Lucas 20

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya omaka Adi Komii siira, iikamɨm sɨmiirɨn yai saiir hɨr boɨnmɨmauugɨn mɨ yaiwɨn mɨiyɨka saiir warar mɨ ɨnkɨn ɨisiisiimauugɨn. Mɨ prismi bɨiyan inkamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ kamɨm bɨi nwowi ɨkɨm. Sɨma siirɨm nɨtkɨm.
1 Certo dia, Jesus estava no pátio do Templo ensinando o povo e anunciando o evangelho . Então chegaram ali alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei, junto com alguns líderes do povo,
2 Mɨ sɨma siir boɨnki, kɨra krɨmiir boɨnmauugi, kɨra inɨg komii papi haigɨn kɨra ta mɨiya saiir mɨriiyɨn?
2 e perguntaram: — Diga para nós: com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
3 Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki mɨ an kara ɨriipɨ hɨriinan yai kwɨra kɨmiir srɨiyɨm tɨri. Kɨma kariir boɨnmauugi,
3 Jesus respondeu:
4 ta baptaisa Jon siya hauuwa ya Adi Komii siirga, iyɨe? Inkamniyar dimɨnka?
4 Quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas?
5 Mɨ sɨma ɨni sɨma sɨma yomboɨn amboɨnɨm mɨ krɨma hɨnɨɨna boɨni siya Adi Komii siir hɨranka nɨtkɨn. Mɨ yɨo siya wɨ hɨnɨɨna kwaboɨni, kɨma Jon siirɨm naɨngwo tɨbmii karamae dimusi nwokɨm, ha?
5 Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — O que é que vamos dizer? Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
6 Mɨ krɨma ha boɨni, yɨo inkamniyar dimɨnkɨn mɨ iikam whɨekakɨm sɨma wɨ siiyani krɨmiir kaiyɨmɨki whɨsarii rani, sɨma hɨnɨɨna naɨngwo tɨbmiikɨɨni Jon siya profetkɨn.
6 Mas, se dissermos que foram pessoas, esta multidão vai nos apedrejar, pois eles acham que João era profeta .
7 Mɨ sɨma Jisɨs siir yai aiir asi nowarkɨi boɨnkɨm, krɨma nɨnoknɨnkɨn tani, Jon siirɨn nhɨnga nɨmbingɨn.
7 Por isso responderam: — Nós não sabemos quem deu autoridade a João para batizar.
8 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ ankara ɨriipa hɨriinan kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna mɨ boɨnmauu rani. Kara ta mɨiya saiir mɨriiyɨn tɨ hɨnɨɨn inɨg komiiyɨn nhɨnga hauugɨn. Ɨriig.
8 Jesus disse:
9 Jisɨs siya ta boɨniyɨo yaiya iikamɨm sɨmiir boɨnka. Inkam nwɨrɨn wain nɨnkɨnkɨn numɨr. Mɨ ta wain numɨra kam nhɨrɨm sɨmiir ɨɨn yonkwo sɨma umɨr mɨi saiir mɨriiyɨm. Mɨ siyarɨn om whɨrɨn aru nwowɨn ɨi haruwa bɨ ninɨ owoukɨn siirɨn.
9 Depois Jesus contou esta parábola para o povo:
10 Mɨ ɨiya numɨr waina saiir nɨngugu haiyana mɨ siya whɨsarii mɨi prɨimɨriiyan inkam nwɨrɨn siir yɨkropki, tɨ kamɨm numɨr waina saiir mɨriiyɨm sɨmiirɨm. Siya mɨnam naɨngwokɨn ta numɨra saiir nae nhɨrɨm siir hauuwɨm. Mɨ kamɨm sɨma ta numɨr aiir mɨriiyɨm sɨma tɨ whɨsarii mɨi prɨimɨriiyan inkamɨn siir yɨpɨmparki. Mɨ siirɨn ɨni nɨɨnga nɨɨnga swokɨ ɨkropkiyɨn.
10 Quando chegou o tempo da colheita, ele mandou um empregado para receber a sua parte. Mas os lavradores bateram nele e o mandaram de volta sem nada.
11 Mɨ siya mɨiyan inkam nwɨrɨn ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn sɨmiirɨm. Mɨ siirɨn ɨriipɨ hɨriinan ɨna mɨ tɨrbumbu haigɨnɨugiyɨn mɨ sɨma siirɨn ɨni nɨɨnga mɨ ɨkropkiyɨn.
11 O dono mandou outro empregado, mas eles também bateram nele, depois o trataram de modo vergonhoso e o mandaram de volta sem nada.
12 Mɨ siya mɨiyan inkamɨn nwoɨmaka ɨna mɨ ɨkropkiyɨn. Mɨ sɨma siir tɨrbumbu haigɨnɨugi mɨ siirɨn yaba hɨriir yɨkrɨrop apniki.
12 Então ele enviou um terceiro empregado, mas os lavradores também bateram nele e o expulsaram.
13 Mɨ numɨran adɨn siya boɨn, kara wɨ panɨɨna tɨri? Kara wɨ kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn kara naɨngwokwonanaeiyɨn wɨ siirar nɨkropki mɨ sɨma wɨ siir yaiyar nwokɨ wakaeyoknaei.
13 Aí o dono da plantação pensou: “O que vou fazer? Já sei: vou mandar o meu filho querido. Tenho certeza de que vão respeitá-lo.”
14 Mɨ tɨ kamɨm ta numɨr aiir mɨriiyɨm sɨma kɨgwɨn siir yɨnisɨmɨn namɨn. Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨn, tɨ yɨnisɨmɨn siya numɨran adɨn siir yɨnisɨmkɨn. Humbae, krɨma siir nɨsomaowi mɨ ta numɨra saiirɨn wɨ krɨmar nwokɨ onkwowɨm.
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
15 Sɨma siirɨn numɨra saiir hɨrankɨ kinaniyamɨn mɨ siirɨn numwo hɨr yɨsom ɨtkɨngik. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨigi mɨ ta numɨra saiir adɨn siya sɨmiirɨn wɨ panɨɨna tɨri, ha?
15 — Então eles jogaram o filho para fora da plantação e o mataram. Aí Jesus perguntou:
16 Mɨ siya wa nɨti, tɨ kamɨm ta numɨr aiir mɨriiyɨm wɨ siya nɨsomsom aokaowi. Mɨ siya ta numɨr waina kam nhɨrmi hauugi. Mɨ tɨ iikamɨm sɨma hɨriinan wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, siya hɨriinan kɨpi tɨrmɨmɨn.
16 Ele virá, matará aqueles homens e dará a plantação a outros lavradores. Então as pessoas que estavam ouvindo disseram: — Que Deus não permita que isso aconteça!
17 Jisɨs siya sɨmiir kaokiyɨn mɨ ɨna srɨigiyɨn, ta yaiya Yokwo Komii saiir nwowɨm saiir yaimwoka yaimwowa panɨɨna boɨnka?
17 Mas Jesus olhou bem para eles e disse:
18 Iikamɨm sɨma tɨ yɨnpaeyɨn siir ɨdwo nɨkii, wɨ hindara nɨki ɨkrɨmkrɨp ɨuguguski. Mɨ tɨ yɨnpaeyɨn siya inkam nwɨrni ɨdwo nɨkii mɨ siya wɨ tɨ inkam ɨiir nɨsɨɨmsɨɨn ɨuguski mɨ wɨ dimɨn sɨsɨmnan namwo ɨuwi, Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
18 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
19 Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ prismi bɨiyan inkam ɨkɨm sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm Jisɨs siya ta boɨniyɨo yaiya sɨmiirar boɨni. Mɨ ta ɨi aiirarɨn sɨma ɨna nhɨɨngiyɨm siir nonkwowam mɨ ɨni iikam ɨmiirsi yɨdidɨm. Ɨriig.
19 Os mestres da Lei e os chefes dos sacerdotes sabiam que era contra eles que Jesus havia contado essa parábola e queriam prendê-lo ali mesmo, porém tinham medo do povo.
20 Mɨ sɨma siirɨmɨn ɨna kaowɨm. Mɨ sɨma kam nhɨrɨm sɨmiirɨn umɨr saɨngi mɨ ɨna yɨkropkiyɨm siir kanau kɨgam. Mɨ tɨ kamɨm sɨma inkam mɨiyɨknan nɨksɨsaenamkɨm, sɨma siirɨm kɨnankɨugɨm. Siya pɨ yai biyɨe kwɨr boɨni mɨ sɨma siirɨn wɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir ɨɨn hauuwi siya hɨdam mɨ siir wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu siya hauuwi.
20 Então começaram a vigiar Jesus. Pagaram alguns homens para fazerem perguntas a ele. Eles deviam fingir que eram sinceros e procurar conseguir alguma prova contra Jesus. Assim os mestres da Lei e os chefes dos sacerdotes teriam uma desculpa para o prender e entregar nas mãos do Governador romano.
21 Mɨ tɨ kamɨm kanau kaowɨm sɨma Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, inkamɨn dimɨn taemɨnɨm sɨm nowamwarkaiyɨuwiyɨm krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, kɨriir yaiya saeya ɨni wadɨeyar ywowa, kɨra iikamɨm sɨmiirɨn yai mɨiyɨk ɨmiirar sɨbgu boɨnmamauuwikɨn. Kɨra kamɨm inɨgakɨm sɨmiirsi bɨ nɨdidikɨn. Nɨɨngaka. Kɨra Adi Komii siir siyɨuɨm mɨ siir yaimwokɨyaimwowɨm, iikamɨm sɨmiirɨn saiirar boɨnmamauukɨn.
21 Esses homens perguntaram: — Mestre, sabemos que aquilo que o senhor diz e ensina é certo. Sabemos também que o senhor não julga pela aparência e ensina a verdade sobre a maneira de viver que Deus exige.
22 Kɨra panɨɨna naɨngwowi? Krɨma umɨrɨm takisa inkam komii Sisa om komii Rom kɨgrɨraowiyɨn siir hauu, aniya? Iyɨe? Nɨɨngaka?
22 Diga: é ou não é contra a nossa Lei pagar impostos ao Imperador romano?
23 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, ta sɨma siir kɨnankɨua. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna asi boɨnkɨn,
23 Mas Jesus percebeu a má intenção deles e disse:
24 umɨr kwɨra kariir wɨisiimauugi. Ta aknaɨn inɨg mɨnɨm ta umɨr aiir nwowɨm nhɨniirga? Mɨ sɨma boɨn, Sisa siirga.
24 — Tragam aqui uma moeda. De quem são o nome e a cara que estão gravados nela? — São do Imperador! — responderam eles.
25 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ Sisa siir dimɨnɨn yɨo kɨma om komii Rom siir kɨgrɨraowiyɨn Sisa siirar hauu. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir dimɨnɨm yɨm kɨma Adi Komii siirar timɨ hauu.
25 Então Jesus disse:
26 Mɨ ta yaiya saiirɨn iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda wɨ swokɨ kɨnankɨu rani. Dimusi rani, siya yai biyɨe kwɨr bɨ boɨnkɨn mɨ sɨma ta yaiya saiir saiirar yaɨngwokwonanaeiyɨm mɨ sɨma yai bɨ wakae boɨnkɨm. Ɨriig.
26 Eles não puderam conseguir nenhuma prova contra Jesus diante do povo. Por isso ficaram calados, admirados com a resposta dele.
27 Mɨ kam nhɨrɨm Sadyusini isidɨn sɨmiir hɨranɨm sɨma Jisɨs siirɨm nɨtkɨm. Sadyusi sɨma hɨnɨɨna boɨnikɨm: Inkamɨn naonamiyɨm bɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwowikɨm.
27 Alguns saduceus , os quais afirmam que ninguém ressuscita, chegaram perto de Jesus
28 Mɨ sɨma siir srɨigi, inkamɨn dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn Moses siir yai kwɨra bɨiya krɨmiirɨmɨn hɨnɨɨna wɨnboɨnkika mɨ inkam nwɨrɨn wig nonkwonaei mɨ siya yɨnɨekak bɨ nwokɨn mɨ ha naonami mɨ tɨ inkamɨn siir wiga wɨ siir nomousɨm ɨeyar swokɨ haii. Mɨ siya wɨ siir yaowaeyɨn siir yɨnisɨm ɨmiir nwokɨ iyɨowɨm.
28 e disseram: — Mestre, Moisés escreveu para nós a seguinte
29 Mɨ iwɨnyaowɨm ɨriiyar nwɨsa nwowi. Mɨ yaowaeyɨn wig siya yonkwona mɨ siya ɨni yɨnisɨm karamaeyar yaonamɨn.
29 Acontece que havia sete irmãos. O mais velho casou e morreu sem deixar filhos.
30 Mɨ nwɨsaka siya swokɨ onkwona ta wig aiirɨn.
30 Então o segundo casou com a viúva,
31 Mɨ mhoɨiya nwoɨmaka ɨriipɨ hɨriinana mɨ tɨr. Mɨ tɨ iwɨnyaowɨm ta wig aiir nonkwonam sɨma ɨni yɨnɨe niyɨo karamaeyar yaokaowɨm.
31 e depois, o terceiro. E assim a mesma coisa aconteceu com os sete irmãos, isto é, todos morreram sem deixar filhos.
32 Mɨ mhoɨiya ta wiga ɨriipa hɨriinan ɨna mɨ aonama.
32 Depois a mulher também morreu.
33 Mɨ ɨiya inkamɨm naonamiyɨm sɨma nɨnsiin ɨdwowi, ta wiga saeya wɨ nhɨniir wig nwowi, tɨ iwɨnyao ɨriiyar nwɨso saiir nonkwonam sɨma?
33 Portanto, no dia da ressurreição, de qual dos sete a mulher vai ser esposa? Pois todos eles casaram com ela!
34 Mɨ siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki mɨ tariinanɨn tɨ nu ɨiirɨn wigkamɨm wa napnɨnkwonaei.
34 Jesus respondeu:
35 Mɨ iikamɨm naokaowɨm sɨma ha swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ omwai waiyaei mhoɨiya sɨma wɨ wigkam nɨnap nonkwonani siyɨugak nwo rani.
35 Mas as pessoas que merecem alcançar a ressurreição e a vida futura não vão casar lá,
36 Mɨ sɨma wɨ nao rani. Sɨma wɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨmiir hɨriinan nwowi. Adi Komii siyar hɨdnɨnsiin ɨdwokɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ sɨma wɨ siir yɨnisɨm asi nwowi.
36 pois serão como os anjos e não poderão morrer. Serão filhos de Deus porque ressuscitaram.
37 Moses siya krɨmiirɨn bɨdiyar sɨbgu boɨnmauuwɨn, iikamɨm ɨe ankɨ swokɨ nɨnsiin ɨdwowiyɨm sɨmiirɨn. Yokwo Komii saeya tɨ paekɨkopɨm, paeya nɨutɨngi karamae nwowi saeya nɨunamɨn sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnka, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya Ebraham siir Adi Komiikɨn mɨ Aisak, Jekop sowiir Adi Komii warargɨn.
37 E Moisés mostra claramente que os mortos serão ressuscitados. Quando fala do espinheiro que estava em fogo, ele escreve que o Senhor é “o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.”
38 Mɨ ɨriipɨ hɨriinan kamɨm naowɨm, Adi Komiiyɨn sɨmiir Adi Komii rani. Nɨɨngaka. Tɨ Adi Komiiyɨn kamɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm ɨeyankɨn nɨnsiin ɨdwowɨm sɨmiir Adi Komiikɨn. Mɨ iikamɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm mɨ omwai swokɨ waiyam mɨ sɨma ɨinokɨinokɨn wɨ Adi Komii saɨkar nwoyokiyokɨikaeyami.
38 Isso mostra que Deus é Deus dos vivos e não dos mortos, pois para ele todos estão vivos.
39 Mɨ siya hɨriinan boɨnɨn, kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma siir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨm, inkamɨn dimɨn taemɨn nowamwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra yai wadɨeyar boɨnkɨn.
39 Aí alguns mestres da Lei disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Mɨ sɨma yai nhɨrɨm siir swokɨ srɨiyamɨn ɨni yɨdidɨm. Ɨriig.
40 E não tinham coragem de lhe fazer mais perguntas.
41 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki mɨ sɨma hɨnɨɨna dimusi boɨnkɨm, kraisɨn Devidni yɨnisɨmkɨn, ha?
41 Em seguida Jesus perguntou a eles:
42 Mɨ yokwo Samɨm Devid siya hɨnɨɨna boɨnkɨn,
42 Pois o próprio Davi diz assim no livro de Salmos:
43 Devid siya Krais siirɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn,
43 até que eu ponha os seus inimigos
44 Devid siya siirɨn Bɨiyan Inkam Komii dapikɨn. Mɨ siya siir yɨnisɨm dimusi swokɨ kwokɨukɨn mɨ Farisi kamɨm sɨma hɨnɨɨna srɨigɨm, ha? Ɨriig.
44 Se Davi chama o Messias de Senhor, como é que o Messias pode ser descendente de Davi?
45 Mɨ ɨiya iikam whɨekakɨm sɨma hɨrar nwowɨm sɨma Jisɨs siir yaiya saiirar wakaekɨm. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki,
45 O povo todo estava escutando, e Jesus disse aos discípulos:
46 kɨma tɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirsi mɨntarao. Sɨma yɨuɨs prɨei ara nii apamar naɨngwowikɨm. Mɨ sɨma mɨnamar mɨ aɨngwowikɨm, iikam whɨekakɨm sɨma sɨmiirɨn maeyauwa ɨrɨpa nwowiya saiir nokboɨnmamarɨm. Mɨ sɨma mɨnamar mɨ aɨngwowikɨm iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda omaka Adi Komii siir yai nɨdwokai wakaeiya mɨ saiir bɨiyan ipii ɨmiir nɨdwokaiyɨm. Mɨ bɨiyan ipiiya nae komii nɨdwokai aeiyɨm saiir mɨ ɨdwokaiyɨm.
46 — Cuidado com os
47 Mɨ sɨma wig igabaeyɨm sɨmiirar mɨ ɨksɨsaeikɨm. Sɨmiir omaka ɨmiir nii kɨnɨmbɨmbɨr haiikɨm. Mɨ sɨma nhwo prɨei mɨnam kwɨsboɨni iikamɨm sɨmiir inɨg hainanɨm. Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya nɨti sɨma wɨ hɨk tɨ hɨriinan dimɨn ɨmiirsi haii. Ɨriig.
47 Exploram as viúvas e roubam os seus bens; e, para disfarçar, fazem orações compridas. Portanto, o castigo que eles vão sofrer será pior ainda!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.