Lucas 1
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC
1 Bɨiya iikam whɨekakɨm sɨma sɨmiir yapa yapa kwoɨn ɨmiirar wɨnkɨnankɨugɨugikɨm inkam komii Tiofilas siiramɨn, dimɨn taemɨnɨm krɨmiir tɨriir nɨmbiniyɨm.
1 Muitos empreenderam compor uma história dos acontecimentos que se realizaram entre nós,
2 Yɨm sɨma dimɨn taemɨnɨm yɨpɨkɨ aposel kamɨm sɨma kɨgɨm mɨ iikam nhɨrkɨm, sɨma mɨ boɨnmɨmauuɨm sɨmiir mɨ wakaeyokna apikɨm. Mɨ tɨ niiiwiiyɨm. Yɨm tariinanɨn ɨni krɨmar nonkwowɨm.
2 como no-los transmitiram aqueles que foram desde o princípio testemunhas oculares e que se tornaram ministros da palavra.
3 Kara Lukgɨn, niiwii whɨekakɨm bɨiyanɨm mɨ tariinanan ɨkɨm sɨmiirɨn kara bɨdi sɨbgu hɨdgiyɨm. Mɨ kara tɨ niiwiiyɨm bɨigɨ bɨiyanɨm mɨ tariinanan ɨkɨm, sɨmiirɨn kara kɨriiram bɨdi wɨnkiyɨn inkam komii Tiofilas kɨriiram.
3 Também a mim me pareceu bem, depois de haver diligentemente investigado tudo desde o princípio, escrevê-los para ti segundo a ordem, excelentíssimo Teófilo,
4 Mɨ kɨra wɨ hɨnɨɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, ta yaiya sɨma nowomwarkaiyɨuwa kɨriir, saeya kaimwo kɨɨnga.
4 para que conheças a solidez daqueles ensinamentos que tens recebido.
5 Mɨ ɨiya Herot siya nu kɨgrɨraowan inkam komii nwowɨn, nu Judia hɨrɨn pris inkamɨn nwɨra nwokɨn, siir inɨgɨn Sekaraiakɨn. Siya Abaisani pris isidɨn siirgɨn. Mɨ siir wiga, ya Eroni isidɨn siirga, saiir inɨgɨn Ilisabetka.
5 Nos tempos de Herodes, rei da Judéia, houve um sacerdote por nome Zacarias, da classe de Abias; sua mulher, descendente de Aarão, chamava-se Isabel.
6 Mɨ sowawaiyɨn Adi Komii siir whwonkam ɨdan dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugo ɨni wadɨekɨ wadɨeyar ywowo. Mɨ sowa Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir siyɨupai siyɨupai whɨekakɨm sɨmiirar napiko. Mɨ siir yaiyɨm sɨmiirɨn ha mɨ wakaeyoknaeikɨm.
6 Ambos eram justos diante de Deus e observavam irrepreensivelmente todos os mandamentos e preceitos do Senhor.
7 Mɨ sowawaiyɨn yɨɨnɨe bɨ niyɨo mɨmɨnko. Dimusi rani, Ilisabet saeya wig pɨoa nɨɨngaka. Mɨ sowawaiyɨn wai bɨdi ywowo.
7 Mas não tinham filho, porque Isabel era estéril e ambos de idade avançada.
8 Ya Sekaraia siir isidɨn siya mɨriiya ɨiya saeya. Mɨ Sekaraia siya pris inkamɨn krɨmiir kaoprigi okwowiyɨn siir mɨiya Adi Komii siir whwonkam ɨda mɨriigɨn.
8 Ora, exercendo Zacarias diante de Deus as funções de sacerdote, na ordem da sua classe,
9 Mɨ siirɨn sɨma yɨmbingi maeyauwa hɨuyokiyokaiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowa Bɨiyan Inkam Komii siira dimɨn taemɨn mɨn nɨnkɨn ɨmiiyaeiya siirɨn hɨriir yokmwɨn apnɨnopkaigi.
9 coube-lhe por sorte, segundo o costume em uso entre os sacerdotes, entrar no santuário do Senhor e aí oferecer o perfume.
