Marcos 11
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ sɨma omisɨm whɨswo om komii Jerusalem siir kingiin hɨr nwowo sowiir hɨrii yɨmbiyam. Mɨ sɨma tɨ om whɨswo Betfasi Betani mhɨu Oliv kingiin hɨr nwowo sowiir hɨriir bɨdi yɨmbiyamɨm mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nwɨsni yɨkropki.
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, foram até o monte das Oliveiras, que fica perto dos povoados de Betfagé e Betânia. Então Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 Mɨ siya sowiir boɨnki, kowa tɨ omɨn kingiin tɨrar kwowɨn siir dam! Mɨ ɨiya kowa tɨ omisɨm ɨiir napnɨmbɨiyami mɨ kowa pɨ donki haomisɨmɨn siirar napkɨgami. Siirɨn sɨma bɨdi yɨmborunɨnkɨnɨn bɨiya inkam nwɨrkɨn siir bɨri nikɨ ɨdwokɨn mɨ siya wa wakaeyokna rani. Nɨɨngaka. Mɨ uridɨn siir nɨmborunɨnkɨnɨn pɨ hɨrar hakaigɨngig. Mɨ siirɨn pa whainani kara nɨdwonamam.
2 com a seguinte ordem:
3 Mɨ inkam nwɨrkɨ srɨigii, kowa dimuam nɨkɨunami siirɨn, ha? Mɨ kowa wɨ hɨnɨɨna dowarkɨi boɨn, Yaowae Komii siya mɨigakɨn siirɨn. Mɨ siya pɨ kɨmɨmɨn tani pa swokɨ ɨkropki kɨriiramar.
3 Se alguém perguntar por que vocês estão fazendo isso, digam que o Mestre precisa dele, mas o devolverá logo.
4 Mɨ sowa ɨna yamwo. Sowa kɨg donki haomɨn omaka ɨra saiir anoka hɨr nɨmborunɨnkɨni mɨ siya ɨni idowɨiya hɨrar nwowɨn siyɨuka kingiin hɨr mɨ sowa siir hakainam.
4 Eles foram e acharam o jumentinho na rua, amarrado perto da porta de uma casa. Quando estavam desamarrando o animal,
5 Mɨ kam nhɨrɨm kingiin hɨr nwowɨm sɨma boɨnki sowiirɨn, kowa tɨ donki haomɨn siirɨn dimusi hakainami, ha?
5 algumas pessoas que estavam ali perguntaram: — O que é que vocês estão fazendo? Por que estão desamarrando o jumentinho?
6 Mɨ sowa sɨmiirɨn Jisɨs siya boɨnmauugiya yaiya saiir hɨriinanar boɨnki. Mɨ sɨma ɨni wadɨeyar ywokiyɨm sowiirɨn.
6 Eles responderam como Jesus havia mandado, e então aquelas pessoas deixaram que os dois discípulos levassem o animal.
7 Mɨ sowa tɨ donki haomɨn Jisɨs siirɨm hainani. Mɨ sowiir yɨuɨso siir ɨdwo hɨr haigɨn mɨ Jisɨs siya siir ɨdwowar yɨdwo.
7 Eles levaram o jumentinho a Jesus e puseram as suas capas sobre o animal. Em seguida, Jesus o montou.
8 Mɨ iikamɨm sɨmiir yɨuɨsɨm siyɨu ɨiirar hakɨnwɨn mɨ nhɨrɨm paeya kwiya undɨmtɨo hainaki siyɨu ɨiir haigɨnwɨnam. Sɨma siirɨn hɨriinan mɨnam tɨrkɨm, siir inɨgɨn siir hainanwɨnam inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan.
8 Muitas pessoas estenderam as suas capas no caminho, e outras espalharam no caminho ramos que tinham cortado nos campos.
9 Iikam nhɨrɨm bɨi ywo mɨ nhɨrɨm mhoɨi ywo. Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnkiyɨm,
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!
