Lucas 2
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ taka ɨiya Sisa Ogastasɨn nu komii Rom hɨran inkam komii nwokɨn. Mɨ siya siir bɨiyan inkam komii komiiyɨm sɨmiir boɨnki tɨ omisɨsɨmɨm siir hɨr nwowɨm siya kɨgrɨraowiyɨm sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiir inɨg ɨmiir ninɨ wɨnakiyam.
1 Naquele tempo o imperador Augusto mandou uma ordem para todos os povos do Império. Todas as pessoas deviam se registrar a fim de ser feita uma contagem da população.
2 Mɨ siyɨuɨn inɨg haiyɨn iikamɨm omom omanɨm sɨmiir mɨ ta ɨi aiir haibwakainakɨm. Mɨ taka ɨiya Sairinias siya nu Siria hɨran omom sɨmiir bɨiyan inkam komii nwokɨn.
2 Quando foi feito esse primeiro recenseamento, Cirênio era governador da Síria.
3 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨni sɨmiir yapayapa omamar swokɨ amɨm. Mɨ sɨmiir inɨgɨm sɨmiir om hɨrar inɨ wɨnaki yokwoni.
3 Então todos foram se registrar, cada um na sua própria cidade.
4 Mɨ Josep siya om Nasaretɨn, nu Galili hɨr nwowɨn siir haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn siir brougaeyɨn Devid siir om ɨiiram, Betlehem nu Judia hɨr nwowɨn siirɨm.
4 Por isso José foi de Nazaré, na Galileia, para a região da Judeia, a uma cidade chamada Belém, onde tinha nascido o rei Davi. José foi registrar-se lá porque era descendente de Davi.
5 Josep siya mɨ wiga siya borɨtmaiya Maria, sowar yam. Sowa mɨnam namkwo, inɨg ninɨ dapmauuwɨuwam. Mɨ taka ɨiya Maria saeya yɨnpɨugakar nwonamka.
5 Levou consigo Maria, com quem tinha casamento contratado . Ela estava grávida,
6 Mɨ ɨiya sowa om Betlehem hɨrar nwowa mɨ yɨnisɨmɨn ɨna kaknanaokaiyɨn.
6 e aconteceu que, enquanto se achavam em Belém, chegou o tempo de a criança nascer.
7 Mɨ taka ɨiya sowiir yɨnisɨm yɨnaomiyɨnɨn ɨni saiirar yaokainan. Mɨ saeya yɨnisɨm ɨiirɨn yɨuɨs mɨrmiiya saiir higrɨnɨu. Mɨ siirɨn bulmakaumi twowa nae haigiya saiir kikaiyɨu whwonkai. Mɨ sɨmani bulmakauni omaka saiir whwonkaigɨm. Dimusi rani, omakam inkamkɨ whwonkaiiyɨm inkam kɨna bɨdi dɨgiyɨm. Ɨriig.
7 Então Maria deu à luz o seu primeiro filho. Enrolou o menino em panos e o deitou numa manjedoura , pois não havia lugar para eles na pensão.
8 Mɨ kam nhɨrɨm sibsib kɨgrɨraowiyɨm, nɨiyaka sɨma omɨn siir kingiin hɨr waikaowɨigɨm, maeyauwa sibsib ɨma naeiya saiir.
8 Naquela região havia pastores que estavam passando a noite nos campos, tomando conta dos rebanhos de ovelhas.
9 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siir paekwosɨmɨm sɨmiir hɨriir yɨmbiyam. Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siir paeya namnamiinan ha wokiinaiiniyɨn mɨ ɨni sɨmiirar yamɨtkɨnɨuwɨn. Mɨ sɨma nɨdid prasae bɨ kɨnwɨnkɨm.
9 Então um anjo do Senhor apareceu, e a luz gloriosa do Senhor brilhou por cima dos pastores. Eles ficaram com muito medo,
10 Mɨ paekwosɨmɨn ɨna boɨnɨn sɨmiirɨn, wakae! Kɨma kɨpi nɨdid. Kara yaiwɨn kɨbiya kɨmiir nauunɨ boɨnmauugigam nɨtkɨn. Mɨ ta yaiya iikam whɨekakɨm sɨmiir kwoɨnɨm wɨ maɨrgɨmaɨrga komii saeya nwowaigɨnɨuwi.
10 mas o anjo disse: — Não tenham medo! Estou aqui a fim de trazer uma boa notícia para vocês, e ela será motivo de grande alegria também para todo o povo!
