Marcos 14
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Mɨ ta ɨi komiiya Pasova dimɨn whɨrkɨn kɨmbu karam nwowiya, bretɨn waisikaiyɨn yis karamaeyɨn siir nikwo aeiya ɨiya mɨ ta nae komiiya uga nikwo aebwakainami. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm sɨma boɨn, krɨma Jisɨs siirɨn wɨ panɨɨna nonkworɨmdɨnu haɨnprakaii?
1 Dois dias depois seria celebrada a Páscoa e a Festa dos Pães sem Fermento. Os principais sacerdotes e os escribas procuravam uma forma de prender Jesus, à traição, para matá-lo.
2 Mɨ sɨma boɨn, krɨma wɨ ta ɨi komiiya Pasova wɨ saiir kɨpi nɨsɨkɨina nɨm wɨ tɨ iikamɨm siir whɨn nwowɨm wɨ sɨma pɨ whɨnɨniisi siirsiyɨn. Ɨriig.
2 Pois diziam: — Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo.
3 Jisɨs siya om Betani hɨr nwokɨn Saimon siir omaka aiir. Tɨ inkamɨn paowaigɨ pɨskɨmkopouɨn. Mɨ ɨiya Jisɨs siya ha nikɨ ɨdwo aeyɨn mɨ wig ɨra ɨna yapnɨnopkainaniya siirɨm. Mɨ tɨ wa mobɨn umɨr prasae bɨ saɨngɨn. Mɨ saeya kwaigwowa ɨna kinɨs haigiya tɨ wa mobɨn siir kɨbokouwa. Mɨ tɨ wa mobɨn pɨuii mɨiyɨkakɨn ɨni Jisɨs siir mwo ɨiirarar yaokɨn swokiyɨn.
3 Quando Jesus estava em Betânia, fazendo uma refeição na casa de Simão, o leproso, veio uma mulher, trazendo um frasco feito de alabastro com um perfume muito valioso, de nardo puro; e, quebrando o frasco, derramou o perfume sobre a cabeça de Jesus.
4 Mɨ iikam nhɨrɨm ta omaka saiir nwowɨm, sɨmiir kwoɨnɨm mɨiyɨk bɨri naɨngwokikɨm ɨni ɨo kwoɨn yaɨngwokiyɨm. Mɨ sɨma, sɨma sɨmar yomboɨn amboɨn, saeya tɨ wa kɨbiyɨn siirɨn whɨsarii dimusi prɨidirɨraerarkikɨn, ha?
4 Alguns dos que estavam ali ficaram indignados e diziam entre si: — Para que este desperdício de perfume?
5 Mɨ tɨkɨ wa krɨmiir tɨrankɨn saɨnakikɨswo mɨ siya pɨ umɨr prasae di saɨni. Mɨ siya umɨr paeyarɨm kamaɨrɨm pɨ ɨuur ɨriiyar K300.00 nanar pɨ saɨnɨn. Mɨ siir umɨrɨm pɨ ɨkɨ iikamɨm digworaekwo umɨr mɨnam whaowaeiyɨm sɨmiir pɨ hauuɨn. Mɨ sɨma ɨo ta wig aiir ywoki.
5 Este perfume poderia ter sido vendido por mais de trezentos denários, para ser dado aos pobres. E murmuravam contra ela.
6 Mɨ Jisɨs siya boɨnki, kɨma ta wiga saiirɨn hindara kɨg nɨnkɨnki. Mɨ kɨma saiirɨn yai whɨsarii dimusi boɨni? Saeya kariirɨn siyɨu wadɨekɨ wadɨeyɨn siirar tɨrkika.
6 Mas Jesus disse:
7 Mɨ iikam paeprikabɨm ɨinokɨinokɨn sɨma wɨ kɨmakar nwokrɨpkaii tɨ nu ɨiirar. Mɨ kɨma digworaekwo sɨmiir hauuwi, wɨ hɨriiyar tɨ hauu. Mɨ ankara kɨmaka wɨ ɨi prɨei nwo rani. Nɨɨngaka.
7 Porque os pobres estarão sempre com vocês, e, quando quiserem, podem fazer-lhes o bem, mas a mim vocês nem sempre terão.
