Lucas 16

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki mɨ inkam nwɨrɨn umɨr digworaekwokakɨn siya bɨiyan inkam bɨdi yɨmbinɨn, siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowɨm. Mɨ inkam nhɨrɨm sɨma inɨ boɨni tɨ inkamɨn digworaekwo whɨekakɨn siir, tɨ kɨriir bɨiyan inkamɨn siya kɨriir umɨr digworaekwowɨm kasaka bɨ nɨuguguskikɨm mɨ ɨiya ɨni kingiina nwowa kɨriir digworaekwowɨm sɨma dɨgi.
1 Jesus contou a seguinte história a seus discípulos: “Um homem rico tinha um administrador que cuidava de seus negócios. Certo dia, foram-lhe contar que esse administrador estava desperdiçando seu dinheiro.
2 Mɨ bɨiyan inkamɨn siir hɨriinan wakaeyɨn mɨ siya bɨiyan inkamɨn siiram yɨkɨugi mɨ ɨna boɨnɨn siirɨn, panɨɨn panɨɨna tɨrkɨn ta yaiya kara wakaeya kɨriir? Kɨra kariir digworaekwo whɨekakɨm kɨriir ɨɨn nwowɨm sɨmiir tinɨ wɨn naki. Kɨra wɨ kariir bɨiyan inkam nwo rani.
2 Então mandou chamá-lo e disse: ‘O que é isso que ouço a seu respeito? Preste contas de sua administração, pois não pode mais permanecer nesse cargo’.
3 Mɨ tɨ bɨiyan inkamɨn siir kwoɨnɨn aowa aowa hɨnɨɨna yaɨngwo. Kara pɨ panɨɨna tɨri? Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya kariir hɨuriiyɨumigiyɨm tɨri. Mɨ kara kɨrɨekak rani, nu wa nop rani. Kara inkam nwɨrni nae umɨr digworaekwo kaugiki aeyɨm pɨ nɨdidi.
3 “O administrador pensou consigo: ‘E agora? Meu patrão vai me demitir. Não tenho força para trabalhar no campo, e sou orgulhoso demais para mendigar.
4 Mɨ tariinanɨn kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨn, dimɨnɨn kara tɨranɨn mɨ ɨiya inkamɨn siya kariir hɨuriiyɨumigi siir mɨi saiir hɨrankɨn mɨ ta hɨriinana saiirsiyɨn kariirɨn wɨ inkam nhɨrɨm sɨma nɨkɨunami, sɨmiir omaka hɨriirɨn.
4 Já sei como garantir que as pessoas me recebam em suas casas quando eu for despedido!’.
5 Mɨ siya inkamɨm siir bɨiyan inkamɨn siir dimɨn prɨihaiyɨm sɨmiirɨn nwɨnwɨra yɨkɨuna mɨ siirɨmɨn ɨna yamɨm. Mɨ bɨiyɨn nwɨra ɨeya yam mɨ mɨi kɨgrɨraowan inkamɨn ɨna srɨiyɨn siirɨn. Dimɨnɨm kɨra prɨihaiyɨm kariir bɨiyan inkamɨn siir hɨrankɨn pariigɨm?
5 “Então ele convocou todos que deviam dinheiro a seu patrão. Perguntou ao primeiro: ‘Quanto você deve a meu patrão?’.
6 Mɨ siya boɨn, wel twowɨm kamaɨrɨm ɨriiyarkɨm. Mɨ mɨi kɨgrɨraowi inkamɨn ɨna boɨnɨn, kɨra tɨ dimɨnɨm kɨra prɨihaiyɨm sɨmiir yokwo aiir hai mɨ kɨra kamnwɨs ɨuurɨuwa 50 sɨmiirar kwɨdwo wɨnki.
6 O homem respondeu: ‘Devo cem tonéis de azeite’. Então o administrador lhe disse: ‘Pegue depressa sua conta e mude-a para cinquenta tonéis’.
