Marcos 12

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai nhɨrɨm sɨmiir boɨnki, siya boɨn, inkam nwɨrɨn numɨr waina ha yɨiyoknɨnkɨnam mɨ ɨna yɨtkii nɨnkɨn ɨuɨn. Mɨ siya ɨe komiiyɨn ɨna yopɨn. Mɨ diyamɨr komiiya ɨra yopkikaigi tɨ ɨe ɨiir, wain ɨmiir warbrompropnamɨm. Mɨ pada bripriya haɨni mɨriinainam koua hɨriir, kamɨm saiir kɨgrɨraowɨm sɨmiirɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnki ta numɨra kɨma sɨbgu kɨgrɨrao. Mɨ ɨiya tɨ paeyɨm sɨma budgɨn mɨ sɨma hɨgi mɨ nhɨrɨm wɨ kɨmar whɨn haii mɨ nhɨrɨm wɨ kariir whɨn hauugi. Mɨ ɨiya siya sɨmiir boɨngigɨn mɨ siya ɨna haiburgigɨn siir om ɨiirɨn. Mɨ siya ɨna yamɨn aru maeyauwa.
1 E começou a falar-lhes em parábolas. Um homem plantou uma vinha, cercou-a com uma sebe, cavou nela um lagar, edificou uma torre, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se daquela terra.
2 Mɨ ɨiya ta wain numɨra saeya hɨgiya mɨ numɨran inkamɨn siya yɨkropki inkamɨn whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn siir, kamɨm wain numɨra saiir mɨriiyɨm sɨmiirɨm. Siya mɨnɨm nɨkropkikɨn ta numɨra saiir nae nhɨrɨm siir hauugiyɨm.
2 A seu tempo enviou aos vinhateiros um servo, para receber deles uma parte do produto da vinha.
3 Mɨ kamɨm numɨr kɨgrɨraowiyɨm sɨma tɨ inkamɨn whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn siir yankabrɨmdɨnu okwo mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨpɨmpar haigɨnɨugiyɨm. Mɨ siirɨn ɨni nɨɨngar swokɨ ɨkropkiyɨn.
3 Ora, eles prenderam-no, feriram-no e reenviaram-no de mãos vazias.
4 Mɨ siya whɨsarii prɨimɨriiyɨn inkamɨn nwɨra swokɨ ɨkropki sɨmiiram. Mɨ siirɨn sɨma mwo ɨiir yɨkɨrki mɨ siirɨn haɨni yɨgbumbu haigɨnɨugi.
4 Enviou-lhes de novo outro servo; também este feriram na cabeça e o cobriram de afrontas.
5 Mɨ siya whɨsarii prɨimɨriiyɨn inkam nwɨrɨn nwoɨmaka ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn. Mɨ tɨ inkamɨn yɨo hɨriinan, ɨna mɨ ɨsomaokiyɨn, sɨma mɨ siya kamɨm whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn sɨmiirɨn hoɨmgakar yɨkropki. Mɨ sɨma nhɨrɨm hindara mɨ tɨoki mɨ nhɨrɨm ɨna yɨsomsom aokiyɨm. Mɨ sɨma tɨ hɨriinan siyɨuɨn nwɨruwani bɨri tɨrkɨn.
5 O senhor enviou-lhes ainda um terceiro, mas o mataram. E enviou outros mais, dos quais feriram uns e mataram outros.
6 Mɨ siir hɨrɨn nwɨruwar nwowi siya siirar yɨnisɨmkɨn, siir kwoɨnɨn siirɨmar naɨngwokwonanaeikɨn. Mhoɨigɨ mhoɨiya ɨni siir yɨnisɨm ɨiirar yɨkropkiyɨn tɨ kamɨm numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiram. Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, sɨma wɨ kariir yɨnisɨmɨn wɨ siir yaiyar wakaeyoknaei.
6 Restava-lhe ainda seu filho único, a quem muito amava. Enviou-o também por último a ir ter com eles, dizendo: Terão respeito a meu filho!...
