Marcos 14
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ ta ɨi komiiya Pasova dimɨn whɨrkɨn kɨmbu karam nwowiya, bretɨn waisikaiyɨn yis karamaeyɨn siir nikwo aeiya ɨiya mɨ ta nae komiiya uga nikwo aebwakainami. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm sɨma boɨn, krɨma Jisɨs siirɨn wɨ panɨɨna nonkworɨmdɨnu haɨnprakaii?
1 Faltavam dois dias para a Páscoa e para a Festa dos Pães sem Fermento. Os principais sacerdotes e mestres da lei ainda procuravam uma oportunidade de prender Jesus em segredo e matá-lo.
2 Mɨ sɨma boɨn, krɨma wɨ ta ɨi komiiya Pasova wɨ saiir kɨpi nɨsɨkɨina nɨm wɨ tɨ iikamɨm siir whɨn nwowɨm wɨ sɨma pɨ whɨnɨniisi siirsiyɨn. Ɨriig.
2 “Mas não durante a festa da Páscoa, para não haver tumulto entre o povo”, concordaram entre eles.
3 Jisɨs siya om Betani hɨr nwokɨn Saimon siir omaka aiir. Tɨ inkamɨn paowaigɨ pɨskɨmkopouɨn. Mɨ ɨiya Jisɨs siya ha nikɨ ɨdwo aeyɨn mɨ wig ɨra ɨna yapnɨnopkainaniya siirɨm. Mɨ tɨ wa mobɨn umɨr prasae bɨ saɨngɨn. Mɨ saeya kwaigwowa ɨna kinɨs haigiya tɨ wa mobɨn siir kɨbokouwa. Mɨ tɨ wa mobɨn pɨuii mɨiyɨkakɨn ɨni Jisɨs siir mwo ɨiirarar yaokɨn swokiyɨn.
3 Enquanto isso, Jesus estava em Betânia, na casa de Simão, o leproso. Quando ele estava à mesa, uma mulher entrou com um frasco de alabastro contendo um perfume caro, feito de essência de nardo. Ela quebrou o frasco e derramou o perfume sobre a cabeça dele.
4 Mɨ iikam nhɨrɨm ta omaka saiir nwowɨm, sɨmiir kwoɨnɨm mɨiyɨk bɨri naɨngwokikɨm ɨni ɨo kwoɨn yaɨngwokiyɨm. Mɨ sɨma, sɨma sɨmar yomboɨn amboɨn, saeya tɨ wa kɨbiyɨn siirɨn whɨsarii dimusi prɨidirɨraerarkikɨn, ha?
4 Alguns dos que estavam à mesa ficaram indignados. “Por que desperdiçar um perfume tão caro?”, perguntaram.
5 Mɨ tɨkɨ wa krɨmiir tɨrankɨn saɨnakikɨswo mɨ siya pɨ umɨr prasae di saɨni. Mɨ siya umɨr paeyarɨm kamaɨrɨm pɨ ɨuur ɨriiyar K300.00 nanar pɨ saɨnɨn. Mɨ siir umɨrɨm pɨ ɨkɨ iikamɨm digworaekwo umɨr mɨnam whaowaeiyɨm sɨmiir pɨ hauuɨn. Mɨ sɨma ɨo ta wig aiir ywoki.
5 “Poderia ter sido vendido por trezentas moedas de prata, e o dinheiro, dado aos pobres!” E repreenderam a mulher severamente.
6 Mɨ Jisɨs siya boɨnki, kɨma ta wiga saiirɨn hindara kɨg nɨnkɨnki. Mɨ kɨma saiirɨn yai whɨsarii dimusi boɨni? Saeya kariirɨn siyɨu wadɨekɨ wadɨeyɨn siirar tɨrkika.
6 Jesus, porém, disse: “Deixem-na em paz. Por que a criticam por ter feito algo tão bom para mim?
7 Mɨ iikam paeprikabɨm ɨinokɨinokɨn sɨma wɨ kɨmakar nwokrɨpkaii tɨ nu ɨiirar. Mɨ kɨma digworaekwo sɨmiir hauuwi, wɨ hɨriiyar tɨ hauu. Mɨ ankara kɨmaka wɨ ɨi prɨei nwo rani. Nɨɨngaka.
