Lucas 1
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Bɨiya iikam whɨekakɨm sɨma sɨmiir yapa yapa kwoɨn ɨmiirar wɨnkɨnankɨugɨugikɨm inkam komii Tiofilas siiramɨn, dimɨn taemɨnɨm krɨmiir tɨriir nɨmbiniyɨm.
1 Muitos se propuseram a escrever uma narração dos acontecimentos que se cumpriram entre nós.
2 Yɨm sɨma dimɨn taemɨnɨm yɨpɨkɨ aposel kamɨm sɨma kɨgɨm mɨ iikam nhɨrkɨm, sɨma mɨ boɨnmɨmauuɨm sɨmiir mɨ wakaeyokna apikɨm. Mɨ tɨ niiiwiiyɨm. Yɨm tariinanɨn ɨni krɨmar nonkwowɨm.
2 Usaram os relatos que nos foram transmitidos por aqueles que, desde o princípio, foram testemunhas oculares e servos da palavra.
3 Kara Lukgɨn, niiwii whɨekakɨm bɨiyanɨm mɨ tariinanan ɨkɨm sɨmiirɨn kara bɨdi sɨbgu hɨdgiyɨm. Mɨ kara tɨ niiwiiyɨm bɨigɨ bɨiyanɨm mɨ tariinanan ɨkɨm, sɨmiirɨn kara kɨriiram bɨdi wɨnkiyɨn inkam komii Tiofilas kɨriiram.
3 Depois de investigar tudo detalhadamente desde o início, também decidi escrever-lhe um relato preciso, excelentíssimo Teófilo,
4 Mɨ kɨra wɨ hɨnɨɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, ta yaiya sɨma nowomwarkaiyɨuwa kɨriir, saeya kaimwo kɨɨnga.
4 para que tenha plena certeza de tudo que lhe foi ensinado.
5 Mɨ ɨiya Herot siya nu kɨgrɨraowan inkam komii nwowɨn, nu Judia hɨrɨn pris inkamɨn nwɨra nwokɨn, siir inɨgɨn Sekaraiakɨn. Siya Abaisani pris isidɨn siirgɨn. Mɨ siir wiga, ya Eroni isidɨn siirga, saiir inɨgɨn Ilisabetka.
5 Quando Herodes era rei da Judeia, havia um sacerdote chamado Zacarias, que fazia parte do grupo sacerdotal de Abias. Sua esposa, Isabel, também pertencia à linhagem sacerdotal de Arão.
6 Mɨ sowawaiyɨn Adi Komii siir whwonkam ɨdan dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugo ɨni wadɨekɨ wadɨeyar ywowo. Mɨ sowa Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir siyɨupai siyɨupai whɨekakɨm sɨmiirar napiko. Mɨ siir yaiyɨm sɨmiirɨn ha mɨ wakaeyoknaeikɨm.
6 Zacarias e Isabel eram justos aos olhos de Deus e obedeciam cuidadosamente a todos os mandamentos e estatutos do Senhor.
7 Mɨ sowawaiyɨn yɨɨnɨe bɨ niyɨo mɨmɨnko. Dimusi rani, Ilisabet saeya wig pɨoa nɨɨngaka. Mɨ sowawaiyɨn wai bɨdi ywowo.
7 Não tinham filhos, pois Isabel era estéril, e ambos já estavam bem velhos.
8 Ya Sekaraia siir isidɨn siya mɨriiya ɨiya saeya. Mɨ Sekaraia siya pris inkamɨn krɨmiir kaoprigi okwowiyɨn siir mɨiya Adi Komii siir whwonkam ɨda mɨriigɨn.
8 Certo dia, Zacarias estava servindo diante de Deus no templo, pois seu grupo realizava o trabalho sacerdotal, conforme a escala.
9 Mɨ siirɨn sɨma yɨmbingi maeyauwa hɨuyokiyokaiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowa Bɨiyan Inkam Komii siira dimɨn taemɨn mɨn nɨnkɨn ɨmiiyaeiya siirɨn hɨriir yokmwɨn apnɨnopkaigi.
