm mɨ sɨma Pailat siir boɨnki, tɨkɨ siyɨuɨn, bɨiya kɨra tɨrɨn bɨewi nhɨrɨm dɨgiyɨm mɨ kɨra pa nɨkrop apniki ta maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya hɨuyokiyokaiya saiir nwowɨn sɨmiir inkam nwɨrni. Mɨ tariinanɨn kɨra siira tɨ swokɨ tɨr.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 Mɨ Pailat siya sɨmiir yai yaka yowarkɨi boɨnki, kɨma mɨnam naɨngwowi kara Juda sɨmiir inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siir nɨuguskiyɨm, aniya?
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 Mɨ Pailat siya hɨnɨɨn asi boɨnkikɨn. Dimusi rani, siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn prismi yaowae adɨm sɨmiir kwoɨnɨm. Sɨma Jisɨs saɨka whwokwoka nwo rani, sɨmiir kwoɨnɨn i ɨeyar kwaewaowi bɨi sɨma nwowɨm. Mɨ sɨma siirɨm asi nɨkɨunanikɨm siirɨn.
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 Mɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm prismi yaowae adɨm sɨma inɨ boɨnɨurwokaiyɨu. Mɨ sɨma pɨ hɨnɨɨn nwokɨ boɨnkiyɨm Pailat siya Barabas siir dɨkrop apniki.
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Mɨ Pailat siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn mɨ kara pɨ panɨɨna tɨri tɨ inkamɨn kɨma boɨniyɨn Judami iikam sɨmiir inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn, ha?
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 Mɨ sɨma siir yai yamdi ɨna kauwok boɨnkiyɨm, siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka dɨnkɨn ɨrɨnugi!
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Mɨ Pailat siya sɨmiir srɨigi, dimusika, ha? Siya dimu dimɨn tɨrbukɨn, ha? Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnamnankiyɨm, siirɨn tɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨkar dɨnkɨn ɨrɨnugi!
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Mɨ Pailat siya iikam isidɨn sɨmiirɨm hiirgɨn mɨ siya Barabas siir asi kɨgnɨnkɨn apnikikɨn. Mɨ siya Jisɨs siirɨn kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiirɨm iyopmauugi, sɨma nɨpɨmparɨm siirɨn. Mɨ mhoɨiya sɨma siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka nɨnkɨn ɨrɨnugiyɨm. Ɨriig.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Mɨ kamɨm ɨrɨm haiiyɨm sɨma Jisɨs siirɨn inkam komiiyɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn siir omaka maeyauwa hɨriir yɨnkikwona apnam. Mɨ sɨma kam nhɨrɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma ta maeyau kwɨruwa saiirarar nanɨnkɨnɨuniyɨm
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 mɨ sɨma Jisɨs siirɨn yɨuɨs paridnana kwɨra yɨtomwanɨu haigɨnɨu. Mɨ sɨma urid nɨmrɨdgakɨn whɨra hopwhro mɨ sɨma siir mwo ɨiir kaigrɨsɨugi.
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 Mɨ sɨma siir yɨgbumbu, akamɨe! Juda iikamɨm sɨmiir nu kɨgrɨraowi inkam komiigɨn!
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 Mɨ sɨma siir mwowɨn paekopɨn hougwokwo apiyɨn siir yɨkrɨmkrae. Mɨ sɨma siirɨn yaeyop haɨni mɨ yaswaiyɨu mɨ sɨma ogmwo ha hɨuɨm mɨ ɨna kaiyɨrou kisɨsanaɨm siir inɨg ɨiir hainanam.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Mɨ sɨma siir mɨngigin dɨgiyɨm mɨ ta yɨuɨs pariidnan bripriya ɨna swokɨ ɨsaiya. Mɨ sɨma siirɨn ɨni siir yɨuɨs aiirar swokɨ ii haigɨnɨugiyɨm. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨkar nɨnkɨn ɨrɨnugiyam. Ɨriig.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Inkam nwɨrɨn Saimonkɨn siya om Sairini ankɨn Aleksanda Rufas sowiir yaowae adgɨn. Mɨ siya omisɨsɨmɨm om komii siir yaba nwowɨm sɨmiir haiburgigɨm mɨ siya ɨna yapamɨn siyɨu maeyau nɨɨnga aiir. Mɨ sɨma siyɨu bopwo hɨr yɨnapyɨskai om komii siir kingiin. Mɨ sɨma kɨmɨdiniya ɨgao yai siir boɨnwɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn Jisɨs siirɨn siya haiyam.
