Marcos 12
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVI
1 Mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai nhɨrɨm sɨmiir boɨnki, siya boɨn, inkam nwɨrɨn numɨr waina ha yɨiyoknɨnkɨnam mɨ ɨna yɨtkii nɨnkɨn ɨuɨn. Mɨ siya ɨe komiiyɨn ɨna yopɨn. Mɨ diyamɨr komiiya ɨra yopkikaigi tɨ ɨe ɨiir, wain ɨmiir warbrompropnamɨm. Mɨ pada bripriya haɨni mɨriinainam koua hɨriir, kamɨm saiir kɨgrɨraowɨm sɨmiirɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnki ta numɨra kɨma sɨbgu kɨgrɨrao. Mɨ ɨiya tɨ paeyɨm sɨma budgɨn mɨ sɨma hɨgi mɨ nhɨrɨm wɨ kɨmar whɨn haii mɨ nhɨrɨm wɨ kariir whɨn hauugi. Mɨ ɨiya siya sɨmiir boɨngigɨn mɨ siya ɨna haiburgigɨn siir om ɨiirɨn. Mɨ siya ɨna yamɨn aru maeyauwa.
1 Então Jesus começou a lhes falar por parábolas: "Certo homem plantou uma vinha, colocou uma cerca ao redor dela, cavou um tanque para prensar as uvas e construiu uma torre. Depois arrendou a vinha a alguns lavradores e foi fazer uma viagem.
2 Mɨ ɨiya ta wain numɨra saeya hɨgiya mɨ numɨran inkamɨn siya yɨkropki inkamɨn whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn siir, kamɨm wain numɨra saiir mɨriiyɨm sɨmiirɨm. Siya mɨnɨm nɨkropkikɨn ta numɨra saiir nae nhɨrɨm siir hauugiyɨm.
2 Na época da colheita, enviou um servo aos lavradores, para receber deles parte do fruto da vinha.
3 Mɨ kamɨm numɨr kɨgrɨraowiyɨm sɨma tɨ inkamɨn whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn siir yankabrɨmdɨnu okwo mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨpɨmpar haigɨnɨugiyɨm. Mɨ siirɨn ɨni nɨɨngar swokɨ ɨkropkiyɨn.
3 Mas eles o agarraram e espancaram, e o mandaram embora de mãos vazias.
4 Mɨ siya whɨsarii prɨimɨriiyɨn inkamɨn nwɨra swokɨ ɨkropki sɨmiiram. Mɨ siirɨn sɨma mwo ɨiir yɨkɨrki mɨ siirɨn haɨni yɨgbumbu haigɨnɨugi.
4 Então enviou-lhes outro servo; e lhe bateram na cabeça e o humilharam.
5 Mɨ siya whɨsarii prɨimɨriiyɨn inkam nwɨrɨn nwoɨmaka ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn. Mɨ tɨ inkamɨn yɨo hɨriinan, ɨna mɨ ɨsomaokiyɨn, sɨma mɨ siya kamɨm whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn sɨmiirɨn hoɨmgakar yɨkropki. Mɨ sɨma nhɨrɨm hindara mɨ tɨoki mɨ nhɨrɨm ɨna yɨsomsom aokiyɨm. Mɨ sɨma tɨ hɨriinan siyɨuɨn nwɨruwani bɨri tɨrkɨn.
5 E enviou ainda outro, o qual mataram. Enviou muitos outros; em alguns bateram, a outros mataram.
6 Mɨ siir hɨrɨn nwɨruwar nwowi siya siirar yɨnisɨmkɨn, siir kwoɨnɨn siirɨmar naɨngwokwonanaeikɨn. Mhoɨigɨ mhoɨiya ɨni siir yɨnisɨm ɨiirar yɨkropkiyɨn tɨ kamɨm numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmiiram. Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, sɨma wɨ kariir yɨnisɨmɨn wɨ siir yaiyar wakaeyoknaei.
6 "Faltava-lhe ainda um para enviar: seu filho amado. Por fim o enviou, dizendo: ‘A meu filho respeitarão’.