7 Mɨ tɨ kamɨm ta numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨma, sɨma sɨmar yomboɨn amboɨn, tɨ inkamɨn siir adni digworaekwo whɨekakɨm wɨ siya hai. Hundɨe! Krɨma siir nɨsomaoki. Mɨ ta numɨra wɨ krɨma krɨmar nwoki.
7 Os vinhateiros, porém, disseram uns aos outros: Este é o herdeiro! Vinde, matemo-lo e será nossa a herança!
8 Mɨ sɨma siir nɨsom aowam kauwok boɨnkikɨm mɨ siirɨn numwowa hɨriir yɨsom ɨtkaigi.
8 Agarrando-o, mataram-no e lançaram-no fora da vinha.
9 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ srɨiyɨn, ta wain numɨra saiir adɨn wɨ panɨɨna tɨri? Mɨ ɨiya siya nɨti mɨ wɨ ta numɨr aiir kɨgrɨraowɨm kamɨm wɨ sɨmiir nɨsomsom aoki. Mɨ ta numɨra wɨ inkam nhɨrɨm sɨmiir boɨnki, sɨma kɨgrɨraowɨm saiirɨn.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá e exterminará os vinhateiros e dará a vinha a outro.
10 Mɨ kɨma tari Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii saiir nwowɨm sɨmiir bɨri mwangɨm? Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn,
10 Nunca lestes estas palavras da Escritura: A pedra que os construtores rejeitaram veio a tornar-se pedra angular.
11 Siirɨn bɨikɨ bɨiyɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya tɨrkɨn mɨ tɨ dimɨnɨn ha nɨmbiyamkɨn. Mɨ krɨma siir kɨgiyɨm ɨni wadɨeyar ywokiyɨm.
11 Isto é obra do Senhor, e ela é admirável aos nossos olhos {Sal 117,22s}?
12 Mɨ tɨ Judami inkam adiyaowae komii komiiyɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm Jisɨs siya ta boɨniyɨo yaiya sɨmiirar kwaboɨnka. Mɨ sɨma Jisɨs siir nonkworɨmdɨnu hainamɨm tɨrkɨm omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨugrɨpkɨikikaigigɨm mɨ sɨma ɨni iikamɨm sɨmiirsi yɨdidɨm. Mɨ sɨma siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm. Ɨriig.
12 Procuravam prendê-lo, mas temiam o povo; porque tinham entendido que a respeito deles dissera esta parábola. E deixando-o, retiraram-se.
13 Mɨ sɨma Farisi sɨmiir nhɨr ɨma mɨ Herot siir kam nhɨr ɨma sɨmiir yɨkropki mɨ sɨma yam Jisɨs siirɨmɨn. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn mɨnam kɨnankɨugɨm siya yai biyɨe boɨnɨm. Sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, siya hɨnɨɨna boɨnkɨswo, ɨhɨ Farisi kamɨm Judami isidɨn sɨma wɨ ɨo pɨ ywowɨn siirɨn. Iyɨe? Siya ha boɨnkɨswo. Nɨɨngaka. Mɨ Herotni isidɨn sɨma wɨ ɨo sɨmiir pɨ mɨ owɨn.
13 Enviaram-lhe alguns fariseus e herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Sɨma ha nɨtɨm mɨ siir inɨ boɨni, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm yaiyɨm kɨra boɨniyɨm kaimwowaɨrgɨm. Kɨra inkam nwɨruwaniyɨm bɨri naɨngwowikɨn mɨ kɨra inkamɨn inɨgakɨn yaeya yai bɨri swokɨ boɨnikɨn mɨ inkamɨn inɨg karamaeyɨn yai whɨrni. Nɨɨngaka. Mɨ kɨra iikamɨm sɨmiirɨn Adi Komii siir siyɨuɨn siir yaimwo ɨmiirarar boɨnmɨmauuwi. Kɨra panɨɨna naɨngwowɨn? Mɨ krɨma takis inkam komii Sisa siir hauuwi mɨ wɨ wadɨeyar nwowi. Iyɨe? Nɨɨngaka. Wɨ hauu rani, aniya?