10 Mɨ ta ɨi aiirɨn iikam isid komiiyɨn sɨma idowɨiya hɨrar ywo. Mɨ yɨo siya dimɨn taemɨn ɨmiirar nikɨ ɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn mɨ yɨm sɨma ɨni idowɨiya hɨrar kwɨsboɨnɨm.
10 Todo o povo estava de fora, à hora da oferenda do perfume.
11 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siir paekwosɨmɨn ɨna yɨmbiyamɨn siir hɨriir. Mɨ ɨni hɨiya dimɨn taemɨn haigɨn nɨnkɨn ɨmiiyaeiya ɨni saiir kingiin hɨrar yamɨkwoniyɨn.
11 Apareceu-lhe então um anjo do Senhor, em pé, à direita do altar do perfume.
12 Mɨ ɨiya siya Bɨiyan Inkam Komii siir paekwosɨmɨn siir kɨgiiyɨn mɨ siya ɨni hindara yanaakiyɨn mɨ siya ɨni nɨdidkakar ywowɨn.
12 Vendo-o, Zacarias ficou perturbado, e o temor assaltou-o.
13 Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn, siya siir boɨnki, Sekaraia, kɨra kɨpi nɨdid. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiram kɨra kwɨs boɨna, siya bɨdi wakaewɨnɨn. Mɨ kɨriir wiga Ilisabet saeya yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn wɨ nwɨra naokainaei. Mɨ siir inɨgɨn wɨ Jon dokdap haigɨnɨu.
13 Mas o anjo disse-lhe: Não temas, Zacarias, porque foi ouvida a tua oração: Isabel, tua mulher, dar-te-á um filho, e chamá-lo-ás João.
14 Mɨ kɨra wɨ maɨrgɨmaɨrga taokɨtaoka siirɨm nwowi. Mɨ iikam whɨekakɨm ɨriipɨ hɨriinan, wɨ maɨrgɨmaɨrga taokɨtaoka siiramar mɨ owi.
14 Ele será para ti motivo de gozo e alegria, e muitos se alegrarão com o seu nascimento;
15 Mɨ siya Adi Komii siir whwonkam ɨdan wɨ inɨg komiigak nwowi. Mɨ siya wɨ op wain mɨ ɨkɨ op bibiyɨe nhɨrɨm, kwiyae whaowaeiyɨm, wɨ sɨmiir wara kwiyae rani. Mɨ ɨiya siir naokainaei, Adi Komii siir naeyɨuɨn wɨ siirar nanɨnkɨnɨuɨuwi.
15 porque será grande diante do Senhor e não beberá vinho nem cerveja, e desde o ventre de sua mãe será cheio do Espírito Santo;
16 Mɨ Isrel sɨmiir iikam nhɨrɨm, wɨ siya nɨkɨunami Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, sɨmiir Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨm.
16 ele converterá muitos dos filhos de Israel ao Senhor, seu Deus,
17 Mɨ siya Adi Komii siir naeyɨuwɨn mɨ siir kɨrɨeya bɨiya Ilaijani nwowa wɨ saiir hɨriinankak nwowi. Mɨ siya wɨ Bɨiyan Inkam Komii siir bɨiya namkwokɨni. Mɨ adɨm sɨmiir kwoɨnɨm wɨ siya kisɨna haigii mɨ sɨma wɨ sɨmiir yɨn ɨmiiram nwokɨ aɨngwowɨm. Mɨ iikamɨm nantamyɨriyɨrɨm, sɨmiir kwoɨnɨm wɨ siya kisɨna haigii. Mɨ sɨma wɨ iikamɨm dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowɨm, nɨnoknɨnkɨn komiigakɨm wɨ sɨmiir kwoɨn hɨriinan kɨnar nwowi. Mɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm wɨ siya kisɨsop haigiwɨni Bɨiyan Inkam Komii siiram. Adi Komii siir paekwosɨmɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn.
17 e irá adiante de Deus com o espírito e poder de Elias para reconduzir os corações dos pais aos filhos e os rebeldes à sabedoria dos justos, para preparar ao Senhor um povo bem disposto.