7 Mɨ tɨ kamɨm ta numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨm sɨma, sɨma sɨmar yomboɨn amboɨn, tɨ inkamɨn siir adni digworaekwo whɨekakɨm wɨ siya hai. Hundɨe! Krɨma siir nɨsomaoki. Mɨ ta numɨra wɨ krɨma krɨmar nwoki.
7 "Mas os lavradores disseram uns aos outros: ‘Este é o herdeiro. Venham, vamos matá-lo, e a herança será nossa’.
8 Mɨ sɨma siir nɨsom aowam kauwok boɨnkikɨm mɨ siirɨn numwowa hɨriir yɨsom ɨtkaigi.
8 Assim eles o agarraram, e o mataram, e o lançaram para fora da vinha.
9 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ srɨiyɨn, ta wain numɨra saiir adɨn wɨ panɨɨna tɨri? Mɨ ɨiya siya nɨti mɨ wɨ ta numɨr aiir kɨgrɨraowɨm kamɨm wɨ sɨmiir nɨsomsom aoki. Mɨ ta numɨra wɨ inkam nhɨrɨm sɨmiir boɨnki, sɨma kɨgrɨraowɨm saiirɨn.
9 "O que fará então o dono da vinha? Virá e matará aqueles lavradores e dará a vinha a outros.
10 Mɨ kɨma tari Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii saiir nwowɨm sɨmiir bɨri mwangɨm? Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn,
10 Vocês nunca leram esta passagem das Escrituras? ‘A pedra que os construtores rejeitaram tornou-se a pedra angular;
11 Siirɨn bɨikɨ bɨiyɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya tɨrkɨn mɨ tɨ dimɨnɨn ha nɨmbiyamkɨn. Mɨ krɨma siir kɨgiyɨm ɨni wadɨeyar ywokiyɨm.
11 isso vem do Senhor, e é algo maravilhoso para nós’ ".
12 Mɨ tɨ Judami inkam adiyaowae komii komiiyɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm Jisɨs siya ta boɨniyɨo yaiya sɨmiirar kwaboɨnka. Mɨ sɨma Jisɨs siir nonkworɨmdɨnu hainamɨm tɨrkɨm omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨugrɨpkɨikikaigigɨm mɨ sɨma ɨni iikamɨm sɨmiirsi yɨdidɨm. Mɨ sɨma siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm. Ɨriig.
12 Então começaram a procurar um meio de prendê-lo, pois perceberam que era contra eles que ele havia contado aquela parábola. Mas tinham medo da multidão; por isso o deixaram e foram embora.
13 Mɨ sɨma Farisi sɨmiir nhɨr ɨma mɨ Herot siir kam nhɨr ɨma sɨmiir yɨkropki mɨ sɨma yam Jisɨs siirɨmɨn. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn mɨnam kɨnankɨugɨm siya yai biyɨe boɨnɨm. Sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, siya hɨnɨɨna boɨnkɨswo, ɨhɨ Farisi kamɨm Judami isidɨn sɨma wɨ ɨo pɨ ywowɨn siirɨn. Iyɨe? Siya ha boɨnkɨswo. Nɨɨngaka. Mɨ Herotni isidɨn sɨma wɨ ɨo sɨmiir pɨ mɨ owɨn.
13 Mais tarde enviaram a Jesus alguns dos fariseus e herodianos para o apanharem em alguma coisa que ele dissesse.
14 Sɨma ha nɨtɨm mɨ siir inɨ boɨni, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm yaiyɨm kɨra boɨniyɨm kaimwowaɨrgɨm. Kɨra inkam nwɨruwaniyɨm bɨri naɨngwowikɨn mɨ kɨra inkamɨn inɨgakɨn yaeya yai bɨri swokɨ boɨnikɨn mɨ inkamɨn inɨg karamaeyɨn yai whɨrni. Nɨɨngaka. Mɨ kɨra iikamɨm sɨmiirɨn Adi Komii siir siyɨuɨn siir yaimwo ɨmiirarar boɨnmɨmauuwi. Kɨra panɨɨna naɨngwowɨn? Mɨ krɨma takis inkam komii Sisa siir hauuwi mɨ wɨ wadɨeyar nwowi. Iyɨe? Nɨɨngaka. Wɨ hauu rani, aniya?