9 Foi escolhido por sorteio, como era costume dos sacerdotes, para entrar no santuário do Senhor e queimar incenso.
10 Mɨ ta ɨi aiirɨn iikam isid komiiyɨn sɨma idowɨiya hɨrar ywo. Mɨ yɨo siya dimɨn taemɨn ɨmiirar nikɨ ɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn mɨ yɨm sɨma ɨni idowɨiya hɨrar kwɨsboɨnɨm.
10 Enquanto o incenso era queimado, uma grande multidão orava do lado de fora.
11 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siir paekwosɨmɨn ɨna yɨmbiyamɨn siir hɨriir. Mɨ ɨni hɨiya dimɨn taemɨn haigɨn nɨnkɨn ɨmiiyaeiya ɨni saiir kingiin hɨrar yamɨkwoniyɨn.
11 Então um anjo do Senhor lhe apareceu, à direita do altar de incenso.
12 Mɨ ɨiya siya Bɨiyan Inkam Komii siir paekwosɨmɨn siir kɨgiiyɨn mɨ siya ɨni hindara yanaakiyɨn mɨ siya ɨni nɨdidkakar ywowɨn.
12 Ao vê-lo, Zacarias ficou muito abalado e assustado.
13 Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn, siya siir boɨnki, Sekaraia, kɨra kɨpi nɨdid. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiram kɨra kwɨs boɨna, siya bɨdi wakaewɨnɨn. Mɨ kɨriir wiga Ilisabet saeya yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn wɨ nwɨra naokainaei. Mɨ siir inɨgɨn wɨ Jon dokdap haigɨnɨu.
13 O anjo, porém, lhe disse: “Não tenha medo, Zacarias! Sua oração foi ouvida. Isabel, sua esposa, lhe dará um filho, e você o chamará João.
14 Mɨ kɨra wɨ maɨrgɨmaɨrga taokɨtaoka siirɨm nwowi. Mɨ iikam whɨekakɨm ɨriipɨ hɨriinan, wɨ maɨrgɨmaɨrga taokɨtaoka siiramar mɨ owi.
14 Você terá grande satisfação e alegria, e muitos se alegrarão com o nascimento do menino,
15 Mɨ siya Adi Komii siir whwonkam ɨdan wɨ inɨg komiigak nwowi. Mɨ siya wɨ op wain mɨ ɨkɨ op bibiyɨe nhɨrɨm, kwiyae whaowaeiyɨm, wɨ sɨmiir wara kwiyae rani. Mɨ ɨiya siir naokainaei, Adi Komii siir naeyɨuɨn wɨ siirar nanɨnkɨnɨuɨuwi.
15 pois ele será grande aos olhos do Senhor. Nunca tomará vinho nem outra bebida forte. Será cheio do Espírito Santo, antes mesmo de nascer.
16 Mɨ Isrel sɨmiir iikam nhɨrɨm, wɨ siya nɨkɨunami Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, sɨmiir Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨm.
16 Fará muitos israelitas voltarem ao Senhor, seu Deus.
17 Mɨ siya Adi Komii siir naeyɨuwɨn mɨ siir kɨrɨeya bɨiya Ilaijani nwowa wɨ saiir hɨriinankak nwowi. Mɨ siya wɨ Bɨiyan Inkam Komii siir bɨiya namkwokɨni. Mɨ adɨm sɨmiir kwoɨnɨm wɨ siya kisɨna haigii mɨ sɨma wɨ sɨmiir yɨn ɨmiiram nwokɨ aɨngwowɨm. Mɨ iikamɨm nantamyɨriyɨrɨm, sɨmiir kwoɨnɨm wɨ siya kisɨna haigii. Mɨ sɨma wɨ iikamɨm dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowɨm, nɨnoknɨnkɨn komiigakɨm wɨ sɨmiir kwoɨn hɨriinan kɨnar nwowi. Mɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm wɨ siya kisɨsop haigiwɨni Bɨiyan Inkam Komii siiram. Adi Komii siir paekwosɨmɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn.