8 Dimɨnɨn wig aeya tɨram naɨngwowi, saeya wa tɨri. Saeya tɨ wa wadɨeyɨn kariir pɨu naokɨnkiyɨn, ɨe haɨngikaiyam naokɨn haigɨnɨugikɨn.
8 Ela fez o que pôde: ungiu o meu corpo antecipadamente para a sepultura.
9 Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni mɨ tɨ nuɨm hɨnda tɨnda nwowɨm wɨ yai wɨn kɨbiya saiirar mɨ boɨnmɨmauuwi. Mɨ tɨ omom omomɨm wɨ tɨ dimɨnɨn siirar mɨ haigirɨrɨr boɨniyokiyokɨii, ta wiga saeya tɨrkiyɨn. Mɨ sɨma wɨ siirɨmar naɨngwokwowi. Ɨriig.
9 Em verdade lhes digo que, onde for pregado em todo o mundo o evangelho, também será contado o que ela fez, para memória dela.
10 Mɨ Judas Iskariot siya kam ɨuur nwɨso sɨmiir nwɨrkɨn. Mɨ siya prismi yaowae adɨm sɨmiirɨm yam, wɨr sɨmiir ninɨ apwougigɨm.
10 E Judas Iscariotes, um dos doze, foi falar com os principais sacerdotes, para lhes entregar Jesus.
11 Sɨma ta yaiya saiir wakaewɨnɨm, sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨm. Mɨ sɨma ɨna yɨmbingiyɨm umɨr siir hauuwam. Mɨ ta ɨi aiirarɨn Judas siya ɨna yap hansɨr bwakaiyɨn, Jisɨs siirɨn sɨmiir kɨnmauu ɨtɨm.
11 Eles, ouvindo isto, se alegraram e prometeram dar dinheiro a ele; nesse meio-tempo, Judas buscava uma boa ocasião para entregar Jesus.
12 Mɨ bɨikɨ bɨiyan ɨiya bret waisikaiyɨn yis karamaeyɨn siir naeiya ɨna yɨmbiniya. Mɨ sɨma sibsib yɨnisɨmɨm saiir yɨsomsom aokao ta nae komiiya Pasova saiirɨm, saiir naekwowakam. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siir srɨi, krɨma nae pɨ papi ninɨ dirɨraerarɨuwi, ta nae komiiya saiir naeyɨm, kɨra naeyamɨn, ha? Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna srɨigɨm.
12 E, no primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento, quando se fazia o sacrifício do cordeiro pascal, os discípulos de Jesus lhe perguntaram: — Onde quer que façamos os preparativos para que o senhor possa comer a Páscoa?
13 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm nwɨsa yɨkropki. Mɨ siya sowiir boɨnki, kowa om komii ɨiirar dapnɨnopkainam. Mɨ inkam nwɨrɨn op two komiiya opkaka saiir hainani mɨ siya kowiirɨn pɨ om komii hɨr napyɨskaigɨn mɨ kowa wɨ siir mhoɨiya dam.
13 Então Jesus enviou dois dos seus discípulos, dizendo-lhes:
14 Mɨ siya omaka ɨr napnɨnopkainamkɨn mɨ kowa saɨkar dɨnkɨn apnɨnopkainam. Mɨ kowa ta omaka saiir adɨn siirɨn pɨ hɨnɨɨna tinɨ boɨnɨu: Dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkamɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, kariir maeyaua ɨni papi nwowa ta nae komiiya Pasova kamɨm kariir kɨgna mɨriiyɨm sɨmaka naeyana, ha?
14 Sigam esse homem e digam ao dono da casa em que ele entrar que o Mestre pergunta: “Onde fica o meu aposento no qual comerei a Páscoa com os meus discípulos?”
15 Mɨ kowiirɨn wɨ siya nɨisiimauuwi, maeyau kwɨra omaka anauwa kouana saiir nwowa. Mɨ ta maeyaua hɨi ipii saiirara. Mɨ kowa krɨmiir naeyɨm wɨ ta maeyau aiir tinɨ dirɨraerar kwokɨn, krɨma naeyam. Siya sowiirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
15 E ele lhes mostrará um espaçoso cenáculo mobiliado e pronto; ali façam os preparativos.
16 Mɨ inkam nwɨso siir kɨgna mɨriiyo ɨna yamwo. Mɨ sowa om komii hɨriir yɨmbiyam. Mɨ digworaekwowɨm Jisɨs siya boɨnkiyɨm sowa ɨni sɨmiirar inɨ kɨgɨuwɨm. Mɨ sowa nae komiiya ɨna dirɨraerar kwokɨno ta Pasova nae komii aiiram.