14 Aproximaram-se dele e disseram-lhe: Mestre, sabemos que és sincero e que não lisonjeias a ninguém; porque não olhas para as aparências dos homens, mas ensinas o caminho de Deus segundo a verdade. É permitido que se pague o imposto a César ou não? Devemos ou não pagá-lo?
15 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, sɨmiir nɨksɨsaeya. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma kariiram dimusi kɨnankɨuwi, kariir nɨksɨsaeyɨm? Kɨma umɨra kwɨra whainani kara kɨgam.
15 Conhecendo-lhes a hipocrisia, respondeu-lhes Jesus: Por que me quereis armar um laço? Mostrai-me um denário.
16 Mɨ sɨma umɨra kwɨra hainani siirɨmɨn. Mɨ siya srɨi taka hɨnɨɨn umɨr whwonkama nhɨniir inɨgɨn nwoka, ha? Mɨ yɨm sɨma ɨna boɨnkiyɨm, inkam komii Sisa siirga.
16 Apresentaram-lho. E ele perguntou-lhes: De quem é esta imagem e a inscrição? De César, responderam-lhe.
17 Mɨ Jisɨs siya ɨna wakae boɨnɨn sɨmiir yai aka, Sisa siir dimɨnɨn kɨma Sisa siirar hauu. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir dimɨnɨn yɨo Adi Komii siirar timɨ hauu. Mɨ sɨma ɨni siir siirara yaɨngwokwowɨm. Ɨriig.
17 Jesus então lhes replicou. Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus. E admiravam-se dele.
18 Mɨ mhoɨiya Sadyusi nhɨrɨm Jisɨs siirɨm yɨt. Sadyusi sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm, inkamɨn naonamiyɨn wɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwo rani. Mɨ sɨma siir inɨ srɨini.
18 Ora, vieram ter com ele os saduceus, que afirmam não haver ressurreição, e perguntaram-lhe:
19 Inkamɨn iikam nowɨmwarkaiyɨuwiyɨn Moses siya hɨnɨɨna wɨnkikɨn yai kwɨra krɨmiirɨmɨn, ɨiya inkam nwɨrɨn siya naonami mɨ siya yɨnisɨmkak bɨri nwogigɨn mɨ wiga ɨna ywokiya mɨ tɨ kamɨn siir nomousɨmɨn wɨ siya swokɨ onkwonaei ta wiga? Mɨ mhoɨiya siya yɨnɨekak nwowi siir yaowaeyɨn siir ɨgsopa wɨ siya nwokɨ okwokairinanaowidi?
19 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se morrer o irmão de alguém, e deixar mulher sem filhos, seu irmão despo-se a viúva e suscite posteridade a seu irmão.
20 Mɨ sɨmayao ɨriiyar nwɨskɨnɨuwi, yaowae wig siya yonkwona mɨ mhoɨiya siya ɨna yaonamɨn. Mɨ siya yɨnɨe bɨri niyɨogigɨn, ɨni nɨɨngar yaoiyopnɨsugika siir wiga.
20 Ora, havia sete irmãos; o primeiro casou e morreu sem deixar descendência.
21 Mɨ yaowae saɨka nwokaiyɨn mɨ ɨni siya swokɨ onkwona ta wiga, yɨo ɨriipɨ hɨriinan ɨna mɨ aonamɨn. Mɨ siya ɨni yɨnisɨm karamaeyar mɨ ogigɨn, yɨnɨe bɨ mɨ iyɨogigɨn. Mɨ nwoɨmakan ɨriipɨ hɨriinanar mɨ tɨr.