11 Mɨ taka ɨiya brougae Devid siir om hɨrɨn wig ɨra yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn nwɨra yaokaina. Mɨ tɨ inkamɨn kɨmiir nanmaiwarkainankɨn. Adi Komii siyar nɨmbinkikɨn siirɨn, Bɨiyan Inkam Komii Krais nwowam.
11 Hoje mesmo, na cidade de Davi , nasceu o Salvador de vocês — o Messias , o Senhor!
12 Mɨ kɨma siirɨn hɨnɨɨna ninɨ kɨgnɨnoknɨnkɨnɨuwi mɨ siyaɨrgɨn. Mɨ kɨma wɨ yɨnisɨm nwɨrɨn yɨuɨs mɨrmini saeya higrɨnɨuɨn wɨ siir ninɨ kɨgɨuwi. Mɨ siya ɨni bulmakaumi twowa nae haigiiya, ɨni saiir whwonkaiyɨn. Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
12 Esta será a prova: vocês encontrarão uma criancinha enrolada em panos e deitada numa manjedoura .
13 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn nɨnomor kou hɨran paekwosɨm whɨekakɨm ɨna yɨuunaiiniyɨm mɨ sɨma ɨni tɨ paekwosɨmɨn saɨkar yaunɨ oniyɨm. Mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiir hainan prapraskiyɨm. Mɨ sɨma mhoɨiya hɨnɨɨna boɨnki,
13 No mesmo instante apareceu junto com o anjo uma multidão de outros anjos, como se fosse um exército celestial. Eles cantavam hinos de louvor a Deus, dizendo:
14 Adi Komii krɨmiir Wanɨn nɨnomor kou hɨranɨn siir inɨg ɨiir hainanki. Dimusi rani, Adi Komii siya big nasmɨrwaiya bɨdi ywokiyɨn sɨmiirɨn mɨ iikam whɨekakɨm nuanɨm sɨma ɨrɨpa dɨngwomamaɨr aeikiyam.
14 — Glória a Deus nas maiores alturas do céu! E paz na terra para as pessoas a quem ele quer bem!
15 Mɨ ɨiya Adi Komii siir paekwosɨmɨm mɨ sɨma swokɨ ama nɨnomor kou hɨriir, sɨmiir haiburgigɨm mɨ kamɨm sibsib kɨgrɨraowiyɨm sɨma sɨma yomboɨn amboɨnki, humbae! Krɨma om Betlehem hɨriir nami. Tɨ dimɨnɨn hɨr nɨmbiyamɨn siir ninɨ kɨgnaki. Bɨiyan Inkam Komii siya boɨnkiyɨn krɨmiir.
15 Quando os anjos voltaram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: — Vamos até Belém para ver o que aconteceu; vamos ver aquilo que o Senhor nos contou.
16 Mɨ sɨma bɨri kɨmɨmɨnkɨm ɨna yamsauwɨm mɨ sɨma Maria, Josep mɨ yɨnisɨmɨn twowa bulmakaumi nae haigiiya saiir kikaiyɨu whwonkaiyɨn, sɨmiirni inɨ kɨgɨu.
16 Eles foram depressa, e encontraram Maria e José, e viram o menino deitado na manjedoura.
17 Mɨ ɨiya tɨ kamɨm sibsib kɨgrɨraowiyɨm sɨma siir ninɨ kɨgɨuwɨm mɨ sɨma tɨ yaiyɨm Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨma boɨnmɨmauugigɨm sɨmiir tɨ yɨnisɨmɨn siirɨm mɨ sɨma ɨni sowiirwai boɨnmɨmauuniyɨm.
17 Então contaram o que os anjos tinham dito a respeito dele.
18 Mɨ iikamɨm tɨ kamɨm sibsib kɨgrɨraowiyɨm sɨmiir yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨni hinda yanaakiyɨm.
18 Todos os que ouviram o que os pastores disseram ficaram muito admirados.
19 Maria saeya tɨ yaiyɨm saeya wakaeyɨm sɨmiir sɨmiira naɨngwokwokaigika. Mɨ saiir kwoɨnau hɨrar haigi okai, saeya bɨri naɨngwo owouga.
