Lucas 18
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra sɨmiir boɨn sɨmiir nɨisiisiimauugɨn sɨma ɨinokɨinokɨn nhwo Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnɨm mɨ sɨma kɨpi nhakɨu.
1 Jesus contou a seus discípulos uma parábola para mostrar-lhes que deviam orar sempre e nunca desanimar.
2 Siya hɨnɨɨna boɨn mɨ om komii whɨrɨn yai hɨdi inkam nwɨrɨn hɨr nwokɨn. Tɨ yai hɨdi inkamɨn siya Adi Komii siirsi bɨ swokɨ ɨdidikɨn. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan inkam ɨmiirsi bɨ mɨ aɨngwoyɨmiyokikɨn.
2 Disse ele: “Havia numa cidade um juiz que não temia a Deus nem se importava com as pessoas.
3 Mɨ wig igabae ɨra tɨ om ɨiir nwoka. Ɨinokɨinokɨn saeya tɨ inkamɨn yai hɨdiyɨn siirɨn hɨnɨɨna ninɨ boɨnɨuwika, kariir ɨoan inkamɨn siya kariir nonkwobumbuwam tɨri mɨ kɨra siir boɨn hɨuriiyɨunatkaigi.
3 Uma viúva daquela cidade vinha a ele com frequência e dizia: ‘Faça-me justiça contra meu adversário’.
4 Bɨiya tɨ inkamɨn yai hɨdiyɨn saiir whɨndirɨraeraram bɨ naɨngwokɨn. Mɨ mhoɨiya siya siir mhɨi kwoɨnauɨn hɨnɨɨna yaɨngwo, kara Adi Komii siirsi nɨdid rani mɨ kara iikam ɨmiirsi bɨ mɨ aɨngwo ɨdidkɨn.
4 Por algum tempo, o juiz não lhe deu atenção, mas, por fim, disse a si mesmo: ‘Não temo a Deus e não me importo com as pessoas,
5 Mɨ taka wig igabaeya kariirɨn kɨigi saeya nɨnkinanaei. Kiya saiirɨn yai pɨ kara whɨnboɨni mɨ ɨinokɨinokɨn saeya wɨ kariiram nɨtnanaeisi mɨ kariir pɨua mhoɨiya wa nhakɨu ɨuguski.
5 mas essa viúva está me irritando. Vou lhe fazer justiça, pois assim deixará de me importunar’”.
6 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siya ɨna boɨnɨn, kɨma tɨ yai hɨdan inkam biyɨeyɨn siir yai ɨmiir wakaeki mɨ tɨ yai hɨdan inkam biyɨeyɨn, siya ta wiga saiir yai bɨdi whɨndirɨraerarɨn.
6 Então o Senhor disse: “Aprendam uma lição com o juiz injusto.
7 Mɨ wɨ panɨɨna tɨri? Mɨ iikamɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm siirɨm mɨ nɨi nabɨe siirɨm nouɨm mɨ tari Adi Komii siya yai wɨ sɨmiir whɨnboɨn tani, aniya? Mɨ siya kaoguguwi mɨ tari wɨ sɨmiir whɨndirɨraerar tani, aniya? Nɨɨngaka. Adi Komii siya yai hɨdan inkam mɨiyɨkɨɨngɨn.
7 Acaso Deus não fará justiça a seus escolhidos que clamam a ele dia e noite? Continuará a adiar sua resposta?
8 Kara kɨmiir boɨnki mɨ siya sɨmiirɨn siyɨu wa whɨndirɨraerar sasaugi. Mɨ mhoɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siir ɨiya, siya wɨ saiir kɨgi iikamɨm sɨmiirɨn sɨma bɨdi yamsi aɨngwo tɨbmiiyɨm, iyɨe? Nɨɨngaka? Ɨriig.
8 Eu afirmo que ele lhes fará justiça, e rápido! Mas, quando o Filho do Homem voltar, quantas pessoas com fé ele encontrará na terra?”.
9 Kam sɨma hɨnɨɨna naɨngwowi, sɨma inkam mɨiyɨkɨm mɨ sɨma hɨnɨɨna naɨngwowi inkam nhɨrɨm sɨma inkam mɨiyɨk rani. Tɨ hɨriinan inkamɨm Jisɨs siya boɨniyɨo yaiya sɨmiir boɨnkɨn,
9 Em seguida, Jesus contou a seguinte parábola àqueles que confiavam em sua própria justiça e desprezavam os demais:
10 inkam nwɨso nhwo kwɨsboɨnɨm namko omaka Adi Komii siira saiir hɨriir. Mɨ nwɨrɨn inkamɨn omom omomi umɨr haii ɨkɨn mɨ nwɨrɨn Farisi inkamkɨn.