16 Os discípulos saíram, foram à cidade e, achando tudo como Jesus lhes tinha dito, prepararam a Páscoa.
17 Mɨ naɨowaka Jisɨs siya siir kɨgna mɨriiyɨm kam ɨuur nwɨso sɨma yɨtrɨb.
17 Ao cair da tarde, Jesus chegou com os doze.
18 Mɨ ɨiya sɨma hɨiya nae haigɨn aeiya saiir hɨrar nɨdwoyokai aeyɨm mɨ Jisɨs siya boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, inkam nwɨrɨn krɨmaka tɨr nɨdwokai aeyɨn kariirɨn wɨ wɨr siya napwouwi.
18 Quando estavam à mesa e comiam, Jesus disse:
19 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni hɨkakar ywokiyɨm. Mɨ sɨma, sɨma sɨma yɨnsrɨi ansrɨi siirɨn mɨ tari kara, aniya?
19 E eles começaram a entristecer-se e a perguntar-lhe, um por um: — Por acaso seria eu?
20 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, kɨma tɨ kam ɨuur nwɨso kɨmiir nwɨrkɨn nɨuwi ɨni tɨrar nwowɨn. Mɨ tɨ inkamɨn ɨɨn kanakar nɨnkɨn ɨnopkai haiiyɨn ta twowa nae haigiiya mɨ wɨ siyar napwouwi wɨra kariirɨn.
20 Jesus respondeu:
21 Hɨipa! Tɨ inkam yaowae adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn siya wɨ sɨpi naowi. Siya karaɨrgɨn. Adi Komii siir Yokwo Komiiya saeya hɨnɨɨna boɨnkika mɨ wɨ mɨntarao tɨ inkamɨn wɨr kariir napwouwɨn sau omomɨn siir, siirɨn wɨ hɨk prasaekɨ nɨmbiyam tani. Mɨ tɨ inkamɨn siir yopiiya siir naokaina karamae nwokɨswo, ɨni wadɨekɨ wadɨeya mɨ owɨn. Dimusi rani, tɨ inkamɨn siya wɨ hɨk prasae hai rani. Ɨriig.
21 Pois o Filho do Homem vai, como está escrito a seu respeito; mas ai daquele por quem o Filho do Homem está sendo traído! Melhor seria para ele se nunca tivesse nascido!
22 Mɨ sɨma ha nikɨ aeyɨm mɨ Jisɨs siya bretɨn nhɨra hai mɨ siya Adi Komii siir boɨn wadɨeki. Mɨ siya ɨna yɨinɨbɨmbɨr hauugiyɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir. Mɨ siya boɨn, kɨma hai, tɨkɨnɨn yɨo kariir kɨpka.
22 E, enquanto comiam, Jesus pegou um pão e, abençoando-o, o partiu e lhes deu, dizendo:
23 Mɨ siya mob wainɨn ɨra mɨ hai. Mɨ siya ɨna mɨ boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ siya ɨna hauugiyɨn sɨmiir, sɨma kwiyaeyam.
23 A seguir, Jesus pegou um cálice e, tendo dado graças, o deu aos seus discípulos; e todos beberam dele.
24 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, takɨna ya kariir nhɨeka Adi Komii siya nɨmbingig aeya. Mɨ kariir nhɨeya wa naokiinaiinami iikam whɨekakɨm sɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam.
24 Então lhes disse:
25 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, tɨ op wainɨn kara wɨ ɨdɨp ɨdɨp swokɨ kwiyae rani. Nɨɨngaka. Mɨ hɨriiyar namiyokiyokɨii mɨ wɨ ɨiya kara wainɨn Adi Komii siir omɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir hɨrar ninɨ kwiyaeyɨu ɨski. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
25 Em verdade lhes digo que nunca mais beberei do fruto da videira, até aquele dia em que beberei o vinho novo, no Reino de Deus.
