Marcos 10

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jisɨs siya ta maeyau aiir haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn Judia sɨmiir nu komii ɨiir. Mɨ siya Jodan ɨe mɨrmii hɨran om ɨmiir yam hɨr nwo ɨmiir. Mɨ iikam hoɨmgakɨm ɨna swokɨ ɨtɨm ɨni saɨkar swokɨ amwoniyɨm. Mɨ siya ɨinokɨinokɨn sɨmiirɨn Adi Komii siir yaiyɨm bɨiya siya nikɨ owomwarkaiyɨuɨm mɨ ɨni sɨmiirar swokɨ owomwarkaiyɨuɨn. Siir siyɨuɨn hɨriiyar tɨrikɨn.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Farisi sɨma ha nɨtɨm mɨ sɨma Jisɨs siiram inɨ ɨkɨunani. Mɨ sɨma siir srɨi, krɨmiir siyɨuɨn wadɨekɨ pɨ yamisi owɨn siir wig aiir sopkiiyɨm, aniya? Mɨ sɨma Jisɨs siiram kɨnankɨuwam tɨrkɨm.
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn sɨmiir yai aiirɨn, siyɨu komiiyɨn bɨiya krɨmiir brougaeyɨn Moses siya hauugiyɨn krɨmiir mɨ siya panɨɨna boɨnkikɨn, ha?
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Mɨ sɨma boɨn, Moses siya wadɨe bɨdi ywokiyɨn. Inkamɨn yokwo wɨn hauugi siir wiga saiir sopkiyam mɨ saeya wa swokɨ ami saiir pomou adɨm.
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma pɨ nantamyɨriyɨrkɨm kɨmiir siyɨu ɨnakar. Mɨ Moses siya tɨ siyɨu komiiyɨn kɨmiirɨn yokwo hɨriinansi wɨn hauugikɨn. Siya Adi Komii siir siyɨukɨɨn tani. Nɨɨngaka.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Bɨdi bɨdiniyarɨn Adi Komii siya nonkwokwokiyɨm digworaekwo hoɨmgakɨm mɨ siya ɨna yɨnkɨn onkwokwokiyɨm wigkam sowiirwai warar.
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Mɨ kamɨn siir yopii ad owiir asi haiburgigi mɨ siya siir wigaka asi namasu krɨpkaii.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 Mɨ sowa wɨ pɨu kwɨruwar nwowi. Mɨ sowa wɨ yapa yapa nwo rani. Nɨɨngaka. Siya mɨ saeya sowa wɨ hɨnɨɨna nwo rani, yapa yapa. Nɨɨngaka. Sowa wɨ pɨu kwɨruwar nwoɨski.
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Dimɨnɨn Adi Komii siya nokiyopmasugiyɨn inkamkɨ siir nɨkrɨpɨm wɨ dɨg nwo rani.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Mɨ mhoɨiya sɨma omaka hɨriir swokɨ amɨm mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨma srɨi siirɨn ta yai aiiramɨn.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ tɨ inkamɨn siir wig aiir sopkii mɨ siya yaeya wig nonkwonaei, yɨo tɨ kamɨn siir wig aiir sopgigɨn. Mɨ siya siir bɨiyan wig aiirɨn siyɨu mɨiyɨk bɨri tɨrkikɨn.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Mɨ wig ɨra saeya saiir kam ɨiir sopgigi mɨ yaeya kam ninɨ owɨuwi mɨ ta wiga saeya pɨ sopgika saiir kam ɨiirɨn. Mɨ ta wiga saeya saiir bɨiyan kam ɨiirɨn siyɨu mɨiyɨk bɨri tɨrgika.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Mɨ sɨma yɨnisɨm sapɨsap nhɨrɨm Jisɨs siirɨm yɨnkikwona apnani. Sɨma mɨnam naɨngwokɨm, siir ɨɨna sɨmiir nonkwokiyɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨo sɨmiir ywoki.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Jisɨs siya hɨriinan kɨgiyɨn siir kwoɨnɨn mɨiyɨk bɨri naɨngwokikɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma tɨ yɨnisɨsɨmɨm sɨmiirɨn kariirɨm kɨgnɨnkɨnki yɨmbi nɨti kariiram. Kɨma sɨmiir kɨpi nɨkɨdu naowid. Adi Komii siir omɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn tɨ hɨriinan yɨnisɨsɨmɨm sɨmiirgɨn.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, inkamɨn Adi Komii siir omɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir namɨm naɨngwowi mɨ siir naɨngwo tɨbmiiya yɨnisɨm praigakni kwoɨnan dwo. Mɨ Adi Komii siya wɨ siirar sɨbgu kɨgrɨraowi. Mɨ siir kwoɨnɨn hɨriinan nwo karamae nwowi mɨ siya wɨ tɨ omɨn siir napnɨnopkainam tani. Nɨɨngakɨ. Nɨɨngaka.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Mɨ Jisɨs siir ɨɨna sɨmiir yonkwo. Mɨ siir ɨɨna ha nonkwowa mɨ siya sɨmiirɨn ɨna whɨnkɨnsiis haigɨnɨuɨn. Ɨriig.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Jisɨs siya ha napnamɨn mɨ inkam nwɨrɨn siirɨm iwɨt nani. Mɨ siya ogmwo siir ɨgmiiga kingiina inɨ akai hɨuni. Mɨ siya siir srɨigi, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkam kɨbi! Kara wɨ panɨɨna tɨri kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn ɨinokɨinok siir haiyamɨn, ha?
