Marcos 11
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs BKJ
1 Mɨ sɨma omisɨm whɨswo om komii Jerusalem siir kingiin hɨr nwowo sowiir hɨrii yɨmbiyam. Mɨ sɨma tɨ om whɨswo Betfasi Betani mhɨu Oliv kingiin hɨr nwowo sowiir hɨriir bɨdi yɨmbiyamɨm mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nwɨsni yɨkropki.
1 E, quando eles se aproximaram de Jerusalém, de Betfagé e de Betânia, ao monte das Oliveiras, ele enviou dois dos seus discípulos,
2 Mɨ siya sowiir boɨnki, kowa tɨ omɨn kingiin tɨrar kwowɨn siir dam! Mɨ ɨiya kowa tɨ omisɨm ɨiir napnɨmbɨiyami mɨ kowa pɨ donki haomisɨmɨn siirar napkɨgami. Siirɨn sɨma bɨdi yɨmborunɨnkɨnɨn bɨiya inkam nwɨrkɨn siir bɨri nikɨ ɨdwokɨn mɨ siya wa wakaeyokna rani. Nɨɨngaka. Mɨ uridɨn siir nɨmborunɨnkɨnɨn pɨ hɨrar hakaigɨngig. Mɨ siirɨn pa whainani kara nɨdwonamam.
2 e disse-lhes: Ide pelo caminho à aldeia que está defronte de vós; e logo que nela entrardes, encontrareis amarrado um jumentinho, sobre o qual ainda não montou homem algum; desprendei-o, e trazei-o.
3 Mɨ inkam nwɨrkɨ srɨigii, kowa dimuam nɨkɨunami siirɨn, ha? Mɨ kowa wɨ hɨnɨɨna dowarkɨi boɨn, Yaowae Komii siya mɨigakɨn siirɨn. Mɨ siya pɨ kɨmɨmɨn tani pa swokɨ ɨkropki kɨriiramar.
3 E, se algum homem vos disser: Por que fazeis isso? Dizei-lhe que o Senhor necessita dele, e imediatamente ele o enviará para aqui.
4 Mɨ sowa ɨna yamwo. Sowa kɨg donki haomɨn omaka ɨra saiir anoka hɨr nɨmborunɨnkɨni mɨ siya ɨni idowɨiya hɨrar nwowɨn siyɨuka kingiin hɨr mɨ sowa siir hakainam.
4 E eles foram pelo seu caminho, e encontraram o jumentinho amarrado à porta do lado de fora, entre dois caminhos, e o desprenderam.
5 Mɨ kam nhɨrɨm kingiin hɨr nwowɨm sɨma boɨnki sowiirɨn, kowa tɨ donki haomɨn siirɨn dimusi hakainami, ha?
5 E alguns dos que ali estavam lhes disseram: O que fazeis, desprendendo o jumentinho?
6 Mɨ sowa sɨmiirɨn Jisɨs siya boɨnmauugiya yaiya saiir hɨriinanar boɨnki. Mɨ sɨma ɨni wadɨeyar ywokiyɨm sowiirɨn.
6 E eles responderam como Jesus lhes tinha mandado; e eles o deixaram ir.
7 Mɨ sowa tɨ donki haomɨn Jisɨs siirɨm hainani. Mɨ sowiir yɨuɨso siir ɨdwo hɨr haigɨn mɨ Jisɨs siya siir ɨdwowar yɨdwo.
7 E eles trouxeram o jumentinho a Jesus, e lançaram sobre ele as suas vestes, e ele assentou-se sobre ele.
8 Mɨ iikamɨm sɨmiir yɨuɨsɨm siyɨu ɨiirar hakɨnwɨn mɨ nhɨrɨm paeya kwiya undɨmtɨo hainaki siyɨu ɨiir haigɨnwɨnam. Sɨma siirɨn hɨriinan mɨnam tɨrkɨm, siir inɨgɨn siir hainanwɨnam inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan.