7 Vocês sempre terão os pobres em seu meio e poderão ajudá-los sempre que desejarem, mas nem sempre terão a mim.
8 Dimɨnɨn wig aeya tɨram naɨngwowi, saeya wa tɨri. Saeya tɨ wa wadɨeyɨn kariir pɨu naokɨnkiyɨn, ɨe haɨngikaiyam naokɨn haigɨnɨugikɨn.
8 Ela fez o que podia e ungiu meu corpo de antemão para o sepultamento.
9 Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni mɨ tɨ nuɨm hɨnda tɨnda nwowɨm wɨ yai wɨn kɨbiya saiirar mɨ boɨnmɨmauuwi. Mɨ tɨ omom omomɨm wɨ tɨ dimɨnɨn siirar mɨ haigirɨrɨr boɨniyokiyokɨii, ta wiga saeya tɨrkiyɨn. Mɨ sɨma wɨ siirɨmar naɨngwokwowi. Ɨriig.
9 “Eu lhes digo a verdade: onde quer que as boas-novas sejam anunciadas pelo mundo, o que esta mulher fez será contado, e dela se lembrarão”.
10 Mɨ Judas Iskariot siya kam ɨuur nwɨso sɨmiir nwɨrkɨn. Mɨ siya prismi yaowae adɨm sɨmiirɨm yam, wɨr sɨmiir ninɨ apwougigɨm.
10 Então Judas Iscariotes, um dos Doze, foi aos principais sacerdotes para combinar de lhes entregar Jesus.
11 Sɨma ta yaiya saiir wakaewɨnɨm, sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨm. Mɨ sɨma ɨna yɨmbingiyɨm umɨr siir hauuwam. Mɨ ta ɨi aiirarɨn Judas siya ɨna yap hansɨr bwakaiyɨn, Jisɨs siirɨn sɨmiir kɨnmauu ɨtɨm.
11 Quando souberam por que ele tinha vindo, ficaram muito satisfeitos e lhe prometeram dinheiro. Então ele começou a procurar uma oportunidade para trair Jesus.
12 Mɨ bɨikɨ bɨiyan ɨiya bret waisikaiyɨn yis karamaeyɨn siir naeiya ɨna yɨmbiniya. Mɨ sɨma sibsib yɨnisɨmɨm saiir yɨsomsom aokao ta nae komiiya Pasova saiirɨm, saiir naekwowakam. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siir srɨi, krɨma nae pɨ papi ninɨ dirɨraerarɨuwi, ta nae komiiya saiir naeyɨm, kɨra naeyamɨn, ha? Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna srɨigɨm.
12 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento, quando o cordeiro pascal era sacrificado, os discípulos de Jesus lhe perguntaram: “Onde quer que lhe preparemos a refeição da Páscoa?”.
13 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm nwɨsa yɨkropki. Mɨ siya sowiir boɨnki, kowa om komii ɨiirar dapnɨnopkainam. Mɨ inkam nwɨrɨn op two komiiya opkaka saiir hainani mɨ siya kowiirɨn pɨ om komii hɨr napyɨskaigɨn mɨ kowa wɨ siir mhoɨiya dam.
13 Então Jesus enviou dois deles a Jerusalém, com as seguintes instruções: “Ao entrarem na cidade, um homem carregando uma vasilha de água virá ao seu encontro. Sigam-no.
14 Mɨ siya omaka ɨr napnɨnopkainamkɨn mɨ kowa saɨkar dɨnkɨn apnɨnopkainam. Mɨ kowa ta omaka saiir adɨn siirɨn pɨ hɨnɨɨna tinɨ boɨnɨu: Dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkamɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, kariir maeyaua ɨni papi nwowa ta nae komiiya Pasova kamɨm kariir kɨgna mɨriiyɨm sɨmaka naeyana, ha?
14 Digam ao dono da casa em que ele entrar: ‘O Mestre pergunta: Onde fica o aposento no qual comerei a refeição da Páscoa com meus discípulos?’.
15 Mɨ kowiirɨn wɨ siya nɨisiimauuwi, maeyau kwɨra omaka anauwa kouana saiir nwowa. Mɨ ta maeyaua hɨi ipii saiirara. Mɨ kowa krɨmiir naeyɨm wɨ ta maeyau aiir tinɨ dirɨraerar kwokɨn, krɨma naeyam. Siya sowiirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
15 Ele os levará a uma sala grande no andar superior, que já estará arrumada. Preparem ali a refeição”.
16 Mɨ inkam nwɨso siir kɨgna mɨriiyo ɨna yamwo. Mɨ sowa om komii hɨriir yɨmbiyam. Mɨ digworaekwowɨm Jisɨs siya boɨnkiyɨm sowa ɨni sɨmiirar inɨ kɨgɨuwɨm. Mɨ sowa nae komiiya ɨna dirɨraerar kwokɨno ta Pasova nae komii aiiram.