14 Estes se aproximaram dele e disseram: "Mestre, sabemos que és íntegro e que não te deixas influenciar por ninguém, porque não te prendes à aparência dos homens, mas ensinas o caminho de Deus conforme a verdade. É certo pagar imposto a César ou não?
15 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, sɨmiir nɨksɨsaeya. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma kariiram dimusi kɨnankɨuwi, kariir nɨksɨsaeyɨm? Kɨma umɨra kwɨra whainani kara kɨgam.
15 Devemos pagar ou não? " Mas Jesus, percebendo a hipocrisia deles, perguntou: "Por que vocês estão me pondo à prova? Tragam-me um denário para que eu o veja".
16 Mɨ sɨma umɨra kwɨra hainani siirɨmɨn. Mɨ siya srɨi taka hɨnɨɨn umɨr whwonkama nhɨniir inɨgɨn nwoka, ha? Mɨ yɨm sɨma ɨna boɨnkiyɨm, inkam komii Sisa siirga.
16 Eles lhe trouxeram a moeda, e ele lhes perguntou: "De quem é esta imagem e esta inscrição? " "De César", responderam eles.
17 Mɨ Jisɨs siya ɨna wakae boɨnɨn sɨmiir yai aka, Sisa siir dimɨnɨn kɨma Sisa siirar hauu. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir dimɨnɨn yɨo Adi Komii siirar timɨ hauu. Mɨ sɨma ɨni siir siirara yaɨngwokwowɨm. Ɨriig.
17 Então Jesus lhes disse: "Dêem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus". E ficaram admirados com ele.
18 Mɨ mhoɨiya Sadyusi nhɨrɨm Jisɨs siirɨm yɨt. Sadyusi sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm, inkamɨn naonamiyɨn wɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwo rani. Mɨ sɨma siir inɨ srɨini.
18 Depois os saduceus, que dizem que não há ressurreição, aproximaram-se dele com a seguinte questão:
19 Inkamɨn iikam nowɨmwarkaiyɨuwiyɨn Moses siya hɨnɨɨna wɨnkikɨn yai kwɨra krɨmiirɨmɨn, ɨiya inkam nwɨrɨn siya naonami mɨ siya yɨnisɨmkak bɨri nwogigɨn mɨ wiga ɨna ywokiya mɨ tɨ kamɨn siir nomousɨmɨn wɨ siya swokɨ onkwonaei ta wiga? Mɨ mhoɨiya siya yɨnɨekak nwowi siir yaowaeyɨn siir ɨgsopa wɨ siya nwokɨ okwokairinanaowidi?
19 "Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se o irmão de um homem morrer e deixar mulher sem filhos, este deverá casar-se com a viúva e ter filhos para seu irmão.
20 Mɨ sɨmayao ɨriiyar nwɨskɨnɨuwi, yaowae wig siya yonkwona mɨ mhoɨiya siya ɨna yaonamɨn. Mɨ siya yɨnɨe bɨri niyɨogigɨn, ɨni nɨɨngar yaoiyopnɨsugika siir wiga.
20 Havia sete irmãos. O primeiro casou-se e morreu sem deixar filhos.
21 Mɨ yaowae saɨka nwokaiyɨn mɨ ɨni siya swokɨ onkwona ta wiga, yɨo ɨriipɨ hɨriinan ɨna mɨ aonamɨn. Mɨ siya ɨni yɨnisɨm karamaeyar mɨ ogigɨn, yɨnɨe bɨ mɨ iyɨogigɨn. Mɨ nwoɨmakan ɨriipɨ hɨriinanar mɨ tɨr.
21 O segundo casou-se com a viúva, mas também morreu sem deixar filhos. O mesmo aconteceu com o terceiro.
22 Hɨrii hɨriinankɨna tɨ kamiyao ɨriiyar nwɨswo ta wig ɨrua saiirara nonkwonakɨm. Mɨ sɨma yɨnɨe bɨri swokɨ iyɨogigɨm. Mɨ mhoɨiya ta wiga ɨna mɨ aonama
22 Nenhum dos sete deixou filhos. Finalmente, morreu também a mulher.
23 mɨ mhoɨiya tɨ kamiyaowɨm naonamɨm sɨma swokɨ ɨnsiin ɨdwodwo dɨgi ɨeyankɨn mɨ ta ɨiya, ta wiga wɨ nhɨniir wig nwowi? Kɨra bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn ta wiga simiiryao wigar nikɨ oka, Sadyusi sɨma hɨnɨɨna srɨigɨm siirɨn.