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra kariirɨn inkam wadɨe dimusi nɨkɨugɨn, kɨriir kwoɨnɨn ha naɨngwokɨn kanakanaɨrgɨ nɨuwi inkam wadɨeyɨn, aniya? Adi Komii sasaɨrgɨn inkam wadɨeyɨn.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Kɨra tɨ siyɨu komiiyɨn siir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn: Kɨra inkam kɨpi nɨt mɨ wig kɨpi sop mɨ kɨra hɨi kɨpi tauae mɨ kɨra inkam nwɨrni kɨpi nɨksɨsae boɨn hɨuriyɨu. Mɨ kɨra kɨriir yopii adwo sowiirwai aowa dwo.
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Mɨ tɨ inkamɨn siya Jisɨs siir boɨnki, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkam! Kara yɨnisɨm sapɨsapar nwonaniyɨn mɨ tɨsa nadɨgniyɨn. Kara tɨ siyɨu komiiyɨn siirar napikɨn.
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Jisɨs siya siir kɨgɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwo bunan siirsi. Mɨ siya siir boɨnki, dimɨnɨn whɨr tɨr karam kɨra nwowɨn. Kɨra kɨriir digworaekwo hoɨmgakɨm tinɨ hainaki inkam nhɨrɨm sɨma saɨnɨm. Mɨ kɨra umɨr sɨmiir haii mɨ wɨ inkam paeprikabɨm sɨmiir hauu. Mɨ mhoɨiya kɨra Adi Komii siir omɨn siya kɨgrɨraowiyɨn digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir, siir hɨrɨn wɨ dimɨn mɨiyɨkakar mɨ owi. Mɨ kɨra kariir mhoɨiya wɨt.
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Tɨ inkamɨn ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siir whwonkamɨn mɨiyɨk bɨri swokɨ onamkɨn. Mɨ siir kwoɨnɨn ɨni hɨkakar ywokiyɨn. Mɨ siya hɨkak dimusi bɨri nwokɨn siir digworaekwowɨm kasakɨ waeyao.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Mɨ Jisɨs siya ɨna kaoyokiyokɨigiyɨn. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, inkamɨn digworaekwo hoɨmgakakɨn siya wɨ mɨinan mɨriinami Adi Komii siir omɨn siya kɨgrɨraowiyɨn digworaekwo hoɨmgakakɨm siir napnɨnopkainamɨm. Whɨsarii rani, sɨmiir kwoɨnɨm ɨni sɨmiir digworaekwo ɨmar nwowɨm. Sɨma pɨ boriisopi inkam nwɨr hauuwɨm.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ta yai aiir wakaeyɨm, sɨma ɨni hinda yanaakiyɨm. Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ owarkɨi boɨnkiyɨn sɨmiir yai aiirɨn, tɨ yɨnisɨsɨmɨm inkamɨn Adi Komii siir omɨn siya kɨgrɨraowiyɨn digworaekwo hoɨmgakakɨn sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriir nami, siya wɨ mɨinan mɨrii nami.
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Mɨ hab saeya tɨdiyɨnɨn yɨuɨs paniyɨn siir no ɨiir nɨnopkainamɨm wɨ dɨg nwo rani mɨ inkamɨn umɨr digworaekwo whɨekakakɨn siya wɨ ta haba mɨinan saeya mɨriiya saiir hɨriinan mɨi mɨrii rani. Nɨɨngaka. Siya wɨ mɨi komiigɨ komii mɨrii nami Adi Komii siir omɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriir namamɨn.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Mɨ sɨma, sɨma sɨma yomboɨn amboɨnam mɨ hɨriinankɨ nɨuwi mɨ wɨ nhɨnga haii kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn ɨinokɨinok, ha?
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir kaokiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn, inkam wɨ dɨg nwo rani. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya wɨ dɨgar nwowi. Adi Komii sasar whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi siirɨn, tɨ dimɨn taemɨnɨm.
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Mɨ Pita siya Jisɨs siir boɨnki, wakae! Krɨma digworaekwo hoɨmgakɨm bɨdi haiburgigɨm mɨ krɨma tɨsi kɨriir mhoɨiya nɨtɨm.