7 Mɨ mhoɨiya inkam nwɨrɨn ɨna swokɨ ɨtɨn, bɨiyan inkamɨn mɨi kɨgrɨraowiyɨn siya ɨna srɨiyɨn, dimɨnɨm kɨra prɨihaiyɨm pariigɨm? Mɨ siya ɨna boɨnɨn, wit nɨbɨm kamaɨrɨm ɨriiyarkɨm 100 mɨ siya siir boɨnki, kɨra ta yokwowa kɨra wɨna dimɨnɨm kɨra prɨihaiyɨm saiirɨm pɨ kam nwiiyɨuwa wɨnki.
7 “‘E quanto você deve a meu patrão?’, perguntou ao segundo. “Devo cem cestos grandes de trigo’, respondeu ele. E o administrador disse: ‘Tome sua conta e mude-a para oitenta cestos’.
8 Mɨ mhoɨiya bɨiyan inkamɨn siya ɨni tɨ inkamɨn mɨi kɨgrɨraowiyɨn siir inɨg ɨiir hainankiyɨn. Dimusi rani, siya inkamɨn kwoɨn mɨiyɨkakɨn, siir siyɨuɨn siir hɨriinan tɨrkɨn. Mɨ Jisɨs siya ha nikɨ boɨnɨn mɨ nu tɨran iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm umɨr dirɨraerar saɨniyɨm ɨni Adi Komii siir iikamɨm sɨmiir haiburɨm, sɨma nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkakɨm.
8 “O patrão elogiou o administrador desonesto por sua astúcia. E é verdade que os filhos deste mundo são mais astutos ao lidar com o mundo ao redor que os filhos da luz.
9 Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnki sɨmiirɨn. Mɨ umɨr digworaekwo whɨekakɨm kɨma nonkwowɨm kɨma iikam nhɨrɨm umɨr digworaekwowɨm whaowaeyɨm sɨmiir hauu. Mɨ sɨma wɨ kɨmiir nomiiyau kɨɨn nwokɨ owɨm. Mhoɨiya kɨma naonami mɨ kɨma wɨ Adi Komii siir om mɨiyɨkɨn siir nami. Mɨ siya kɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨma siyɨu mɨiyɨk bɨdi tɨrɨm. Mɨ ɨinokɨinokɨn kɨma wɨ kanaka nwoyokiyokɨi.
9 Esta é a lição: usem a riqueza deste mundo para fazer amigos. Assim, quando suas posses se extinguirem, eles os receberão num lar eterno.
10 Mɨ inkam nwɨrɨn siya dimɨn sɨmɨm sɨmiir sɨbgu kɨgrɨraowi mɨ siya wɨ dimɨn komii komiiyɨm sɨmiir warar mɨ sɨbgu ɨnkɨn kɨgrɨraowi. Mɨ inkamɨn mɨisɨmɨm sɨmiir sɨbgu mɨrii karamae nwowi mɨ siya mɨi komii komiiyɨm sɨmiirɨn wɨ mɨ sɨbgu mɨrii rani.
10 “Se forem fiéis nas pequenas coisas, também o serão nas grandes. Mas, se forem desonestos nas pequenas coisas, também o serão nas maiores.
11 Mɨ kɨma umɨrɨm nu tɨranɨm sɨmiir sɨbgu kɨgrɨrao karamae nwowi mɨ kɨma Adi Komii siir dimɨn mɨiyɨk ɨmiirɨn wɨ panɨɨna sɨbgu kɨgrɨraowi, ha? Nɨɨngaka, kɨma inkam wɨ dɨg nwo rani.
11 E, se vocês não são confiáveis ao lidar com a riqueza injusta deste mundo, quem lhes confiará a verdadeira riqueza?
12 Mɨ kɨma inkam nwɨrni dimɨn sɨbgu kɨgrɨrao karamae nwowi mɨ Adi Komii siya dimɨn mɨiyɨkɨn wɨ panɨɨna hauuwi, ɨinokɨinok nwoyokiyokɨiyɨn, ha?