19 Maria guardava todas essas coisas no seu coração e pensava muito nelas.
20 Mɨ kamɨm sibsib kɨgrɨraowiyɨm sɨma ha swokɨ apamɨm mɨ sɨma mwai ɨna yapwowaowamɨm Adi Komii siir inɨg ɨiir hainanam digworaekwowɨm sɨma wakaeyɨm mɨ sɨma kɨgɨm sɨmiir. Mɨ digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨma boɨnmamauugikɨm bɨdi yɨmbiyamkiyɨm. Ɨriig.
20 Então os pastores voltaram para os campos, cantando hinos de louvor a Deus pelo que tinham ouvido e visto. E tudo tinha acontecido como o anjo havia falado.
21 Mɨ mhoɨiya ɨi ɨriiyar kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ siir mɨoɨsa ɨna kɨtiyopnɨr haiya. Mɨ sɨma siir inɨgɨn Jisɨs yokdap haigɨnɨu. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨma bɨiyar dapkikɨnkɨn, ɨiya siya siir yopiiya saiir mhɨinau hɨr nikɨ okai karamaeyar nikɨ owɨn saiirar. Ɨriig.
21 Uma semana depois, quando chegou o dia de circuncidar o menino, puseram nele o nome de Jesus. Pois o anjo tinha dado esse nome ao menino antes de ele nascer.
22 Ta ɨiya sowa buga niyɨoprɨkmaiya sowa buga siyɨuɨn bɨiya Moses siya wɨnboɨnkiyɨn mɨ siir hɨriinanar mɨ tɨr. Mɨ siir ad yopiiyo ɨna hainamwo siirɨn om komii Jerusalem hɨriir, Bɨiyan Inkam Komii siir ɨɨn ninɨ onkwo hauugiyam.
22 Chegou o dia de Maria e José cumprirem a cerimônia da purificação , conforme manda a Lei de Moisés. Então eles levaram a criança para Jerusalém a fim de apresentá-la ao Senhor.
23 Yai komii kwɨra Adi Komii siir Yokwo Komiiya saiir nwowa, saeya hɨnɨɨna wɨnboɨnkika, bɨikɨ bɨiyan yɨnisɨm yɨnhaomiyɨnɨn, yɨo mɨnɨm nɨmbingɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir hauugiyam, siir yɨnisɨmar nwowɨm.
23 Pois está escrito na Lei do Senhor: “Todo primeiro filho será separado e dedicado ao Senhor.”
24 Yokwo Komii saiir yai kɨrɨe kwɨra saeya hɨnɨɨna boɨnkika, ɨiya wigkamwo sowa yɨnisɨm yɨnkamiyɨn yɨnhaomiyɨnɨn, Adi Komii siir omaka komiiya saiir hainam mɨ yo sowawaiyo ɨriipɨ hɨriinan ɨɨnmab haomwo ɨsa timɨ ɨsom hainam. Mɨ ɨɨnmab aiiram mɨ whaowaekɨn, mhautam haomwo ɨsa timɨ ɨsom hainam. Mɨ Josep, Maria sowawaiyɨn om komii Jerusalem hɨriir asi namkwo.
24 Eles foram lá também para oferecer em sacrifício duas rolinhas ou dois pombinhos, como a Lei do Senhor manda.
25 Mɨ inkam nwɨrɨn om komii Jerusalem hɨr nwokɨn, siir inɨgɨn Simion. Mɨ tɨ inkamɨn siya dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨn. Nɨɨngaka. Siya inkam wadɨekɨn. Siya Adi Komii siiramar mɨ kwɨsboɨnikɨn mɨ siya ɨi aiirɨmar nikɨ owi, ɨiya Adi Komii siya inkam nwɨrɨn siir nɨkropki, Isrel hɨran iikamɨm sɨmiir mhɨi kwoɨn ɨmiir kɨrɨe haigɨnɨuwam. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨni saɨkar nwowɨn.
25 Em Jerusalém morava um homem chamado Simeão. Ele era bom e piedoso e esperava a salvação do povo de Israel. O Espírito Santo estava com ele,
26 Adi Komii siir naeyɨuɨn siir bɨdi yɨisimauuɨn mɨ siya wɨ nikɨ aosau rani. Nɨɨngaka. Siya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Krais ɨiya siya nɨtana saiiramar nikɨ owi.
26 e o próprio Espírito lhe tinha prometido que, antes de morrer, ele iria ver o Messias enviado pelo Senhor.