18 Mɨ Sekaraia siya paekwosɨmɨn siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ ta yaiya saeya kaimwokɨ nɨuwi mɨ kara wɨ panɨɨna nɨnoknɨnkɨni, kara waibiyɨe bɨdi ywowɨn mɨ kariir wiga ya ɨriipɨ hɨriinan waibiyɨe bɨdi mɨ owa. Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
18 Zacarias perguntou ao anjo: Donde terei certeza disto? Pois sou velho e minha mulher é de idade avançada.
19 Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir paekwosɨmɨn siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara Gebrielkɨn, kara Adi Komii siir whwonkam ɨda nokwowikɨn. Kariirɨn siya nɨkropkikɨn kɨriir nauunɨ boɨnmauuniyam. Kara ta yaiwɨn kɨbiya kɨriir boɨnmauuniyam hainanikɨn.
19 O anjo respondeu-lhe: Eu sou Gabriel, que assisto diante de Deus, e fui enviado para te falar e te trazer esta feliz nova.
20 Kɨra wakae! Dimusi rani, kɨra kariir yai aiir naɨngwo tɨbmii rani. Mɨ panao kɨriir yaiya pɨ kara tɨrbugii mɨ kɨra pɨ waeyaimɨkrɨm nwowi. Mɨ wɨ ɨiya tɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨma nɨmbiniyana wɨ saiirar nadɨgɨuwi mɨ ta kariir yaiya wɨ kaimwowa nwowi. Adi Komii siir paekwosɨmɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn.
20 Eis que ficarás mudo e não poderás falar até o dia em que estas coisas acontecerem, visto que não deste crédito às minhas palavras, que se hão de cumprir a seu tempo.
21 Mɨ iikamɨm Sekaraia siiram nwowɨm sɨma ɨna yɨnaɨngwoyɨmiyok boɨnɨm, siya dimu dimɨn mɨnkɨmɨmɨni, maeyaua hɨuyokiyokaiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowa saiir hɨrɨn?
21 No entanto, o povo estava esperando Zacarias; e admirava-se de ele se demorar tanto tempo no santuário.
22 Mɨ ɨiya siya idowɨiya ha napnaniniyɨn mɨ siya yai sɨmaka bɨ nani boɨnikɨn. Mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm mɨ tari siya yaeya dimɨn wɨn bɨdi kɨgnaniyɨn maeyaua dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowa saiir hɨrɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨni ɨɨnarar yanɨ kɨnmɨmauuɨuɨn mɨ siya ɨni waeyaimɨkrɨmar ywokrɨpkaiyɨn.
22 Ao sair, não lhes podia falar, e compreenderam que tivera no santuário uma visão. Ele lhes explicava isto por acenos; e permaneceu mudo.
23 Mɨ siir mɨini ɨiyɨm dɨg nwokiyɨm mɨ siya ɨna swokɨ amɨn siir omaka hɨriir.
23 Decorridos os dias do seu ministério, retirou-se para sua casa.
24 Mɨ taka ɨi aiirarɨn siir wiga Ilisabet saeya ɨni yɨnpɨugakar ywokiya. Mɨ idowɨiya naprɨrɨr karamae saeya nwowɨm bwanɨm ɨriiyar. Saeya hɨnɨɨna boɨnka,
24 Algum tempo depois Isabel, sua mulher, concebeu; e por cinco meses se ocultava, dizendo:
25 mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya kariirsi naɨngwobumbugɨn mɨ siya kara nɨdidnanaekaigiya iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda, siya bɨdi yɨtkiigiya. Ɨriig.
25 Eis a graça que o Senhor me fez, quando lançou os olhos sobre mim para tirar o meu opróbrio dentre os homens.
26 Mɨ bwan ɨriiyar whɨr aka, paekwosɨm Gebriel siirɨn Adi Komii siya yɨkropki nu Galili hɨran omisɨm whɨrɨn Nasaret siirɨm.