12 E, se não são fiéis com os bens dos outros, por que alguém lhes confiaria o que é de vocês?
13 Mɨ mɨiyan inkam nwɨrɨn siya, bɨiyan inkam nwɨso sowiir mɨiyɨm ɨikwɨruwa bɨ swokɨ mɨriikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siya kwoɨn biyɨe wɨ nwɨrɨn siir nwowi mɨ nwɨrɨn wɨ mɨiyɨk siir nwowi. Mɨ siya wɨ nwɨrɨn siir wakaeyoknaei mɨ nwɨrɨn wɨ digɨumii haimriyɨuwi. Mɨ kɨma Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨm mɨriiyɨm, umɨr saiirɨm wara kɨpi naɨngwo. Ɨriig.
13 “Ninguém pode servir a dois senhores, pois odiará um e amará o outro; será dedicado a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e ao dinheiro”.
14 Farisi sɨma umɨrɨm naɨngwokwowikɨm. Mɨ sɨma tɨ hɨriinan yai whɨekakɨm Jisɨs siya boɨnkiyɨm sɨmiir wakaekiyɨm mɨ sɨma siir yɨkbumbu boɨn.
14 Os fariseus, que tinham grande amor ao dinheiro, ouviam isso tudo e zombavam de Jesus.
15 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki mɨ kɨma kɨmiir siyɨu mɨiyɨkɨn iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda hɨnɨɨna nɨisiimauuwi kɨma iikam mɨiyɨkɨm. Mɨ Adi Komii siya kɨmiir kwoɨn ɨmiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm. Dimɨnɨm inkamkɨ hainaniyɨm, yɨm Adi Komii siir whwonkam ɨdaɨn dimɨn komii rani.
15 Então ele disse: “Vocês gostam de parecer justos em público, mas Deus conhece o seu coração. Aquilo que este mundo valoriza é detestável aos olhos de Deus.
16 Moses siir siyɨu komiini yai mɨ profet kamɨm sɨmiir yai aka sowa ɨiya Jonɨn op baptaisiyɨn siya nwowa saiirar yadɨgɨuwa. Mɨ Jon siir ɨiya tasi tariinana namwoniya mɨ Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana mɨ saiir yaiwɨn kɨbiya omom omom whɨekakɨm sɨmiir nɨmbiyami. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir namamar naɨngwokwowi.
16 “Até a chegada de João, a lei de Moisés e a mensagem dos profetas eram seus guias. Agora, porém, as boas-novas do reino de Deus estão sendo anunciadas, e todos estão ansiosos para entrar.
17 Nɨnomor nu sowa wa dɨgi. Mɨ Moses siir siyɨu komii siir yaisɨsɨmɨm sɨma wɨ wara swokɨ kɨgugu rani.
17 É mais fácil o céu e a terra desaparecerem que ser anulado até o menor traço da lei de Deus.
18 Mɨ kamɨn siya siir wig aiir sopki mɨ ɨrni swokɨ ɨnkwonaei, yɨo wig nonkwonani siyɨugɨ siyɨu ɨiirar nɨkrɨpkikɨn. Mɨ inkam nwɨrɨn siya wig ɨra inkam nwɨrkɨ sopkiya saiir nonkwonaei, yɨo wig nonkwonani siyɨuɨn siir taouugakɨn mɨ siya hɨi nanaenanaei. Ɨriig.
18 “Assim, o homem que se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério. E o homem que se casa com uma mulher divorciada também comete adultério”.
19 Bɨiya inkam nwɨrɨn umɨrkɨ naokɨngugunankaiyɨn, siya tɨr nwokɨn mɨ ɨinokɨinokɨn siya yɨuɨs mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiirar niigɨn. Mɨ ɨinokɨinokɨn siya nae mɨiyɨk ɨmiirar haiikɨn mɨ sɨmiirar naeikɨn siya wadɨe nwowɨm.