16 Então os dois discípulos foram à cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito, e ali prepararam a refeição da Páscoa.
17 Mɨ naɨowaka Jisɨs siya siir kɨgna mɨriiyɨm kam ɨuur nwɨso sɨma yɨtrɨb.
17 Ao anoitecer, Jesus chegou com os Doze.
18 Mɨ ɨiya sɨma hɨiya nae haigɨn aeiya saiir hɨrar nɨdwoyokai aeyɨm mɨ Jisɨs siya boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, inkam nwɨrɨn krɨmaka tɨr nɨdwokai aeyɨn kariirɨn wɨ wɨr siya napwouwi.
18 Quando estavam à mesa, comendo, Jesus disse: ‘Eu lhes digo a verdade: um de vocês que está aqui comendo comigo vai me trair”.
19 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni hɨkakar ywokiyɨm. Mɨ sɨma, sɨma sɨma yɨnsrɨi ansrɨi siirɨn mɨ tari kara, aniya?
19 Aflitos, eles protestaram: “Certamente não serei eu!”.
20 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, kɨma tɨ kam ɨuur nwɨso kɨmiir nwɨrkɨn nɨuwi ɨni tɨrar nwowɨn. Mɨ tɨ inkamɨn ɨɨn kanakar nɨnkɨn ɨnopkai haiiyɨn ta twowa nae haigiiya mɨ wɨ siyar napwouwi wɨra kariirɨn.
20 Jesus respondeu: “É um dos Doze. É alguém que come comigo da mesma tigela.
21 Hɨipa! Tɨ inkam yaowae adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn siya wɨ sɨpi naowi. Siya karaɨrgɨn. Adi Komii siir Yokwo Komiiya saeya hɨnɨɨna boɨnkika mɨ wɨ mɨntarao tɨ inkamɨn wɨr kariir napwouwɨn sau omomɨn siir, siirɨn wɨ hɨk prasaekɨ nɨmbiyam tani. Mɨ tɨ inkamɨn siir yopiiya siir naokaina karamae nwokɨswo, ɨni wadɨekɨ wadɨeya mɨ owɨn. Dimusi rani, tɨ inkamɨn siya wɨ hɨk prasae hai rani. Ɨriig.
21 Pois o Filho do Homem deve morrer, como as Escrituras declararam há muito tempo. Mas que terrível será para aquele que o trair! Para esse homem seria melhor não ter nascido”.
22 Mɨ sɨma ha nikɨ aeyɨm mɨ Jisɨs siya bretɨn nhɨra hai mɨ siya Adi Komii siir boɨn wadɨeki. Mɨ siya ɨna yɨinɨbɨmbɨr hauugiyɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir. Mɨ siya boɨn, kɨma hai, tɨkɨnɨn yɨo kariir kɨpka.
22 Enquanto comiam, Jesus tomou o pão e o abençoou. Em seguida, partiu-o em pedaços e deu aos discípulos, dizendo: “Tomem, porque este é o meu corpo”.
23 Mɨ siya mob wainɨn ɨra mɨ hai. Mɨ siya ɨna mɨ boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ siya ɨna hauugiyɨn sɨmiir, sɨma kwiyaeyam.
23 Então tomou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois, entregou-o aos discípulos, e todos beberam.
24 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, takɨna ya kariir nhɨeka Adi Komii siya nɨmbingig aeya. Mɨ kariir nhɨeya wa naokiinaiinami iikam whɨekakɨm sɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam.
24 Então Jesus disse: “Este é o meu sangue, que confirma a aliança. Ele é derramado como sacrifício por muitos.
25 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, tɨ op wainɨn kara wɨ ɨdɨp ɨdɨp swokɨ kwiyae rani. Nɨɨngaka. Mɨ hɨriiyar namiyokiyokɨii mɨ wɨ ɨiya kara wainɨn Adi Komii siir omɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir hɨrar ninɨ kwiyaeyɨu ɨski. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
25 Eu lhes digo a verdade: não voltarei a beber vinho até aquele dia em que beberei um vinho novo no reino de Deus”.
26 Mɨ sɨma mwai kwɨra wao. Mɨ sɨma mhɨu Oliv hɨriir yam. Ɨriig.
26 Então cantaram um hino e saíram para o monte das Oliveiras.
27 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma wa nɨdamgrirgigi wɨ kanaka nwo rani. Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii saiir nwowa hɨnɨɨna boɨnka, inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn Adi Komii siya nɨsomaokii mɨ siir sibsibɨm wa nɨdam nɨnoopkii.
