Lucas 22

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ ɨiya wou nikwo aeiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowiya bretɨn yis karamaeyɨn siira, sɨma saiirɨn Pasova dapikɨm saeya wɨ sapi nɨmbiyami.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma Jisɨs siir nɨsomaoni siyɨuam hansɨrkɨm. Mɨ sɨma ɨni iikam ɨmiirsi yɨdidɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma Jisɨs siirɨn wɨ panɨɨna nɨsomaowi?
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Mɨ Setan siya Judas Iskariot, sɨma dapiyɨn, siir kwoɨn ɨiir hɨurworwokaigɨn. Mɨ siya tɨ kam ɨuur nwɨso Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nwɨrkɨn.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Mɨ Judas siya prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm Adi Komii siir omakaɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨm, sɨmaka inɨ boɨnɨu. Siya hɨriinan mɨnam tɨrkɨn, Jisɨs siir nɨsomaoni siyɨuɨn siirɨm hansɨrkɨn sɨmiir ɨɨn hauuɨm.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨm. Mɨ sɨma ɨna kitɨbmii boɨnɨm umɨr siir hauuwɨm.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Mɨ Judas siya sɨmiir yai aiirɨn ɨni wadɨeya ywokiyɨn. Mɨ siya ɨna hansɨrɨn Jisɨs siirɨn sɨmiir kɨnmauu ɨtɨm. Mɨ siya mɨnam naɨngwokɨn iikamɨm sɨma tɨ dimɨnɨn siir kɨpi nɨnoknɨnkɨn. Jisɨs siir kɨnmauu ɨti. Ɨriig.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Ɨiya wou nikwoaeiya, dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowiya, bretɨn yis karamaeyɨn ɨna yɨmbiyama. Mɨ ta ɨiya sɨma sibsib yɨnisɨm ɨiirɨn wɨ saiir nɨsomaowi, ta Pasova nae komiiya saiir naeyam.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Mɨ Jisɨs siya Pita, Jon, sowiir yɨkropki mɨ siya sowiirɨn, ɨna boɨnmɨmauugiyɨn, kowa dam, krɨmiir naeyɨm wou nikwo aeiyɨm, pasova, pɨ kowa tinɨ dirɨraerarkwokɨn, krɨma naeyam.
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Mɨ siirɨn ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, kɨra panɨɨna naɨngwowi, krɨra pɨ papi dirɨraerar haigɨn kwokɨni?
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Mɨ siya sowiirɨn ɨna boɨnmauugiyɨn, wakae! Kowa pɨ om komiiya hɨriir napnɨnopkainami mɨ inkam nwɨrɨn op twokak haiyapni, siya kowiirɨn pɨ siyɨu hɨr napyɨskaiwɨni mɨ kowa pɨ siir mhoɨiyar dam. Mɨ omaka siya mɨ apnɨnopkainami, wo kowa pɨ saiir warar timɨ apnɨnopkainam.
10 Jesus respondeu:
11 Mɨ kowa pɨ ta omaka saiir adɨn siir tinɨ boɨnɨu, inkamɨn dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, siir maeyaua hɨuyokiyokaiya, nae dirɨraerarana ɨni papi nwowa? Kara mɨ kariir mɨi kɨgna mɨriiyɨm kamɨm, krɨma nɨdwokai aeyam, ta Pasova aiir.
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Kowiirɨn wɨ siya nɨisiimauuwi, maeyau komiiya hɨuyokiyokaiya koua nwowa pɨ saiir nɨisiimauuwi. Ta maeyaua hɨi mɨ ipii digworaekwo whɨekakɨm nae mɨn kowa dirɨraeraranɨm ɨni hɨrar nwokwokɨnɨm.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Mɨ sowa ha namo mɨ sowar kɨg, digworaekwo whɨekakɨm, Jisɨs siyar boɨnkiyɨm hɨrar nwowi. Mɨ sowa yaewouni naeyɨm Pasova ɨna inɨ dirɨraerarɨuwo. Ɨriig.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Mɨ ɨiya ha nɨmbiyama Jisɨs siya, siir aposel kamɨm sɨmaka yɨdwokai hɨiya saiir.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnɨn, kara kɨmaka ta yaewou komiiya Pasova, saiirara gwomamaɨr aenami. Kara wɨ kapi naowi.