8 E muitos estendiam as suas vestes pelo caminho, e outros cortavam ramos das árvores, e os espalhavam pelo caminho.
9 Iikam nhɨrɨm bɨi ywo mɨ nhɨrɨm mhoɨi ywo. Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnkiyɨm,
9 E aqueles que iam adiante, e os que seguiam, clamavam, dizendo: Hosana, abençoado é o que vem em nome do Senhor;
10 Siya krɨmiir kɨgrɨraowam nɨtkɨn bɨiya krɨmiir brougaeyɨn Devid siya kɨgrɨraowa saiir hɨriinan. Krɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga nwowɨnɨm mɨ kɨra siir kɨnsiis haigɨnɨu, kɨra inkam komii kɨɨngɨn.
10 abençoado seja o reino do nosso pai Davi, que vem em nome do Senhor. Hosana nas alturas.
11 Mɨ Jisɨs siya ha namɨn om komii Jerusalem hɨriir yɨmbiyam. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkainamɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir mɨ siya ɨna yapkɨgyokiyokɨiyɨn omaka yainau hɨr mɨ omaka akpɨtga warar. Mɨ siya digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir napkɨg dɨgiyɨn mɨ siya mɨi nhɨrɨm sɨmiir mɨriiyɨm naɨngwokɨn. Mɨ bɨeyɨn ɨna yɨkɨiyamtɨbɨn. Mɨ kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma mɨ siya, sɨma om Betani hɨriir asi nam tɨbgɨm. Ɨriig.
11 E Jesus entrou em Jerusalém e no templo; e, olhando ao redor sobre todas as coisas; e chegando a tarde, saiu para Betânia com os doze.
12 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn sɨma om Betani hɨr haiburgikyakwokɨm mɨ ɨna swokɨ amyakwokɨm om komii Jerusalem hɨriir. Mɨ Jisɨs siir mhɨiya ɨna yaokiya.
12 E, no dia seguinte, quando saíram de Betânia, ele teve fome;
13 Jisɨs siya pae fikɨn wɨra kɨgi, arurɨg hɨrar nokwowɨni mɨ kwo saeyara nopkɨ kaisɨsi. Mɨ siya siir kɨgiyɨn mɨ ɨna yamɨn hɨriir siir yɨnɨm inɨ hansɨrɨu siya naeyam. Mɨ siya ɨni nɨɨnga yaka kɨgɨuɨn, yɨn bɨri budgɨn, nhɨruwa sɨm karamaeyar ywowɨn. Nɨɨngaka. Siya kwo ara nɨnkɨnɨugɨn. Mɨ tɨ pae fikɨn siir ɨiya yɨn siya budiya saeya waeyao
13 e, avistando de longe uma figueira que tinha folhas, foi ver se talvez pudesse encontrar nela alguma coisa; e, chegando até ela, nada encontrou senão folhas, porque ainda não era tempo de figos.
14 Mɨ Jisɨs siya tɨ paeyɨn siir boɨnki, kɨra wɨ yɨn kɨpi swokɨ bud mɨmɨn. Nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna wakaekiyɨm ta yaiya siya boɨnkiya. Ɨriig.
14 E Jesus, respondendo, disse à figueira: Nenhum homem coma fruto de ti daqui em diante para sempre. E os seus discípulos ouviram isso.
15 Mɨ sɨma om komii Jerusalem hɨriir nɨmbiyamɨm mɨ Jisɨs siya omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨriir yapnɨnopkainam. Mɨ siya kamɨm digworaekwo haigɨnɨm ta omaka aiir mɨ kamɨm tɨ nae digworaekwo ɨmiir saɨn ɨkɨm, siya sɨmiir inɨ nhɨnɨkrɨropnatnouwidnɨnkiigi. Mɨ siya kamɨm umɨr nɨnowana haiiyɨm sɨmiir hɨiyɨm sɨmiir wara yɨinakinhɨɨmnhɨɨn ɨtkiigɨigi. Mɨ kamɨm ɨpiyɨn mɨ haigɨnɨm sɨmiir hɨiyɨm warar mɨ ɨnkɨn ɨinakinhɨmnhɨn ɨtkigɨigi.
15 E vieram a Jerusalém; e Jesus entrou no templo, e começou a expulsar os que vendiam e compravam no templo, e derrubou as mesas dos cambistas, e as cadeiras dos que vendiam pombas;
16 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnɨkɨdugi, sɨma nae digworaekwowɨm tɨ siyɨuɨn Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiirɨm naprɨokɨinamiyɨn siir pɨ haigɨnisi.