10 “Dois homens foram ao templo orar. Um deles era fariseu, e o outro, cobrador de impostos.
11 Mɨ tɨ Farisi inkamɨn sasa ha nokwokiyɨn mɨ siir mhɨi kwoɨnau hɨrɨn hɨnɨɨna kwɨsboɨnki, Adi Komii kara tɨ inkam nhɨrɨm sɨmiir hɨriinan tani, kara tɨ kɨriirɨm srɨiyɨn. Mɨ sɨma hɨiya tauaeikɨm mɨ siyɨu biyɨeyar mɨ tɨrikɨm mɨ wiga mɨ sopikɨm. An kara, nɨɨngaka. Kara tɨ inkamɨn omom omomi umɨr haiiyɨn siir hɨriinan tani.
11 O fariseu, em pé, fazia esta oração: ‘Eu te agradeço, Deus, porque não sou como as demais pessoas: desonestas, pecadoras, adúlteras. E, com certeza, não sou como aquele cobrador de impostos.
12 Mɨ wik whɨekakɨm sɨmiirɨn kara ɨi kwokwɨsa haiyaeikɨn nae karamae. Mɨ digworaekwo whɨekakɨm kara haiiyɨm, kara ɨuura sɨoɨtkɨnikɨn mɨ haɨmii pɨ kɨriir mɨ hauuwi.
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo que ganho’.
13 Mɨ inkamɨn omom omomi umɨr haiiyɨn siya arurɨg ha nokwokiyɨn mɨ siya nɨnomor koua hɨriir kaowɨm pɨ boriisopi. Nɨɨngaka. Mɨ siir nɨiyɨn ɨna kaiyɨrounaiinamɨn mɨ siya ɨna boɨnɨn, Adi Komii kara dimɨn biyɨeyan inkamkɨn. Kɨra kariirsi daɨngwobumbu!
13 “Mas o cobrador de impostos ficou a distância e não tinha coragem nem de levantar os olhos para o céu enquanto orava. Em vez disso, batia no peito e dizia: ‘Deus, tem misericórdia de mim, pois sou pecador’.
14 Kara kɨmiir boɨnki, tɨ inkamɨn omom omomi umɨr haiiyɨn, Adi Komii siya siirɨn inkam mɨiyɨk yɨkɨuwɨn. Mɨ siya siir omaka hɨriirar swokɨ amɨn. Mɨ tɨ inkam nwɨrɨn yɨo. Nɨɨngaka. Mɨ inkam saama naɨngwonaeiyɨn, yɨo wɨ Adi Komii siya nikwowaisii. Mɨ inkamɨn saam naɨngwo karamae nwowiyɨn mɨ Adi Komii siya siir inɨgɨn wɨ kougɨkou haigɨnki. Ɨriig.
14 Eu lhes digo que foi o cobrador de impostos, e não o fariseu, quem voltou para casa justificado diante de Deus. Pois aqueles que se exaltam serão humilhados, e aqueles que se humilham serão exaltados”.
15 Mɨ sɨma yɨnisɨm sapɨsapɨm Jisɨs siirɨm nɨkɨunanikɨm. Sɨma mɨnam naɨngwokɨm, Jisɨs siya ɨɨn sɨmiir nonkwowɨm. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma tɨ hɨriinan kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨo sɨmiir ywoki.
15 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas. Ao ver isso, os discípulos repreenderam aqueles que as traziam.
16 Mɨ Jisɨs siya yɨnisɨm sapɨsapɨm sɨmiirɨn ɨna yɨkɨunan siir kingiin hɨriir mɨ siya ɨna boɨnɨn kɨma yɨnisɨmɨm kariirɨm kɨgnɨnkɨnki, kɨma sɨmiir kɨpi nɨkɨdu. Dimusi rani, Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana tɨ hɨriinan iikamɨm sɨmiirgɨm.
16 Jesus, porém, chamou as crianças para junto de si e disse aos discípulos: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
17 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, inkamɨn ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir nɨtam naɨngwowi mɨ siya tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨm sɨmiir hɨriinan dwo mɨ hɨriinan karamkɨ nɨuwi mɨ siya wɨ saiir napnɨnopkainam tani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Ɨriig.
17 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
18 Mɨ Judami bɨiyan inkam nwɨrɨn siya Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna srɨi nowomwarkaiyɨuwan inkam mɨiyɨk mɨ kara wɨ panɨɨna tɨri. Kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn ɨinokɨinok siir haiyamɨn, ha?
18 Certa vez, um homem de alta posição perguntou a Jesus: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
19 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra kariirɨn inkam mɨiyɨk dimusi dapkɨn, ha? Adi Komii sasaɨrgɨn inkam mɨiyɨkɨn.
