Lucas 7
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Jisɨs siya ha boɨn dɨgiyɨn iikamɨm sɨmiirɨn mɨ siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ om Kapaneam hɨriir yɨmbiyam.
1 Quando Jesus terminou de dizer tudo isso à multidão, entrou em Cafarnaum.
2 Mɨ nu Rom hɨran sauan isidɨn sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya, siir mɨiyan inkamɨn siirɨma naɨngwonanaeikɨn mɨ siya niiya ma komiika, siya nao kingiina nwokɨn.
2 Naquela ocasião, um escravo muito estimado de um oficial romano estava enfermo, à beira da morte.
3 Tɨ sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya Jisɨs siir yai bɨdi ikɨ wakaeyɨn mɨ siya ɨkɨ Juda sɨmiir bɨiyan inkamɨm sɨmiir yɨkropki sɨma Jisɨs siir nɨkɨunakiyɨm. Mɨ siir mɨiyan inkamɨn siir haiswonɨski haigɨnɨuwɨm.
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, mandou alguns líderes judeus lhe pedirem que fosse curar seu escravo.
4 Mɨ sɨma Jisɨs siir hɨriir nɨmbiyamɨn mɨ kɨmɨdiniya sɨma yɨkɨuwɨrwɨrna siirɨn. Tɨkɨ inkamɨn siir bɨiyan inkamɨn siya inkam biyɨekɨ mɨ ɨuwi. Nɨɨngaka. Inkam wadɨe ɨeyargɨn mɨ kɨra siirɨn sɨbgu tɨrhaigɨnɨu.
4 Os líderes suplicaram insistentemente que Jesus socorresse o homem, dizendo: “Ele merece sua ajuda,
5 Siya Juda krɨmiir iikamɨm sɨmiiramar naɨngwokwonanaeikɨn mɨ krɨmiir omaka yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiya saiirɨn siyar mɨriiga.
5 pois ama o povo judeu e até nos construiu uma sinagoga”.
6 Mɨ sɨma ta yaiya ha boɨndɨgiyɨm mɨ Jisɨs siya ɨni sɨmakar yɨnkɨn amɨn. Mɨ ɨiya sɨma tɨ inkam makakɨn siir omaka kingiin namwowɨuɨm mɨ bɨiyan inkamɨn siya siir nomiiyau nhɨrɨm sɨmiir yɨkropki Jisɨs siiram siyɨu hɨr napiyɨskai boɨnwɨnam. Mɨ sɨma hɨnɨɨna yaboɨni, Inkam Komii! Kɨra yakɨ prɨi ɨt, an kara inkam mɨiyɨk rani mɨ kɨra kariir omaka aiirɨn pa nɨt rani. Nɨɨngaka.
6 Jesus foi com eles, mas, antes de chegarem à casa, o oficial mandou alguns amigos para dizer: “Senhor, não se incomode em vir à minha casa, pois não sou digno de tamanha honra.
7 Mɨ an kara ɨriipa hɨriinan kɨriiram panɨɨnsi mɨ ɨtsi. Kara ha naɨngwowi, kɨra yaiarar boɨnki mɨ kariir mɨiyan inkamɨn pɨ wadɨe nwokɨ okiyɨm.
7 Não sou digno sequer de ir ao seu encontro. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
8 Dimusi rani, an kara ɨni inkamɨn inɨg komiigakɨn mɨi kariir hauuwiyɨn, ɨni siir aowa ywowɨn. Mɨ an kararɨn ɨni sauan isidɨn kara kɨgrɨraowiyɨn ɨni sɨmiir kou ywowɨn. Mɨ kara ɨkɨ nwɨrni boɨnkiyɨm mɨ siya pa mɨ ami mɨ kara nwɨrniyɨn ɨkɨ hɨnɨɨna boɨnkiyɨm, kɨra wɨt mɨ siya pa mɨ ɨti mɨ kara kariir mɨiyan inkamɨn siirɨn ha boɨniyɨm, kɨra ta mɨi hɨnɨɨna saiir mɨrii mɨ siya pa mɨ mɨrii.
8 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles fazem”.
9 Mɨ ɨi Jisɨs siya ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siya ɨni hindara yanaakiyɨn. Mɨ siya tɨ iikam isid komiiyɨn siir mhoɨiya nwokiyɨm sɨmiir haiyɨugkaokiyɨn mɨ hɨnɨɨna boɨnki mɨ Isrel hɨran iikamɨm kara ta hɨriinan naɨngwo tɨbmii saiir bɨri kɨgɨn. Nɨɨngaka.
