Lucas 17

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Aiyo, aiyo mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, dimɨnpai dimɨnpaiyɨm wa nɨmbiyami iikam whɨekakɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir nɨpiyaokɨiyam mɨ sɨma dimɨn biyɨe tɨram. Mɨ sɨmiir naɨngwo tɨbmiiya wa whaowae ɨuguskii. Aiyo, aiyo mɨ inkamɨn, inkam nwɨrni naɨngwo tɨbmiiya saiir tɨrbuwiyɨn kɨra mɨntarao mhoɨiya kɨra wɨ hɨk komiigɨ komii haii.
1 Jesus disse a seus discípulos: “Sempre haverá o que leve as pessoas a cair em pecado, mas que aflição espera quem causa a tentação!
2 Mɨ siya tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨm sɨmiir nwɨr ɨiir tɨrkii, siyɨu biyɨe tɨram mɨ hɨriinankɨnɨuwi, ɨni mɨ owɨn kam nhɨrɨm sɨma siir nɨiyɨn siiya komiiya saɨka dɨnkɨn kog. Mɨ siirɨn whɨi komii solwara saiir dɨtmai whɨridgi, yɨpi nwokɨ aeyɨkrɨkɨu whɨridamɨm.
2 Seria melhor ser lançado no mar com uma pedra de moinho amarrada ao pescoço que fazer um destes pequeninos pecar.
3 Kɨmakɨmasiyar mɨntaraona! Mɨ kɨmiir nomiiyauɨn, siya siyɨu biyɨe tɨri, kɨma ɨo saiir dwo mɨ siya siir kwoɨnɨn kisɨna haigii mɨ kɨra siir dankabmamaɨr boɨn.
3 Portanto, tenham cuidado! “Se um irmão pecar, repreenda-o e, se ele se arrepender, perdoe-o.
4 Mɨ siya dimɨn biyɨe kɨriirɨn ɨi kwɨruwa saiirararɨn ɨdɨp ɨdɨpɨn ɨriiyar kwɨsa tɨri mɨ siya kɨriiramɨn ɨdɨp ɨdɨpɨn ɨriiyar kwɨsa nɨti mɨ ha ninɨ boɨni, kara pɨ naɨngwoyɨmyoki kɨra kariir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyɨm. Ɨriig.
4 Mesmo que ele peque contra você sete vezes por dia e, a cada vez, se arrependa e peça perdão, perdoe-o”.
5 Aposel kamɨm sɨma Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir boɨnki, kɨra krɨmiir naɨngwo tɨbmiiya saiirɨn komii swokɨ ɨnkɨn hauugi.
5 Os apóstolos disseram ao Senhor: “Faça nossa fé crescer!”.
6 Mɨ Bɨiyan Inkam Komii siya sɨmiir boɨn mɨ kɨriir naɨngwo tɨbmiiya saeya mastɨd nidni hanɨɨn sapɨsapkɨ nɨuwi mɨ Adi Komii siya kɨriirɨn wɨ dimɨn komii ɨiirar tɨrhaigɨnɨuwi. Mɨ kɨra paeyɨn siirɨn ha boɨnkii, kɨra, wara kɨriir mɨiyɨm tɨ ophainam whɨi komii solwara hɨriir! Mɨ siya wɨ kɨriir yai aiirar mɨ wakaeyoknaei. Ɨriig.
6 O Senhor respondeu: “Se tivessem fé, ainda que tão pequena quanto um grão de mostarda, poderiam dizer a esta amoreira: ‘Arranque-se e plante-se no mar’, e ela lhes obedeceria.
7 Mɨ kɨmiir inkam nwɨrkɨ siya mɨiyan inkamkakɨ nɨuwi, siir numɨr aiir haɨnopam mɨ siir sibsib ɨmiir kɨgrɨraowam mɨ mhoɨiya siya ha swokɨ ɨti mɨ siir bɨiyan inkamɨn siirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨra ha wɨtsɨsau, nae kanaka winɨ ɨdwokai aeni. Mɨ kɨra wɨ hɨnɨɨna boɨni, aniya?
7 “Quando um servo chega do campo depois de arar ou cuidar das ovelhas, o senhor lhe diz: ‘Venha logo para a mesa comer conosco’?
8 Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kɨra wɨ siir boɨnmauuwi, kɨra kariir nae ɨmiir dirɨraerar mɨ kɨra yaeya pɨuwopa ha kikognani mɨ naeyɨm ha dirɨraerar hainani. Bɨi op nae mɨnɨm pɨ kara nikɨ ae kwiyae mɨ mhoɨiya kɨra op nae mɨnɨm pa timɨ ae kwiyae.