27 Adi Komii siir naeyɨuɨn siyar hɨurworwokai ɨnsiingikɨn mɨ siya Adi Komii siir omaka saiir hɨriir yapnɨnopkainam mɨ yopii adwo yɨnisɨm Jisɨs siirɨn ɨna hainaniyɨn Adi Komii siir omaka saiirɨm, Adi Komii siir hauugiyɨm, sɨmiir siyɨu ɨeya boɨnɨn siir hɨriinan.
27 Guiado pelo Espírito, Simeão foi ao Templo. Quando os pais levaram o menino Jesus ao Templo para fazer o que a Lei manda,
28 Mɨ Simion siir ɨɨna tɨ yɨnisɨm ɨiirar yɨnkwo mɨ siya Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn hɨnɨɨna hainan prapras boɨnki,
28 Simeão pegou o menino no colo e louvou a Deus. Ele disse:
29 Bɨiyan Inkam Komii dimɨnɨn bɨiya kɨra nɨmbinɨn, kara siir bɨdi kɨgɨn. Mɨ tariinanɨn kara naonami, kɨra kariirɨn ha kɨgnɨnkɨnki. Tariinanɨn kara kɨriir mɨiyan inkamɨn wɨ maɨrgɨmaɨrgar nwowi.
29 — Agora, Senhor, cumpriste a promessa que fizeste e já podes deixar este teu partir em paz.
30 Inkamɨn krɨmiir nanmaiwarkainaɨnɨn kara siir bɨdi kɨgɨn.
30 Pois eu já vi com os meus próprios olhos a tua salvação,
31 Kɨra tɨ dimɨn ɨiirɨn iikam whɨekakɨm hɨnda tɨndanɨm sɨmiir whwonkam ɨda dirɨraerarkɨn.
31 que preparaste na presença de todos os povos:
32 Siya paenan mɨnam nɨuyakɨn iikam whɨekakɨm Juda iikam tani, sɨmiir kwoɨn ɨmiir nanaaknɨnki haigɨnɨuwam. Isrel kɨriir iikamɨm inɨg komii sɨmiir hauu haigɨnɨuwam.
32 uma luz para mostrar o teu caminho a todos os que não são judeus e para dar
33 Mɨ ɨiya siir yopii adwo sowawaiyɨn hɨriinan wakaeywo tɨ hɨriinan yaiyɨm Simion siya boɨnɨm sowiirwai yɨnisɨm ɨiir mɨ sowawaiyɨn naɨngwoyɨmyok pranae bɨ kɨnkwo.
33 O pai e a mãe do menino ficaram admirados com o que Simeão disse a respeito dele.
34 Mɨ Simion siya sɨmiirniiyɨn hanɨɨngɨ yɨgboɨnmamaɨr haigɨnɨu. Mɨ siya Maria Jisɨs siir apua saiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, wakae, tɨ kowiirwai yɨnisɨmɨn, Isrel sɨmiir iikamɨm wɨ higa siya nɨnɨuwi. Mɨ nhɨrɨm wɨ siya swokɨ anmaiwarkainaei. Tɨ inkamɨn siya, Adi Komii siya nɨmbinɨn. Mɨ siir siyɨu ɨiirɨn wɨ siya nɨisiimauuwi mɨ nhɨrɨm wɨ saɨkar nɨnkɨnwamwarkɨi boɨni. Mɨ nhɨrɨm wɨ yaewan siir kɨndiyɨuwangigi.
34 Simeão os abençoou e disse a Maria, a mãe de Jesus: — Este menino foi escolhido por Deus tanto para a destruição como para a salvação de muita gente em Israel. Ele vai ser um sinal de Deus; muitas pessoas falarão contra ele,
35 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨmiir kwoɨn aowa aowanɨm wɨ idowɨiyar nwoki. Mɨ mhoɨiya sɨma siirɨn wɨ siyɨu mɨiyɨk mɨiyɨknan tɨr tani. Mɨ kɨra siirɨn hɨriinan kɨgi mɨ kɨriir kwoɨnɨn wɨ hindara hɨugɨmkɨkɨugi, siirsiyɨn. Mɨ ta hɨk hɨriinana wɨ sauɨn, inkam pɨu nɨtiyɨn mɨ ha kɨmpɨpɨsugiiyɨn, wɨ hɨriinan kɨmpɨpɨsugi. Simion siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
35 e assim os pensamentos secretos delas serão conhecidos. E a tristeza, como uma espada afiada, cortará o seu coração, Maria.