26 No sexto mês, o anjo Gabriel foi enviado por Deus a uma cidade da Galiléia, chamada Nazaré,
27 Mɨ kopaksɨm ɨra, saiir yopiigar whausoknɨnkɨn prapraskiya, saeya hɨi mɨn bɨ nanaeka, sɨma saiirɨn whran nwɨrɨn siiram boɨrɨtmaiga siya nonkwonaɨm siir inɨgɨn Josepkɨn, siya Devidni isidɨn siir hɨrankɨn. Mɨ ta kopaka saiir inɨgɨn Mariaka.
27 a uma virgem desposada com um homem que se chamava José, da casa de Davi e o nome da virgem era Maria.
28 Mɨ paekwosɨmɨn saiiram ha namɨn mɨ siya saiir inɨ boɨnɨu, Akam, Adi Komii siya kɨriirsi naɨngwobumbugɨn. Mɨ siya ɨni kɨnakar nwowɨn.
28 Entrando, o anjo disse-lhe: Ave, cheia de graça, o Senhor é contigo.
29 Mɨ Maria saeya ta yai aiir wakaeya saeya ɨni hindara yanaakiya. Taka yaiya saeya panɨɨn, panɨɨn yaiga.
29 Perturbou-se ela com estas palavras e pôs-se a pensar no que significaria semelhante saudação.
30 Mɨ paekwosɨm siya saiir boɨnki, Maria, kɨra kɨpi nɨdid. Adi Komii siya kɨriirsi naɨngwobumbugɨn.
30 O anjo disse-lhe: Não temas, Maria, pois encontraste graça diante de Deus.
31 Wakae! Kɨra wɨ yɨnpɨugak kɨpi nwowi. Mɨ kɨra yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn wɨ nwɨra naokainaei mɨ kɨra siir inɨgɨn wɨ Jisɨs nokdap haigɨnɨu.
31 Eis que conceberás e darás à luz um filho, e lhe porás o nome de Jesus.
32 Mɨ siya wɨ inɨg komiigak nwowi. Mɨ siirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, Adi Komii nɨnomor kouanɨn siir yɨnisɨmkɨn. Mɨ Bɨiyan Inkam Komii Adi Komii siirɨn wɨ siir brougaeyɨn Devid nu kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir hɨriinan nokmwɨn okwo haigɨnɨuwi.
32 Ele será grande e chamar-se-á Filho do Altíssimo, e o Senhor Deus lhe dará o trono de seu pai Davi; e reinará eternamente na casa de Jacó,
33 Mɨ siya ɨinokɨinokɨn wɨ Judami inkam komii nwowi. Mɨiya inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir hɨriiyar nwoyokiyokɨikaeyami. Nɨɨngaka.
33 e o seu reino não terá fim.
34 Mɨ Maria saeya paekwosɨm siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, tɨriigɨnɨn wɨ panɨɨna nɨmbiyami? Kara kamkak rani. Kara inkam nwɨr aka bɨ nwoka mɨ kara wɨ yɨnkak ha nwo rani.
34 Maria perguntou ao anjo: Como se fará isso, pois não conheço homem?
35 Mɨ paekwosɨm siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir naeyɨuɨn wɨ kɨriir nanɨnkɨnɨuni mɨ siir kɨrɨeya kɨriirɨn wɨ saeya kɨnsiis haigɨnɨuwi. Mɨ mhoɨiya kɨra wɨ tɨ yɨnisɨmɨn siir naokainaei. Mɨ sɨma wɨ ha boɨni siirɨn dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨn. Siya Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn.
35 Respondeu-lhe o anjo: O Espírito Santo descerá sobre ti, e a força do Altíssimo te envolverá com a sua sombra. Por isso o ente santo que nascer de ti será chamado Filho de Deus.
36 Wakae! Bɨiya kɨriir yopiiya Ilisabet saeya wai bɨdiyar ywowa mɨ saeya ɨni yɨnkakar swokɨ owa. Saeya bwanɨm ɨriiyar whɨra ywo Bɨiya sɨma ha boɨnkɨm saeya wɨ yɨnpɨugak nwo rani.