8 Não, ele diz: ‘Prepare minha refeição, apronte-se e sirva-me enquanto como e bebo. Você pode comer depois’.
9 Mɨ siya tɨ siir mɨiyan inkamɨn siirɨn pa boɨn wadɨe ta siya siir yai aiir wakaeyokna dirɨraerara saiirsiyɨn, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka. Ya siirar mɨiga.
9 E acaso o senhor agradece ao servo por fazer o que lhe foi ordenado?
10 Mɨ kɨma ɨriipɨ hɨriinan digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siya boɨnɨm, kɨma sɨmiir dirɨraerari mɨ kɨma wɨ hɨnɨɨna boɨn, krɨma mɨiyan iikam mɨiyɨk rani. Dimɨnɨm krɨma dirɨraerariyɨm krɨma Adi Komii siir kwoɨn ɨiirar dirɨraerari. Ɨriig.
10 Da mesma forma, quando vocês obedecem, devem dizer: ‘Somos servos inúteis; apenas cumprimos nosso dever’”.
11 Jisɨs siya siyɨuɨn om komii Jerusalem hɨriir namiyɨn siir namkɨn mɨ siya nu Sameria nu Galili sowiir bopwowar napnamkɨn.
11 Dirigindo-se a Jerusalém, Jesus chegou à fronteira entre a Galileia e Samaria.
12 Mɨ siya om whɨrɨn siir nɨmbiyamɨn mɨ kam ɨuurɨm paowaigɨ pɨskɨmkopouwɨm siirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn. Mɨ sɨma aru hɨrar nikɨ okwowɨm
12 Ao entrar num povoado dali, dez leprosos, mantendo certa distância,
13 mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnɨnaekiyɨm, Bɨiyan Inkam Komii, Jisɨs kɨra krɨmiirsi daɨngwoyɨmiyok.
13 clamaram: “Jesus, Mestre, tenha misericórdia de nós!”.
14 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir kɨgɨn mɨ siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn sɨmiirɨn, kɨma ha dam, wara kɨmiir pɨuɨm prismi tinɨ ɨisiimauuɨu. Mɨ sɨma ha napnamɨm mɨ sɨmiir pɨuɨm ɨni mɨiyɨkar ywokiyɨm.
14 Ele olhou para eles e disse: “Vão e apresentem-se aos sacerdotes”. E, enquanto eles iam, foram curados da lepra.
15 Mɨ sɨmasɨmar yɨnkɨg ankɨgna sɨmiir pɨuɨm wadɨe nwokiyɨm. Mɨ sɨmiir nwɨrɨn sasa swokɨ iwɨtamɨn. Mɨ siya ɨna kauwok boɨn hainan praprasamɨn Adi Komii siir inɨg ɨiir.
15 Um deles, ao ver-se curado, voltou a Jesus, louvando a Deus em alta voz.
16 Mɨ siya Jisɨs siir ɨgmiiga whwonkam ɨda inɨ hɨuɨu. Mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn siirɨn. Tɨ inkamɨn siya nu Samerian inkamkɨn.
16 Lançou-se a seus pés, agradecendo-lhe pelo que havia feito. Esse homem era samaritano.
17 Mɨ Jisɨs siya hɨriinan kɨgiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, tɨ kam ɨuurɨm paowaigɨ pɨskɨmkopouwɨm, sɨmiirɨn kara haiswonɨskiigiyɨm mɨ ɨriiyar nwiiyɨm ɨni papi nwowɨm?
17 Jesus perguntou: “Não curei dez homens? Onde estão os outros nove?
18 Mɨ tɨ ɨriiyar nwiiyɨm Adi Komii siir inɨg ɨiir hainanam bɨ nɨtkɨm, aniya? Mɨ tɨ inkam nwɨruan om whɨranɨn sasar yɨt Adi Komii siir inɨg ɨiir hainanamɨn. Mɨ tɨ kam ɨriiyar nwiiyɨm Isrelmiyɨm, yɨm ɨni panɨɨna tɨrɨm, ha?
18 Ninguém voltou para dar glórias a Deus, exceto este estrangeiro?”.
19 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya boɨnki, kɨra dɨnsiingi mɨ ha dɨnsiin apnam, kɨra naɨngwo tɨbmiiya kariiram, kɨriirɨn wadɨe saeyar nwowaigɨnɨugɨn. Ɨriig.