26 Mɨ sɨma mwai kwɨra wao. Mɨ sɨma mhɨu Oliv hɨriir yam. Ɨriig.
26 E, tendo cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
27 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma wa nɨdamgrirgigi wɨ kanaka nwo rani. Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii saiir nwowa hɨnɨɨna boɨnka, inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn Adi Komii siya nɨsomaokii mɨ siir sibsibɨm wa nɨdam nɨnoopkii.
27 E Jesus disse aos discípulos:
28 Mɨ kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn. Mɨ bɨiyɨn wɨ karar namkwokɨni nu Galiliya hɨriirɨn. Mɨ wɨm kɨma wɨ kariir mhoɨiya nɨti.
28 Mas, depois da minha ressurreição, irei adiante de vocês para a Galileia.
29 Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn siir yai aiirɨn, yɨm sɨma kɨriirɨn wa nɨdamgrirmiigigi mɨ ankara nɨɨngaka. Kɨriirɨn wɨ kinɨsu rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
29 Então Pedro disse a Jesus: — Ainda que o senhor venha a ser um tropeço para todos, não o será para mim!
30 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn yaimwowa boɨni mɨ ta nɨiyaka ɨuumɨn kwɨsaka wɨ nikɨ ɨk rani mɨ kɨra kariir inɨgɨn wɨ hɨriiyar mɨisɨsaei krɨpkaii. Mɨ kwoɨmaka wɨ kɨra wakaeki ɨuumɨn ɨni nɨkiyakwokɨn.
30 Mas Jesus lhe disse:
31 Mɨ Pita siya ɨni ɨgao yaiyar boɨnkiyɨn, kara kɨriirɨn wɨ swokɨ ɨmprɨo rani. Nɨɨngakɨ! Nɨɨngaka! Mɨ kara kɨnakar nɨnkɨn aowama mɨni mɨ kara kɨriir inɨgɨn wɨ mɨ ɨmprɨo rani. Mɨ kam nhɨrɨm siir kɨgna mɨriiyɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan yai aiirar mɨ boɨnki. Ɨriig.
31 Mas Pedro insistia com mais veemência: — Ainda que me seja necessário morrer com o senhor, de modo nenhum o negarei. E todos os outros diziam a mesma coisa.
32 Mɨ sɨma maeyau kwɨra saiir yɨmbiyam Getsemani. Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨngig, kɨma tapaiir dɨdwoki, kara nhwo nikɨnɨ kwɨs boɨnɨuwi.
32 Então foram a um lugar chamado Getsêmani. Ali, Jesus disse aos seus discípulos:
33 Mɨ siya Pita Jems mɨ Jon sɨmiirarar yɨkɨunam, saɨka namam. Mɨ siya ɨni hɨkakar ywokiyɨn. Mɨ siir kɨuɨn kɨugak bɨ nwokikɨn.
33 E, levando consigo Pedro, Tiago e João, começou a sentir-se tomado de pavor e de angústia.
34 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma whaowae nwowi kariir kwoɨn siyarɨn ɨni wara yɨiyɨuamwankiyɨn. Mɨ kariir pɨua ɨni warar yɨnkisɨmsɨbnakiya. Kɨma tɨrar dwoki mɨ kɨma sɨpgu mɨntarao.
34 E lhes disse:
35 Mɨ siya ha kwapnamɨn mɨ ɨni hindara yakai whɨnamɨn nu hɨrar. Mɨ siya ɨna kwɨsboɨnkiyɨn Adi Komii siirɨm. Adi Komii, kɨra dɨgar mɨ owi mɨ ta hɨka wɨ kariir mɨ ɨmbini rani.
35 E, adiantando-se um pouco, prostrou-se em terra; e orava para que, se possível, lhe fosse poupada aquela hora.
36 Mɨ siya boɨnki, adiyo! Ɨiya kɨra digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir tɨramar naɨngwowi, kɨra wɨ dɨgar mɨ owi. Mɨ ankara hɨnɨɨna naɨngwowi, ta kariir hɨka kɨra saiir hainaowid. Mɨ kɨra kariir kwoɨn ɨiirara kɨpi nwo, kɨriir kwoɨn ɨiirar timɨ o.