17 Será um homem com o espírito e o poder de Elias, e preparará o povo para a vinda do Senhor. Fará o coração dos pais voltar para seus filhos e levará os rebeldes a aceitarem a sabedoria dos justos”.
18 Mɨ Sekaraia siya paekwosɨmɨn siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ ta yaiya saeya kaimwokɨ nɨuwi mɨ kara wɨ panɨɨna nɨnoknɨnkɨni, kara waibiyɨe bɨdi ywowɨn mɨ kariir wiga ya ɨriipɨ hɨriinan waibiyɨe bɨdi mɨ owa. Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
18 Zacarias disse ao anjo: “Como posso ter certeza de que isso acontecerá? Já sou velho, e minha mulher também é de idade avançada”.
19 Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir paekwosɨmɨn siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara Gebrielkɨn, kara Adi Komii siir whwonkam ɨda nokwowikɨn. Kariirɨn siya nɨkropkikɨn kɨriir nauunɨ boɨnmauuniyam. Kara ta yaiwɨn kɨbiya kɨriir boɨnmauuniyam hainanikɨn.
19 O anjo respondeu: “Sou Gabriel, e estou sempre na presença de Deus. Foi ele quem me enviou para lhe trazer estas boas-novas.
20 Kɨra wakae! Dimusi rani, kɨra kariir yai aiir naɨngwo tɨbmii rani. Mɨ panao kɨriir yaiya pɨ kara tɨrbugii mɨ kɨra pɨ waeyaimɨkrɨm nwowi. Mɨ wɨ ɨiya tɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨma nɨmbiniyana wɨ saiirar nadɨgɨuwi mɨ ta kariir yaiya wɨ kaimwowa nwowi. Adi Komii siir paekwosɨmɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn.
20 Agora, porém, você ficará mudo até os dias em que essas coisas acontecerão, pois não acreditou em minhas palavras, que se cumprirão no devido tempo”.
21 Mɨ iikamɨm Sekaraia siiram nwowɨm sɨma ɨna yɨnaɨngwoyɨmiyok boɨnɨm, siya dimu dimɨn mɨnkɨmɨmɨni, maeyaua hɨuyokiyokaiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowa saiir hɨrɨn?
21 Enquanto isso, o povo esperava Zacarias sair do santuário e se perguntava por que ele demorava tanto.
22 Mɨ ɨiya siya idowɨiya ha napnaniniyɨn mɨ siya yai sɨmaka bɨ nani boɨnikɨn. Mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm mɨ tari siya yaeya dimɨn wɨn bɨdi kɨgnaniyɨn maeyaua dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowa saiir hɨrɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨni ɨɨnarar yanɨ kɨnmɨmauuɨuɨn mɨ siya ɨni waeyaimɨkrɨmar ywokrɨpkaiyɨn.
22 Quando finalmente saiu, não conseguia falar com eles, e perceberam por seus gestos e seu silêncio que ele havia tido uma visão no santuário.
23 Mɨ siir mɨini ɨiyɨm dɨg nwokiyɨm mɨ siya ɨna swokɨ amɨn siir omaka hɨriir.
23 Ao fim de seus dias de serviço no templo, Zacarias voltou para casa.
24 Mɨ taka ɨi aiirarɨn siir wiga Ilisabet saeya ɨni yɨnpɨugakar ywokiya. Mɨ idowɨiya naprɨrɨr karamae saeya nwowɨm bwanɨm ɨriiyar. Saeya hɨnɨɨna boɨnka,
24 Pouco tempo depois, sua esposa, Isabel, engravidou e não saiu de casa por cinco meses.
25 mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya kariirsi naɨngwobumbugɨn mɨ siya kara nɨdidnanaekaigiya iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda, siya bɨdi yɨtkiigiya. Ɨriig.
25 “Como o Senhor foi bom para mim em minha velhice!”, exclamou ela. “Tirou de mim a humilhação pública de não ter filhos!”
26 Mɨ bwan ɨriiyar whɨr aka, paekwosɨm Gebriel siirɨn Adi Komii siya yɨkropki nu Galili hɨran omisɨm whɨrɨn Nasaret siirɨm.