19 E disse ao homem: “Levante-se e vá. Sua fé o curou”.
20 Mɨ Farisi kamɨm sɨma Jisɨs siir srɨigi, ɨiya Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana wɨ paka hɨnɨɨn ɨiya sae nɨmbini? Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, ɨiya Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm, sɨmiir kɨgɨrkakana saeya nɨmbiyami, iikamɨm sɨmiir nhwowɨm wɨ dimɨn kɨrɨe kɨrɨe komii komii kɨg rani.
20 Certo dia, os fariseus perguntaram a Jesus: “Quando virá o reino de Deus?”. Jesus respondeu: “O reino de Deus não é detectado por sinais visíveis.
21 Mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨn tani, kɨgi, siya tɨsi tapi nwowɨn. Nɨɨngaka. Wakae, ɨiya Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saeya ɨni kɨmiir mhɨi kwoɨnau waraurar nwowa kɨma wɨ saiir kɨg rani. Nɨɨngaka.
21 Não se poderá dizer: ‘Está aqui!’ ou ‘Está ali!’, pois o reino de Deus já está entre vocês”.
22 Mɨ siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨmiir boɨnki, mhoɨiya ɨiya wa nɨmbiyami mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kara nɨtana ɨiya, saiir kɨgamar naɨngwowi mɨ kɨma wɨ siir kɨg rani.
22 Então ele disse a seus discípulos: “Aproximam-se os dias em que desejarão ver o tempo do Filho do Homem, mas não o verão.
23 Mɨ mhoɨiya kam nhɨrɨm wɨ sɨma boɨni kɨmiirɨn, kɨgi, siya ɨsi hɨnda nwowɨn, kɨgi siya tɨsi tɨnda nwowɨn. Mɨ wɨm kɨma wɨ hɨriinan inkamɨm sɨmiir yai kɨpi wakaeyokna yɨm sɨma kɨmiir nɨksɨsaei.
23 Dirão a vocês: ‘Vejam, lá está!’ ou ‘Aqui está ele!’, mas não os sigam.
24 Kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm ɨiya nɨnomora yakii mɨ ta nɨnomor kwɨrkaka wa yaarkakii. Mɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya nɨmbini, wɨ hɨriinanar tɨri. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma siirɨn wa kɨgɨrkakwɨni.
24 Porque, assim como o relâmpago lampeja e ilumina o céu de uma extremidade a outra, assim será no dia em que vier o Filho do Homem.
25 Mɨ bɨi kara wɨ hɨk kɨmpɨpɨsuwar nikɨ haii mɨ iikamɨm ta ɨi aiirar nikɨ owɨm, sɨma digɨumii wɨ kariir haimriyɨuwi.
25 Mas primeiro é necessário que ele sofra terrivelmente e seja rejeitado por esta geração.
26 Siyɨuɨn bɨiya Noakɨ nwowa ɨiya saiir tɨrɨn. Mɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siir ɨiya siya nɨtana yɨo wɨ ɨriipɨ hɨriinanar mɨ tɨri.
26 “Quando o Filho do Homem voltar, será como no tempo de Noé.
27 Mɨ sɨma nae hɨrar nikɨ aeyɨm mɨ op mɨnɨm hɨrar nikɨ kwiyaeyɨm mɨ wigkamɨm ha nonkwonam ɨiya Noa siya siyaiiya hɨriir napnɨnopkainamɨn mɨ op komiiyɨn ha nɨtɨn, sɨmiirɨn ɨni siya yakiirɨmdɨpugiyɨm.
27 Naqueles dias, o povo seguia sua rotina de banquetes, festas e casamentos, até o dia em que Noé entrou na arca e veio o dilúvio, que destruiu a todos.
28 Mɨ Lot siir ɨiya, ya ɨriipɨ hɨriinanar mɨ tɨr. Mɨ sɨma naemɨn hɨrar nikɨ aeyɨm mɨ opmɨn hɨrar nikɨ kwiyaeyɨm mɨ digworaekwo mɨnɨm hɨrar nikɨ saɨnɨm mɨ digworaekwo nhɨrɨm, inkam nhɨrmi hauuwɨm sɨma saɨnɨm mɨ numɨr sasae ha nɨnkɨkɨnɨm mɨ omaka mɨnɨm ha mɨ mɨrii.