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn maeyau kwɨra saiir hɨriir yɨkɨunam ta maeyauwa saiir inɨga Golgota. Mɨ ta maeyauwa saiir inɨg mwowɨn inkam mwo kɨuni maeyauga.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Mɨ sɨma op wain sɨmiir naba saɨkar yɨnkɨn aepɨbmigiya siir hauuwam mɨnkɨn mɨ siya bɨri kwiyaekɨn.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Mɨ sɨma paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siirɨn saɨkar yɨnkɨn ɨrɨnugi. Mɨ siir yɨuɨsɨm ɨni sɨma hɨdnonkwokwo hainamɨm. Mɨ sɨma gwo kwɨra sae gwo satu, sɨma mɨnɨm gwokɨm tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn pɨ nhɨnga haii.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Ɨiya nugakar nikɨ oyakwoka 9:00 klok mɨ sɨma paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siirɨn saiirar yɨnkɨn ɨrɨnugiyakwok.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Mɨ siir mwo kouga ta yaiya siir boɨna saiir wɨnki yokwoni. Sɨma hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨm, Juda iikamɨm sɨmiir nu kɨgrɨraowi inkam komiigɨn.
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Mɨ sɨma Jisɨs siir kingiinɨn inkam nwɨso hɨi tauaeiyo sowiirɨn warar yɨnkɨn ɨrɨmdɨnugik paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir. Mɨ nwɨrɨn ɨɨniga mɨ nwɨrɨn yaɨoyaeya.
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 [Mɨ Adi Komii siir Yokwo Komii saiir yaiya ɨni kaimwowa ywowa bɨdi bɨdinan sɨma wɨna mɨ tariinanɨn saeya bɨdi yɨmbiniya. Mɨ ta yaiya hɨnɨɨnga, sɨma siirɨn kamɨm hɨi tauaeiyɨm sɨmaka yɨnkɨn hɨuwiyopmasugi.]
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 Mɨ iikamɨm haɨmii tamii napɨm siir yapɨkbumbu mɨ sɨma mwo ɨna yapkɨntɨɨrɨm. Mɨ sɨma siir boɨnki, bɨiya kɨra hɨnɨɨna boɨnkɨn, Adi Komii siir omaka wɨ kara nɨipɨɨrgi mɨ ɨi kwoɨmɨm dɨg nwokii mɨ wa swokɨ haɨninansiin okwoki.
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 Mɨ kɨra kɨnakɨna tamɨ dirɨraerarna mɨ kɨra pa nwokɨ ɨuuniyɨm warɨ paeyɨn kɨriir nɨrɨonɨnkɨnɨn siir waraurankɨn!
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm, sɨma Jisɨs siirɨn warar yapɨkbumbu. Mɨ sɨma, sɨmasɨmar yomboɨn amboɨn, siya inkam nhɨrɨm sɨmiirɨn bɨdiyar whɨndirɨraerar haigɨnɨuɨn. Mɨ siya, siya siyar dirɨraerar namɨm panopi, ha?
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 Mɨ tɨ inkamɨn siya nɨmbinkiyɨn siya Israel sɨmiir inkam komiigɨn, sɨmiir nu kɨgrɨraowikɨn. Mɨ siya paeyɨn hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn siir hɨrankɨn krɨmar kɨgwokwoɨuungi. Mɨ krɨma wa nwokɨ aɨngwo tɨbmiikiyɨm kɨriiramɨn. Mɨ inkam nwɨso Jisɨs saɨkar nɨnkɨn ɨrɨmdɨnugiyo paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨnsi yo sowa ɨriipɨ hɨriinan siirɨn warar mɨ ɨnkɨn ɨgbumbu. Ɨriig.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Mɨ ɨiya nabɨe bopwo nwowa mɨ ɨiya ɨna kakauugiya. Mɨ hɨnda tɨnda ɨni nɨiyar ywokiyɨm. Mɨ ɨiya bɨe nad nwowamtɨbɨn, ɨiya ɨi kwoɨm nwowiya saiir yadɨg ɨurɨb.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Mɨ ɨi kwoɨm namwoɨuwiya mɨ Jisɨs siya ɨna kauwok boɨnkirɨbɨn, Eloe, Eloe, lema sabaktani? Ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa hɨnɨɨnga, kariir Adi Komii, kariir Adi Komii kɨra kariirɨn digɨumii dimusi haimriiyɨugigɨn, ha?
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 Mɨ kam nhɨrɨm kingiin hɨr nokwowɨm sɨma siir yai wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, wakae! Siya Ilaija krɨmiir wanwiyaeyɨn siirɨm nɨkɨuwi.