10 Siya krɨmiir kɨgrɨraowam nɨtkɨn bɨiya krɨmiir brougaeyɨn Devid siya kɨgrɨraowa saiir hɨriinan. Krɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga nwowɨnɨm mɨ kɨra siir kɨnsiis haigɨnɨu, kɨra inkam komii kɨɨngɨn.
10 Que Deus abençoe o Reino de Davi, o nosso pai, o Reino que está vindo! Hosana a Deus nas alturas do céu!
11 Mɨ Jisɨs siya ha namɨn om komii Jerusalem hɨriir yɨmbiyam. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkainamɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir mɨ siya ɨna yapkɨgyokiyokɨiyɨn omaka yainau hɨr mɨ omaka akpɨtga warar. Mɨ siya digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir napkɨg dɨgiyɨn mɨ siya mɨi nhɨrɨm sɨmiir mɨriiyɨm naɨngwokɨn. Mɨ bɨeyɨn ɨna yɨkɨiyamtɨbɨn. Mɨ kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma mɨ siya, sɨma om Betani hɨriir asi nam tɨbgɨm. Ɨriig.
11 Jesus entrou em Jerusalém, foi até o Templo e olhou tudo em redor. Mas, como já era tarde, foi para o povoado de Betânia com os doze discípulos.
12 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn sɨma om Betani hɨr haiburgikyakwokɨm mɨ ɨna swokɨ amyakwokɨm om komii Jerusalem hɨriir. Mɨ Jisɨs siir mhɨiya ɨna yaokiya.
12 No dia seguinte, quando eles estavam voltando de Betânia, Jesus teve fome.
13 Jisɨs siya pae fikɨn wɨra kɨgi, arurɨg hɨrar nokwowɨni mɨ kwo saeyara nopkɨ kaisɨsi. Mɨ siya siir kɨgiyɨn mɨ ɨna yamɨn hɨriir siir yɨnɨm inɨ hansɨrɨu siya naeyam. Mɨ siya ɨni nɨɨnga yaka kɨgɨuɨn, yɨn bɨri budgɨn, nhɨruwa sɨm karamaeyar ywowɨn. Nɨɨngaka. Siya kwo ara nɨnkɨnɨugɨn. Mɨ tɨ pae fikɨn siir ɨiya yɨn siya budiya saeya waeyao
13 Viu de longe uma figueira cheia de folhas e foi até lá para ver se havia figos. Quando chegou perto, encontrou somente folhas porque não era tempo de figos.
14 Mɨ Jisɨs siya tɨ paeyɨn siir boɨnki, kɨra wɨ yɨn kɨpi swokɨ bud mɨmɨn. Nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna wakaekiyɨm ta yaiya siya boɨnkiya. Ɨriig.
14 Então disse à figueira: E os seus discípulos ouviram isso.
15 Mɨ sɨma om komii Jerusalem hɨriir nɨmbiyamɨm mɨ Jisɨs siya omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨriir yapnɨnopkainam. Mɨ siya kamɨm digworaekwo haigɨnɨm ta omaka aiir mɨ kamɨm tɨ nae digworaekwo ɨmiir saɨn ɨkɨm, siya sɨmiir inɨ nhɨnɨkrɨropnatnouwidnɨnkiigi. Mɨ siya kamɨm umɨr nɨnowana haiiyɨm sɨmiir hɨiyɨm sɨmiir wara yɨinakinhɨɨmnhɨɨn ɨtkiigɨigi. Mɨ kamɨm ɨpiyɨn mɨ haigɨnɨm sɨmiir hɨiyɨm warar mɨ ɨnkɨn ɨinakinhɨmnhɨn ɨtkigɨigi.
15 Quando Jesus e os discípulos chegaram a Jerusalém, ele entrou no pátio do Templo e começou a expulsar todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
16 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnɨkɨdugi, sɨma nae digworaekwowɨm tɨ siyɨuɨn Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiirɨm naprɨokɨinamiyɨn siir pɨ haigɨnisi.