9 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado. Voltou-se para a multidão que o seguia e disse: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!”.
10 Mɨ tɨ bɨiyan inkamɨn siya nɨkropkiyɨm kamɨm sɨma ɨna swokɨ amɨm sɨmiir omaka hɨriir mɨ sɨma kɨgni tɨ siir mɨiyan inkamɨn wadɨekɨ wadɨe bɨdi swokɨ okiyɨn. Ɨriig.
10 E, quando os amigos do oficial voltaram para a casa dele, encontraram o escravo em perfeita saúde.
11 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya om komii whɨrɨn siir yam, siir inɨgɨn Nen. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm mɨ iikam isid komiiyɨn saɨka nɨnkɨn amkɨn.
11 Logo depois, Jesus foi com seus discípulos à cidade de Naim, e uma grande multidão o seguiu.
12 Mɨ ɨi siya om komii siir omwoɨs kingiin nwowamɨn mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma tɨ isidɨn inkam wɨɨrɨn siir nɨo haigɨnamɨm sɨma om komii siir omwoɨs hɨrankɨ napnɨmbinani. Ta igabaeya saiir yɨnisɨm nwɨrkɨnwɨruwan sisiyaɨrgɨn. Mɨ om komii hɨran iikam whɨekakɨm saɨka nɨnkɨn ɨtkɨm.
12 Quando ele se aproximou da porta da cidade, estava saindo o enterro do único filho de uma viúva, e uma grande multidão da cidade a acompanhava.
13 Mɨ ta ɨiya Bɨiyan Inkam Komii siya saiir kɨgiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn saiirsiyɨn naɨngwoyɨmiyok pranae bɨri swokɨ kɨnkɨn. Mɨ siya saiir boɨnki, kɨra kɨpi nou.
13 Quando o Senhor a viu, sentiu profunda compaixão por ela. “Não chore!”, disse ele.
14 Mɨ siya kingiin ha namɨn mɨ ta hɨiya inkam wɨɨrɨn siya whɨna saiir yonkwoki. Mɨ ta hɨi aiir hainamɨm kamɨm sɨma ɨni hindara yamɨkwoɨuɨm. Mɨ siya siir boɨnki, whranisɨm, kara kɨriir boɨnki, kɨra dɨnsiin okwoki.
14 Então foi até o caixão, tocou nele e os carregadores pararam. E disse: “Jovem, eu lhe digo: levante-se!”.
15 Mɨ whranisɨmɨn nikɨ aonamɨn siya ɨna yɨnsiin ɨdwokiyɨn mɨ siya ɨna boɨnaikiyɨn. Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn siir apu aiiram.
15 O jovem que estava morto se levantou e começou a conversar, e Jesus o devolveu à sua mãe.
16 Mɨ iikamɨm sɨma asi nɨdidgɨm. Mɨ sɨma ɨna yomboɨn ɨdidnamɨm, amburii, tɨkɨ profet inkamkɨn. Mɨ sɨma ɨni Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir inɨg ɨiirar hainanɨm mɨ sɨma boɨn, profet inkam komii nwɨrɨn krɨmiir bopwoniya tɨr bɨdi yɨmbiniyɨn, Adi Komiiyɨn bɨdi yɨmbiniyɨn siir iikamɨm sɨmiir nanmaiwarkainam.
16 Grande temor tomou conta da multidão, que louvava a Deus, dizendo: “Um profeta poderoso se levantou entre nós!” e “Hoje Deus visitou seu povo!”.
17 Mɨ tɨ dimɨnɨn Jisɨs siya tɨrkiyɨn siya ɨni nu Judia siirar haigirɨrɨr boɨnamɨm mɨ nu maeyau nu Judia siir kingiin hɨr nwowɨm sɨmiir warar. Ɨriig.
17 Essa notícia sobre Jesus se espalhou por toda a Judeia e seus arredores.
18 Mɨ Jon siir kɨgna mɨrii kamɨm sɨma dimɨn whɨekakɨm Jisɨs siya tɨrɨm, Jon siir boɨnmauu mɨ siya inkam nwɨso sowiirɨm boɨnki, sowa siirɨm nɨtɨm.
18 Os discípulos de João Batista lhe contaram tudo que Jesus estava fazendo. Então João chamou dois de seus discípulos
19 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siirɨm yɨkropki mɨ siirɨn hɨnɨɨna tinɨ srɨiyɨu mɨ kɨra tɨ profet inkamɨn nɨtɨm boɨnɨn siya mɨ krɨma kɨriirɨm dwokwokɨn, iyɨe? Siya rani, nwɨrkɨn?