16 e não permitia que nenhum homem carregasse algum vaso pelo templo.
17 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, Adi Komii siir yaiya hɨnɨɨna boɨnka, kariir omaka wɨ hɨnɨɨna dapi, iikam hoɨmgakɨm sɨmiir omakaka Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnika. Mɨ ta omaka nae mɨn kɨma ninɨ haigɨniya mɨ kɨma ɨni inkamɨn hɨi tauaeiyɨn si ninɨ ɨdam oniiyɨm inkamkɨ kɨgsi mɨ siir hɨriinan ninɨ tɨrnikɨm.
17 E os ensinava, dizendo: Não está escrito: A minha casa será chamada por todas as nações casa de oração? Mas vós a tendes feito covil de ladrões.
18 Mɨ prismi inkam komii komiiyɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm, sɨma ta yai aiir wakaewɨnɨm mɨ sɨmar kɨg iikam whɨekakɨm Jisɨs siir siyɨu ɨiirara napɨm mɨ sɨma ɨni nɨdidkakar ywowɨm. Dimusi rani, iikam whɨekakɨm sɨma siir siyɨu ɨiirar napi mɨ sɨma siir nɨsomaoni siyɨuam asi hansɨrkɨm.
18 E os escribas e principais sacerdotes ouviram isso, e buscavam de que modo o destruiriam, pois o temiam, porque todo o povo estava admirado da sua doutrina.
19 Mɨ naɨowaka kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma mɨ siyar, sɨma om komii Jerusalem hɨr haiburgikrɨb mɨ sɨma ɨni om Betani hɨriirar swokɨ am tɨbɨm. Ɨriig.
19 E, vindo a tarde, ele saiu da cidade.
20 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn sɨma ha napnamyakwokɨm mɨ ɨna kɨgamɨm tɨ pae fikɨn bɨdi waiyɨugusamɨn.
20 E de manhã, enquanto passavam, eles viram que a figueira tinha secado desde as raízes.
21 Pita siya ta yaiya Jisɨs siya boɨna saiir swokɨ aɨngwokiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuan inkam, kɨra kɨgi tɨ pae fikɨn ii kɨra boɨngikɨn, siya bɨdi waiyɨugusamɨn.
21 E Pedro, chamando à lembrança, disse-lhe: Mestre, eis que a figueira, que tu amaldiçoaste, secou-se.
22 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aiir yowarkɨi boɨnki, kɨma Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ tɨ hɨriinan dimɨnɨn kɨma wɨ siirar mɨ tɨri.
22 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Tende fé em Deus.
23 Mɨ kɨma tɨ mhɨu ɨiir boɨnkii hɨnɨɨn, kɨra damki, whɨi komiiya saiir hɨr damɨkwomaiyɨu. Mɨ tɨ inkamɨn siya kwoɨn whɨsaɨr naɨngwo karamae nwowi, siya hindara naɨngwo tɨbmii ɨski mɨ ha boɨni, ta kariir yaiya wɨ kaimwowar nwowi. Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, dimɨnɨn tɨ inkamɨn siya boɨni mɨ wɨ siir hɨriinanar nɨmbiyami.
23 Porque na verdade eu vos digo que qualquer que disser a este monte: Ergue-te e lança-te no mar, e não duvidar em seu coração, mas crer que se fará aquilo que diz, assim lhe será feito.
24 Mɨ ɨiya kɨra nhwo kwɨsboɨnkii dimɨn whɨr haiyam mɨ kɨra naɨngwo tɨbmii mɨ ha boɨni mɨ wɨ kaimwowar nwowi kɨra wɨ tɨ dimɨn ɨiirar haii. Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, tɨ dimɨnɨm kɨma kwɨsboɨnkiyɨm mɨ wɨ sɨmar swokɨ ɨmbini.