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Mɨ inkam nwɨrɨn ɨna iwɨtnamɨn hamgan hainakiyɨm. Mɨ ta op kausrɨra siir ɨdwo yaokɨnki. Mɨ kɨmɨdiniya paekop ɨnakar yɨnkɨn udgi mɨ Jisɨs siir yaiga yaka onkwo mauugi siya kwiyaeyɨm. Mɨ tɨ inkamɨn siya boɨn, ha tikɨ o. Krɨma nikɨ kɨgrɨraowi siirɨn pɨ Ilaija siya nasi whɨndirɨraerar ɨuungi paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hɨrankɨn.
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 Mɨ Jisɨs siya ha kauwankɨi boɨnkirɨbɨn mɨ siya ɨna iyɨe hɨkainamtɨbɨn.
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 Ɨiya Jisɨs siya naowa ta yɨuɨs komiiya Adi Komii siir omaka saiir nɨtiyɨsɨuwa saeya ɨni bopwoniyar yɨnwɨtamnaiiniya. Mɨ ɨna yɨugusnaiinama nua hɨriir. Mɨ ta yɨuɨs prɨeiya ɨni kwɨsa ywokiya.
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨi nwowi inkamɨn siya Jisɨs siir whwonkam ɨda nokwokɨn mɨ siya kɨgiyɨn siya hɨriinan niyae hɨkainamtɨbɨn mɨ ɨni siya siyar boɨnkiyɨn, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga! Tɨriigɨnɨn Adi Komii siirar yɨnisɨmkɨn.
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 Mɨ wig nhɨrɨm hɨrar mɨ ɨnkɨn okɨm mɨ sɨma arurɨg hɨrar nokwo kaokikɨm. Mɨ nhɨrɨm sɨmaka hɨr nɨnkɨn okwo kaokɨm. Ɨra Maria om Makdalanka mɨ ɨra Maria Jems sapɨsapɨn mɨ Josis sowiir apu aeya. Mɨ ɨra Solomonika.
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 Bɨiya Jisɨs siya nu Galili hɨr nwowɨn mɨ ta ɨiya tɨ wigɨm siir mhoɨiya namkɨm. Mɨ sɨma siir nae dirɨraerarɨm mɨ wig isid komii whɨrɨn yɨm sɨma ɨriipɨ hɨriinan Jisɨs saɨkar yɨnkɨn am om komii Jerusalema hɨriirɨn. Mɨ sɨma hɨr inɨ owou. Ɨriig.
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 Mɨ naɨowaka Josepɨn om Arimatianɨn ɨna yɨtrɨbɨn. Siya yai hɨdan inkam wadɨekɨn. Mɨ yɨo siya ɨriipɨ hɨriinan ɨiya Adi Komii siya iikam sɨmiir kɨgrɨraowana ɨiya saiirɨmar mɨ owɨni.
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komiiya waka nwokwowaki mɨ tapa ya nae dirɨraerar haigigik ni ɨiga mɨ Josep siya asi napnɨnopkainamkɨn Pailat siir kɨgam. Siya bɨri nɨdid namkɨn. Nɨɨngaka. Siya Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya saiir hainakiyɨm srɨiyɨugɨn.
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Mɨ Pailat siya ɨni hindara yanaawɨnɨn ta yaiya saiir wakaewɨnɨn, Jisɨs siya naonama. Mɨ siya kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siirɨm yɨkɨuna mɨ siya siir srɨii, Jisɨs siya bɨdinanar naonamkɨn, iyɨe? Tariinanar kwaokɨn.
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Mɨ ɨiya siya yaii nɨnii kamɨm sɨmiir bɨi nwowiyɨn siir yai aiir wakaeyɨn mɨ siya Josep siir boɨnki siya Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya saiirɨn hatɨ hainam.
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Mɨ Josep siya yɨuɨs whɨsinana kwɨra saɨnam. Mɨ siya Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya ɨna inɨ hɨunɨs hainakiya paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hɨrankɨn. Mɨ siya siirɨn yɨuɨs whɨsinana saiir whrɨnainam mɨ siirɨn siya siyano whɨrɨn siir inɨ haigigik. Mɨ tɨ siyanowɨn inkamkar nopkikɨnkɨn. Mɨ siya siiya komiiya kwɨra warnani ɨe ɨiir warkɨn tɨnugigam.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 Maria om Makdalana mɨ Maria Josisni yopi aka, sowa kogwokwo haigikigo maeyauwa Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya saiir haigigiya. Ɨriig.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.