19 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
20 Kɨra siyɨu komii ɨiir bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨn. Kɨra wig kɨpi haɨnɨkɨi nonkwona. Mɨ inkam kɨpi mɨ ɨsom ao. Mɨ hɨi kɨpi mɨ tauae mɨ kɨra inkam nwɨrni kɨpi mɨ ɨksɨsae boɨnhɨuriyɨu, kɨra kɨriir yopii ado sowiirwai yai ɨmiirar wakaeyokna.
20 Você conhece os mandamentos: ‘Não cometa adultério. Não mate. Não roube. Não dê falso testemunho. Honre seu pai e sua mãe’.”
21 Mɨ bɨiyan inkamɨn ɨna boɨnɨn, ɨiya kara yɨnisɨma nwonaniyɨn mɨ ɨni tariinanar yamwoniyɨn kara tɨ siyɨu ɨiirar wakaeyoknakɨn.
21 O homem respondeu: “Tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
22 Jisɨs siya ta yai aiir wakaekiyɨn mɨ siya siir boɨnki, dimɨnɨn whɨra nikɨ whaowaei. Kɨra kɨriir digworaekwo whɨekakɨm inkam nhɨrɨm sɨmiir hauu sɨma saɨnɨm mɨ kɨra tɨ umɨrɨm inkam paeprikabɨm sɨmiir hauu. Mɨ kɨra hɨriinan tɨri mɨ nɨnomor kou hɨrɨn kɨra wɨ digworaekwo whɨekakakar nwowi. Mɨ kɨra kariir mhoɨiyar wɨt.
22 Quando Jesus ouviu sua resposta, disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
23 Mɨ tɨ bɨiyan inkamɨn ta yai aiir wakaekiyɨn mɨ siya ɨni hɨkakar ywokiyɨn. Dimusi rani, siya umɨr digworaekwo whɨekakak inkam kɨɨngɨn.
23 Ao ouvir essas palavras, o homem se entristeceu, pois era muito rico.
24 Jisɨs siya tɨ inkamɨn siir mhɨi kwoɨnɨm hɨkak nwokiyɨm sɨmiir kɨgiyɨn mɨ ɨna boɨnɨn, inkamɨn digworaekwo hoɨmgakakɨn, siya Adi Komii siir omɨn siya kɨgrɨraowiyɨn dimɨn taemɨn ɨmiir siir namɨmɨn wɨ mɨinan mɨrii.
24 Ao ver a tristeza daquele homem, Jesus disse: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!
25 Mɨ haba tɨ tɨdiyɨnɨn yɨuɨs paniyɨn siir no ɨiir nɨnopkainamɨmɨn wɨ mɨinan mɨrii. Mɨ inkamɨn umɨr digworaekwo whɨekakɨn siya wɨ ta haba mɨinan saeya mɨriiya saiir hɨriinan mɨi mɨrii rani. Nɨɨngaka. Yɨo wɨ mɨi komiigɨ komii mɨrii nami Adi Komii siir omɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨn siir namɨmɨn.
25 Na verdade, é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Mɨ kamɨm sɨma hɨriinan wakaekiyɨm mɨ sɨma ɨna boɨnɨm mɨ hɨriinankɨ nɨuwi mɨ kwoɨnbudɨn ɨinokɨinokɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn wɨ nhɨnga haii?
26 Aqueles que o ouviram disseram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnɨn, dimɨnɨn inkamkɨ tɨr karamae nwowiyɨn yɨm wɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siyar dirɨraerari.
27 Jesus respondeu: “O que é impossível para as pessoas é possível para Deus”.
28 Mɨ Pita siya ɨna boɨnɨn, wakae, krɨma krɨmiir omɨn mɨ krɨmiir digworaekwowɨm sɨmiir bɨdi haiburgigɨm mɨ krɨma tɨsi kɨriir mhoɨiya nɨtɨm.
28 Pedro disse: “Deixamos nossos lares para segui-lo”.
29 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, ɨhɨ, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakɨna saiirɨm sɨbgu naɨngwowɨn mɨ siya omaka mɨ wig mɨ nomiiyau mɨ yopii ad yɨnisɨsɨm, sɨmiir haiburgik
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, esposa, irmãos, pais ou filhos por causa do reino de Deus
30 mɨ tɨ ɨiyɨm Adi Komii siya wɨ hɨriinan ɨi ɨmiirar swokɨ ɨnkɨn hauukɨiyɨuwi. Mhoɨiya ɨiya saeya nɨmbiyami mɨ sɨma kwoɨnbudɨn ɨinokɨinok omwai waiyayokiyokɨiyɨn wɨ siir haii. Ɨriig.