36 E dizia:
37 Mɨ siya ha swokɨ ɨtɨn mɨ ɨna kɨgniyɨn, sɨma nhwo ara grɨnkɨn whɨni. Mɨ siya Pita siir inɨ boɨni, Saimon! Kɨra nhwo whɨni, aniya? Mɨ kɨra pɨ haɨmiisɨma nɨdwo kao rani, aniya?
37 E, voltando, achou-os dormindo. E disse a Pedro:
38 Kɨma dɨdwo kao mɨ kɨma nhwo mɨn timɨ srɨiboɨn. Mɨ dimɨn whɨrkɨn kɨmiiram kɨnankɨuwi, wɨm wɨ nɨkiisi. Kwoɨnɨn ɨna naɨngwowɨn dimɨn taemɨn tɨramɨn mɨ pɨu saeya kɨnɨi rani.
38 Vigiem e orem, para que não caiam em tentação; o espírito, na verdade, está pronto, mas a carne é fraca.
39 Mɨ siya ɨna swokɨ amɨn nhwo ɨna swokɨnɨ kwɨsboɨnɨuɨn. Mɨ siya yaiyɨm bɨiya siya nikɨnɨ srɨiboɨnɨuɨm, sɨmiirar swokɨnɨ srɨiboɨnɨu.
39 Retirando-se de novo, orou repetindo as mesmas palavras.
40 Mɨ siya ɨna swokɨ ɨtɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram. Mɨ yɨm sɨma nhwokɨ nɨridnanaekɨm mɨ sɨma nhwo asi grɨnkɨnwhɨnkɨm. Mɨ sɨma siirɨn ɨni yai kaonɨs boɨnam whaowaeyɨm.
40 E voltando, achou-os outra vez dormindo, porque os olhos deles estavam pesados; e não sabiam o que lhe responder.
41 Mɨ siya kwoɨmaka ha swokɨ ɨtɨn sɨmiiram mɨ siya ɨna inɨ boɨniyɨn sɨmiirɨn, kɨma ɨna nikɨ grɨnkɨnwhɨnkrɨpkaiyɨm, aniya? Ɨni dɨg ywoki, kɨma tɨ kɨgi, ɨiya tɨ inkam yaowae adɨn nɨnomor kou hɨrankɨn nɨtɨn siir nonkwonakiyana kam bibiyɨeyɨm sɨma, bɨdi yɨmbiniya.
41 E, quando voltou pela terceira vez, Jesus lhes disse:
42 Kɨma dɨnsiin, krɨma pɨ nami. Tɨ kɨgwɨn, inkamɨn wɨr kariir napwougigɨn ɨsi nɨtɨn. Ɨriig.
42 Levantem-se, vamos embora! Eis que o traidor se aproxima.
43 Jisɨs siir yaiya bɨri nikɨ dɨgika mɨ Judasɨn kam ɨuur nwɨso sɨmiir nwɨrɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ kam isid komiiyɨn saɨka yɨnkɨn ɨt. Mɨ sɨma kamkɨu mɨnɨm mɨ dan mɨnɨm sɨmiir warar yɨnkɨn hainani. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ kam adi yaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowi ɨkɨm sɨmiirɨn sɨma nɨkropkikɨm siir nonkworɨmdɨnu hainakiyam.
43 E logo, enquanto Jesus ainda falava, chegou Judas, um dos doze, e, com ele, uma multidão com espadas e porretes, vinda da parte dos principais sacerdotes, escribas e anciãos.
44 Mɨ inkamɨn wɨr Jisɨs siir napwouwɨn mɨ siya hɨnɨɨna boɨnɨrargig kɨma pa kɨgɨn, inkamɨn pɨ kara ninɨ aepirɨmdɨnɨuwi mɨ tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn. Mɨ kɨma pɨ siir donkworɨmdɨnu hainam.