36 Também Isabel, tua parenta, até ela concebeu um filho na sua velhice; e já está no sexto mês aquela que é tida por estéril,
37 Dimɨn whɨrkɨn Adi Komii siya tɨr karamae bɨ nwokɨn. Nɨɨngaka.
37 porque a Deus nenhuma coisa é impossível.
38 Mɨ Maria saeya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, wakae! Kara Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir mɨiyan wiga. Wa kɨra boɨna siya kariirɨn wɨ hɨriiyar mɨ tɨri. Mɨ paekwosɨmɨn siya saiir haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn. Ɨriig.
38 Então disse Maria: Eis aqui a serva do Senhor. Faça-se em mim segundo a tua palavra. E o anjo afastou-se dela.
39 Mɨ ɨi nhɨrɨm bɨdi yamkiyɨm mɨ Maria saeya bɨ kɨmɨmɨnka, ɨna nhɨɨnama, mhɨu nhɨrɨm om whɨrɨn nu Judia hɨr nwowɨm sɨmiir hɨriir.
39 Naqueles dias, Maria se levantou e foi às pressas às montanhas, a uma cidade de Judá.
40 Mɨ saeya Sekaraia siir omaka aiir napnɨnopkainama mɨ saeya kɨmɨdiniya Ilisabet saiir inɨ boɨnɨu, akam.
40 Entrou em casa de Zacarias e saudou Isabel.
41 Mɨ ɨiya Ilisabet saeya ta akam Maria saeya boɨna saiir wakaeya mɨ tɨ yɨnisɨmɨn ɨna kaknɨnaokaigiyɨn. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨni saiirar yanɨnkɨnɨuɨuwɨm.
41 Ora, apenas Isabel ouviu a saudação de Maria, a criança estremeceu no seu seio; e Isabel ficou cheia do Espírito Santo.
42 Mɨ saeya ha kauiyɨkiya mɨ ɨna boɨnkiya, kɨra ɨni kɨna wigar ywowa. Mɨ ɨkɨ wig nhɨrɨm sɨmiir kouwɨn ɨna kɨrar ywowa. Mɨ warɨ yɨnisɨmɨn kɨriir mhɨinau nwokaiyɨn, yɨo ɨni sakɨsar mɨ owɨn.
42 E exclamou em alta voz: Bendita és tu entre as mulheres e bendito é o fruto do teu ventre.
43 Kara panɨɨn wiga, tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir apua ta kariiram nɨta?
43 Donde me vem esta honra de vir a mim a mãe de meu Senhor?
44 Wakae! Kariir wɨɨna, kɨriir yai aiir wakaekiya, akam, kɨra boɨnkiya mɨ tɨ yɨnisɨmɨn kariir mhɨinau nwokaiyɨn ɨna kaknanaokaigiyɨn mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrgar ywokiyɨn.
44 Pois assim que a voz de tua saudação chegou aos meus ouvidos, a criança estremeceu de alegria no meu seio.
45 Kɨra Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmii wiga kɨra maɨrgɨmaɨrga ha dwo. Mhoɨiya kɨriirɨn wɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya boɨna wɨ saiir hɨriinan tɨri. Ilisabet saeya hɨnɨɨna boɨnka. Ɨriig.
45 Bem-aventurada és tu que creste, pois se hão de cumprir as coisas que da parte do Senhor te foram ditas!
46 Maria saeya mwai waowa saeya hɨnɨɨna boɨnka,
46 E Maria disse: Minha alma glorifica ao Senhor,
47 Kara Adi Komii siiram maɨrgɨmaɨrgaei, kariir nanmaiwarkainaɨn inkamkɨn.
47 meu espírito exulta de alegria em Deus, meu Salvador,
48 Kara mɨiyan wig nɨɨngaka. Mɨ siya ɨni kariirsiyar swokɨ aɨngwo bunan. Mɨ Tariinanɨn mɨ mhoɨiya ɨriipɨ hɨriinan, iikamɨm sɨma kariirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, kara wig bɨmbɨuwi rani.