30 receberão neste mundo uma recompensa muitas vezes maior e, no mundo futuro, terão a vida eterna”.
31 Mɨ Jisɨs siya kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna mɨ sɨmiir boɨnmauu, wakae, panao krɨma om komii Jerusalem hɨriir nami. Mɨ yai whɨekakɨm profet kamɨm sɨma wɨn boɨnɨm, Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kariiram, sɨma wa nɨmbiyamkɨɨni.
31 Jesus chamou os Doze à parte e disse: “Estamos subindo para Jerusalém, onde tudo que foi escrito pelos profetas a respeito do Filho do Homem se cumprirá.
32 Mɨ sɨma kariirɨn wɨ kam nhɨrɨm isid whɨranɨm Juda inkam tani sɨmiir hauugi. Mɨ sɨma wɨ kariir nɨgbumbu tɨrbumbu haigɨnɨuwi mɨ wɨ yaeyop kariir mɨ yaswaiyɨuwi
32 Ele será entregue aos gentios, e zombarão dele, o insultarão e cuspirão nele.
33 mɨ sɨma kariirɨn wɨ ɨdgɨu mɨni nɨpɨmpari mɨ wɨ kariir nɨsomaoki mɨ sɨma kariirɨn hɨriinan tɨri mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨ.
33 Eles o açoitarão e o matarão, mas no terceiro dia ele ressuscitará”.
34 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ta yai aiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm. Ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa saeya sɨmiirsi nɨmprɨoka mɨ sɨma ta yaiya siya boɨna saiir bɨ sɨbgu naɨngwokɨm. Ɨriig.
34 Os discípulos, porém, não entenderam. O significado dessas palavras lhes estava oculto, e não sabiam do que ele falava.
35 Mɨ Jisɨs siya om komii Jeriko kingiin ha nɨmbiyamɨn mɨ inkam nhwokwɨsae nwɨrɨn siya siyɨu mɨg hɨrar nɨdwowikɨn. Mɨ siya inkamɨm sɨmiiramar mɨ prɨikau prɨikauwikɨn umɨr digworaekwoɨm.
35 Quando Jesus se aproximava de Jericó, havia um mendigo cego sentado à beira do caminho.
36 Mɨ siyar wakaewɨn iikam isid komiiyɨn napnaniyɨm mɨ siya kam nhɨrɨm sɨmiir srɨiwɨn, sɨma dimu mɨni?
36 Ao ouvir o barulho da multidão que passava, perguntou o que estava acontecendo.
37 Mɨ sɨma siir boɨnki, Jisɨsɨn omisɨm Nasaretanɨn ɨsi napnaniyɨn.
37 Disseram-lhe que Jesus de Nazaré estava passando por ali.
38 Mɨ siya ɨna kauwok boɨnɨnaekiyɨn, Jisɨs kɨra Devidni isidɨn siir yɨnisɨmkɨn, kɨra kariirsi daɨngwobumbu!
38 Então começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
39 Mɨ kamɨm bɨi napnamɨm sɨma ɨo siir ywoki, kɨra yai tanki. Mɨ siya ɨna swokɨ kauwok boɨnanaekiyɨn, kɨra Devidni isidɨn siir yɨnisɨmkɨn kɨra kariirsi daɨngwobumbu!
39 Os que estavam mais à frente o repreendiam e ordenavam que se calasse. Mas ele gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
40 Mɨ Jisɨs siya ha namɨkwoniyɨn mɨ sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, siirɨn kariiram wɨkɨunani. Mɨ siya kingiin ha nɨtɨn mɨ Jisɨs siya siir srɨigi.
40 Então Jesus parou e ordenou que lhe trouxessem o homem. Quando ele se aproximou, Jesus lhe perguntou:
41 Kɨra panɨɨna naɨngwowi, kara kɨriirɨn pɨ dimu tɨri, ha? Mɨ siya boɨn, Bɨiyan Inkam Komii kariir nhwoɨn wadɨe swokɨ okiyɨm tɨri.
41 “O que você quer que eu lhe faça?”. “Senhor, eu quero ver!”, respondeu o homem.
42 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨriir nhwoɨn ha kaoki, kɨriir naɨngwo tɨbmiiya, kɨriir nhwoɨn mɨiyɨk saeya nwowaigɨnɨugikɨn.
42 E Jesus disse: “Receba a visão! Sua fé o curou”.
43 Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn siir nhwoɨn ɨna swokɨ kaokiyɨn. Mɨ siya ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨn mɨ ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar boɨn wadɨekiyɨn. Mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma hɨriinan kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainankiyɨm. Ɨriig.
43 No mesmo instante, o homem passou a enxergar, e seguia Jesus, louvando a Deus. E todos que presenciaram isso também louvavam a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.