21 Então o segundo desposou a viúva, e morreu sem deixar posteridade. Do mesmo modo o terceiro.
22 Hɨrii hɨriinankɨna tɨ kamiyao ɨriiyar nwɨswo ta wig ɨrua saiirara nonkwonakɨm. Mɨ sɨma yɨnɨe bɨri swokɨ iyɨogigɨm. Mɨ mhoɨiya ta wiga ɨna mɨ aonama
22 E assim tomaram-na os sete, e não deixaram filhos. Por último, morreu também a mulher.
23 mɨ mhoɨiya tɨ kamiyaowɨm naonamɨm sɨma swokɨ ɨnsiin ɨdwodwo dɨgi ɨeyankɨn mɨ ta ɨiya, ta wiga wɨ nhɨniir wig nwowi? Kɨra bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn ta wiga simiiryao wigar nikɨ oka, Sadyusi sɨma hɨnɨɨna srɨigɨm siirɨn.
23 Na ressurreição, a quem destes pertencerá a mulher? Pois os sete a tiveram por mulher.
24 Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma Yokwo Komiiya saiir yai bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ kɨma Adi Komii siir kɨrɨeya saiir bɨri mɨ ɨnoknɨnkɨnkɨm? Mɨ kɨma yaimwoni bɨ mɨ ɨnoknɨnkɨnkɨm? Mɨ kɨmiir kwoɨnɨm mɨiyɨk panɨɨnsi yaɨngwosi.
24 Jesus respondeu-lhes: Errais, não compreendendo as Escrituras nem o poder de Deus.
25 Ɨiya kamɨm naonamɨm sɨma nɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn, sɨma wɨ wig nonkwonakak nwo rani. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ nɨnomor kouan paekwosɨmɨm sɨmiir hɨriinan nwowi.
25 Na ressurreição dos mortos, os homens não tomarão mulheres, nem as mulheres, maridos, mas serão como os anjos nos céus.
26 Mɨ ta yaiya sɨma kamɨm naonamɨm sɨmiir boɨna, sɨma wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi, ɨe hɨrankɨn. Mɨ kɨma tari yokwowa Moses siya wɨnkiya saiir bɨri mwaɨngɨm, tɨ niiwiiyɨn paeya paekɨkopɨm sɨmiir nɨuwa. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya Moses siirɨn saiir boɨnmauukɨn, siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, kara Ebraham, Aisak, Jekop omwai waiyayokiyokɨiyɨm sɨmiir Adi Komiigɨn.
26 Mas quanto à ressurreição dos mortos, não lestes no livro de Moisés como Deus lhe falou da sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaac e o Deus de Jacó {Êx 3, 6}?
27 Adi Komii siya tɨ kamɨm naonamɨm sɨmiir Adi Komii rani. Nɨɨngaka. Siya kamɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm sɨmiir Adi Komiigɨn. Warɨ kɨmiir kwoɨnɨn mɨiyɨk rani, ɨni biyɨe ywowɨn. Ɨriig.
27 Ele não é Deus de mortos, senão de vivos. Portanto, estais muito errados.
28 Inkam nwɨrɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ siya wakaeni sɨma yaiinan nɨnii. Mɨ siya wakae Jisɨs siya boɨniyɨm yaiyɨm sɨmiir, siya yai wadɨe ɨmiirara boɨni. Mɨ siya Jisɨs siir asi srɨigɨn, pɨkɨ hɨnɨɨn siyɨu ɨkɨn, siyɨu whɨekakɨm sɨmiir bɨi nwowɨn?
28 Achegou-se dele um dos escribas que os ouvira discutir e, vendo que lhes respondera bem, indagou dele: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Jisɨs siya siir yai yamdi hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, bɨiyan siyɨuɨn sɨma hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn. Wakae! Kɨma tɨ iikamɨm Isrelanɨm, kɨma tɨ bɨiyan siyɨuɨn siir sɨbgu wakae! Krɨmiir Adi Komii nwɨruwan siyaɨrgɨn Bɨigɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn
29 Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é este: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor;
30 kɨra kɨriir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siirɨm daɨngwo. Mɨ kɨriir mhɨi kwoɨnɨm mɨ kɨriir kɨrɨeya siirara hauu ɨuguski.
30 amarás ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todo o teu espírito e de todas as tuas forças.