36 Mɨ profet wig ɨra om komii Jerusalem hɨr nwoka, saiir inɨgɨn Anaka, saeya Fanyuel siir yɨnisɨmka. Asa siir isidɨn siir hɨranka, saeya waibiyɨe bɨdi yowa. Bɨiya saeya kam pɨua nikɨ owa, saeya bɨewiyɨm pariiga ywo, ɨriiyar whɨs (7).
36 Havia ali também uma profetisa chamada Ana, que era viúva e muito idosa. Ela era filha de Fanuel, da tribo de Aser. Sete anos depois que ela havia casado, o seu marido morreu.
37 Mɨ mhoɨiya saiir kamɨn ɨna yaonamɨn mɨ wig igabae nhɨɨnga saiir bɨewiyɨm pariig, kamnwii whii (84). Mɨ saeya ɨinokɨinokɨn Adi Komii siir inɨg hainanɨm bɨ siisika, saeya Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn nɨi nabɨe nɨi nabɨe hainanika. Mɨ ɨi nhɨrɨm, saeya nae mɨnɨm pa mɨ haiyaei ɨiyɨm saeya nhwo Adi Komii siiram kwɨsboɨniyɨm Adi Komii siir omaka komiiya saiir.
37 Agora ela estava com oitenta e quatro anos de idade. Nunca saía do pátio do Templo e adorava a Deus dia e noite, jejuando e fazendo orações.
38 Mɨ ɨiya Josep Maria sowawaiyɨn ta omaka Adi Komii siira saiir hɨrar nikɨ owo, Adi Komii siir nɨnkɨn ɨmiiyaeyɨm mɨ Ana saeya ha nɨmbiniya mɨ saeya ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiir inɨ ɨgboɨnmamaɨrniya. Mɨ saeya kɨmɨdiniya tɨ yɨnisɨmɨn siir yai ɨmiir boɨnmɨmauu, iikam whɨekakɨm om komii Jerusalem hɨranɨm, siirɨm nwokwokɨnɨm, Isrelan iikamɨm hɨr nwowɨm sɨmiir nanmaiwarkainam. Ɨriig.
38 Naquele momento ela chegou e começou a louvar a Deus e a falar a respeito do menino para todos os que esperavam a libertação de Jerusalém.
39 Sɨma digworaekwo whɨekakɨm dirɨraerar dɨgiyɨm, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir siyɨu ɨeya boɨnɨn siir hɨriinan mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm nu Galili, sɨmiir oma Nasareta hɨriir.
39 Quando terminaram de fazer tudo o que a Lei do Senhor manda, José e Maria voltaram para a Galileia, para a casa deles na cidade de Nazaré.
40 Mɨ tɨ yɨnisɨmɨn ha mwrɨigiyɨn mɨ siirɨn ma mɨnkɨn bɨ nɨpiyaokɨimɨmɨnkɨn siya ɨni kɨrɨekakar ywokiyɨn mɨ siya ɨni nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨk whɨekakar mɨ okiyɨn. Mɨ Adi Komii siir naɨngwoyɨmyoka ɨni saɨkar nwowa. Ɨriig.
40 O menino crescia e ficava forte; tinha muita sabedoria e era abençoado por Deus.
41 Mɨ bɨewii bɨewiiyɨm ta ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova Jisɨs siir yopii adwo, sowawaiyɨn om komii Jerusalem hɨriiyar namnanaeiko, sowawaiyɨn bɨ nwokaigiiko.
41 Todos os anos os pais de Jesus iam a Jerusalém para a Festa da Páscoa .
42 Jisɨs siir bɨewiyɨm ɨuur whɨsa namwo ɨuwɨm mɨ siya wara yɨnkɨn am, siir yopii ad owakan, ta ɨi komiiya wou nikwo aeiya saiirɨm. Bɨewii bɨewiiyɨm bɨiya sowawai nikɨ tɨrkiyɨm sɨmiir hɨriinan.
42 Quando Jesus tinha doze anos, eles foram à Festa, conforme o seu costume.
43 Mɨ wou nikwo aeni ɨiya dɨg nwokiya mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm mɨ yɨnisɨm Jisɨs siya om komii Jerusalem hɨrar ywoki. Mɨ siir yopii adwo sowawaiyɨn ha bɨ naɨngwoko siya ɨni hɨrar ywokiyɨn. Nɨɨngaka.