24 Portanto eu vos digo que todas as coisas que desejais, quando orardes, crede que as recebereis, e tê-las-eis.
25 Ɨiya kɨma Adi Komii siirɨm kwɨsboɨniyɨm mɨ inkam nwɨrkɨn kɨmiir tɨrbugɨn mɨ kɨma kwoɨn biyɨe siirɨm kɨpi nwo ɨo saɨka nwowam. Nɨɨngaka. Kɨma nae saɨkar dombudnɨnkɨn ae. Mɨ kɨma hɨriinan tɨri mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinan siyɨu ɨiirar swokɨ tɨr haigɨnɨuwi.
25 E, quando estiverdes orando, perdoai, se tendes alguma coisa contra alguém, para que também vosso Pai, que está no céu, possa perdoar as vossas transgressões.
26 Mɨ kɨma tɨ inkamɨn kɨmiir tɨrbuɨn saɨka nongwomamaɨr ae karamae nwowi mɨ Adi Komii siya kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigi rani. Mɨ siya wɨ kɨmaka mɨ ɨngwomamaɨr ae rani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
26 Mas, se vós não perdoardes, nem o vosso Pai que está no céu, perdoará as vossas transgressões.
27 Mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm om komii Jerusalem hɨriir. Mɨ Jisɨs siya ɨna yapnɨnopkai namɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir. Mɨ kam nhɨrɨm pris nwowɨm mɨ kam nhɨrɨm Adi Komii siir siyɨu komii ɨiir kɨgrɨraowi ɨkɨm mɨ Judami kam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm, sɨma yɨtswo Jisɨs siiramɨn.
27 E eles foram novamente para Jerusalém; e, andando ele pelo templo, aproximaram-se dele os principais sacerdotes, os escribas e os anciãos,
28 Mɨ sɨma siir inɨ srɨini, kɨriirɨn kɨrɨe nhɨnga hauugɨn, ta mɨiya saiir Bɨiyan Inkam Komii nwowɨn?
28 e lhe disseram: Com que autoridade tu fazes estas coisas? E quem te deu tal autoridade para fazer estas coisas?
29 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, kara ɨriipɨ hɨriinan pɨ kɨmiir mɨ kwasrɨi dimɨn whɨrɨn siirɨm. Mɨ kɨma kariir yai aiir wakae boɨni mɨ kara kɨmiirɨn pa mɨ boɨnmauuwi inkamɨn ta mɨiya kara mɨriiya saiir boɨnkiyɨn.
29 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Também eu vos farei uma pergunta, e respondei-me, e então vos direi com que autoridade eu faço estas coisas.
30 Mɨ yɨpɨkɨn Jon siir nɨkropkiyɨn iikamɨm sɨmiir baptais haigɨnɨuwam? Adi Komiiyɨn nɨnomor kouanɨn siya piyamisi ɨkropkiyɨn, iyɨe? Mɨ tari nuan inkamkɨn piyamisi ɨkropkiyɨn, aniya?
30 O batismo de João era do céu ou dos homens? Respondei-me.
31 Mɨ sɨma ɨo sɨmasɨmar yɨnwo anwo mɨ krɨma ha boɨni, tɨ dimɨnɨn nɨnomor kou hɨrankɨn mɨ siya wa boɨni mɨ kɨma dimusi nwokɨm siirɨm bɨri naɨngwo tɨbmiigɨm, ha?
31 E eles argumentavam entre si, dizendo: Se dissermos: Do céu, ele nos dirá: Por que então não acreditaste nele?
32 Mɨ krɨma ha boɨni, siya inkami dimɨnkɨn, ta yaiya wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma iikamɨm sɨmiirsi swokɨ ɨdidi. Iikam hoɨmgakɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm Jon siya profet inkamkɨɨngɨn.
32 Mas se dissermos: Dos homens; eles temeriam o povo; porque todos os homens verdadeiramente tinham a João como profeta.
33 Mɨ sɨma Jisɨs siir yai aiir asi wakae boɨnkɨm, krɨma nɨnoknɨnkɨn tani. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara ɨriipɨ hɨriinan pɨ kɨmiir mɨ boɨnmauu rani. Nɨɨngaka. Inkamɨn kariir boɨnkiyɨn ta mɨi aiirɨmɨn. Ɨriig.
33 E, eles respondendo, disseram a Jesus: Nós não podemos dizer. E Jesus lhes respondeu: Nem eu vos digo com que autoridade faço estas coisas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.