44 Ora, o traidor tinha dado a eles um sinal: “Aquele que eu beijar, é esse; prendam e levem-no com segurança.”
45 Mɨ Judas siya ha namɨn mɨ siya ɨni Jisɨs siirɨmar youap hɨrɨrɨu namɨn. Mɨ siya ɨna inɨ boɨnɨuwɨn, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkam. Mɨ siya ɨna yaka aepirɨmdɨnɨuɨn siirɨn.
45 E logo que chegou, aproximando-se de Jesus, Judas disse: — Mestre! E o beijou.
46 Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn ɨna yonkworɨmdɨnu kihainamɨm.
46 Então eles agarraram Jesus e o prenderam.
47 Mɨ Jisɨs siirar inkam nwɨrɨn siir kingiinar nokwoɨn siir kamkɨuɨn ha kwakiwokhaiyɨn mɨ ɨni tɨ prismi yaowae adɨn siir mɨi whɨsarii prɨi mɨriiyan inkamɨn siir wɨɨn aiir yaka haɨngrɨp ɨtkigiyɨn.
47 Nisto, um dos que estavam ali, sacando da espada, feriu o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha.
48 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma tɨ kariirɨm nɨtɨm mɨ kɨma tɨ kamkɨu mɨnɨm mɨ dan mɨnɨm sɨmiirɨn wara dimusi hainanikɨm, kariir nonkworɨmdɨnuwamɨn, ha? Kɨma ha naɨngwokɨm kara kɨmiir hɨiyan inkamkɨn, aniya?
48 Jesus lhes disse:
49 Ɨi kasa rani, kara kɨmiir nowomwarkaiyɨuwɨn Adi Komii siir omaka saiir hɨr. Mɨ kɨma kariir bɨ nonkworɨmdɨnugɨm. Mɨ Yokwo Komii saiir yaiya ɨni kaimwowar ywowa.
49 Todos os dias eu estava com vocês no templo, ensinando, e vocês não me prenderam; mas isto é para que se cumprissem as Escrituras.
50 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha haiburgigɨm siirɨn mɨ yɨm sɨma ɨna yɨdamkiyɨm. Ɨriig.
50 Então todos o deixaram e fugiram.
51 Mɨ whran nwɨrɨn Jisɨs siir mhoɨiya namɨn siya yɨuɨs arar kainamkɨn. Mɨ sɨma siir nonkworɨmdɨnu haiyam tɨrkɨm.
51 Um jovem, coberto unicamente com um lençol, seguia Jesus. Eles o agarraram,
52 Mɨ ta siir yɨuɨsa ɨni sɨma yɨinɨkiwhro hainaowida. Mɨ siya ɨni parurar iwɨt amɨn. Ɨriig.
52 mas ele largou o lençol e fugiu nu.
53 Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siir omaka hɨriir yɨkɨunam. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ sɨma ɨna yɨtɨm ta omaka aiirara namwoniyam.
53 E levaram Jesus ao sumo sacerdote, e então se reuniram todos os principais sacerdotes, os anciãos e os escribas.
54 Mɨ Pita siya Jisɨs siir mhoɨiya yam. Mɨ siya kingiin bɨ nwokɨn, ɨni aru hɨrar ywokiyɨn. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkainamɨn hira saiir ano ɨiir, prismi bɨigɨ bɨiyan yaowae adɨn siir omaka maeyau hɨriir. Mɨ siya kamɨm waikaowiyɨm pae sɨmaka inɨ ɨdwo oniyɨu.
54 Pedro seguiu Jesus de longe até o interior do pátio do sumo sacerdote e estava assentado entre os servos, aquentando-se ao fogo.
55 Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ inkam komiiyɨm yai hɨdiyɨm mɨ sɨma kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkɨuna sɨma boɨnmauuwɨm siyɨu biyɨeyɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir. Mɨ sɨma siirɨn wɨ hɨriinansi nwokɨ ɨsomsomɨm. Mɨ sɨma ha kɨgɨm siirɨn mɨ siya dimɨn biyɨe whɨr bɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka.
55 E os principais sacerdotes e todo o Sinédrio procuravam algum testemunho contra Jesus para o condenar à morte, mas não achavam nada.
56 Mɨ tɨ kamɨm sɨma yaimwoni bɨ boɨnkɨm, sɨma hindara prɨiboɨnkɨm. Mɨ sɨmiir yaiyɨm ɨrɨpa bɨ nwokɨm ɨni yapa yapa ywowɨm.