27 No caminho, Jesus disse: “Todos vocês me abandonarão, pois as Escrituras dizem: ‘Deus ferirá e as ovelhas serão dispersas’.
28 Mɨ kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn. Mɨ bɨiyɨn wɨ karar namkwokɨni nu Galiliya hɨriirɨn. Mɨ wɨm kɨma wɨ kariir mhoɨiya nɨti.
28 Mas, depois de ressuscitar, irei adiante de vocês à Galileia”.
29 Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn siir yai aiirɨn, yɨm sɨma kɨriirɨn wa nɨdamgrirmiigigi mɨ ankara nɨɨngaka. Kɨriirɨn wɨ kinɨsu rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
29 Pedro declarou: “Mesmo que todos os outros o abandonem, eu jamais farei isso”.
30 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn yaimwowa boɨni mɨ ta nɨiyaka ɨuumɨn kwɨsaka wɨ nikɨ ɨk rani mɨ kɨra kariir inɨgɨn wɨ hɨriiyar mɨisɨsaei krɨpkaii. Mɨ kwoɨmaka wɨ kɨra wakaeki ɨuumɨn ɨni nɨkiyakwokɨn.
30 Jesus respondeu: “Eu lhe digo a verdade: esta mesma noite, antes que o galo cante duas vezes, você me negará três vezes”.
31 Mɨ Pita siya ɨni ɨgao yaiyar boɨnkiyɨn, kara kɨriirɨn wɨ swokɨ ɨmprɨo rani. Nɨɨngakɨ! Nɨɨngaka! Mɨ kara kɨnakar nɨnkɨn aowama mɨni mɨ kara kɨriir inɨgɨn wɨ mɨ ɨmprɨo rani. Mɨ kam nhɨrɨm siir kɨgna mɨriiyɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan yai aiirar mɨ boɨnki. Ɨriig.
31 Pedro, no entanto, insistiu enfaticamente: “Mesmo que eu tenha de morrer ao seu lado, jamais o negarei!”. E todos os outros discípulos disseram o mesmo.
32 Mɨ sɨma maeyau kwɨra saiir yɨmbiyam Getsemani. Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨngig, kɨma tapaiir dɨdwoki, kara nhwo nikɨnɨ kwɨs boɨnɨuwi.
32 Então foram a um lugar chamado Getsêmani, e Jesus disse a seus discípulos: “Sentem-se aqui enquanto vou orar”.
33 Mɨ siya Pita Jems mɨ Jon sɨmiirarar yɨkɨunam, saɨka namam. Mɨ siya ɨni hɨkakar ywokiyɨn. Mɨ siir kɨuɨn kɨugak bɨ nwokikɨn.
33 Levou consigo Pedro, Tiago e João e começou a sentir grande pavor e angústia.
34 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma whaowae nwowi kariir kwoɨn siyarɨn ɨni wara yɨiyɨuamwankiyɨn. Mɨ kariir pɨua ɨni warar yɨnkisɨmsɨbnakiya. Kɨma tɨrar dwoki mɨ kɨma sɨpgu mɨntarao.
34 “Minha alma está profundamente triste, a ponto de morrer”, disse ele. “Fiquem aqui e vigiem.”
35 Mɨ siya ha kwapnamɨn mɨ ɨni hindara yakai whɨnamɨn nu hɨrar. Mɨ siya ɨna kwɨsboɨnkiyɨn Adi Komii siirɨm. Adi Komii, kɨra dɨgar mɨ owi mɨ ta hɨka wɨ kariir mɨ ɨmbini rani.
35 Ele avançou um pouco e curvou-se até o chão. Então orou para que, se possível, a hora que o esperava fosse afastada dele.
36 Mɨ siya boɨnki, adiyo! Ɨiya kɨra digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir tɨramar naɨngwowi, kɨra wɨ dɨgar mɨ owi. Mɨ ankara hɨnɨɨna naɨngwowi, ta kariir hɨka kɨra saiir hainaowid. Mɨ kɨra kariir kwoɨn ɨiirara kɨpi nwo, kɨriir kwoɨn ɨiirar timɨ o.