26 No sexto mês da gestação de Isabel, Deus enviou o anjo Gabriel a Nazaré, uma cidade da Galileia,
27 Mɨ kopaksɨm ɨra, saiir yopiigar whausoknɨnkɨn prapraskiya, saeya hɨi mɨn bɨ nanaeka, sɨma saiirɨn whran nwɨrɨn siiram boɨrɨtmaiga siya nonkwonaɨm siir inɨgɨn Josepkɨn, siya Devidni isidɨn siir hɨrankɨn. Mɨ ta kopaka saiir inɨgɨn Mariaka.
27 a uma virgem de nome Maria. Ela estava prometida em casamento a um homem chamado José, descendente do rei Davi.
28 Mɨ paekwosɨmɨn saiiram ha namɨn mɨ siya saiir inɨ boɨnɨu, Akam, Adi Komii siya kɨriirsi naɨngwobumbugɨn. Mɨ siya ɨni kɨnakar nwowɨn.
28 Gabriel apareceu a ela e lhe disse: “Alegre-se, mulher favorecida! O Senhor está com você!”.
29 Mɨ Maria saeya ta yai aiir wakaeya saeya ɨni hindara yanaakiya. Taka yaiya saeya panɨɨn, panɨɨn yaiga.
29 Confusa, Maria tentou imaginar o que o anjo quis dizer.
30 Mɨ paekwosɨm siya saiir boɨnki, Maria, kɨra kɨpi nɨdid. Adi Komii siya kɨriirsi naɨngwobumbugɨn.
30 “Não tenha medo, Maria”, disse o anjo, “pois você encontrou favor diante de Deus.
31 Wakae! Kɨra wɨ yɨnpɨugak kɨpi nwowi. Mɨ kɨra yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn wɨ nwɨra naokainaei mɨ kɨra siir inɨgɨn wɨ Jisɨs nokdap haigɨnɨu.
31 Ficará grávida e dará à luz um filho, e o chamará Jesus.
32 Mɨ siya wɨ inɨg komiigak nwowi. Mɨ siirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, Adi Komii nɨnomor kouanɨn siir yɨnisɨmkɨn. Mɨ Bɨiyan Inkam Komii Adi Komii siirɨn wɨ siir brougaeyɨn Devid nu kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir hɨriinan nokmwɨn okwo haigɨnɨuwi.
32 Ele será grande, e será chamado Filho do Altíssimo. O Senhor Deus lhe dará o trono de seu antepassado Davi,
33 Mɨ siya ɨinokɨinokɨn wɨ Judami inkam komii nwowi. Mɨiya inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn wɨ siir hɨriiyar nwoyokiyokɨikaeyami. Nɨɨngaka.
33 e ele reinará sobre Israel para sempre; seu reino jamais terá fim!”
34 Mɨ Maria saeya paekwosɨm siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, tɨriigɨnɨn wɨ panɨɨna nɨmbiyami? Kara kamkak rani. Kara inkam nwɨr aka bɨ nwoka mɨ kara wɨ yɨnkak ha nwo rani.
34 Maria perguntou ao anjo: “Como isso acontecerá? Eu sou virgem!”.
35 Mɨ paekwosɨm siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir naeyɨuɨn wɨ kɨriir nanɨnkɨnɨuni mɨ siir kɨrɨeya kɨriirɨn wɨ saeya kɨnsiis haigɨnɨuwi. Mɨ mhoɨiya kɨra wɨ tɨ yɨnisɨmɨn siir naokainaei. Mɨ sɨma wɨ ha boɨni siirɨn dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨn. Siya Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn.
35 O anjo respondeu: “O Espírito Santo virá sobre você, e o poder do Altíssimo a cobrirá com sua sombra. Portanto, o bebê que vai nascer será santo, e será chamado Filho de Deus.
36 Wakae! Bɨiya kɨriir yopiiya Ilisabet saeya wai bɨdiyar ywowa mɨ saeya ɨni yɨnkakar swokɨ owa. Saeya bwanɨm ɨriiyar whɨra ywo Bɨiya sɨma ha boɨnkɨm saeya wɨ yɨnpɨugak nwo rani.