56 Pois muitos testemunhavam falsamente contra Jesus, mas os depoimentos não eram coerentes.
57 Mɨ kam nhɨrɨm siirɨn pɨ whɨsariiya prɨinɨnsiin okwo boɨnki. Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm.
57 E, levantando-se alguns, testemunhavam falsamente, dizendo:
58 Nɨm krɨma ha wakaekɨm siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, ta Adi Komii siir omaka inkamkar nonkwo mɨriiya saiirɨn wɨ kara nɨipɨrgigi. Mɨ ɨi kwoɨmɨm dɨg nwoki mɨ kara saiirɨn wa swokɨ haɨninansiin mɨrii nami. Saiirɨn wɨ inkamkɨ nonkwo mɨrii rani. Nɨɨngaka.
58 — Nós o ouvimos declarar: “Eu destruirei este santuário edificado por mãos humanas e, em três dias, construirei outro, não por mãos humanas.”
59 Mɨ ta yaiya tɨ kamɨm sɨma boɨna, yɨm sɨma ɨriipa hɨriinan yaimwoni bɨ mɨ boɨnkɨm. Sɨmiir yaiyɨm ɨrɨpa bɨ namasugɨm, ɨni yapa yapa ywowɨm.
59 Nem assim o testemunho deles era coerente.
60 Mɨ prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siya sɨmiir whwonkam ɨda yɨnsiin okwoki. Mɨ siya ɨna srɨiyɨn Jisɨs siirɨn mɨ kɨra tɨ yaiyɨm sɨma prɨiboɨn prɨiboɨnɨm sɨmiir yai yamdi nowarkɨi boɨn tani, aniya?
60 E, levantando-se o sumo sacerdote, no meio, perguntou a Jesus: — Você não diz nada em resposta ao que estes depõem contra você?
61 Mɨ Jisɨs siya yaimɨn yaimɨnkɨn, ɨni hindara yokwo tanɨn. Siya yaimɨrsɨm bɨ nowarkɨi boɨnkɨn. Mɨ tɨ prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siya ɨna swokɨ srɨiyɨn mɨ kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn mɨ siya aniya, iyɨe? Mɨ kɨra tɨ yɨnisɨmɨn Adi Komiiyɨn dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karam nwowɨn siir ɨeya, aniya?
61 Jesus, porém, guardou silêncio e nada respondeu. O sumo sacerdote tornou a interrogá-lo: — Você é o Cristo, o Filho do Deus Bendito?
62 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnɨn, ɨhɨ, karargɨn. Mɨ kɨma wɨ kariirar kɨgi tɨ Inkam Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn, ɨni Adi Komiiyɨn kɨrɨekakɨn siir ɨɨna ɨɨniga saiir nɨdwowɨn. Mɨ kara nɨti, kara wɨ waumɨrsɨsɨm whɨsinanɨm nɨnomor kou hɨranɨm, sɨmakar nɨnkɨn onaiinii. Mɨ kɨma wɨ kariirar kɨgwɨni.
62 Jesus respondeu:
63 Mɨ prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn siya yɨinakiwomwɨtki siir yɨuɨs bripriya siya niiya saiirɨn. Siya whɨsarii bɨ nɨinɨkiwomwɨtka, siya ɨokakɨn. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, krɨma pɨ inkam nhɨram kɨpi swokɨ ɨkɨuna yai whɨnboɨnamɨn. Nɨɨngaka.
63 O sumo sacerdote, rasgando as suas vestes, disse: — Por que ainda precisamos de testemunhas?
64 Kɨma bɨdi wakaekiyɨm yai bibiyɨeyɨm siya boɨnkiyɨm Adi Komii siir mɨ kɨma ɨni panɨɨna yaɨngwokiyɨm? Mɨ sɨma hoɨmgakarɨm ɨni yai kwɨruwar kɨrɨtkɨn boɨnkiyɨm, siya siyɨu biyɨe bɨdi tɨrɨn, siya wa dao.