36 E clamou: “Aba, Pai, tudo é possível para ti. Peço que afastes de mim este cálice. Contudo, que seja feita a tua vontade, e não a minha”.
37 Mɨ siya ha swokɨ ɨtɨn mɨ ɨna kɨgniyɨn, sɨma nhwo ara grɨnkɨn whɨni. Mɨ siya Pita siir inɨ boɨni, Saimon! Kɨra nhwo whɨni, aniya? Mɨ kɨra pɨ haɨmiisɨma nɨdwo kao rani, aniya?
37 Depois, voltou aos discípulos e os encontrou dormindo. “Simão, você está dormindo?”, disse ele a Pedro. “Não pode vigiar comigo nem por uma hora?
38 Kɨma dɨdwo kao mɨ kɨma nhwo mɨn timɨ srɨiboɨn. Mɨ dimɨn whɨrkɨn kɨmiiram kɨnankɨuwi, wɨm wɨ nɨkiisi. Kwoɨnɨn ɨna naɨngwowɨn dimɨn taemɨn tɨramɨn mɨ pɨu saeya kɨnɨi rani.
38 Vigiem e orem para que não cedam à tentação, pois o espírito está disposto, mas a carne é fraca.”
39 Mɨ siya ɨna swokɨ amɨn nhwo ɨna swokɨnɨ kwɨsboɨnɨuɨn. Mɨ siya yaiyɨm bɨiya siya nikɨnɨ srɨiboɨnɨuɨm, sɨmiirar swokɨnɨ srɨiboɨnɨu.
39 Então os deixou novamente e fez a mesma oração de antes.
40 Mɨ siya ɨna swokɨ ɨtɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram. Mɨ yɨm sɨma nhwokɨ nɨridnanaekɨm mɨ sɨma nhwo asi grɨnkɨnwhɨnkɨm. Mɨ sɨma siirɨn ɨni yai kaonɨs boɨnam whaowaeyɨm.
40 Quando voltou pela segunda vez, mais uma vez encontrou os discípulos dormindo, pois não conseguiam manter os olhos abertos. Eles não sabiam o que dizer.
41 Mɨ siya kwoɨmaka ha swokɨ ɨtɨn sɨmiiram mɨ siya ɨna inɨ boɨniyɨn sɨmiirɨn, kɨma ɨna nikɨ grɨnkɨnwhɨnkrɨpkaiyɨm, aniya? Ɨni dɨg ywoki, kɨma tɨ kɨgi, ɨiya tɨ inkam yaowae adɨn nɨnomor kou hɨrankɨn nɨtɨn siir nonkwonakiyana kam bibiyɨeyɨm sɨma, bɨdi yɨmbiniya.
41 Ao voltar pela terceira vez, disse: “Vocês ainda dormem e descansam? Basta; chegou a hora. O Filho do Homem está para ser entregue nas mãos de pecadores.
42 Kɨma dɨnsiin, krɨma pɨ nami. Tɨ kɨgwɨn, inkamɨn wɨr kariir napwougigɨn ɨsi nɨtɨn. Ɨriig.
42 Levantem-se e vamos. Meu traidor chegou”.
43 Jisɨs siir yaiya bɨri nikɨ dɨgika mɨ Judasɨn kam ɨuur nwɨso sɨmiir nwɨrɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ kam isid komiiyɨn saɨka yɨnkɨn ɨt. Mɨ sɨma kamkɨu mɨnɨm mɨ dan mɨnɨm sɨmiir warar yɨnkɨn hainani. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ kam adi yaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm sɨmiirɨn sɨma nɨkropkikɨm siir nonkworɨmdɨnu hainakiyam.
43 No mesmo instante, enquanto Jesus ainda falava, Judas, um dos Doze, chegou com uma multidão armada de espadas e pedaços de pau. Tinham sido enviados pelos principais sacerdotes, mestres da lei e líderes do povo.
44 Mɨ inkamɨn wɨr Jisɨs siir napwouwɨn mɨ siya hɨnɨɨna boɨnɨrargig kɨma pa kɨgɨn, inkamɨn pɨ kara ninɨ aepirɨmdɨnɨuwi mɨ tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn. Mɨ kɨma pɨ siir donkworɨmdɨnu hainam.
44 O traidor havia combinado com eles um sinal: “Vocês saberão a quem devem prender quando eu o cumprimentar com um beijo. Então poderão levá-lo em segurança”.