19 e os enviou ao Senhor, para lhe perguntar: “O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?”.
20 Mɨ ɨiya sowa Jisɨs siir hɨriir nɨmbiyamo. Mɨ sowa hɨnɨɨna boɨn, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn krɨriirɨn siya nɨkropkikɨn kɨriirɨm nɨtɨm mɨ siya boɨn mɨ kɨra tɨ inkamɨn profet inkamɨn sɨma boɨnɨn nɨtam siya. Iyɨe? Krɨma wɨ yaeya inkam nwɨrɨm dwokwokɨn?
20 Os dois discípulos de João encontraram Jesus e lhe disseram: “João Batista nos enviou para lhe perguntar: ‘O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?’”.
21 Mɨ takɨ ɨiya Jisɨs siya iikamɨm mapai mapaikakɨm kasaka bɨri haiswonɨskikɨn. Mɨ iikamɨm uridyɨu biyɨekakɨm ha haiswonɨmnɨskɨigi mɨ iikam nhwokwɨsae kasaka bɨri dirɨraerarkikɨn mɨ sɨma ɨna swokɨ kɨgomokiyɨm.
21 Naquela mesma hora, Jesus curou muitas pessoas de suas doenças, enfermidades e espíritos impuros, e restaurou a visão a muitos cegos.
22 Mɨ Jisɨs siya Jon siir kɨgna mɨrii inkam nwɨso sowiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kowa ha dam, Jon siir tinɨ boɨnmɨmauuɨu tɨ dimɨnɨm kowa kɨg namɨm mɨ kowa wakaeyɨm sɨmiir mɨ nhwo kwɨsaeyɨm ha swokɨ kaokiyɨm mɨ iikamɨm ɨga bibiyɨe nwowɨm ɨna swokɨ sɨbgu aprɨrɨramɨm. Mɨ iikamɨm paowaigɨ pɨskomkopouwɨm sɨma ɨni wadɨeyar swokɨ okiyɨm. Mɨ inkam wɨɨrɨm ɨna swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨm mɨ inkam paeprikabɨm sɨma ɨni Adi Komii siir yokwo yaiwɨn mɨiyɨka saiirar wakaeyɨm.
22 Em seguida, disse aos discípulos de João: “Voltem a João e contem a ele o que vocês viram e ouviram: os cegos veem, os aleijados andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados e as boas-novas são anunciadas aos pobres”.
23 Yɨpɨkɨ inkamkɨn siya ɨo kariir nwo karamae nwowiyɨn siya ha maɨrgɨmaɨrga. Mɨ siir naɨngwo tɨbmii kɨɨna mɨ siya hɨriiyar maɨrgɨmaɨrga yokiyokɨi.
23 E disse ainda: “Felizes são aqueles que não se sentem ofendidos por minha causa”.
24 Mɨ inkam nwɨso Jon siya nɨkropkiyo mɨ sowa ɨna swokɨ amo mɨ Jisɨs siya Jon siirɨn iikamɨm sɨmiir boɨnmauu. Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma maeyau nu siin apa saiirɨn dimu dimɨn kɨgam namkɨm? Mɨ kɨma tari au whɨrɨn opudgɨ hugswoswowɨn siir kɨgam namkɨm. Aniya? Nɨɨngaka.
24 Depois que os discípulos de João saíram, Jesus começou a falar a respeito dele para as multidões: “Que tipo de homem vocês foram ver no deserto? Um caniço que qualquer brisa agita?
25 Kɨma dimu dimɨn komii kɨgam namkɨm? Mɨ kɨma tari inkam nwɨrɨn yɨuɨs mɨiyɨk mɨiyɨk niiyɨn siir kɨgam namkɨm, aniya? Mɨ inkamɨm yɨuɨs mɨiyɨk niiyɨm mɨ dimɨn taemɨn mɨiyɨk mɨiyɨkakɨm sɨma tɨ hɨriinan inkamɨm yɨm ɨni inkam komiiyɨm nu kɨgrɨraowiyɨm sɨmiir omaka hɨrar nwowɨm. Jon siya tɨ hɨriinan inkamɨn siya rani.
25 Afinal, o que esperavam ver? Um homem vestido com roupas caras? Não, quem veste roupas caras e vive no luxo mora em palácios.