36 Além disso, sua parenta, Isabel, ficou grávida em idade avançada. As pessoas diziam que ela era estéril, mas ela concebeu um filho e está no sexto mês de gestação.
37 Dimɨn whɨrkɨn Adi Komii siya tɨr karamae bɨ nwokɨn. Nɨɨngaka.
37 Pois nada é impossível para Deus”.
38 Mɨ Maria saeya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, wakae! Kara Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir mɨiyan wiga. Wa kɨra boɨna siya kariirɨn wɨ hɨriiyar mɨ tɨri. Mɨ paekwosɨmɨn siya saiir haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn. Ɨriig.
38 Maria disse: “Sou serva do Senhor. Que aconteça comigo tudo que foi dito a meu respeito”. E o anjo a deixou.
39 Mɨ ɨi nhɨrɨm bɨdi yamkiyɨm mɨ Maria saeya bɨ kɨmɨmɨnka, ɨna nhɨɨnama, mhɨu nhɨrɨm om whɨrɨn nu Judia hɨr nwowɨm sɨmiir hɨriir.
39 Alguns dias depois, Maria dirigiu-se apressadamente à região montanhosa da Judeia, à cidade
40 Mɨ saeya Sekaraia siir omaka aiir napnɨnopkainama mɨ saeya kɨmɨdiniya Ilisabet saiir inɨ boɨnɨu, akam.
40 onde Zacarias morava. Ela entrou na casa e saudou Isabel.
41 Mɨ ɨiya Ilisabet saeya ta akam Maria saeya boɨna saiir wakaeya mɨ tɨ yɨnisɨmɨn ɨna kaknɨnaokaigiyɨn. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨni saiirar yanɨnkɨnɨuɨuwɨm.
41 Ao ouvir a saudação de Maria, o bebê de Isabel se agitou dentro dela, e Isabel ficou cheia do Espírito Santo.
42 Mɨ saeya ha kauiyɨkiya mɨ ɨna boɨnkiya, kɨra ɨni kɨna wigar ywowa. Mɨ ɨkɨ wig nhɨrɨm sɨmiir kouwɨn ɨna kɨrar ywowa. Mɨ warɨ yɨnisɨmɨn kɨriir mhɨinau nwokaiyɨn, yɨo ɨni sakɨsar mɨ owɨn.
42 Em alta voz, Isabel exclamou: “Você é abençoada entre as mulheres, e abençoada é a criança em seu ventre!
43 Kara panɨɨn wiga, tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir apua ta kariiram nɨta?
43 Por que tenho a grande honra de receber a visita da mãe do meu Senhor?
44 Wakae! Kariir wɨɨna, kɨriir yai aiir wakaekiya, akam, kɨra boɨnkiya mɨ tɨ yɨnisɨmɨn kariir mhɨinau nwokaiyɨn ɨna kaknanaokaigiyɨn mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrgar ywokiyɨn.
44 Quando ouvi sua saudação, o bebê em meu ventre se agitou de alegria.
45 Kɨra Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmii wiga kɨra maɨrgɨmaɨrga ha dwo. Mhoɨiya kɨriirɨn wɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya boɨna wɨ saiir hɨriinan tɨri. Ilisabet saeya hɨnɨɨna boɨnka. Ɨriig.
45 Você é abençoada, pois creu no que o Senhor disse que faria!”.
46 Maria saeya mwai waowa saeya hɨnɨɨna boɨnka,
46 Maria respondeu: “Minha alma exalta ao Senhor!
47 Kara Adi Komii siiram maɨrgɨmaɨrgaei, kariir nanmaiwarkainaɨn inkamkɨn.
47 Como meu espírito se alegra em Deus, meu Salvador!
48 Kara mɨiyan wig nɨɨngaka. Mɨ siya ɨni kariirsiyar swokɨ aɨngwo bunan. Mɨ Tariinanɨn mɨ mhoɨiya ɨriipɨ hɨriinan, iikamɨm sɨma kariirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, kara wig bɨmbɨuwi rani.