45 Mɨ Judas siya ha namɨn mɨ siya ɨni Jisɨs siirɨmar youap hɨrɨrɨu namɨn. Mɨ siya ɨna inɨ boɨnɨuwɨn, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkam. Mɨ siya ɨna yaka aepirɨmdɨnɨuɨn siirɨn.
45 Assim que chegaram, Judas se aproximou de Jesus. “Rabi!”, exclamou ele, e o beijou.
46 Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn ɨna yonkworɨmdɨnu kihainamɨm.
46 Os outros agarraram Jesus e o prenderam.
47 Mɨ Jisɨs siirar inkam nwɨrɨn siir kingiinar nokwoɨn siir kamkɨuɨn ha kwakiwokhaiyɨn mɨ ɨni tɨ prismi yaowae adɨn siir mɨi whɨsarii prɨi mɨriiyan inkamɨn siir wɨɨn aiir yaka haɨngrɨp ɨtkigiyɨn.
47 Mas um dos que estavam com Jesus puxou a espada e feriu o servo do sumo sacerdote, cortando-lhe a orelha.
48 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma tɨ kariirɨm nɨtɨm mɨ kɨma tɨ kamkɨu mɨnɨm mɨ dan mɨnɨm sɨmiirɨn wara dimusi hainanikɨm, kariir nonkworɨmdɨnuwamɨn, ha? Kɨma ha naɨngwokɨm kara kɨmiir hɨiyan inkamkɨn, aniya?
48 Jesus perguntou: “Por acaso sou um revolucionário perigoso, para que venham me prender com espadas e pedaços de pau?
49 Ɨi kasa rani, kara kɨmiir nowomwarkaiyɨuwɨn Adi Komii siir omaka saiir hɨr. Mɨ kɨma kariir bɨ nonkworɨmdɨnugɨm. Mɨ Yokwo Komii saiir yaiya ɨni kaimwowar ywowa.
49 Por que não me prenderam no templo? Todos os dias estive ali, no meio de vocês, ensinando. Mas estas coisas estão acontecendo para que se cumpra o que dizem as Escrituras”.
50 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha haiburgigɨm siirɨn mɨ yɨm sɨma ɨna yɨdamkiyɨm. Ɨriig.
50 Então todos o abandonaram e fugiram.
51 Mɨ whran nwɨrɨn Jisɨs siir mhoɨiya namɨn siya yɨuɨs arar kainamkɨn. Mɨ sɨma siir nonkworɨmdɨnu haiyam tɨrkɨm.
51 Um jovem que os seguia vestia apenas um lençol de linho. Quando a multidão tentou agarrá-lo,
52 Mɨ ta siir yɨuɨsa ɨni sɨma yɨinɨkiwhro hainaowida. Mɨ siya ɨni parurar iwɨt amɨn. Ɨriig.
52 ele deixou para trás o lençol e escapou nu.
53 Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siir omaka hɨriir yɨkɨunam. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ sɨma ɨna yɨtɨm ta omaka aiirara namwoniyam.
53 Levaram Jesus para a casa do sumo sacerdote, onde estavam reunidos os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei.
54 Mɨ Pita siya Jisɨs siir mhoɨiya yam. Mɨ siya kingiin bɨ nwokɨn, ɨni aru hɨrar ywokiyɨn. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkainamɨn hira saiir ano ɨiir, prismi bɨigɨ bɨiyan yaowae adɨn siir omaka maeyau hɨriir. Mɨ siya kamɨm waikaowiyɨm pae sɨmaka inɨ ɨdwo oniyɨu.
54 Pedro seguia Jesus de longe e entrou no pátio do sumo sacerdote. Ali, sentou-se com os guardas para se aquecer junto ao fogo.
55 Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨm mɨ sɨma kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkɨuna sɨma boɨnmauuwɨm siyɨu biyɨeyɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir. Mɨ sɨma siirɨn wɨ hɨriinansi nwokɨ ɨsomsomɨm. Mɨ sɨma ha kɨgɨm siirɨn mɨ siya dimɨn biyɨe whɨr bɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka.
55 Lá dentro, os principais sacerdotes e todo o conselho dos líderes do povo tentavam, sem sucesso, encontrar provas contra Jesus, para que pudessem condená-lo à morte.