26 Kariir boɨnmauu, kɨma dimu dimɨn kɨgam naɨngwowi profet inkam? Ɨhɨ kara kɨmiir boɨnmauuwi, siya profet inkamaɨrgɨn mɨ siya ɨni profet nhɨrɨm sɨmiir haiburɨn.
26 Acaso procuravam um profeta? Sim, ele é mais que profeta.
27 Tɨ inkamɨn Jon, Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnkɨn siirɨn, wakae, kara inkamɨn kariir yaiya saiir boɨnmɨmauuwanɨn wɨ siir nɨkropki mɨ siya wɨ kariir bɨiyar namkwokɨni. Mɨ kariir siyɨuɨn wɨ siyar kisɨsop haigikwokɨni.
27 João é o homem ao qual as Escrituras se referem quando dizem: ‘Envio meu mensageiro adiante de ti, e ele preparará teu caminho à tua frente’.
28 Kara kɨmiir boɨnmauuwi Jon siya inkam komiikɨn mɨ siya ɨni inkam komiiyɨm yopiigɨm naokainam ɨni sɨmiir haiburɨm mɨ tɨkɨ isidɨn ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir sɨma inɨg komiigag wao rani. Nɨɨngaka. Siya ɨni sɨmiir aowa ywowɨn.
28 Eu lhes digo: de todos que nasceram de mulher, nenhum é maior que João Batista. E, no entanto, até o menor no reino de Deus é maior que ele”.
29 Mɨ iikam whɨekakɨm mɨ kamɨm omom omomi umɨr haiiyɨm sɨma ta Jisɨs siir yai aiir bɨdi wakaeyɨm mɨ sɨma Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainanprapraskiyɨm mɨ sɨma ɨni siir yai aiirar wakaeyoknam mɨ sɨma op Jon siir hɨrankɨ baptais.
29 Todos que ouviram as palavras de Jesus, até mesmo os cobradores de impostos, concordaram que o caminho de Deus era justo, pois tinham sido batizados por João.
30 Mɨ Farisi kamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii komiiyɨm sɨmiir nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ siyɨu mɨiyɨkɨn Adi Komii siya hauuwɨn, digɨumii siir haimriyɨugig. Mɨ Jon siya sɨmiirɨn op panɨɨnsi baptais haigɨnɨusi.
30 Os fariseus e mestres da lei, no entanto, rejeitaram o propósito de Deus para eles, pois recusaram o batismo de João.
31 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, tɨ iikamɨm nuanɨm tapa digɨumii Adi Komii siir haimriyɨugigɨm, kara sɨmiirɨn panɨɨn panɨɨn iikam nɨmbin haigɨnɨuwi, sɨma panɨɨn panɨɨn iikamkɨm? Mɨ kara pɨ kɨmiir boɨnmauugi.
31 “Assim, a que posso comparar o povo desta geração?”, perguntou Jesus.
32 Sɨma ɨni yɨnisɨmnan ywowɨm maeyaua nae haigɨniya sɨmiir yopii ad aka namiyɨm saiir hɨriinan. Mɨ ɨiya sɨma maeyaua nae haigɨniya saiir nwowɨm mɨ sɨma yɨnisɨm nhɨrɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki. Mɨ krɨma kɨd ɨna masɨm kɨmiiramɨn mɨ kɨma mwai wao rani. Mɨ krɨma tɨsa nouuboponɨm mɨ kɨma krɨma nouuɨm pɨ boriisopi.
32 “Como posso descrevê-los? São como crianças que brincam na praça. Queixam-se a seus amigos: ‘Tocamos flauta, e vocês não dançaram, entoamos lamentos, e vocês não choraram’.
33 Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn ha nɨtɨn mɨ nae op wain mɨnɨm ɨna haiyakiyɨm. Mɨ kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, uridyɨu biyɨeyɨn ɨni siir pɨu hɨr nwowɨn.
33 Quando João Batista apareceu, não costumava comer e beber em público, e vocês disseram: ‘Está possuído por demônio’.
34 Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨranɨn bɨdi yɨtɨn. Mɨ kara nae op wain mɨna mɨ kwiyae aeikɨn. Mɨ kɨma boɨn, kɨgi! Tɨkɨ inkamɨn siya hunan naeikɨn. Mɨ siya waina mɨ kwiyaeikɨn. Tɨkɨ inkamɨn kamɨm omom omomi umɨr haiyɨm mɨ kamɨm dimɨn biyɨekakɨm sɨmiir nomiiyaugɨn kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm.