28 “E o mundo será como no tempo de Ló. O povo se ocupava de seus afazeres diários, comendo e bebendo, comprando e vendendo, cultivando e construindo,
29 Mɨ Lot siya om komii Sodom siir haiburgigɨn mɨ ha namɨn mɨ ta ɨi aiirɨn Adi Komii siya pae aiir yɨkropki. Mɨ siiya komii komiiyɨm paekak paekakɨm, ɨna kɨnanaiiniyɨm nɨnomor kouankɨn iikamɨm sɨmiir tɨoɨdwomaiyam.
29 até o dia em que Ló deixou Sodoma. Então fogo e enxofre ardente caíram do céu e destruíram a todos.
30 Mɨ ɨriipɨ hɨriinan ɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya swokɨ ɨti, wɨ idowɨiyar nɨmbini, iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨdar. Mɨ sɨma wɨ digworaekwo kasa tɨr tani.
30 Sim, tudo será como sempre foi até o dia em que o Filho do Homem for revelado.
31 Mɨ ta hɨriinan ɨiya inkam nwɨrɨn siya omakanau hɨr nwowi mɨ siir digworaekwowɨm, nu hɨr nwowi mɨ siya wɨ siir digworaekwo ɨmiiram nɨuunaiinam tani, sɨmiir hainakiyam. Mɨ siya wɨ hindara nɨdam ɨuguski. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan inkam nwɨrɨn siya numɨr hɨr nwowi mɨ siya wɨ omaka tɨriir swokɨ ɨt rani, yɨuɨsmɨn ɨmiir hainankiyam. Nɨɨngaka. Siya wɨ hindara nɨdam ɨuguski.
31 Nesse dia, quem estiver na parte de cima da casa, não desça para pegar suas coisas. Quem estiver no campo, não volte para casa.
32 Mɨ kɨma Lot siir wig aiir dɨnoknɨnkɨnki, saeya om komii Sodom siir swokɨ haiyɨug kaokiya mɨ saiirɨn Adi Komii siya dirɨraerarki mɨ saeya sol ha nwokiya mɨ yɨnpae yamwoɨua. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan, kɨma kɨpi swokɨ haiyɨug kao hindara dɨdam ɨugusam.
32 Lembrem-se do que aconteceu à esposa de Ló!
33 Mɨ inkamɨn siyamar naɨngwonaeiyɨn, Adi Komii siiram naɨngwo karamae nwowiyɨn, yɨo wɨ hindara kɨgugu ɨuguskii. Mɨ inkamɨn siyamar naɨngwo karam nwowiyɨn mɨ Adi Komii siir yai aiir wakaeyoknaeiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn wɨ hɨriiyar nwoyokiyokɨikaeyami, Adi Komii saɨkar.
33 Quem se apegar à própria vida a perderá; quem abrir mão de sua vida a salvará.
34 Kara kɨmiir boɨnkii, ta nɨi aiirarɨn, inkam nwɨso hɨi kwɨruwa saiirarar whwonkai mɨ Adi Komii siya sowiir nwɨrɨn siir hainami mɨ siir nwɨrɨn, yɨo wɨ hɨrar nwokii.
34 Naquela noite, duas pessoas estarão dormindo na mesma cama; uma será levada, e a outra, deixada.
35 Mɨ wig ɨso sowa mɨi ɨrɨpa mɨriiguwaki mɨ Adi Komii siya sowiir ɨr aiir nɨkɨunami mɨ ɨra, ya wɨ hɨrar nwokii.
35 Duas mulheres estarão moendo cereal no moinho; uma será levada, e a outra, deixada.
36 Mɨ inkam nwɨso sowa numɨr hɨr nwowi mɨ Adi Komii siya wɨ nwɨr ɨiirara nɨkɨunami mɨ nwɨrɨn yɨo wɨ hɨrar haiburgigi.
36 Dois homens estarão trabalhando juntos num campo; um será levado, e o outro, deixado”.
37 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna srɨiyɨm, Bɨiyan Inkam Komii tɨ dimɨnɨn wɨ papi nɨmbiyami? Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn boɨniyɨo yai boɨnkɨn, maeyauwa inkam whɨigɨ nwowa, wakikiyao wabɨm saiir nwowikɨm mɨ inkam whɨiyɨm pɨ sɨmar mɨ aei. Ɨriig.
37 “Senhor, onde isso acontecerá?”, perguntaram os discípulos. Jesus respondeu: “Onde estiver o cadáver, ali se ajuntarão os abutres”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.