23 Na ressurreição, de quem ela será esposa, visto que os sete foram casados com ela? "
24 Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma Yokwo Komiiya saiir yai bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ kɨma Adi Komii siir kɨrɨeya saiir bɨri mɨ ɨnoknɨnkɨnkɨm? Mɨ kɨma yaimwoni bɨ mɨ ɨnoknɨnkɨnkɨm? Mɨ kɨmiir kwoɨnɨm mɨiyɨk panɨɨnsi yaɨngwosi.
24 Jesus respondeu: "Vocês estão enganados! Pois não conhecem as Escrituras nem o poder de Deus!
25 Ɨiya kamɨm naonamɨm sɨma nɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn, sɨma wɨ wig nonkwonakak nwo rani. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ nɨnomor kouan paekwosɨmɨm sɨmiir hɨriinan nwowi.
25 Quando os mortos ressuscitam, não se casam nem são dados em casamento, mas são como os anjos nos céus.
26 Mɨ ta yaiya sɨma kamɨm naonamɨm sɨmiir boɨna, sɨma wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi, ɨe hɨrankɨn. Mɨ kɨma tari yokwowa Moses siya wɨnkiya saiir bɨri mwaɨngɨm, tɨ niiwiiyɨn paeya paekɨkopɨm sɨmiir nɨuwa. Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya Moses siirɨn saiir boɨnmauukɨn, siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, kara Ebraham, Aisak, Jekop omwai waiyayokiyokɨiyɨm sɨmiir Adi Komiigɨn.
26 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês não leram no livro de Moisés, no relato da sarça, como Deus lhe disse: ‘Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’?
27 Adi Komii siya tɨ kamɨm naonamɨm sɨmiir Adi Komii rani. Nɨɨngaka. Siya kamɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm sɨmiir Adi Komiigɨn. Warɨ kɨmiir kwoɨnɨn mɨiyɨk rani, ɨni biyɨe ywowɨn. Ɨriig.
27 Ele não é Deus de mortos, mas de vivos. Vocês estão muito enganados! "
28 Inkam nwɨrɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya ɨna yɨtɨn. Mɨ siya wakaeni sɨma yaiinan nɨnii. Mɨ siya wakae Jisɨs siya boɨniyɨm yaiyɨm sɨmiir, siya yai wadɨe ɨmiirara boɨni. Mɨ siya Jisɨs siir asi srɨigɨn, pɨkɨ hɨnɨɨn siyɨu ɨkɨn, siyɨu whɨekakɨm sɨmiir bɨi nwowɨn?
28 Um dos mestres da lei aproximou-se e os ouviu discutindo. Notando que Jesus lhes dera uma boa resposta, perguntou-lhe: "De todos os mandamentos, qual é o mais importante? "
29 Jisɨs siya siir yai yamdi hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, bɨiyan siyɨuɨn sɨma hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn. Wakae! Kɨma tɨ iikamɨm Isrelanɨm, kɨma tɨ bɨiyan siyɨuɨn siir sɨbgu wakae! Krɨmiir Adi Komii nwɨruwan siyaɨrgɨn Bɨigɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn
29 Respondeu Jesus: "O mais importante é este: ‘Ouve, ó Israel, o Senhor, o nosso Deus, o Senhor é o único Senhor.
30 kɨra kɨriir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siirɨm daɨngwo. Mɨ kɨriir mhɨi kwoɨnɨm mɨ kɨriir kɨrɨeya siirara hauu ɨuguski.
30 Ame o Senhor, o seu Deus de todo o seu coração, de toda a sua alma, de todo o seu entendimento e de todas as suas forças’.
31 Mɨ mhoɨiyan siyɨuɨn yɨo hɨnɨɨngɨn kɨra inkam whɨekakɨm sɨmiiramar daɨngwo ɨrkak, kɨra naɨngwokwonanaeiya kɨriir pɨu aiisi saiir hɨriinan. Siyɨu whɨrkɨn tɨ siyɨu whɨswo sowiir kou bɨri nwokɨn. Nɨɨngaka.
31 O segundo é este: ‘Ame o seu próximo como a si mesmo’. Não existe mandamento maior do que estes".
32 Mɨ tɨ inkamɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn siya Jisɨs siir boɨn, inkamɨn iikam nowɨmwarkaiyɨuwiyɨn! Kɨra yai wadɨeya boɨni. Hɨipa, kaimwoka! Adi Komii siyaɨrgɨn Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, inkam nwɨr karamaeka. Nɨɨngaka.
32 "Muito bem, mestre", disse o homem. "Estás certo ao dizeres que Deus é único e que não existe outro além dele.
33 Mɨ krɨmiir mhɨi kwoɨnɨm mɨ krɨmiir kɨrɨeya siiraramar daɨngwokwonanaei. Krɨma naɨngwokwonanaeiya krɨmiir pɨu aiiram saiir hɨriinan. Krɨma tɨ siyɨu whɨswo sowiirar dap ɨski. Mɨ tɨ siyɨuɨn ɨni tɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiram nanag hauuwiyɨn siyɨuɨn wraisu mɨnɨm sɨm mɨ ɨni siir kou ywowɨn.
33 Amá-lo de todo o coração, de todo o entendimento e de todas as forças, e amar ao próximo como a si mesmo é mais importante do que todos os sacrifícios e ofertas".
34 Mɨ Jisɨs siya ta siya wakae boɨnkiya saiir wakaekiyɨn mɨ siya ɨna yaɨngwokiyɨn tɨ inkamɨn nɨnoknɨnkɨn wadɨekakɨn. Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra aru nwo rani, ɨni kingiinar nwowɨn kariiram nɨtɨm mɨ kariir aowa nwowɨm. Mɨ kara wɨ kɨriir Bɨiyan Inkam Komii nwowi kɨriir kɨgrɨraowam. Mɨ iikam hoɨmgakɨm sɨma Jisɨs siirsi yɨdid mɨ siirɨmɨn yai nhɨrɨm panɨɨnsi swokɨ srɨisi Ɨriig.
34 Vendo que ele tinha respondido sabiamente, Jesus lhe disse: "Você não está longe do Reino de Deus". Daí por diante ninguém mais ousava lhe fazer perguntas.
35 Jisɨs siya Adi Komii siir omaka saiir nwowɨn mɨ siya yaiyɨm iikam ɨmiirɨn hɨrar yowomwarkaiyɨu. Mɨ siya sɨmiir srɨi mɨ sɨma tɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨm, Kraisɨn Devidni yɨnɨeyɨm sɨmiir yɨnisɨmkɨn, ha? Mɨ ta yai hɨriinana sɨma boɨna, kɨma panɨɨna naɨngwokɨm?
35 Ensinando no templo, Jesus perguntou: "Como os mestres da lei dizem que o Cristo é filho de Davi?
36 Adi Komii siir naeyɨuɨn Devid siir nɨisiimauugɨn. Mɨ Devid siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn,
36 O próprio Davi, falando pelo Espírito Santo, disse: ‘O Senhor disse ao meu Senhor: Senta-te à minha direita até que eu ponha os teus inimigos debaixo de teus pés’.
37 Mɨ ta yaiya yokwoni siya wɨn boɨnkika. Devid siya siirɨn hɨnɨɨna dapɨkɨuwi Krais siya Bɨiyan Inkam Komiigɨn. Mɨ siya Devid siir apu dimusi nwokɨn? Tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia mɨ iikam isid komiiyɨn ɨni maɨrgɨmaɨrgar ywokiyɨm, siir yai wakaeyamɨn. Ɨriig.
37 O próprio Davi o chama ‘Senhor’. Como pode, então, ser ele seu filho? " E a grande multidão o ouvia com prazer.
38 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir nowɨmwarkaiyɨuwɨm mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma sɨbgu mɨntarao siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm kamɨm sɨmiirsiyɨn. Mɨ sɨma yɨuɨs bripri kaiiyɨm mɨpa nouaptatao ami. Sɨma mɨnam naɨngwowi, iikamɨm maeyau kwɨruwa nɨdwowiyɨm sɨma sɨmiir nwokɨ boɨn wɨnɨm, akamnaei.
38 Ao ensinar, Jesus dizia: "Cuidado com os mestres da lei. Eles fazem questão de andar com roupas especiais, de receber saudações nas praças
39 Sɨma mɨnam naɨngwowi Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda mɨnam nɨdwokaii, ɨiya nae komii aiir naei mɨ nae mɨiyɨk mɨiyɨkɨm wɨ sɨmiirar nwokɨ hauuɨm bɨiyɨn.
39 e de ocupar os lugares mais importantes nas sinagogas e os lugares de honra nos banquetes.
40 Sɨma wig igabaeyɨm sɨmiir omaka ɨmiir kɨnɨnbɨmbɨramikɨm sɨmiir kamɨm naonamɨm. Mɨ sɨma nhwo kwɨsboɨniyɨm mɨ yai prɨei boɨniyɨm, sɨma pɨ nɨksɨsaei. Mɨ mhoɨiya sɨma inkam komiiyɨn yai hɨdiyɨn saɨka nokwo boɨni mɨ sɨma wɨ hɨk hɨriinansi haii. Ɨriig.
40 Eles devoram as casas das viúvas, e, para disfarçar, fazem longas orações. Esses receberão condenação mais severa! "
41 Jisɨs siya mɨiya umɨr haiigiya Adi Komii siir omaka hɨr nwokaiya saiir kingiin hɨrar nɨdwokɨn. Mɨ siya ɨna nɨdwo kɨgrɨraowɨn iikamɨm umɨr nɨtkaigaiyɨuwɨm umɨr haigi mɨiya saiir. Mɨ umɨrkak kamɨm yɨm umɨr hoɨmgakar mɨ ɨtkaigaiyɨu.
41 Jesus sentou-se em frente do lugar onde eram colocadas as contribuições, e observava a multidão colocando o dinheiro nas caixas de ofertas. Muitos ricos lançavam ali grandes quantias.
42 Mɨ wig igabae ɨra digworaekwo karamaeya saiir kamɨn bɨdi yaowɨn, saeya ha nɨta saiir umɨr mɨrmiisɨm kwɨswo ɨna minɨ ɨtkaigaiyɨugiga. Mɨ tɨ umɨr mɨrmii mɨrmii kwɨswo saeya nɨtkaiyɨugigo ɨrɨparɨn ɨni kwɨruwar ywowa.
42 Então, uma viúva pobre chegou-se e colocou duas pequeninas moedas de cobre, de muito pouco valor.
43 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram yɨkɨuna, sɨma siirɨm nɨtɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, ta wig igabɨeya digworaekwo karamaeya saiir kamɨn bɨdi yaowɨn, saeya umɨr prasae bɨri ninɨ ɨtkaiyɨugiga ta umɨr mɨiya saiirɨn. Mɨ iikamɨm umɨr saiir nɨtkaigaiyɨuwɨm ɨni ta wiga saeya taouugam.
43 Chamando a si os seus discípulos, Jesus declarou: "Afirmo-lhes que esta viúva pobre colocou na caixa de ofertas mais do que todos os outros.
44 Tɨ iikam omkakɨm sɨma umɨrkakɨm, sɨmiir umɨrɨm ɨna nwokaiyɨm. Mɨ sɨma nhɨrɨm umɨr mɨiya aiir haigigi. Mɨ ta wiga saeya nɨɨngakɨɨnaɨrga mɨ saiir umɨrɨm ɨna yɨtkaiyɨu swokiyɨm. Mɨ saeya ɨni nɨɨngar ywokiya. Nhɨrɨm nae saɨnaeyɨm bɨri swokɨ onaowidgɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
44 Todos deram do que lhes sobrava; mas ela, da sua pobreza, deu tudo o que possuía para viver".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.