48 porque olhou para sua pobre serva. Por isto, desde agora, me proclamarão bem-aventurada todas as gerações,
49 Dimusi rani, Adi Komiiyɨn kɨrɨekɨ kɨrɨekakɨn, siya kariirɨn dimɨn komiigɨ komii ɨiirar tɨrkɨn. Mɨ siir inɨgɨn dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨn.
49 porque realizou em mim maravilhas aquele que é poderoso e cujo nome é Santo.
50 Yaɨoyae yaɨoyaeyɨm hɨrii hɨriinan kɨnaɨrgɨm. Sɨma pɨ inan ii okwoki mɨ Adi Komii siya iikamɨm siirsi naɨngwo ɨdidɨm wɨ sɨmiisi naɨngwobumbuwi.
50 Sua misericórdia se estende, de geração em geração, sobre os que o temem.
51 Adi Komii siir ɨɨna mɨi kɨrɨe kɨrɨeyɨm saeyar nonkwo mɨriigɨm. Mɨ iikamɨm sɨmamar naɨngwonaeiyɨm, sɨmiirɨn siya bɨdi nhɨnɨkrɨropkiyɨm hɨnda tɨnda.
51 Manifestou o poder do seu braço: desconcertou os corações dos soberbos.
52 Mɨ inkam komii komiiyɨm nu kɨgrɨraowiyɨm, sɨmiir mɨiyɨm wɨ Adi Komii siya nɨkrɨpkii mɨ iikamɨm inɨg karamaeyɨm, sɨmiirɨn wɨ siya hainanpraprasi
52 Derrubou do trono os poderosos e exaltou os humildes.
53 Siya dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm wɨ iikamɨm mhɨigɨ naowɨm wɨ sɨmiir hauuwi. Mɨ iikamɨm ɨkɨ digworaekwokɨ naokɨngugunɨnkɨnɨm sɨmiirɨn wɨ pɨu nɨɨnga nɨɨnga siya nhɨnɨkrɨropkii.
53 Saciou de bens os indigentes e despediu de mãos vazias os ricos.
54 Mɨ siya ɨni naɨngwobumbuwa bɨiya siya nɨmbina ɨni saiirar swokɨ aɨngwowoknakiyɨn. Mɨ siya Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨugɨn.
54 Acolheu a Israel, seu servo, lembrado da sua misericórdia,
55 Siya krɨmiir brougaeyɨn Ebraham saɨka bɨdi yɨmbinɨn mɨ siya siir yɨnɨeyɨm mhoɨiya nɨti, sɨmiirsi naɨngwobumbuwi. Maria saeya hɨnɨɨna waoboboɨnka.
55 conforme prometera a nossos pais, em favor de Abraão e sua posteridade, para sempre.
56 Maria saeya Ilisabet saɨkan bwanɨm whwoɨma ywo. Mɨ saeya ɨna swokɨ ama saiir oma hɨriir. Ɨriig.
56 Maria ficou com Isabel cerca de três meses. Depois voltou para casa.
57 Ilisabet saeya naokainani ɨiya yɨnisɨm ɨiir, ɨna yɨmbiyama. Mɨ saeya yɨnisɨm yɨnkamiyɨn ɨiir yaokaina.
57 Completando-se para Isabel o tempo de dar à luz, teve um filho.
58 Mɨ saiir inkamnanɨm, saiir omaka kingiin nwowɨm, sɨmiir hɨranɨm mɨ saiir nomiiyau ɨkɨm, sɨma ta yai aiir wakaeyɨm Bɨiyan Inkam Komii siya Ilisabet saiirsi naɨngwobumbuwɨn mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga wara mɨ ɨnkɨn owɨm saɨkan.
58 Os seus vizinhos e parentes souberam que o Senhor lhe manifestara a sua misericórdia, e congratulavam-se com ela.
59 Mɨ ɨi ɨriiyar kwoɨmaka sɨma yɨnisɨmɨn siir mɨo ɨsa ɨna kɨtiyopnɨr haiyɨm. Mɨ sɨma mɨnam namkɨm siir adɨn Sekaraia siir inɨg ɨiirar swokɨ okdap haigɨnɨuwɨm.