16 E não deixava ninguém atravessar o pátio do Templo carregando coisas.
17 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, Adi Komii siir yaiya hɨnɨɨna boɨnka, kariir omaka wɨ hɨnɨɨna dapi, iikam hoɨmgakɨm sɨmiir omakaka Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnika. Mɨ ta omaka nae mɨn kɨma ninɨ haigɨniya mɨ kɨma ɨni inkamɨn hɨi tauaeiyɨn si ninɨ ɨdam oniiyɨm inkamkɨ kɨgsi mɨ siir hɨriinan ninɨ tɨrnikɨm.
17 E ele ensinava a todos assim:
18 Mɨ prismi inkam komii komiiyɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm, sɨma ta yai aiir wakaewɨnɨm mɨ sɨmar kɨg iikam whɨekakɨm Jisɨs siir siyɨu ɨiirara napɨm mɨ sɨma ɨni nɨdidkakar ywowɨm. Dimusi rani, iikam whɨekakɨm sɨma siir siyɨu ɨiirar napi mɨ sɨma siir nɨsomaoni siyɨuam asi hansɨrkɨm.
18 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ouviram isso e começaram a procurar um jeito de matar Jesus. Mas tinham medo dele porque o povo admirava os seus ensinamentos.
19 Mɨ naɨowaka kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma mɨ siyar, sɨma om komii Jerusalem hɨr haiburgikrɨb mɨ sɨma ɨni om Betani hɨriirar swokɨ am tɨbɨm. Ɨriig.
19 De tardinha, Jesus e os discípulos saíram da cidade.
20 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn sɨma ha napnamyakwokɨm mɨ ɨna kɨgamɨm tɨ pae fikɨn bɨdi waiyɨugusamɨn.
20 No dia seguinte, de manhã cedo, Jesus e os discípulos passaram perto da figueira e viram que ela estava seca desde a raiz.
21 Pita siya ta yaiya Jisɨs siya boɨna saiir swokɨ aɨngwokiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuan inkam, kɨra kɨgi tɨ pae fikɨn ii kɨra boɨngikɨn, siya bɨdi waiyɨugusamɨn.
21 Então Pedro lembrou do que havia acontecido e disse a Jesus: — Olhe, Mestre! A figueira que o senhor amaldiçoou ficou seca.
22 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aiir yowarkɨi boɨnki, kɨma Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ tɨ hɨriinan dimɨnɨn kɨma wɨ siirar mɨ tɨri.
22 Jesus respondeu:
23 Mɨ kɨma tɨ mhɨu ɨiir boɨnkii hɨnɨɨn, kɨra damki, whɨi komiiya saiir hɨr damɨkwomaiyɨu. Mɨ tɨ inkamɨn siya kwoɨn whɨsaɨr naɨngwo karamae nwowi, siya hindara naɨngwo tɨbmii ɨski mɨ ha boɨni, ta kariir yaiya wɨ kaimwowar nwowi. Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, dimɨnɨn tɨ inkamɨn siya boɨni mɨ wɨ siir hɨriinanar nɨmbiyami.
23 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vocês poderão dizer a este monte: “Levante-se e jogue-se no mar.” Se não duvidarem no seu coração, mas crerem que vai acontecer o que disseram, então isso será feito.
24 Mɨ ɨiya kɨra nhwo kwɨsboɨnkii dimɨn whɨr haiyam mɨ kɨra naɨngwo tɨbmii mɨ ha boɨni mɨ wɨ kaimwowar nwowi kɨra wɨ tɨ dimɨn ɨiirar haii. Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, tɨ dimɨnɨm kɨma kwɨsboɨnkiyɨm mɨ wɨ sɨmar swokɨ ɨmbini.
24 Por isso eu afirmo a vocês: quando vocês orarem e pedirem alguma coisa, creiam que já a receberam, e assim tudo lhes será dado.