19 Jesus disse: “Havia um homem rico que se vestia de púrpura e linho fino e vivia sempre cercado de luxos.
20 Mɨ inkam paeprikab nwɨrɨn hɨrar mɨ ɨnkɨn okɨn siir inɨgɨn Lasaraskɨn, siir pɨua paowai biyɨeya. Mɨ siirɨn siir isid ɨeyar hainam umɨrkak inkamɨn siir omaka anoka kingiin hɨr inɨ kikɨnɨugik.
20 À sua porta ficava um mendigo coberto de feridas chamado Lázaro.
21 Mɨ siya tɨ umɨrkak inkamɨn naeyɨm siir hɨi aowa naekrɨmkrɨnkiiyɨm sɨmiir nɨumɨmɨn aeyamar naɨngwowi mɨ ɨiya tɨ umɨrkak inkamɨn siir mɨiyan kamɨm sɨma nhɨskiyɨm naemɨmɨn prɨigɨnɨm naeyɨm sɨmiir mɨ tɨ inkam paeprikabɨn siir mhɨiya ɨni sɨmiirar yaekɨnɨuɨn. Mɨ wraɨm sɨma nɨtiyɨm pɨ siir paowai ɨmiir taowaei.
21 Ele ansiava comer o que caía da mesa do homem rico, e os cachorros vinham lamber suas feridas abertas.
22 Mhoɨiya tɨ inkam paeprikabɨn ha naonamɨn mɨ siirɨn Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨma hainam mɨ siya Ebraham saɨka inɨ owou. Mɨ tɨ inkam umɨrkakɨn ɨna mɨ aowɨn mɨ siirɨn ɨna haɨngikaiyɨn.
22 “Por fim, o mendigo morreu, e os anjos o levaram para junto de Abraão. O rico também morreu e foi sepultado,
23 Mɨ siya ɨni maeyau paekaka saiir nwowɨn mɨ hɨk kɨmpɨsu komii hɨr haiyɨn. Mɨ siya koua hɨriir kaokiiyɨn mɨ siya kɨgi Ebraham siya kingiin nwo rani mɨ Lasaras siya saɨka nɨnkɨn owi.
23 e foi para o lugar dos mortos. Ali, em tormento, ele viu Abraão de longe, com Lázaro ao seu lado.
24 Mɨ umɨrkak inkamɨn ɨna kauwokiyɨn, adi Ebraham kɨra kariirsi daɨngwoyɨmiyok mɨ kɨra Lasaras siir dɨkrop ɨuungi siir ɨɨnaɨn op hopmaiyɨm mɨ opa kariir kworiyaeya saiir hougɨn noksɨsaekiyɨm. Kara ta pae aiirɨn hɨk kɨmpɨpɨsu prasae hai rani.
24 “O rico gritou: ‘Pai Abraão, tenha compaixão de mim! Mande Lázaro aqui para que molhe a ponta do dedo em água e refresque minha língua. Estou em agonia nestas chamas!’.
25 Mɨ Ebraham siya boɨn, yɨnisɨm tariinanɨn kɨra dimɨn whɨrɨn ɨna naɨngwokiyɨn. Bɨiya kɨra omwaiya nikɨ waiyan mɨ kɨra digworaekwo whɨekakakar nwokɨn. Mɨ Lasaras siya dimɨn biyɨe biyɨeyɨm sɨmiir haiigɨn. Mɨ tariinanɨn siir kwoɨnɨn tɨ om ɨiirɨn ɨni wadɨeyar yamwoniyɨn mɨ ni kɨra ɨni hɨk kɨmpɨpɨsu yama haiyɨuɨn.
25 “Abraão, porém, respondeu: ‘Filho, lembre-se de que durante a vida você teve tudo que queria e Lázaro não teve coisa alguma. Agora, ele está aqui sendo consolado, e você está em agonia.
26 Mɨ dimɨn whɨrɨn Adi Komii siya bɨdi haigɨnɨn, ɨe komii whɨrɨn kɨmiir mɨ krɨmiir bopwoniya tɨr. Mɨ iikamɨm tɨr nwowɨm sɨma tɨ ɨeyɨn siir niyapidnaidamɨm sