Lucas 20

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya omaka Adi Komii siira, iikamɨm sɨmiirɨn yai saiir hɨr boɨnmɨmauugɨn mɨ yaiwɨn mɨiyɨka saiir warar mɨ ɨnkɨn ɨisiisiimauugɨn. Mɨ prismi bɨiyan inkamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ kamɨm bɨi nwowi ɨkɨm. Sɨma siirɨm nɨtkɨm.
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, chegaram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 Mɨ sɨma siir boɨnki, kɨra krɨmiir boɨnmauugi, kɨra inɨg komii papi haigɨn kɨra ta mɨiya saiir mɨriiyɨn?
2 e lhe perguntaram: — Diga-nos com que autoridade você faz estas coisas? Ou quem lhe deu esta autoridade?
3 Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki mɨ an kara ɨriipɨ hɨriinan yai kwɨra kɨmiir srɨiyɨm tɨri. Kɨma kariir boɨnmauugi,
3 Jesus respondeu:
4 ta baptaisa Jon siya hauuwa ya Adi Komii siirga, iyɨe? Inkamniyar dimɨnka?
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Mɨ sɨma ɨni sɨma sɨma yomboɨn amboɨnɨm mɨ krɨma hɨnɨɨna boɨni siya Adi Komii siir hɨranka nɨtkɨn. Mɨ yɨo siya wɨ hɨnɨɨna kwaboɨni, kɨma Jon siirɨm naɨngwo tɨbmii karamae dimusi nwokɨm, ha?
5 Então discutiram entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele dirá: “Por que não acreditaram nele?”
6 Mɨ krɨma ha boɨni, yɨo inkamniyar dimɨnkɨn mɨ iikam whɨekakɨm sɨma wɨ siiyani krɨmiir kaiyɨmɨki whɨsarii rani, sɨma hɨnɨɨna naɨngwo tɨbmiikɨɨni Jon siya profetkɨn.
6 Mas, se dissermos: “Dos homens”, o povo todo nos apedrejará, porque está convicto de que João era profeta.
7 Mɨ sɨma Jisɨs siir yai aiir asi nowarkɨi boɨnkɨm, krɨma nɨnoknɨnkɨn tani, Jon siirɨn nhɨnga nɨmbingɨn.
7 Por fim, responderam que não sabiam de onde era.
8 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ ankara ɨriipa hɨriinan kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna mɨ boɨnmauu rani. Kara ta mɨiya saiir mɨriiyɨn tɨ hɨnɨɨn inɨg komiiyɨn nhɨnga hauugɨn. Ɨriig.
8 E Jesus lhes disse:
9 Jisɨs siya ta boɨniyɨo yaiya iikamɨm sɨmiir boɨnka. Inkam nwɨrɨn wain nɨnkɨnkɨn numɨr. Mɨ ta wain numɨra kam nhɨrɨm sɨmiir ɨɨn yonkwo sɨma umɨr mɨi saiir mɨriiyɨm. Mɨ siyarɨn om whɨrɨn aru nwowɨn ɨi haruwa bɨ ninɨ owoukɨn siirɨn.
9 A seguir, Jesus passou a contar ao povo esta parábola:
10 Mɨ ɨiya numɨr waina saiir nɨngugu haiyana mɨ siya whɨsarii mɨi prɨimɨriiyan inkam nwɨrɨn siir yɨkropki, tɨ kamɨm numɨr waina saiir mɨriiyɨm sɨmiirɨm. Siya mɨnam naɨngwokɨn ta numɨra saiir nae nhɨrɨm siir hauuwɨm. Mɨ kamɨm sɨma ta numɨr aiir mɨriiyɨm sɨma tɨ whɨsarii mɨi prɨimɨriiyan inkamɨn siir yɨpɨmparki. Mɨ siirɨn ɨni nɨɨnga nɨɨnga swokɨ ɨkropkiyɨn.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha. Mas os lavradores, depois de espancá-lo, o despacharam de mãos vazias.
11 Mɨ siya mɨiyan inkam nwɨrɨn ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn sɨmiirɨm. Mɨ siirɨn ɨriipɨ hɨriinan ɨna mɨ tɨrbumbu haigɨnɨugiyɨn mɨ sɨma siirɨn ɨni nɨɨnga mɨ ɨkropkiyɨn.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo, mas também a este espancaram e, depois de insultá-lo, despacharam de mãos vazias.
12 Mɨ siya mɨiyan inkamɨn nwoɨmaka ɨna mɨ ɨkropkiyɨn. Mɨ sɨma siir tɨrbumbu haigɨnɨugi mɨ siirɨn yaba hɨriir yɨkrɨrop apniki.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de feri-lo, expulsaram.
13 Mɨ numɨran adɨn siya boɨn, kara wɨ panɨɨna tɨri? Kara wɨ kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn kara naɨngwokwonanaeiyɨn wɨ siirar nɨkropki mɨ sɨma wɨ siir yaiyar nwokɨ wakaeyoknaei.
13 Então o dono da vinha disse: “Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.”
14 Mɨ tɨ kamɨm ta numɨr aiir mɨriiyɨm sɨma kɨgwɨn siir yɨnisɨmɨn namɨn. Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨn, tɨ yɨnisɨmɨn siya numɨran adɨn siir yɨnisɨmkɨn. Humbae, krɨma siir nɨsomaowi mɨ ta numɨra saiirɨn wɨ krɨmar nwokɨ onkwowɨm.
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, começaram a discutir entre si: “Este é o herdeiro; vamos matá-lo, para que a herança seja nossa.”
15 Sɨma siirɨn numɨra saiir hɨrankɨ kinaniyamɨn mɨ siirɨn numwo hɨr yɨsom ɨtkɨngik. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨigi mɨ ta numɨra saiir adɨn siya sɨmiirɨn wɨ panɨɨna tɨri, ha?
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram.
16 Mɨ siya wa nɨti, tɨ kamɨm ta numɨr aiir mɨriiyɨm wɨ siya nɨsomsom aokaowi. Mɨ siya ta numɨr waina kam nhɨrmi hauugi. Mɨ tɨ iikamɨm sɨma hɨriinan wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, siya hɨriinan kɨpi tɨrmɨmɨn.
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros. Ao ouvir isto, disseram: — Que tal não aconteça!
17 Jisɨs siya sɨmiir kaokiyɨn mɨ ɨna srɨigiyɨn, ta yaiya Yokwo Komii saiir nwowɨm saiir yaimwoka yaimwowa panɨɨna boɨnka?
17 Mas Jesus, com o olhar fixo neles, disse:
18 Iikamɨm sɨma tɨ yɨnpaeyɨn siir ɨdwo nɨkii, wɨ hindara nɨki ɨkrɨmkrɨp ɨuguguski. Mɨ tɨ yɨnpaeyɨn siya inkam nwɨrni ɨdwo nɨkii mɨ siya wɨ tɨ inkam ɨiir nɨsɨɨmsɨɨn ɨuguski mɨ wɨ dimɨn sɨsɨmnan namwo ɨuwi, Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkɨn.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ prismi bɨiyan inkam ɨkɨm sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm Jisɨs siya ta boɨniyɨo yaiya sɨmiirar boɨni. Mɨ ta ɨi aiirarɨn sɨma ɨna nhɨɨngiyɨm siir nonkwowam mɨ ɨni iikam ɨmiirsi yɨdidɨm. Ɨriig.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo.
20 Mɨ sɨma siirɨmɨn ɨna kaowɨm. Mɨ sɨma kam nhɨrɨm sɨmiirɨn umɨr saɨngi mɨ ɨna yɨkropkiyɨm siir kanau kɨgam. Mɨ tɨ kamɨm sɨma inkam mɨiyɨknan nɨksɨsaenamkɨm, sɨma siirɨm kɨnankɨugɨm. Siya pɨ yai biyɨe kwɨr boɨni mɨ sɨma siirɨn wɨ inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir ɨɨn hauuwi siya hɨdam mɨ siir wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu siya hauuwi.
20 Eles passaram a vigiar Jesus. Enviaram espiões que se fingiam de justos para ver se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Mɨ tɨ kamɨm kanau kaowɨm sɨma Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, inkamɨn dimɨn taemɨnɨm sɨm nowamwarkaiyɨuwiyɨm krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, kɨriir yaiya saeya ɨni wadɨeyar ywowa, kɨra iikamɨm sɨmiirɨn yai mɨiyɨk ɨmiirar sɨbgu boɨnmamauuwikɨn. Kɨra kamɨm inɨgakɨm sɨmiirsi bɨ nɨdidikɨn. Nɨɨngaka. Kɨra Adi Komii siir siyɨuɨm mɨ siir yaimwokɨyaimwowɨm, iikamɨm sɨmiirɨn saiirar boɨnmamauukɨn.
21 Então lhe perguntaram: — Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina corretamente e não se deixa levar pela aparência das pessoas, mas ensina o caminho de Deus segundo a verdade.
22 Kɨra panɨɨna naɨngwowi? Krɨma umɨrɨm takisa inkam komii Sisa om komii Rom kɨgrɨraowiyɨn siir hauu, aniya? Iyɨe? Nɨɨngaka?
22 É lícito pagar imposto a César ou não?
23 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, ta sɨma siir kɨnankɨua. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna asi boɨnkɨn,
23 Mas Jesus, percebendo a artimanha deles, respondeu:
24 umɨr kwɨra kariir wɨisiimauugi. Ta aknaɨn inɨg mɨnɨm ta umɨr aiir nwowɨm nhɨniirga? Mɨ sɨma boɨn, Sisa siirga.
24 — Mostrem-me um denário. De quem é a figura e a inscrição? Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
25 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ Sisa siir dimɨnɨn yɨo kɨma om komii Rom siir kɨgrɨraowiyɨn Sisa siirar hauu. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir dimɨnɨm yɨm kɨma Adi Komii siirar timɨ hauu.
25 — Pois deem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Mɨ ta yaiya saiirɨn iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda wɨ swokɨ kɨnankɨu rani. Dimusi rani, siya yai biyɨe kwɨr bɨ boɨnkɨn mɨ sɨma ta yaiya saiir saiirar yaɨngwokwonanaeiyɨm mɨ sɨma yai bɨ wakae boɨnkɨm. Ɨriig.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Mɨ kam nhɨrɨm Sadyusini isidɨn sɨmiir hɨranɨm sɨma Jisɨs siirɨm nɨtkɨm. Sadyusi sɨma hɨnɨɨna boɨnikɨm: Inkamɨn naonamiyɨm bɨ swokɨ ɨnsiin ɨdwowikɨm.
27 Chegando alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição,
28 Mɨ sɨma siir srɨigi, inkamɨn dimɨn taemɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn Moses siir yai kwɨra bɨiya krɨmiirɨmɨn hɨnɨɨna wɨnboɨnkika mɨ inkam nwɨrɨn wig nonkwonaei mɨ siya yɨnɨekak bɨ nwokɨn mɨ ha naonami mɨ tɨ inkamɨn siir wiga wɨ siir nomousɨm ɨeyar swokɨ haii. Mɨ siya wɨ siir yaowaeyɨn siir yɨnisɨm ɨmiir nwokɨ iyɨowɨm.
28 perguntaram a Jesus: — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem casado morrer sem deixar filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
29 Mɨ iwɨnyaowɨm ɨriiyar nwɨsa nwowi. Mɨ yaowaeyɨn wig siya yonkwona mɨ siya ɨni yɨnisɨm karamaeyar yaonamɨn.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 Mɨ nwɨsaka siya swokɨ onkwona ta wig aiirɨn.
30 o segundo
31 Mɨ mhoɨiya nwoɨmaka ɨriipɨ hɨriinana mɨ tɨr. Mɨ tɨ iwɨnyaowɨm ta wig aiir nonkwonam sɨma ɨni yɨnɨe niyɨo karamaeyar yaokaowɨm.
31 e o terceiro também casaram com a viúva, e assim foi com os sete. Todos morreram sem deixar filhos.
32 Mɨ mhoɨiya ta wiga ɨriipa hɨriinan ɨna mɨ aonama.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Mɨ ɨiya inkamɨm naonamiyɨm sɨma nɨnsiin ɨdwowi, ta wiga saeya wɨ nhɨniir wig nwowi, tɨ iwɨnyao ɨriiyar nwɨso saiir nonkwonam sɨma?
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles a mulher será esposa? Porque os sete casaram com ela.
34 Mɨ siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki mɨ tariinanɨn tɨ nu ɨiirɨn wigkamɨm wa napnɨnkwonaei.
34 Jesus respondeu:
35 Mɨ iikamɨm naokaowɨm sɨma ha swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ omwai waiyaei mhoɨiya sɨma wɨ wigkam nɨnap nonkwonani siyɨugak nwo rani.
35 mas os que são considerados dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 Mɨ sɨma wɨ nao rani. Sɨma wɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨmiir hɨriinan nwowi. Adi Komii siyar hɨdnɨnsiin ɨdwokɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ sɨma wɨ siir yɨnisɨm asi nwowi.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Moses siya krɨmiirɨn bɨdiyar sɨbgu boɨnmauuwɨn, iikamɨm ɨe ankɨ swokɨ nɨnsiin ɨdwowiyɨm sɨmiirɨn. Yokwo Komii saeya tɨ paekɨkopɨm, paeya nɨutɨngi karamae nwowi saeya nɨunamɨn sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnka, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya Ebraham siir Adi Komiikɨn mɨ Aisak, Jekop sowiir Adi Komii warargɨn.
37 E que os mortos ressuscitam, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando afirma que o Senhor é o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 Mɨ ɨriipɨ hɨriinan kamɨm naowɨm, Adi Komiiyɨn sɨmiir Adi Komii rani. Nɨɨngaka. Tɨ Adi Komiiyɨn kamɨm omwai waiyayokiyokɨiyɨm ɨeyankɨn nɨnsiin ɨdwowɨm sɨmiir Adi Komiikɨn. Mɨ iikamɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm mɨ omwai swokɨ waiyam mɨ sɨma ɨinokɨinokɨn wɨ Adi Komii saɨkar nwoyokiyokɨikaeyami.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Mɨ siya hɨriinan boɨnɨn, kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma siir yai aka ɨna yowarkɨi boɨnɨm, inkamɨn dimɨn taemɨn nowamwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra yai wadɨeyar boɨnkɨn.
39 Então alguns dos escribas disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Mɨ sɨma yai nhɨrɨm siir swokɨ srɨiyamɨn ɨni yɨdidɨm. Ɨriig.
40 E não ousaram mais fazer perguntas a Jesus.
41 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki mɨ sɨma hɨnɨɨna dimusi boɨnkɨm, kraisɨn Devidni yɨnisɨmkɨn, ha?
41 Mas Jesus lhes perguntou:
42 Mɨ yokwo Samɨm Devid siya hɨnɨɨna boɨnkɨn,
42 Pois o próprio Davi afirma no Livro dos Salmos:
43 Devid siya Krais siirɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn,
43 até que eu ponha
44 Devid siya siirɨn Bɨiyan Inkam Komii dapikɨn. Mɨ siya siir yɨnisɨm dimusi swokɨ kwokɨukɨn mɨ Farisi kamɨm sɨma hɨnɨɨna srɨigɨm, ha? Ɨriig.
44 — Portanto, Davi o chama de Senhor. Então como ele pode ser filho de Davi?
45 Mɨ ɨiya iikam whɨekakɨm sɨma hɨrar nwowɨm sɨma Jisɨs siir yaiya saiirar wakaekɨm. Mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki,
45 Quando todo o povo estava ouvindo, Jesus disse aos seus discípulos:
46 kɨma tɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiirsi mɨntarao. Sɨma yɨuɨs prɨei ara nii apamar naɨngwowikɨm. Mɨ sɨma mɨnamar mɨ aɨngwowikɨm, iikam whɨekakɨm sɨma sɨmiirɨn maeyauwa ɨrɨpa nwowiya saiir nokboɨnmamarɨm. Mɨ sɨma mɨnamar mɨ aɨngwowikɨm iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda omaka Adi Komii siir yai nɨdwokai wakaeiya mɨ saiir bɨiyan ipii ɨmiir nɨdwokaiyɨm. Mɨ bɨiyan ipiiya nae komii nɨdwokai aeiyɨm saiir mɨ ɨdwokaiyɨm.
46 — Cuidado com os escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes.
47 Mɨ sɨma wig igabaeyɨm sɨmiirar mɨ ɨksɨsaeikɨm. Sɨmiir omaka ɨmiir nii kɨnɨmbɨmbɨr haiikɨm. Mɨ sɨma nhwo prɨei mɨnam kwɨsboɨni iikamɨm sɨmiir inɨg hainanɨm. Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya nɨti sɨma wɨ hɨk tɨ hɨriinan dimɨn ɨmiirsi haii. Ɨriig.
47 Eles devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.