25 Ɨiya kɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨniyɨm mɨ inkam nwɨrkɨn kɨmiir tɨrbugɨn mɨ kɨma kwoɨn biyɨe siirɨm kɨpi nwo ɨo saɨka nwowam. Nɨɨngaka. Kɨma nae saɨkar dombudnɨnkɨn ae. Mɨ kɨma hɨriinan tɨri mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinan siyɨu ɨiirar swokɨ tɨr haigɨnɨuwi.
25 E, quando estiverem orando, perdoem os que os ofenderam, para que o Pai de vocês, que está no céu, perdoe as ofensas de vocês.
26 Mɨ kɨma tɨ inkamɨn kɨmiir tɨrbuɨn saɨka nongwomamaɨr ae karamae nwowi mɨ Adi Komii siya kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigi rani. Mɨ siya wɨ kɨmaka mɨ ɨngwomamaɨr ae rani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
26 [Se não perdoarem os outros, o Pai de vocês, que está no céu, também não perdoará as ofensas de vocês.]
27 Mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm om komii Jerusalem hɨriir. Mɨ Jisɨs siya ɨna yapnɨnopkai namɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir. Mɨ kam nhɨrɨm pris nwowɨm mɨ kam nhɨrɨm Adi Komii siir siyɨu komii ɨiir kɨgrɨraowi ɨkɨm mɨ Judami kam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm, sɨma yɨtswo Jisɨs siiramɨn.
27 Depois voltaram para Jerusalém. Quando Jesus estava andando pelo pátio do Templo, chegaram perto dele os chefes dos sacerdotes, os mestres da Lei e os líderes dos judeus que estavam ali
28 Mɨ sɨma siir inɨ srɨini, kɨriirɨn kɨrɨe nhɨnga hauugɨn, ta mɨiya saiir Bɨiyan Inkam Komii nwowɨn?
28 e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu autoridade para fazer isso?
29 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, kara ɨriipɨ hɨriinan pɨ kɨmiir mɨ kwasrɨi dimɨn whɨrɨn siirɨm. Mɨ kɨma kariir yai aiir wakae boɨni mɨ kara kɨmiirɨn pa mɨ boɨnmauuwi inkamɨn ta mɨiya kara mɨriiya saiir boɨnkiyɨn.
29 Jesus respondeu:
30 Mɨ yɨpɨkɨn Jon siir nɨkropkiyɨn iikamɨm sɨmiir baptais haigɨnɨuwam? Adi Komiiyɨn nɨnomor kouanɨn siya piyamisi ɨkropkiyɨn, iyɨe? Mɨ tari nuan inkamkɨn piyamisi ɨkropkiyɨn, aniya?
30 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas?
31 Mɨ sɨma ɨo sɨmasɨmar yɨnwo anwo mɨ krɨma ha boɨni, tɨ dimɨnɨn nɨnomor kou hɨrankɨn mɨ siya wa boɨni mɨ kɨma dimusi nwokɨm siirɨm bɨri naɨngwo tɨbmiigɨm, ha?
31 Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
32 Mɨ krɨma ha boɨni, siya inkami dimɨnkɨn, ta yaiya wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma iikamɨm sɨmiirsi swokɨ ɨdidi. Iikam hoɨmgakɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm Jon siya profet inkamkɨɨngɨn.
32 Mas, se dissermos que foram pessoas, ai de nós! Eles estavam com medo do povo, pois todos achavam que, de fato, João era
33 Mɨ sɨma Jisɨs siir yai aiir asi wakae boɨnkɨm, krɨma nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara ɨriipɨ hɨriinan pɨ kɨmiir mɨ boɨnmauu rani. Nɨɨngaka. Inkamɨn kariir boɨnkiyɨn ta mɨi aiirɨmɨn. Ɨriig.
33 Por isso responderam: — Não sabemos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.