31 Mɨ mhoɨiyan siyɨuɨn yɨo hɨnɨɨngɨn kɨra inkam whɨekakɨm sɨmiiramar daɨngwo ɨrkak, kɨra naɨngwokwonanaeiya kɨriir pɨu aiisi saiir hɨriinan. Siyɨu whɨrkɨn tɨ siyɨu whɨswo sowiir kou bɨri nwokɨn. Nɨɨngaka.
31 Eis aqui o segundo: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Outro mandamento maior do que estes não existe.
32 Mɨ tɨ inkamɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya Jisɨs siir boɨn, inkamɨn iikam nowɨmwarkaiyɨuwiyɨn! Kɨra yai wadɨeya boɨni. Hɨipa, kaimwoka! Adi Komii siyaɨrgɨn Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, inkam nwɨr karamaeka. Nɨɨngaka.
32 Disse-lhe o escriba: Perfeitamente, Mestre, disseste bem que Deus é um só e que não há outro além dele.
33 Mɨ krɨmiir mhɨi kwoɨnɨm mɨ krɨmiir kɨrɨeya siiraramar daɨngwokwonanaei. Krɨma naɨngwokwonanaeiya krɨmiir pɨu aiiram saiir hɨriinan. Krɨma tɨ siyɨu whɨswo sowiirar dap ɨski. Mɨ tɨ siyɨuɨn ɨni tɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiram nanag hauuwiyɨn siyɨuɨn wraisu mɨnɨm sɨm mɨ ɨni siir kou ywowɨn.
33 E amá-lo de todo o coração, de todo o pensamento, de toda a alma e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, excede a todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Mɨ Jisɨs siya ta siya wakae boɨnkiya saiir wakaekiyɨn mɨ siya ɨna yaɨngwokiyɨn tɨ inkamɨn nɨnoknɨnkɨn wadɨekakɨn. Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra aru nwo rani, ɨni kingiinar nwowɨn kariiram nɨtɨm mɨ kariir aowa nwowɨm. Mɨ kara wɨ kɨriir Bɨiyan Inkam Komii nwowi kɨriir kɨgrɨraowam. Mɨ iikam hoɨmgakɨm sɨma Jisɨs siirsi yɨdid mɨ siirɨmɨn yai nhɨrɨm panɨɨnsi swokɨ srɨisi Ɨriig.
34 Vendo Jesus que ele falara sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do Reino de Deus. E já ninguém ousava fazer-lhe perguntas.
35 Jisɨs siya Adi Komii siir omaka saiir nwowɨn mɨ siya yaiyɨm iikam ɨmiirɨn hɨrar yowomwarkaiyɨu. Mɨ siya sɨmiir srɨi mɨ sɨma tɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨm, Kraisɨn Devidni yɨnɨeyɨm sɨmiir yɨnisɨmkɨn, ha? Mɨ ta yai hɨriinana sɨma boɨna, kɨma panɨɨna naɨngwokɨm?
35 Continuava Jesus a ensinar no templo e propôs esta questão: Como dizem os escribas que Cristo é o filho de Davi?
36 Adi Komii siir naeyɨuɨn Devid siir nɨisiimauugɨn. Mɨ Devid siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn,
36 Pois o mesmo Davi diz, inspirado pelo Espírito Santo: Disse o Senhor a meu Senhor: senta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos sob os teus pés {Sal 109,1}.
37 Mɨ ta yaiya yokwoni siya wɨn boɨnkika. Devid siya siirɨn hɨnɨɨna dapɨkɨuwi Krais siya Bɨiyan Inkam Komiigɨn. Mɨ siya Devid siir apu dimusi nwokɨn? Tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia mɨ iikam isid komiiyɨn ɨni maɨrgɨmaɨrgar ywokiyɨm, siir yai wakaeyamɨn. Ɨriig.