43 Depois que a Festa acabou, eles começaram a viagem de volta para casa. Mas Jesus tinha ficado em Jerusalém, e os seus pais não sabiam disso.
44 Mɨ sowawaiyɨn ha naɨngwoko siya tɨ iikam whɨekakɨm sowaka waiyar napamɨm sɨmaka napami mɨ ta nabɨe kɨrɨeya sowa sowa asi napamko. Mɨ sowa sowiir nomiiyauɨm mɨ sowiir ad igrɨmɨm sɨmiirɨm hansɨram siya sɨmaka mɨ owi.
44 Eles pensavam que ele estivesse no grupo de pessoas que vinha voltando e por isso viajaram o dia todo. Então começaram a procurá-lo entre os parentes e amigos.
45 Mɨ sowawaiyɨn ha hansɨrnanaeyo siir bɨ swokɨ kɨgɨn. Nɨɨngaka. Mɨ sowawaiyɨn, om komii Jerusalema hɨriir asi swokɨ haiyɨug hansranamko siirɨmɨn.
45 Como não o encontraram, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Ɨiyɨm sowawai siirɨm hansɨro, kwɨsa hansɨr mɨ kwoɨmaka saiir inɨ kɨgɨu, omaka Adi Komii siira saiir hɨr nwowi siya, Juda sɨmiir inkamɨm siyɨupai, siyɨupaiyɨm sɨm nowomwarkaiyɨuwiyɨm sɨmiir bopwoniya hɨr nɨdwokai wakaemɨmɨki, sɨmiir yai mɨn dimɨn ɨmiir mɨ siya sɨmiirɨn ɨna mɨ kɨnawaomwarkɨi srɨiyɨn.
46 Três dias depois encontraram o menino num dos pátios do Templo, sentado no meio dos mestres da Lei, ouvindo-os e fazendo perguntas a eles.
47 Mɨ kamɨm siir yai ɨmiir wakaekiyɨm mɨ sɨma ɨni hindarar yanaakiyɨm tɨ yai whɨekakɨm siya nɨnomoknɨnkɨn boɨnkiyɨm sɨmiirɨn.
47 Todos os que o ouviam estavam muito admirados com a sua inteligência e com as respostas que dava.
48 Mɨ sowawaiyɨn siir ninɨ kɨgɨuwɨn mɨ sowa ɨni hindara yanaakiyo. Mɨ siir yopiiya saeya siirɨn hɨnɨɨna inɨ boɨnɨu, yɨnisɨm! Kɨra krɨriirwaiyɨn hɨnɨɨn dimusi tɨrgikɨn, ha? Krɨrawaiyɨn kɨriirsiyɨn pranae pranae bɨ naɨngwoyɨmyok hansɨrko.
48 Quando os pais viram o menino, também ficaram admirados. E a sua mãe lhe disse: — Meu filho, por que foi que você fez isso conosco? O seu pai e eu estávamos muito aflitos procurando você.
49 Mɨ siya sowiirwai yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kowawaiyɨn kariirɨm dimusi hansɨrko? Mɨ kowa bɨ nɨnoknɨnkɨnko, kara pɨ kariir Adɨn siir omaka tɨrar nwowi, ha?
49 Jesus respondeu:
50 Mɨ sowawaiyɨn bɨ nɨnoknɨnkɨnko ta yaiya siya boɨna saiir yaimwokɨyaimwo aiirɨn.
50 Mas eles não entenderam o que ele disse.
51 Mɨ siya ɨni sowakawai warar swokɨ ɨnkɨn amɨn om Nasareta hɨriirɨn. Mɨ siya ɨni yopii ado sowiirwai yaiyar mɨ wakaeyoknan. Mɨ tɨ yaimɨn dimɨnɨm siya boɨnɨm, ɨni yopiiya saiir kwoɨnau hɨrar haigi okaiyɨm.
51 Então Jesus voltou com os seus pais para Nazaré e continuava a ser obediente a eles. E a sua mãe guardava tudo isso no coração.
52 Mɨ Jisɨs siya komii namwoɨuwɨn mɨ siir nɨnoknɨnkɨna ɨni warar mɨ ɨnkɨn opnɨrtaraokiya. Mɨ iikam ɨkɨm sɨma ɨni siiramar yaɨngwokɨɨnɨm. Ɨriig.
52 Conforme crescia, Jesus ia crescendo também em sabedoria, e tanto Deus como as pessoas gostavam cada vez mais dele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.