64 Vocês ouviram a blasfêmia. Qual é o parecer de vocês? E todos o julgaram réu de morte.
65 Mɨ kam nhɨrɨm yaeyop siir yaswaiyɨugi mɨ sɨma siir yaimwo whwonkamɨm yɨuɨsni kogrɨnugi mɨ siirɨn ɨna tɨoɨm. Mɨ sɨma boɨn, kɨra profet yai tɨ boɨnki, kɨriirɨn nhɨnga tɨowi, ha? Mɨ kamɨm waikaowiyɨm sɨma yɨkɨunam siirɨn. Mɨ sɨma siirɨn hanɨɨngɨ yɨpɨmpar. Ɨriig.
65 Alguns começaram a cuspir nele, a cobrir-lhe o rosto, a bater nele e a dizer-lhe: — Profetize! E os guardas davam-lhe bofetadas.
66 Mɨ ɨiya Pita siya omaka maeyau akpitga nu hɨrar nikɨ okɨn mɨ wig ɨra prismi bɨigɨ bɨiyan yaowae adɨn siir mɨi mɨriiya saeya ɨna yɨta.
66 Estando Pedro embaixo no pátio, veio uma das empregadas do sumo sacerdote
67 Mɨ ɨiya saeya Pita siir kɨga siya pae hɨr nɨdwo oniyɨn mɨ saeya siir whwonkam ɨiirar inɨ kɨgsɨb boɨnɨu. Ni kɨra ɨriipɨ hɨriinan Jisɨsɨn om Nasaretanɨn saɨka mɨ okɨn.
67 e, vendo Pedro, que se aquecia, fixou os olhos nele e disse: — Você também estava com Jesus, o Nazareno.
68 Mɨ Pita siya ɨni hindara mɨisɨsaekiyɨn. Nɨɨngaka. Kara nɨnoknɨnkɨn tani siirɨn, kara ta yaiya kɨra boɨna saiirɨm warar whaowaei. Mɨ siya ɨna youapnaniyamɨn hira saiir ano kingiin hɨriir. Mɨ ɨuumɨn ɨna yɨkiyakwokɨn.
68 Mas ele negou, dizendo: — Não o conheço, nem compreendo o que você está falando. E saiu para o pórtico. E o galo cantou.
69 Mɨ ta wiga mɨi mɨriiya saeya Pita siir swokɨ kɨga mɨ saeya kam nhɨrɨm saiir kingiin hɨr nwowɨm sɨmiir boɨnki, tɨkɨ inkamɨn Jisɨs siir kɨgna mɨrii inkam nwɨr ɨeyaɨrgɨn.
69 E a empregada, vendo-o, tornou a dizer aos que estavam ali: — Este é um deles.
70 Mɨ Pita siya ɨna swokɨ mɨisɨsaekiyɨn. Nɨɨngaka. Mɨ mhoɨiya kam nhɨrɨm saɨkar nokwowɨm sɨma swokɨ boɨnhɨuriyɨugi siirɨn, kaimwokɨ kaimwowaɨrga kɨra kɨpi nɨksɨsae ni kɨra ɨriipɨ hɨriinan Jisɨs siir mɨi kɨgna mɨriiyan inkam nwɨrkɨn, nu Galili hɨran inkamkɨn. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm.
70 Mas ele negou outra vez. E, pouco depois, os que estavam ali disseram outra vez a Pedro: — Com certeza você é um deles, porque também é galileu.
71 Mɨ Pita siya ɨna yɨkopaisɨsɨrkiyɨn, kaimwokɨ kaimwo kɨɨnga! Kara tɨ inkamɨn kɨma boɨnɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
71 Ele, porém, começou a praguejar e a jurar: — Não conheço esse homem de quem vocês estão falando!
72 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn, ɨuumɨn kwɨsaka ɨna yɨkiyɨn. Mɨ Pita siya ɨna swokɨ aɨngwowoknakiyɨn yaiya bɨiya Jisɨs siya boɨna siir. Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, ɨuumɨn kwɨsaka nikɨ ɨk karam nwowi mɨ kɨra kariir inɨgɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei. Mɨ Pita siya nou prasae bɨ kɨnkɨn. Ɨriig.
72 E no mesmo instante o galo cantou pela segunda vez. Então Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante duas vezes, você me negará três vezes.” E, caindo em si, começou a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.