48 Pois ele observou sua humilde serva, e, de agora em diante, todas as gerações me chamarão abençoada.
49 Dimusi rani, Adi Komiiyɨn kɨrɨekɨ kɨrɨekakɨn, siya kariirɨn dimɨn komiigɨ komii ɨiirar tɨrkɨn. Mɨ siir inɨgɨn dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨn.
49 Pois o Poderoso é santo, e fez grandes coisas por mim.
50 Yaɨoyae yaɨoyaeyɨm hɨrii hɨriinan kɨnaɨrgɨm. Sɨma pɨ inan ii okwoki mɨ Adi Komii siya iikamɨm siirsi naɨngwo ɨdidɨm wɨ sɨmiisi naɨngwobumbuwi.
50 Demonstra misericórdia a todos que o temem, geração após geração.
51 Adi Komii siir ɨɨna mɨi kɨrɨe kɨrɨeyɨm saeyar nonkwo mɨriigɨm. Mɨ iikamɨm sɨmamar naɨngwonaeiyɨm, sɨmiirɨn siya bɨdi nhɨnɨkrɨropkiyɨm hɨnda tɨnda.
51 Seu braço poderoso fez coisas tremendas! Dispersou os orgulhosos e os arrogantes.
52 Mɨ inkam komii komiiyɨm nu kɨgrɨraowiyɨm, sɨmiir mɨiyɨm wɨ Adi Komii siya nɨkrɨpkii mɨ iikamɨm inɨg karamaeyɨm, sɨmiirɨn wɨ siya hainanpraprasi
52 Derrubou príncipes de seus tronos e exaltou os humildes.
53 Siya dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm wɨ iikamɨm mhɨigɨ naowɨm wɨ sɨmiir hauuwi. Mɨ iikamɨm ɨkɨ digworaekwokɨ naokɨngugunɨnkɨnɨm sɨmiirɨn wɨ pɨu nɨɨnga nɨɨnga siya nhɨnɨkrɨropkii.
53 Encheu de coisas boas os famintos e despediu de mãos vazias os ricos.
54 Mɨ siya ɨni naɨngwobumbuwa bɨiya siya nɨmbina ɨni saiirar swokɨ aɨngwowoknakiyɨn. Mɨ siya Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨugɨn.
54 Ajudou seu servo Israel e lembrou-se de ser misericordioso.
55 Siya krɨmiir brougaeyɨn Ebraham saɨka bɨdi yɨmbinɨn mɨ siya siir yɨnɨeyɨm mhoɨiya nɨti, sɨmiirsi naɨngwobumbuwi. Maria saeya hɨnɨɨna waoboboɨnka.
55 Pois assim prometeu a nossos antepassados, a Abraão e a seus descendentes para sempre”.
56 Maria saeya Ilisabet saɨkan bwanɨm whwoɨma ywo. Mɨ saeya ɨna swokɨ ama saiir oma hɨriir. Ɨriig.
56 Maria ficou com Isabel cerca de três meses, e então voltou para casa.
57 Ilisabet saeya naokainani ɨiya yɨnisɨm ɨiir, ɨna yɨmbiyama. Mɨ saeya yɨnisɨm yɨnkamiyɨn ɨiir yaokaina.
57 Chegado o tempo de seu bebê nascer, Isabel deu à luz um filho.
58 Mɨ saiir inkamnanɨm, saiir omaka kingiin nwowɨm, sɨmiir hɨranɨm mɨ saiir nomiiyau ɨkɨm, sɨma ta yai aiir wakaeyɨm Bɨiyan Inkam Komii siya Ilisabet saiirsi naɨngwobumbuwɨn mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga wara mɨ ɨnkɨn owɨm saɨkan.
58 Vizinhos e parentes se alegraram ao tomar conhecimento de que o Senhor havia sido tão misericordioso com ela.
59 Mɨ ɨi ɨriiyar kwoɨmaka sɨma yɨnisɨmɨn siir mɨo ɨsa ɨna kɨtiyopnɨr haiyɨm. Mɨ sɨma mɨnam namkɨm siir adɨn Sekaraia siir inɨg ɨiirar swokɨ okdap haigɨnɨuwɨm.