56 Mɨ tɨ kamɨm sɨma yaimwoni bɨ boɨnkɨm, sɨma hindara prɨiboɨnkɨm. Mɨ sɨmiir yaiyɨm ɨrɨpa bɨ nwokɨm ɨni yapa yapa ywowɨm.
56 Muitas testemunhas falsas deram depoimentos, mas elas se contradiziam.
57 Mɨ kam nhɨrɨm siirɨn pɨ whɨsariiya prɨinɨnsiin okwo boɨnki. Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm.
57 Por fim, alguns homens se levantaram e apresentaram o seguinte testemunho falso:
58 Nɨm krɨma ha wakaekɨm siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, ta Adi Komii siir omaka inkamkar nonkwo mɨriiya saiirɨn wɨ kara nɨipɨrgigi. Mɨ ɨi kwoɨmɨm dɨg nwoki mɨ kara saiirɨn wa swokɨ haɨninansiin mɨrii nami. Saiirɨn wɨ inkamkɨ nonkwo mɨrii rani. Nɨɨngaka.
58 “Nós o ouvimos dizer: ‘Destruirei este templo feito por mãos humanas e em três dias construirei outro, não feito por mãos humanas’”.
59 Mɨ ta yaiya tɨ kamɨm sɨma boɨna, yɨm sɨma ɨriipa hɨriinan yaimwoni bɨ mɨ boɨnkɨm. Sɨmiir yaiyɨm ɨrɨpa bɨ namasugɨm, ɨni yapa yapa ywowɨm.
59 Mas nem assim seus depoimentos eram coerentes.
60 Mɨ prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siya sɨmiir whwonkam ɨda yɨnsiin okwoki. Mɨ siya ɨna srɨiyɨn Jisɨs siirɨn mɨ kɨra tɨ yaiyɨm sɨma prɨiboɨn prɨiboɨnɨm sɨmiir yai yamdi nowarkɨi boɨn tani, aniya?
60 Então o sumo sacerdote se levantou diante dos demais e perguntou a Jesus: “Você não vai responder a essas acusações? O que tem a dizer em sua defesa?”.
61 Mɨ Jisɨs siya yaimɨn yaimɨnkɨn, ɨni hindara yokwo tanɨn. Siya yaimɨrsɨm bɨ nowarkɨi boɨnkɨn. Mɨ tɨ prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siya ɨna swokɨ srɨiyɨn mɨ kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn mɨ siya aniya, iyɨe? Mɨ kɨra tɨ yɨnisɨmɨn Adi Komiiyɨn dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karam nwowɨn siir ɨeya, aniya?
61 Jesus, no entanto, permaneceu calado e não deu resposta alguma. Então o sumo sacerdote perguntou: “Você é o Cristo, o Filho do Deus Bendito?”.
62 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnɨn, ɨhɨ, karargɨn. Mɨ kɨma wɨ kariirar kɨgi tɨ Inkam Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn, ɨni Adi Komiiyɨn kɨrɨekakɨn siir ɨɨna ɨɨniga saiir nɨdwowɨn. Mɨ kara nɨti, kara wɨ waumɨrsɨsɨm whɨsinanɨm nɨnomor kou hɨranɨm, sɨmakar nɨnkɨn onaiinii. Mɨ kɨma wɨ kariirar kɨgwɨni.
62 “Eu sou”, disse Jesus. “E vocês verão o Filho do Homem sentado à direita do Deus Poderoso e vindo sobre as nuvens do céu.”
63 Mɨ prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siya yɨinakiwomwɨtki siir yɨuɨs bripriya siya niiya saiirɨn. Siya whɨsarii bɨ nɨinɨkiwomwɨtka, siya ɨokakɨn. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, krɨma pɨ inkam nhɨram kɨpi swokɨ ɨkɨuna yai whɨnboɨnamɨn. Nɨɨngaka.
63 Então o sumo sacerdote rasgou as vestes e disse: “Que necessidade temos de outras testemunhas?
64 Kɨma bɨdi wakaekiyɨm yai bibiyɨeyɨm siya boɨnkiyɨm Adi Komii siir mɨ kɨma ɨni panɨɨna yaɨngwokiyɨm? Mɨ sɨma hoɨmgakarɨm ɨni yai kwɨruwar kɨrɨtkɨn boɨnkiyɨm, siya siyɨu biyɨe bɨdi tɨrɨn, siya wa dao.