59 No oitavo dia, foram circuncidar o menino e o queriam chamar pelo nome de seu pai, Zacarias.
60 Mɨ siir apua saeya boɨn. Nɨɨngaka! Siir inɨgɨn Jon dokdap haigɨnɨu.
60 Mas sua mãe interveio: Não, disse ela, ele se chamará João.
61 Mɨ sɨma saiir boɨn, krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm bɨiya tɨ hɨriinan inɨg ɨiir bɨ nokdapkɨm.
61 Replicaram-lhe: Não há ninguém na tua família que se chame por este nome.
62 Mɨ sɨma siir adɨn siiram kɨnmɨmauu srɨi, krɨma yɨnisɨm siir inɨgɨn wɨ panɨɨna dapi?
62 E perguntavam por acenos ao seu pai como queria que se chamasse.
63 Mɨ mhoɨiya Sekaraia siya sɨmiir boɨnki, yokwo siir hauugiyɨm pɨ wɨnmauugiyɨm. Mɨ siya hɨnɨɨna wɨnmauugi, siir inɨgɨn Jonkɨn. Mɨ sɨma ɨni hindarar yanaakiyɨm.
63 Ele, pedindo uma tabuinha, escreveu nela as palavras: João é o seu nome. Todos ficaram pasmados.
64 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, Sekaraia siya yai ɨna swokɨ kaonɨs boɨnkiyɨn. Mɨ siya ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainanprapraskiyɨn.
64 E logo se lhe abriu a boca e soltou-se-lhe a língua e ele falou, bendizendo a Deus.
65 Mɨ sɨmiir inkam inkamnanɨm sɨmiir omaka kingiin nwowɨm sɨma nɨdid prasae bɨ kɨnkɨm. Mɨ ta yaiya ɨni mhɨuɨm nu Judia hɨranɨm ɨni sɨmiirar yɨniyokɨigiya.
65 O temor apoderou-se de todos os seus vizinhos; o fato divulgou-se por todas as montanhas da Judéia.
66 Mɨ iikamɨm ta yai aiir wakaeyɨm, sɨma ɨni sɨma sɨmar yɨnaɨngwoyɨmyok boɨnɨm. Tɨ yɨnisɨmɨn siya wɨ panɨɨn panɨɨna nwowi. Sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir kɨrɨeya ɨni saɨka nwowa. Ɨriig.
66 Todos os que o ouviam conservavam-no no coração, dizendo: Que será este menino? Porque a mão do Senhor estava com ele.
67 Jon siir adɨn, Sekaraian Adi Komii siir paekwosɨmkɨn bɨdi yɨnkɨnɨukikaiyɨn. Mɨ siya dimɨnɨn mhoɨiya nɨmbiyamanɨm sɨmiirɨn ɨna kauwok boɨnkiyɨm.
67 Zacarias, seu pai, ficou cheio do Espírito Santo e profetizou, nestes termos:
68 Krɨma Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, krɨmiir Adi Komiiyɨn siir inɨg ɨiir hainanprapraskii. Mɨ siya siir iikamɨm, Isrel hɨranɨm sɨmiir whɨnkɨnsiisɨm nɨtkɨn. Mɨ sɨma ɨni rɨrmiiya ywokiyɨm.
68 Bendito seja o Senhor, Deus de Israel, porque visitou e resgatou o seu povo,
69 Siya ninansiin okwokikɨn nanmaiwarkainan inkam komiiyɨn, krɨmiir nanmaiwarkainam Devidni isidɨn siir inkam nwɨrɨn siir. Siir mɨiyan inkam nwowam.
69 e suscitou-nos um poderoso Salvador, na casa de Davi, seu servo
70 Siya siir profet inkamɨn dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karame nwowɨn siirɨn bɨdi bɨdiniyarɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn.