59 Quando o bebê estava com oito dias, eles vieram para a cerimônia de circuncisão. Queriam chamar o menino de Zacarias, como o pai,
60 Mɨ siir apua saeya boɨn. Nɨɨngaka! Siir inɨgɨn Jon dokdap haigɨnɨu.
60 mas Isabel disse: “Não! Seu nome é João!”.
61 Mɨ sɨma saiir boɨn, krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm bɨiya tɨ hɨriinan inɨg ɨiir bɨ nokdapkɨm.
61 Então eles lhe disseram: “Não há ninguém em sua família com esse nome”,
62 Mɨ sɨma siir adɨn siiram kɨnmɨmauu srɨi, krɨma yɨnisɨm siir inɨgɨn wɨ panɨɨna dapi?
62 e com gestos perguntaram ao pai como queria chamar o bebê.
63 Mɨ mhoɨiya Sekaraia siya sɨmiir boɨnki, yokwo siir hauugiyɨm pɨ wɨnmauugiyɨm. Mɨ siya hɨnɨɨna wɨnmauugi, siir inɨgɨn Jonkɨn. Mɨ sɨma ɨni hindarar yanaakiyɨm.
63 Ele pediu que lhe dessem uma tabuinha e, para surpresa de todos, escreveu: “Seu nome é João”.
64 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, Sekaraia siya yai ɨna swokɨ kaonɨs boɨnkiyɨn. Mɨ siya ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainanprapraskiyɨn.
64 No mesmo instante, Zacarias voltou a falar e começou a louvar a Deus.
65 Mɨ sɨmiir inkam inkamnanɨm sɨmiir omaka kingiin nwowɨm sɨma nɨdid prasae bɨ kɨnkɨm. Mɨ ta yaiya ɨni mhɨuɨm nu Judia hɨranɨm ɨni sɨmiirar yɨniyokɨigiya.
65 Toda a vizinhança se encheu de temor, e a notícia do que havia acontecido se espalhou por toda a região montanhosa da Judeia.
66 Mɨ iikamɨm ta yai aiir wakaeyɨm, sɨma ɨni sɨma sɨmar yɨnaɨngwoyɨmyok boɨnɨm. Tɨ yɨnisɨmɨn siya wɨ panɨɨn panɨɨna nwowi. Sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir kɨrɨeya ɨni saɨka nwowa. Ɨriig.
66 Todos que ficavam sabendo meditavam sobre esses acontecimentos e perguntavam: “O que vai ser esse menino?”. Pois a mão do Senhor estava sobre ele.
67 Jon siir adɨn, Sekaraian Adi Komii siir paekwosɨmkɨn bɨdi yɨnkɨnɨukikaiyɨn. Mɨ siya dimɨnɨn mhoɨiya nɨmbiyamanɨm sɨmiirɨn ɨna kauwok boɨnkiyɨm.
67 Então seu pai, Zacarias, ficou cheio do Espírito Santo e profetizou:
68 Krɨma Bɨiyan Inkam Komiiyɨn, krɨmiir Adi Komiiyɨn siir inɨg ɨiir hainanprapraskii. Mɨ siya siir iikamɨm, Isrel hɨranɨm sɨmiir whɨnkɨnsiisɨm nɨtkɨn. Mɨ sɨma ɨni rɨrmiiya ywokiyɨm.
68 “Seja bendito o Senhor, o Deus de Israel, pois visitou e resgatou seu povo.
69 Siya ninansiin okwokikɨn nanmaiwarkainan inkam komiiyɨn, krɨmiir nanmaiwarkainam Devidni isidɨn siir inkam nwɨrɨn siir. Siir mɨiyan inkam nwowam.
69 Ele nos enviou poderosa salvação da linhagem real de seu servo Davi,
70 Siya siir profet inkamɨn dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karame nwowɨn siirɨn bɨdi bɨdiniyarɨn hɨnɨɨna boɨnkɨn.
70 como havia prometido muito tempo atrás por meio de seus santos profetas.