37 Ora, se o próprio Davi o chama Senhor, como então é ele seu filho? E a grande multidão ouvia-o com satisfação.
38 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir nowɨmwarkaiyɨuwɨm mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma sɨbgu mɨntarao siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm kamɨm sɨmiirsiyɨn. Mɨ sɨma yɨuɨs bripri kaiiyɨm mɨpa nouaptatao ami. Sɨma mɨnam naɨngwowi, iikamɨm maeyau kwɨruwa nɨdwowiyɨm sɨma sɨmiir nwokɨ boɨn wɨnɨm, akamnaei.
38 Ele lhes dizia em sua doutrina: Guardai-vos dos escribas que gostam de andar com roupas compridas, de ser cumprimentados nas praças públicas
39 Sɨma mɨnam naɨngwowi Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda mɨnam nɨdwokaii, ɨiya nae komii aiir naei mɨ nae mɨiyɨk mɨiyɨkɨm wɨ sɨmiirar nwokɨ hauuɨm bɨiyɨn.
39 e de sentar-se nas primeiras cadeiras nas sinagogas e nos primeiros lugares nos banquetes.
40 Sɨma wig igabaeyɨm sɨmiir omaka ɨmiir kɨnɨnbɨmbɨramikɨm sɨmiir kamɨm naonamɨm. Mɨ sɨma nhwo kwɨsboɨniyɨm mɨ yai prɨei boɨniyɨm, sɨma pɨ nɨksɨsaei. Mɨ mhoɨiya sɨma inkam komiiyɨn yai hɨdiyɨn saɨka nokwo boɨni mɨ sɨma wɨ hɨk hɨriinansi haii. Ɨriig.
40 Eles devoram os bens das viúvas e dão aparência de longas orações. Estes terão um juízo mais rigoroso.
41 Jisɨs siya mɨiya umɨr haiigiya Adi Komii siir omaka hɨr nwokaiya saiir kingiin hɨrar nɨdwokɨn. Mɨ siya ɨna nɨdwo kɨgrɨraowɨn iikamɨm umɨr nɨtkaigaiyɨuwɨm umɨr haigi mɨiya saiir. Mɨ umɨrkak kamɨm yɨm umɨr hoɨmgakar mɨ ɨtkaigaiyɨu.
41 Jesus sentou-se defronte do cofre de esmola e observava como o povo deitava dinheiro nele; muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 Mɨ wig igabae ɨra digworaekwo karamaeya saiir kamɨn bɨdi yaowɨn, saeya ha nɨta saiir umɨr mɨrmiisɨm kwɨswo ɨna minɨ ɨtkaigaiyɨugiga. Mɨ tɨ umɨr mɨrmii mɨrmii kwɨswo saeya nɨtkaiyɨugigo ɨrɨparɨn ɨni kwɨruwar ywowa.
42 Chegando uma pobre viúva, lançou duas pequenas moedas, no valor de apenas um quadrante.
43 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram yɨkɨuna, sɨma siirɨm nɨtɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, ta wig igabɨeya digworaekwo karamaeya saiir kamɨn bɨdi yaowɨn, saeya umɨr prasae bɨri ninɨ ɨtkaiyɨugiga ta umɨr mɨiya saiirɨn. Mɨ iikamɨm umɨr saiir nɨtkaigaiyɨuwɨm ɨni ta wiga saeya taouugam.
43 E ele chamou os seus discípulos e disse-lhes: Em verdade vos digo: esta pobre viúva deitou mais do que todos os que lançaram no cofre,
44 Tɨ iikam omkakɨm sɨma umɨrkakɨm, sɨmiir umɨrɨm ɨna nwokaiyɨm. Mɨ sɨma nhɨrɨm umɨr mɨiya aiir haigigi. Mɨ ta wiga saeya nɨɨngakɨɨnaɨrga mɨ saiir umɨrɨm ɨna yɨtkaiyɨu swokiyɨm. Mɨ saeya ɨni nɨɨngar ywokiya. Nhɨrɨm nae saɨnaeyɨm bɨri swokɨ onaowidgɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
44 porque todos deitaram do que tinham em abundância; esta, porém, pôs, da sua indigência, tudo o que tinha para o seu sustento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.