64 Todos ouviram a blasfêmia. Qual é o veredicto?”. E todos o julgaram culpado e o condenaram à morte.
65 Mɨ kam nhɨrɨm yaeyop siir yaswaiyɨugi mɨ sɨma siir yaimwo whwonkamɨm yɨuɨsni kogrɨnugi mɨ siirɨn ɨna tɨoɨm. Mɨ sɨma boɨn, kɨra profet yai tɨ boɨnki, kɨriirɨn nhɨnga tɨowi, ha? Mɨ kamɨm waikaowiyɨm sɨma yɨkɨunam siirɨn. Mɨ sɨma siirɨn hanɨɨngɨ yɨpɨmpar. Ɨriig.
65 Então alguns deles começaram a cuspir em Jesus. Vendaram seus olhos e lhe deram socos. “Profetize para nós!”, zombavam. E os guardas lhe davam tapas enquanto o levavam.
66 Mɨ ɨiya Pita siya omaka maeyau akpitga nu hɨrar nikɨ okɨn mɨ wig ɨra prismi bɨigɨ bɨiyan yaowae adɨn siir mɨi mɨriiya saeya ɨna yɨta.
66 Enquanto isso, Pedro estava lá embaixo, no pátio. Uma das criadas que trabalhava para o sumo sacerdote passou por ali
67 Mɨ ɨiya saeya Pita siir kɨga siya pae hɨr nɨdwo oniyɨn mɨ saeya siir whwonkam ɨiirar inɨ kɨgsɨb boɨnɨu. Ni kɨra ɨriipɨ hɨriinan Jisɨsɨn om Nasaretanɨn saɨka mɨ okɨn.
67 e viu Pedro se aquecendo junto ao fogo. Olhou bem para ele e disse: “Você é um dos que estavam com Jesus de Nazaré”.
68 Mɨ Pita siya ɨni hindara mɨisɨsaekiyɨn. Nɨɨngaka. Kara nɨnoknɨnkɨn tani siirɨn, kara ta yaiya kɨra boɨna saiirɨm warar whaowaei. Mɨ siya ɨna youapnaniyamɨn hira saiir ano kingiin hɨriir. Mɨ ɨuumɨn ɨna yɨkiyakwokɨn.
68 Ele, porém, negou. “Não faço a menor ideia do que você está falando!”, disse, e caminhou em direção à saída. Naquele instante, o galo cantou.
69 Mɨ ta wiga mɨi mɨriiya saeya Pita siir swokɨ kɨga mɨ saeya kam nhɨrɨm saiir kingiin hɨr nwowɨm sɨmiir boɨnki, tɨkɨ inkamɨn Jisɨs siir kɨgna mɨrii inkam nwɨr ɨeyaɨrgɨn.
69 Quando a criada o viu ali, começou a dizer aos outros: “Este homem com certeza é um deles!”.
70 Mɨ Pita siya ɨna swokɨ mɨisɨsaekiyɨn. Nɨɨngaka. Mɨ mhoɨiya kam nhɨrɨm saɨkar nokwowɨm sɨma swokɨ boɨnhɨuriyɨugi siirɨn, kaimwokɨ kaimwowaɨrga kɨra kɨpi nɨksɨsae ni kɨra ɨriipɨ hɨriinan Jisɨs siir mɨi kɨgna mɨriiyan inkam nwɨrkɨn, nu Galili hɨran inkamkɨn. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm.
70 Mas Pedro negou novamente. Um pouco mais tarde, alguns dos que estavam por lá confrontaram Pedro, dizendo: “Você deve ser um deles, pois é galileu”.
71 Mɨ Pita siya ɨna yɨkopaisɨsɨrkiyɨn, kaimwokɨ kaimwo kɨɨnga! Kara tɨ inkamɨn kɨma boɨnɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
71 Ele, porém, começou a praguejar e jurou: “Não conheço esse homem de quem vocês estão falando!”.
72 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn, ɨuumɨn kwɨsaka ɨna yɨkiyɨn. Mɨ Pita siya ɨna swokɨ aɨngwowoknakiyɨn yaiya bɨiya Jisɨs siya boɨna siir. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, ɨuumɨn kwɨsaka nikɨ ɨk karam nwowi mɨ kɨra kariir inɨgɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei. Mɨ Pita siya nou prasae bɨ kɨnkɨn. Ɨriig.
72 E, no mesmo instante, o galo cantou pela segunda vez. Então Pedro se lembrou das palavras de Jesus: “Antes que o galo cante duas vezes, você me negará três vezes”. E começou a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.