34 O Filho do Homem, por sua vez, come e bebe, e vocês dizem: ‘É comilão e beberrão, amigo de cobradores de impostos e pecadores’.
35 Iikamɨm Adi Komii siir siyɨu ɨmiir napɨm mɨ iikam nhɨrɨm sɨma hɨriinan kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwokiyɨm Adi Komii siir siyɨuɨn mɨ siir yaiyɨm sɨma wadɨekɨ wadɨe kɨɨngɨm. Jisɨs siir yaiya hɨriinanka ɨni dɨg ywokiya. Ɨriig.
35 Mas a sabedoria é comprovada pela vida daqueles que a seguem.”
36 Mɨ Farisi inkam nwɨrɨn Jisɨs siirɨm yɨkɨugi nae siir omaka hɨr nɨdwokai aeyɨm mɨ siya ɨna iiyamɨn mɨ nae ɨni saɨka inɨ ɨdwokai aeyɨuɨn.
36 Um dos fariseus convidou Jesus para jantar. Jesus foi à casa dele e tomou lugar à mesa.
37 Mɨ wig ɨra dimɨn biyɨekaka tɨ om ɨiir nwoka. Saeya wakaewɨn Jisɨs siya Farisi inkam nwɨrɨn siir omaka hɨr naei. Mɨ ta wiga saeya wa mobɨn pɨuii mɨiyɨkakɨn ɨra hai mɨ saeya ɨna yɨta.
37 Quando uma mulher daquela cidade, uma pecadora, soube que ele estava jantando ali, trouxe um frasco de alabastro contendo um perfume caro.
38 Mɨ wa mobɨn ha hainaniyɨn mɨ saeya Jisɨs siir ɨgmii kingiin ha ninɨ ɨdwowɨua mɨ saeya ɨna youa. Mɨ saiir ouwobɨm ɨni siir ɨga aiirar yaunɨ hougɨn ɨuɨm. Mɨ ɨni saiir mwowan kana saiirar yɨinak whwosɨnkiya. Mɨ ha nɨinak dɨgiya ɨni siir ɨgrɨb ɨiirar yankabmamaɨra. Mɨ saeya hɨriinan tɨr dɨgiya mɨ wa ɨni siir ɨga aiirar iyopa.
38 Em seguida, ajoelhou-se aos pés de Jesus, chorando. As lágrimas caíram sobre os pés dele, e ela os secou com seu cabelo; e continuou a beijá-los e a derramar perfume sobre eles.
39 Mɨ tɨ Farisi inkamɨn Jisɨs siir nɨkɨuna aeyɨn nae, siya tɨ dimɨnɨn siir kɨgiyɨn mɨ siya hɨnɨɨna yaɨngwo mɨ tɨ inkamɨn siya profet inkam kɨɨngɨnɨuwi mɨ siya pa nɨnoknɨnkɨni ta wiga ɨɨn siir nokwowa saiirɨn mɨ saiir siyɨu ɨiir warar. Ta wiga saeya dimɨn biyɨe tɨran wiga.
39 Quando o fariseu que havia convidado Jesus viu isso, disse consigo: “Se este homem fosse profeta, saberia que tipo de mulher está tocando nele. Ela é uma pecadora!”.
40 Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨn, saimon, kara yai nhɨrɨm kɨriir boɨnmauuwam mɨni. Mɨ Saimon siya boɨn, inkamɨn iikam nowomwarkaiyɨuwiyɨn kɨra kɨriir yaiyɨm ha boɨnki.
40 Jesus disse ao fariseu: “Simão, tenho algo a lhe dizer”. “Diga, mestre”, respondeu Simão.
41 Mɨ Jisɨs siya boɨn, inkamo nwɨsa nwowi sowa umɨrɨm hindara nikɨ prɨihainaniko inkam nwɨrɨn siir hɨrankɨn. Mɨ nwɨrɨn paeyarɨm ɨuur mɨ nwɨrɨn paeyarɨn hara mɨ hai.
41 Então Jesus lhe contou a seguinte história: “Um homem emprestou dinheiro a duas pessoas: quinhentas moedas de prata a uma delas e cinquenta à outra.
42 Sowa tɨkɨ umɨr ɨiir swokɨ hauukɨiyɨu dɨg nwo rani. Mɨ tɨkɨ inkamɨn siya ɨna kisɨna boɨnɨn, kowa umɨr kariir kɨpi swokɨ hauukɨiyɨu, yɨo dimɨn komii rani. Yɨpɨkɨ sowiir nwɨrkɨ wɨ maɨrgɨmaɨrga komiigak nwowi tɨ inkamɨn siirɨm?