15 e lhes disse:
16 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, kara ta yaewou komiiya Pasova kara wɨ yaeya yaewou swokɨ ikwonikrɨpna rani. Wɨ ɨiya Adi Komii siya, siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, wɨ saiir nadɨgɨuwi.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Mɨ Jisɨs siya mobisɨmɨn op wainkakɨn ɨra hai mɨ siya nhwo Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiram ha kwɨsboɨnkiyɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn, Adi Komii siirɨn mɨ mhoɨiya siya ɨna boɨnɨn, ha, tɨ hai, kɨma kɨmar tɨ onkwokwo kwiyaeyam.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, kara pɨ ta wain opa tariinanana pɨ saiir kwiyae rani. Nɨɨngaka. Wɨ ɨiya Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana wɨ saiirar nadɨgɨuwi.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Mɨ Jisɨs siya bretɨn ɨna mɨ haiyɨn mɨ siya ɨna mɨ kwɨsboɨnkiyɨn, Adi Komii siiram mɨ siirɨn ɨna boɨn wadɨekiyɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn ha nɨnoop hauuwɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn, tariigɨna ya kariir kɨp aeya, kara kɨmiirɨn mɨnam hauugɨn, kɨmiir kɨrɨe haigɨnɨuwam. Mɨ kɨma hɨriinan tɨri mɨ wɨ kariiram nwokɨ aɨngwokiyɨm.
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Mɨ sɨma ha nae dɨgiyɨm mɨ siya op mobɨn ɨriipɨ hɨriinana swokɨ tɨr. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, tɨkɨ mobɨn op wainkakɨn, ya kariir nhɨe aeya, ya nɨmbin wɨn aeya. Kara kɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam naɨngwokɨn.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 Kɨma kaoki! Inkamɨn wɨr kariir napwouwanɨn, ɨni kanaka warar nɨnkɨn ɨdwokaiyɨn ta hɨi aiirɨn.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn wɨ sɨpi naowi, Adi Komii siya nɨmbina wɨ saiir hɨriinanar tɨri. Mɨ kara mɨnsi naɨngwoyɨmiyoki, tɨ inkamɨn wɨr kariir napwouwɨn, siirɨn wɨ hindara nonkwobumbunɨnkɨn ɨuguskii.
22 Pois o
23 Mɨ siya hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨma ɨni sɨma, sɨmar yɨnsrɨi ansrɨiyɨm, tɨ hɨriinan siyɨuɨn siirɨn wɨ nhɨnga dirɨraerari? Ɨriig.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yai kwɨra saiir nɨnkɨnwaomwarkɨi boɨnkɨm. Sɨma boɨn, krɨmiir bɨi nwowan inkamɨn yɨpɨkɨn, ha?
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨn, nu kɨgrɨraowiyɨm inkamɨm yɨm inɨg komiigak bɨdi yowɨm, iikamɨm sɨmiir kɨgrɨraowamɨn. Mɨ sɨma ha naɨngwowi iikamɨm sɨmiirɨn nomiiyau dapɨm.
25 Então Jesus disse:
26 Kɨma, kɨma kɨma hɨriinan kɨpi tɨr. Nɨɨngaka. Inkamɨn kɨmiir bɨi nwowam tɨri, siya inkamɨn i idao nwowiyɨn siir hɨriinan dwo. Mɨ kɨmiir bɨiyan inkamɨn siya mɨiyan inkamnan dwo.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Yɨpɨkɨn bɨiyanɨn, ha? Mɨ tari tɨ inkamɨn hindara prɨiyɨdwo aeiyɨn siya, iyɨe? Si rani mɨ tari inkamɨn nae dirɨraerariyɨn mɨ tari siya, aniya? Kɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwowi siyaɨrgɨ nɨuwi, aniya? Nɨɨngaka. Yɨo inkamɨn nae naeiyɨn, siya. Mɨ an kara tɨ kɨmakar mɨ ɨdwokai aeyɨn, ɨni ɨriipɨ mɨiyan inkamar mɨ owɨn, kɨmiir kɨnsiis haigɨnɨuwam.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 Ɨiya dimɨn taemɨnɨm, kariir kɨnanankɨuɨm, wɨm kɨma kanakar nwokɨm. Kɨma kariir bɨ haiburgɨm, kɨma ɨni kanakar yɨtɨnakɨukrɨpkaiyɨm.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Mɨ ɨiya Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm, sɨmiir kɨgɨrkakana ya kariir bɨdi hauugiya. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan kara kɨmiir bɨdi mɨ hauugiyɨn.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Mɨ kariir ɨiya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana kɨma wɨ kanakar nɨdwo ae kwiyaei, kariir hɨi aiirarar. Mɨ kɨma wɨ ipiiya, inkam komiiyɨm nu kɨgrɨraowiyɨm sɨmiira wɨ saiir nɨdwokaii. Mɨ kɨma wɨ Isrel sɨmiir isid ɨuur whɨso wɨ sɨmiir yai hɨdan inkam nwowi. Ɨriig.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Mɨ Jisɨs siya Saimon Pita siir boɨnki, saimon, saimon! Wakae! Adi Komii siya wadɨe bɨdi yokiyɨn Setan siirɨn, kɨmiir kɨnankɨuwam. Mɨ siya kɨmiirɨn wɨ widɨm sɨm nɨinɨbrombropiyɨm, wɨ hɨriinan nɨinɨbrombropi, witnidɨm yɨm sɨma mɨ kasɨm yɨm sɨma.
31 Jesus continuou:
32 Mɨ kara nhwo Adi Komii siiram bɨdi kwɨsboɨnɨn kɨriiramɨn. Mɨ kɨriir naɨngwo tɨbmiiya wɨ dɨgi rani. Mɨ mhoɨiya kɨriir kwoɨnɨn kisɨna haigii mɨ wɨ kariirɨm nwokɨ ɨtɨm. Mɨ kɨra wɨ kɨriir nomiiyauɨm. Sɨmiir nwokɨ whɨndirɨraerɨm.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Mɨ Pita siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kara maeyaua hɨuyokiyokaiya kɨnaka nɨkɨn hɨugrɨpkɨikikaiyɨm nɨdid rani mɨ kara wɨ kɨnakar mɨ aowi.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn, Pita, kara kɨriirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, panao nɨiyaka ɨuumɨn pɨ nɨk karama nikɨ owi mɨ kɨra kariir inɨg ɨiirɨn, ɨdɨp ɨdɨpɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei, hɨnɨɨn, kara Jisɨs siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Ɨriig.
34 Então Jesus afirmou:
35 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir srɨi, bɨiya kara nɨkropkiya kɨmiir mɨ kɨma umɨr mɨiya mɨ nɨb mɨn, kamkɨu mɨn bɨdi hainamɨm, aniya? Mɨ yɨm sɨma ɨna boɨnɨm. Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga.
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki mɨ tariinanɨn inkamɨn umɨr mɨiya mɨ nɨb mɨnkakɨ nɨuwi, yɨm sɨmiir warar timɨ ɨnkɨn hainam. Mɨ inkamɨn kamkɨu karamkɨ nɨuwi, yɨo wɨ siir yɨuɨs aiirar timɨ hainam, inkam nhɨrkɨm sɨm saɨnɨm mɨ yɨo siya, wɨ siir kamkɨu ɨiir nwokɨ saɨnɨm.
36 Então Jesus disse:
37 Dimusi rani, Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnkika, sɨma siirɨn wɨ ɨkɨ inkam biyɨeyɨm wɨ sɨmiir ɨɨn hauugii. Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni, tɨkɨ dimɨnɨn kariirɨn wa nɨmbiyami. Kaimwoka, tɨkɨ yaiyɨm Yokwo Komii saeya boɨnkiyɨm, tariinanɨn tɨsi bɨdi yɨmbiniyɨm.
37 Pois as
38 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma boɨn, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra kɨgii! Krɨma kamkɨuwo whɨsa nwowi, tɨrɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, hindara daɨngwo owougi, kɨma kariir yai aiir nɨnoknɨnkɨn tani. Ɨriig.
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Mɨ Jisɨs siya ha namɨn mɨ siya mhɨu Oliv hɨriir yam, nugak siya nikɨ tɨryakwokɨn saiir hɨriinan. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siir mhoɨiyar yam.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Mɨ siya ha nɨmbiyamɨn ta maeyau aiir mɨ siya sɨmiir boɨn, wɨm kɨma nhwo tɨr kwɨsboɨn, Adi Komii siiramɨn. Mɨ tɨ dimɨnɨn wɨ kɨmiiram pɨ kɨnankɨuwisi.
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Mɨ siya sɨmiirɨn ha haiburgigɨn mɨ yɨo siya arurɨg sa inɨ owɨu. Siiya Inkamkɨ kabɨtkiya mɨ arurɨg ha namɨkaiyɨuwiya saiir hɨriinan. Mɨ siya Adi Komii siiramɨn ogmwo hɨr inɨ hɨuɨu, nhwo siiram kwɨsboɨnɨm.
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, Adi Komii, dimɨnɨn kɨra tɨrɨmar naɨngwowi, tɨ dimɨn biyɨeyɨm, tɨ kariir nɨpiyaokɨiyɨm, sɨmiir swokɨ haiyam tɨri, yɨo kɨriirar kwoɨnkɨn. Kɨra kariir kwoɨn ɨiir kɨpi nwo. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Kɨra kɨriir kwoɨn ɨiirar dwo.
42 dizendo:
43 Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn ha nɨtɨn siiram, siya yaunɨ kɨnsiis haigɨnɨuni.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Jisɨs siya hɨk prasae bɨ haigɨn mɨ siya nhwo ɨna kwɨsboɨnɨn. Mɨ siir pɨua bidɨu ɨni wara yanka nɨnɨtkiya. Mɨ ta bidɨuwa ɨni nhɨenan nua hɨriir yaokiinaiinama.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Mɨ siya nhwo ha kwɨsboɨn dɨgiyɨn mɨ siya ɨna swokɨ ɨnsiin apnamɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram. Mɨ siyar kɨgam sɨma nhwo hɨrar whɨni. Ta hɨka ɨni komii yowa mɨ sɨma nhwo asi whɨnamkɨm.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Mɨ siya sɨmiir boɨn, kɨma nhwo dimuam grɨnkɨn whɨni, ha? Kɨma dɨnsiin ɨdwoki mɨ nhwo kwɨsboɨn yɨ mɨiyɨk rani, Setan siya kɨmiiram kɨnankɨuɨm. Ɨriig.
46 E disse:
47 Mɨ Jisɨs siya ha nikɨ boɨnaiyɨn mɨ iikam isid komiiyɨn ɨna yɨtɨn siirɨm. Mɨ inkamɨn sɨma dapiyɨn Judas, tɨ kam ɨuur nwɨso Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nwɨrkɨn. Sɨmiir bɨiyɨn siya nwonanikɨn. Siya siir kingiin mɨnam namkɨn siir nankabmamaɨr boɨnɨm. Yɨo sɨmiir ad wanmi siyɨugɨn.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, Judas, kɨra Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn siir dimusi napirɨmdɨni mɨ tɨ hɨriinan siyɨu kɨra siirɨn wɨ sau omomɨn siir ɨɨn asi hauugii, aniya?
48 Mas Jesus disse:
49 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma tɨ dimɨnɨn nɨmbiyamɨn siir kɨgɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra hɨnɨɨna naɨngwowi, krɨma siirɨn kamkɨuni tɨ hampɨmpɨt, aniya?
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Mɨ sɨmiir nwɨrɨn, prismi bɨiyan inkamɨn siir mɨi mɨriiyɨn inkamɨn, siir ɨnigan wɨɨna siya haɨngrɨp ɨtkiigi.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Mɨ Jisɨs siya hɨriinan kɨgiyɨn mɨ siya boɨn, tɨ hɨriinan siyɨuɨn kɨra tɨ ɨtkiigi. Mɨ Jisɨs siir ɨɨna siir wɨɨn aiir ha nonkwokiyɨn mɨ ɨni wadɨeyar swokɨ okiya.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya prismi yaowae adɨn mɨ kamɨm omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir bɨi nwowiyɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm, kɨma siir nonkworɨnuwam nɨtkɨm, kɨma wara kamkɨu dan mɨnɨm hainaniyɨm, pɨ hɨiyan inkamɨn saɨka nɨntɨowi, aniya?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Ɨinokɨinokɨn, kara kɨmakar nwokɨn Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiir mɨ kɨma kariirɨn, hɨr bɨ nonkwokɨm. Mɨ ta kɨmiir ɨi aeya Setan siya kariir nikwowaisiiyana. Ɨriig.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Mɨ siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ sɨma siirɨn ɨna yonkworɨmdɨnu ɨnkikwona apnamɨn. Mɨ sɨma siirɨn prismi yaowae adɨn siir omaka hɨriir hainam. Mɨ Pita siya sɨmiir mhoɨiyar yaprɨraowam.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Mɨ sɨma paeya hira omaka aiir hɨuyokiyokaiya saiir yainau hɨr yamgɨn oni. Mɨ Pita siya ɨni sɨmaka warar minɨ oniyɨuwɨn.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Mɨ mɨiyan wig ɨra saeya Pita siir kɨga, siya pae hɨr nwoniyɨn mɨ saeya boɨn, tɨ inkamɨn Jisɨs saɨkar nwokɨn.
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Mɨ Pita siya ɨna boɨnɨn. Nɨɨngaka. Wig! Kara Jisɨs siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Mɨ mhoɨiya inkam nwɨrɨn ɨna swokɨ boɨniyɨn, ni kɨra tɨ isidɨn siir inkam nwɨrkɨn. Mɨ Pita siya ɨna boɨnkiyɨn, nhɨnga boɨnkɨn! Ankara wara rani.
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Mɨ mhoɨiya bɨ kwamhiimhiigɨn, inkam nwɨrɨn, ha swokɨ kwɨtɨn, ɨgao yai siya inɨ boɨni, kaimwokɨɨnga, tɨ inkamɨn siir inkam nwɨr ɨeyaɨrgɨn. Mɨ siya nu Galili hɨran inkamkɨn.
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Mɨ Pita siya ɨna boɨnkiyɨn, nhɨnga boɨnkɨn! Nɨɨngaka. Kara wara dimɨnɨn kɨra boɨnɨn siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Mɨ siya hɨriinanar nikɨ boɨnɨn mɨ ɨuumɨn ɨna yɨkiyɨn.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn ɨni Pita siirar haiyɨug okwo kaokiyɨn. Mɨ Pita siya, ta yaiya bɨiya Jisɨs siya nikɨ boɨna siir, saiir swokɨ aɨngwokiyɨn, tapa nɨiyaka, ɨuumɨn pɨ nikɨ ɨk karam nwowi mɨ kɨra kariir inɨg ɨiirɨn ɨdɨp ɨdɨpɨn wɨ kwoɨma mɨisasaei, kara Jisɨs siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Mɨ Pita siya idowɨiya ha napniyamɨn mɨ siir noua hɨr yani iyop bwaemaiyɨu. Ɨriig.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Mɨ inkamɨn Jisɨs siir kɨgrɨraowɨn siya siir yɨgbumbu mɨ siirɨn ɨna mɨ ɨpɨmparɨn.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Mɨ sɨma siir whwonkamɨn, yɨuɨsni kikogropɨkou. Mɨ siirɨn ɨna srɨiyɨn, kɨra profet inkamnankɨ nɨuwi mɨ kɨra krɨmiir boɨnki, kɨriirɨn nhɨnga tɨowi, ha?
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Mɨ sɨma siirɨn yai bibiyɨe nhɨrɨm sɨmiir warar yɨnkɨn ɨgbumbu. Ɨriig.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Mɨ mhoɨiya bɨeyɨn ha nɨmbi idniyakwokɨn mɨ Isrelmi bɨiyan inkam komii komiiyɨm mɨ prismi yaowae ad ɨkɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma ɨrɨpar yamwoni kaunsel sɨmiir omaka aiirarar. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn sɨmiiram yɨkɨunam.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 Mɨ sɨma boɨn, kɨra krɨmiir boɨnki, kɨra Kraiskɨn, iyɨe? Kɨra Krais rani, aniya? Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, pɨ kara kɨmiir mɨ boɨni mɨ wɨm kɨma pɨ kariir yai aiir mɨ aɨngwo tɨbmii rani. Nɨɨngaka.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Mɨ kara, kɨmiiramɨn pɨ dimɨnam srɨi mɨ wɨm kɨma pɨ kariir wakae boɨn tani.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Mɨ tariinanɨn mɨ mhoɨiya ɨriipɨ hɨriinan, kara Yaowae Adɨn, nɨnomor kouanɨn, wɨ Adi Komiiyɨn, kɨrɨe komiikakɨn, siir iikam whɨekakɨm, sɨmiir kɨgɨrkakana wɨ siir ɨɨna ɨɨniga saiir ɨɨnigmɨiya nɨdwowi.
69 Mas de agora em diante o
70 Mɨ sɨma boɨn, ana, kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn? Ɨhɨ. Yɨo ɨna yowarkɨi boɨnɨn, wasi kɨmar bɨdi boɨnki ɨskiyɨn. Karargɨn.
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma yaeya yai kwɨram dimusi swokɨ hansrani? Krɨma whɨekakarɨn, yaiyɨm siya boɨnkiyɨm bɨdi wakaekiyɨm. Ɨriig.
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.