70 {como havia anunciado, desde os primeiros tempos, mediante os seus santos profetas},
71 Siya krɨmiirɨn, krɨmiir sau omomɨn sɨmiir hɨrankɨ nanmaiwarkainaei. Mɨ siya krɨmiirɨn wɨ kamɨm krɨmaka nomboɨn ii ae karam nwowɨm, wɨ sɨmiir ɨɨn kɨrɨeya saiir hɨrankar nɨspɨmspaki hainakii.
71 para nos livrar dos nossos inimigos e das mãos de todos os que nos odeiam.
72 Siya nɨmbina krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm sɨmaka mɨ saeya. Mɨ siya ta naɨngwobumbuwa krɨmiir nɨisiimauuga. Ta nɨmbin kɨbiya siya haiyaprapraskiya, siya saiir swokɨ aɨngwowoknakikɨn.
72 Assim exerce a sua misericórdia com nossos pais, e se recorda de sua santa aliança,
73 Ta siir nɨmbin kɨbiya krɨmiir brougaeyɨn Ebraham saɨkar nɨmbinkɨn.
73 segundo o juramento que fez a nosso pai Abraão: de nos conceder que, sem temor,
74 Mɨ siya krɨmiirɨn krɨmiir sauan omomɨn siir ɨɨn hɨrankar nanmaiwarkainaei. Mɨ krɨma siir mɨi aiir mɨrii, krɨma wɨ nɨdidgak nwo rani.
74 libertados de mãos inimigas, possamos servi-lo
75 Mɨ krɨma siir whwonkam ɨdan wɨ dimɨn whɨrkɨ kɨmbu rani, wɨ wadɨeyar haiyaprapras okwowi. Mɨ wɨ rɨrmiiya dwo. Mɨ ɨigwɨr ɨigwɨrɨn krɨma wɨ hɨriiyar nwoyokiyokɨii.
75 em santidade e justiça, em sua presença, todos os dias da nossa vida.
76 Mɨ kɨra tɨ kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn mhoɨiya sɨma kɨriirɨn wɨ Adi Komiiyɨn nɨnomor kougɨkouanɨn siir profet inkam dapi. Mɨ kɨra wɨ Bɨiyan Inkamɨn siir bɨiya namkwokɨni. Siir siyɨu ɨiir kisɨsop dirɨraerarkwokɨnɨm.
76 E tu, menino, serás chamado profeta do Altíssimo, porque precederás o Senhor e lhe prepararás o caminho,
77 Mɨ siya yaiyɨm wɨ siir iikam ɨmiir boɨnmɨmauuɨm. Mɨ sɨmiirɨn wɨ siya nanmaiwarkainaei. Mɨ sɨmiirɨn dimɨn biyɨeyɨm igbid kamyau siya bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
77 para dar ao seu povo conhecer a salvação, pelo perdão dos pecados.
78 Whɨsarii rani, Adi Komii siir kwoɨnɨn krɨmiirsi naɨngwobumbugɨn mɨ hiinsɨma krɨmiirsi nwokɨn. Mɨ siya wɨ tɨ siir nɨkropkii, bɨenan krɨmiir whwoyakiyam.
78 Graças à ternura e misericórdia de nosso Deus, que nos vai trazer do alto a visita do Sol nascente,
79 Mɨ siya wɨ iikamɨm nɨibwomambwo nwokaeyamɨm mɨ naokao kingiin nwowɨm, wɨ sɨmiir nokya haigɨnɨuwi. Mɨ krɨmiirɨn wɨ siyar nɨisiisiimauu api kwoɨn mɨiyɨkɨn hiinsɨma nwowiyɨn siirɨn.
79 que há de iluminar os que jazem nas trevas e na sombra da morte e dirigir os nossos passos no caminho da paz.
80 Mɨ yɨnisɨmɨn ɨna mwrɨiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn mɨ siir pɨu aka ɨni kɨrɨe warar yɨnkɨn okiyɨm. Mɨ siya maeyau siiyɨn nu apa nɨɨnga saiir hɨrar nwonɨnaeyɨn mɨ ɨni Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir hɨriiyar yɨmbiyamɨn. Ɨriig.
80 O menino foi crescendo e fortificava-se em espírito, e viveu nos desertos até o dia em que se apresentou diante de Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.