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Mɨ Jisɨs siya boɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni iikam whɨekakɨm kariirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ ha haiburgigi tɨ digworaekwo hɨriinanɨm, omaka, nomiiyau yokman, apu, adi, yɨnisɨm mɨ numɨr
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinan, digworaekwo homgak ɨmiirar swokɨ hauu kɨiyɨuwi, kamɨm kariir kɨgna mɨriiyɨm kɨmiirɨn. Mɨ kɨma wɨ dimɨn kasa hai rani. Wɨ tɨ hɨnɨɨn digworaekwowɨm sɨmiir hai. Omaka nomiiyau, yopii, yokman, yɨnisɨm mɨ numɨr, taka ɨiya kam nhɨrɨm siyɨu biyɨe wɨ kɨmiirar mɨ tɨrbumbugi. Mhoɨiya kɨma wɨ kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiiyɨn wɨ siir haii.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Mɨ tariinanɨn kam nhɨrɨm inɨgak nwowɨm mɨ sɨma mhoɨiya sɨmiirɨn wɨ aowa nikworɨnugigi. Mɨ tɨ kamɨm aowa nwowɨm, mhoɨiya wɨ inɨgak sɨma nwowi. Ɨriig.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Sɨma om komii Jerusalem hɨriiram yapnam mɨ Jisɨs siya sɨmiir bɨiya yamkwokɨn. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yanaakiyɨm. Mɨ ɨni sɨma sɨmar yomboɨn ɨdidnamɨm. Mɨ iikamɨm sɨmiir mhoɨiya napkiyɨm sɨma ɨni nɨdidkakar mɨ owɨm. Mɨ Jisɨs siya kam ɨuur nwɨswo siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna. Mɨ siya sɨmiirɨn hanɨɨngɨ boɨnmɨmauu dimɨnɨn mhoɨiya siir tɨranɨn.
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 Mɨ siya boɨn, wakae! Tariinanɨn krɨma om komii Jerusalem siir niiyami. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ sɨma inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn saɨkan wɨ yaigaka mɨ owi. Mɨ sɨma wɨ siir nɨsomaowama boɨnaii. Mɨ sɨma wɨ Juda iikam tani wɨ sɨmiiram nɨkropki sɨma nɨsomaowam siirɨn.
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Mɨ sɨma siirɨn yai bibiyɨe wɨ hanɨɨngɨ mɨ boɨnaigɨnɨuwi. Mɨ yaeyop wɨ siir mɨ yasi mɨ siirɨn wa mɨ tɨowi mɨ siirɨn wa mɨ ɨtaoki. Mɨ siya ɨiyo wɨ kwɨsa nwokwowaki ɨenau hɨrɨn. Mɨ ɨi kwoɨmaka siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi. Ɨriig.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Mɨ Sebedi siir yɨnisɨm nwɨswo Jems Jon sowa Jisɨs siirɨm yɨt mɨ siir inɨ boɨni, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkam! Mɨ krɨra dimɨn whɨrɨn kɨriir srɨiyam mɨni. Mɨ nɨkrɨra mɨnam naɨngwowi tɨ dimɨnɨn kɨra krɨriir tɨrkiyɨm.
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 Mɨ siya sowiir boɨnki, kowa dimuam naɨngwowi, kara kowiirɨn dimu mɨnkiyɨm?
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Mɨ sowa siir boɨnki, ɨiya kɨra Adi Komii siir om hɨran digworaekwo hoɨmgakɨm sɨmiir kɨgrɨraowi mɨ kɨra krɨriirɨn wɨ hanɨɨngɨn dɨmbingi, nwɨrɨn wɨ ɨɨniga dɨkmwon ɨdwo mɨ nwɨrɨn wɨ yaɨoyaeya timɨ okmwɨn ɨdwo.
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Mɨ Jisɨs siya sowiir boɨnki, kowa tari bɨri sɨbgu nɨnoknɨnkɨnko tɨ dimɨnɨn kowa srɨiyɨn kariir? Mɨ kowa ta hɨka kara haiya saiir hɨriinan hɨka wa haii? Mɨ kowa wɨ dɨgar nwowi tɨ mob opkakɨn kara kwiyaeyɨn siir kwiyaeyɨm? Mɨ kowa wɨ dɨgar nwowi kariir hɨriinan op baptaisɨm, aniya?
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Mɨ sowa siir boɨnki, nɨkrɨra wɨ dɨgar nwowi. Mɨ Jisɨs siya sowiir boɨnki, kaimwoka tɨ op mobɨn kara kwiyaeyɨn mɨ wo kowa wa timɨ kwiyae. Mɨ ta opa kara baptaisa, wo kowa hɨriinan wa timɨ baptais.
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Wɨ nhɨnga namisi ɨdwowi kariir ɨɨniga mɨ kariir yaɨoyae aka. Tɨ dimɨnɨn yɨo kariir dimɨn tani. Nɨɨngaka. Wɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siyar hɨdi sɨmiirɨn. Mɨ wɨ nhɨnga namisi ɨdwowi ɨɨniga yaɨoyaeya.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Mɨ kam ɨuurɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨo prasae bɨ swokɨ okɨm Jems, Jon sowakan.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Jisɨs siya sɨmiirɨm yɨkɨuna, sɨma siirɨm nɨtɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm inkam komiiyɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn sɨma nikworɨnuwi wɨ dɨgar nwowi. Mɨ sɨma ɨinokɨinokɨn mɨi wa hauunanaei.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Mɨ tɨ siyɨu hɨnɨɨnɨn yɨo kɨmiir tɨr kɨpi nwo. Nɨɨngaka. Mɨ inkam nwɨrɨn kɨmiir yaowae nwowɨm naɨngwowi mɨ siya whɨsarii mɨi prɨi mɨriiyan inkam dwo. Kɨmiir mɨi ɨmiir whɨnmɨriiyam.
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 Mɨ inkam nwɨrɨn kɨmiir bɨiyan inkam nwowam naɨngwowi mɨ siya inkam nɨnganan dwo wigkam whɨekakɨm sɨmiir mɨi ɨmiir whɨnmɨriiyam.
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siya mɨnam bɨri nɨtkɨn kam nhɨrɨm siir mɨi ɨmiir mɨriiyɨm. Nɨɨngaka. Siya hɨnɨɨnam bɨri nɨtkɨn. Siya mɨnam nɨtkɨn sɨmiir mɨiyan inkam nwowam. Mɨ siya bɨri naɨngwoyɨmyokɨn naosiyɨn. Nɨɨngaka. Siya naowamar nɨtkɨn iikam whɨekakɨm sɨmiir nanmaiwarkananaowidam. Mɨ sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm siya bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm mɨ sɨma ɨni rɨrmiiyar ywokiyɨm. Ɨriig.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Mɨ sɨma om komii Jeriko hɨriir yɨmbiyam. Mɨ ɨiya sɨma om komii Jeriko hɨr haiburgigɨm mɨ ɨna yamɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma mɨ iikam isid komii ɨkɨn, sɨma ɨni saɨka yɨnkɨn amɨm. Mɨ sɨma kɨg Batimiasɨn Timiasni yɨnisɨmɨn siya siyɨugbid hɨrar nɨdwowɨni mɨ siya nhwokwɨsaekɨn. Mɨ siya ɨkɨ iikamɨm sɨmiiramar prɨikau prɨikauwikɨn umɨr mɨnamɨn.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Mɨ siya wakae Jisɨsɨn om Nasaretanɨn ɨni tɨr nwowɨn. Mɨ siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn, Jisɨs Inkam Komii! Devidni isidɨn siirɨn kɨra kariirsi timɨ aɨngwobuna!
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Iikam hoɨmgakɨm sɨma siir yɨk, kɨra yai tanki. Mɨ siya yai ɨni komiiyar swokɨ kauwok boɨnkiyɨn, kɨra tɨ Devidni yɨnɨeyɨm sɨmiir yɨnisɨmɨn, kɨra kariirsi timɨ aɨngwobumbu.
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Mɨ Jisɨs siya ɨna yamokwo naɨngwoyokiyokɨiyɨuɨn. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, siirɨn wɨkɨu nani. Mɨ sɨma tɨ nhwokwɨsae inkamɨn siirɨm yɨkɨunam mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨnmauu wakaekiyɨm kɨriir kwoɨnɨn kɨrɨeya dwonam mɨ kɨra dɨnsiin siya kɨriiram nɨkɨunaei.
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Mɨ siir yɨuɨsa ɨna kiwhro ɨtkɨngiga. Mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkɨn, ɨna yɨnsiin iwɨtnamɨn Jisɨs siirɨm.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra dimuɨm naɨngwowi, kara kɨriirɨn pɨ dimu mɨnki? Mɨ tɨ nhwokwɨsae inkamɨn siya Jisɨs siir boɨnki, dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwan inkam, kara mɨnam naɨngwowi, kariir nhwonan pɨ nanaokɨgɨmokiyɨm.
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra ha dam! Kɨriir naɨngwo tɨbmiiya saeya nwowaigɨnɨugikɨn, wadɨe kɨriirɨn. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkɨn siir nhwonan ɨni wadɨeyar ywokiyɨn mɨ ɨna kɨgɨmokiyɨn. Mɨ siyɨu hɨrɨn siya ɨni siir mhoɨiya yapnamɨn. Ɨriig.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.