42 Como nenhum dos devedores conseguiu lhe pagar, ele generosamente perdoou ambos e cancelou suas dívidas. Qual deles o amou mais depois disso?”.
43 Mɨ Saimon siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kariir kwoɨnɨn hɨnɨɨna naɨngwowi tɨ inkamɨn umɨr komii haiyɨn wɨ siyar nwowi maɨrgɨmaɨrga komiigakɨn. Jisɨs siya boɨn, wa kɨriir yaiya kaimwoka.
43 Simão respondeu: “Suponho que aquele de quem ele perdoou a dívida maior”. “Você está certo”, disse Jesus.
44 Siya ha boɨn dɨgiyɨn, Jisɨs siya ta wig aiir kwakaowɨn mɨ siya Saimon siir boɨnki, kɨra ta wiga tɨr nwowa saiir kɨgi. Kara kɨriir omaka napnɨnopkainaniyɨn mɨ op kariir ɨga aiir hɨisokɨm bɨ swokɨ hauugɨn. Nɨɨngaka. Mɨ ta wiga saeya kariir ɨga saiir ouwob aiirar hɨisoka mɨ ɨni saiir kan aiirar yɨinak waisɨnkiya.
44 Então voltou-se para a mulher e disse a Simão: “Veja esta mulher ajoelhada aqui. Quando entrei em sua casa, você não ofereceu água para eu lavar os pés, mas ela os lavou com suas lágrimas e os secou com seus cabelos.
45 Mɨ ɨiya kara kɨriiram nɨtɨn, kɨra kariir bɨ nankabmamarwɨnkɨn. Nɨɨngaka. Karar napnɨnopkainaniyɨn mɨ saeya ɨni kariir ɨgrɨb ɨiir yankabmamarnanaeya.
45 Você não me cumprimentou com um beijo, mas, desde a hora em que entrei, ela não parou de beijar meus pés.
46 Mɨ kɨra wa pɨuii mɨiyɨkakɨm kariir mwo bɨri swokɨ aokɨn haigɨnɨugɨn. Nɨɨngaka, ta wiga saeya wa mɨiyɨkni saeyar hɨisok haigɨnɨugɨn kariir ɨga.
46 Você não me ofereceu óleo para ungir minha cabeça, mas ela ungiu meus pés com um perfume raro.
47 Kara kɨriir boɨnki, saeya kariirɨmar naɨngwo kɨɨni. Ta wiga saeya aknaɨnan nɨisiimauuga iikam whɨekakɨm sɨmiir. Dimusi rani, saiir kwoɨn komiiyɨn kariiramar naɨngwo kɨɨnga mɨ kara saiir dimɨn biyɨe biyɨe whɨekakɨm sɨmiir asi haiyoprimdiyɨumiigi swokikɨm. Mɨ kara inkamɨn dimɨn biyɨe sɨm tɨrɨn siir haiyoprimdiyɨmiigi, tɨ inkam hɨriinanɨn siya kariiramɨn haɨmiisɨma naɨngwowi. Mɨ siya ta yai aiir ha boɨn dɨgiyɨn.
47 “Eu lhe digo: os pecados dela, que são muitos, foram perdoados e, por isso, ela demonstrou muito amor por mim. Mas a pessoa a quem pouco foi perdoado demonstra pouco amor”.
48 Mɨ Jisɨs siya wig aiir boɨnki, kara kɨriir dimɨn biyɨe ɨmiir bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
48 Então Jesus disse à mulher: “Seus pecados estão perdoados”.
49 Mɨ iikam nhɨrɨm ta hɨiya siya nɨdwokaiya saiir nwowɨm sɨma sɨma yomboɨn amboɨnɨm Yɨpɨkɨ siya pɨ krɨmiir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm pɨ sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigii?
49 Os homens que estavam à mesa diziam entre si: “Quem é esse que anda por aí perdoando pecados?”.
50 Mɨ Jisɨs siya ta wig aiir boɨnki, kɨriir naɨngwo tɨbmiiya kɨriir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm saeyar haiyoprimdiyɨumiigi, kɨra ha dam mɨ kɨriir mhɨi kwoɨnɨm hiinsɨma dwonam. Ɨriig.
50 E Jesus disse à mulher: “Sua fé a salvou. Vá em paz”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.