71 Siya krɨmiirɨn, krɨmiir sau omomɨn sɨmiir hɨrankɨ nanmaiwarkainaei. Mɨ siya krɨmiirɨn wɨ kamɨm krɨmaka nomboɨn ii ae karam nwowɨm, wɨ sɨmiir ɨɨn kɨrɨeya saiir hɨrankar nɨspɨmspaki hainakii.
71 Agora seremos salvos de nossos inimigos e de todos que nos odeiam.
72 Siya nɨmbina krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm sɨmaka mɨ saeya. Mɨ siya ta naɨngwobumbuwa krɨmiir nɨisiimauuga. Ta nɨmbin kɨbiya siya haiyaprapraskiya, siya saiir swokɨ aɨngwowoknakikɨn.
72 Ele foi misericordioso com nossos antepassados ao lembrar-se de sua santa aliança,
73 Ta siir nɨmbin kɨbiya krɨmiir brougaeyɨn Ebraham saɨkar nɨmbinkɨn.
73 o juramento solene que fez com nosso antepassado Abraão.
74 Mɨ siya krɨmiirɨn krɨmiir sauan omomɨn siir ɨɨn hɨrankar nanmaiwarkainaei. Mɨ krɨma siir mɨi aiir mɨrii, krɨma wɨ nɨdidgak nwo rani.
74 Prometeu livrar-nos de nossos inimigos para o servirmos sem medo,
75 Mɨ krɨma siir whwonkam ɨdan wɨ dimɨn whɨrkɨ kɨmbu rani, wɨ wadɨeyar haiyaprapras okwowi. Mɨ wɨ rɨrmiiya dwo. Mɨ ɨigwɨr ɨigwɨrɨn krɨma wɨ hɨriiyar nwoyokiyokɨii.
75 em santidade e justiça, enquanto vivermos.
76 Mɨ kɨra tɨ kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn mhoɨiya sɨma kɨriirɨn wɨ Adi Komiiyɨn nɨnomor kougɨkouanɨn siir profet inkam dapi. Mɨ kɨra wɨ Bɨiyan Inkamɨn siir bɨiya namkwokɨni. Siir siyɨu ɨiir kisɨsop dirɨraerarkwokɨnɨm.
76 “E você, meu filhinho, será chamado profeta do Altíssimo, pois preparará o caminho para o Senhor.
77 Mɨ siya yaiyɨm wɨ siir iikam ɨmiir boɨnmɨmauuɨm. Mɨ sɨmiirɨn wɨ siya nanmaiwarkainaei. Mɨ sɨmiirɨn dimɨn biyɨeyɨm igbid kamyau siya bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
77 Dirá a seu povo como encontrar salvação por meio do perdão de seus pecados.
78 Whɨsarii rani, Adi Komii siir kwoɨnɨn krɨmiirsi naɨngwobumbugɨn mɨ hiinsɨma krɨmiirsi nwokɨn. Mɨ siya wɨ tɨ siir nɨkropkii, bɨenan krɨmiir whwoyakiyam.
78 Graças à terna misericórdia de nosso Deus, a luz da manhã, vinda do céu, está prestes a raiar sobre nós,
79 Mɨ siya wɨ iikamɨm nɨibwomambwo nwokaeyamɨm mɨ naokao kingiin nwowɨm, wɨ sɨmiir nokya haigɨnɨuwi. Mɨ krɨmiirɨn wɨ siyar nɨisiisiimauu api kwoɨn mɨiyɨkɨn hiinsɨma nwowiyɨn siirɨn.
79 para iluminar aqueles que estão na escuridão e na sombra da morte e nos guiar ao caminho da paz”.
80 Mɨ yɨnisɨmɨn ɨna mwrɨiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn mɨ siir pɨu aka ɨni kɨrɨe warar yɨnkɨn okiyɨm. Mɨ siya maeyau siiyɨn nu apa nɨɨnga saiir hɨrar nwonɨnaeyɨn mɨ ɨni Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir hɨriiyar yɨmbiyamɨn. Ɨriig.
80 João cresceu e se fortaleceu em espírito. E viveu no deserto até chegar o tempo de se apresentar ao povo de Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.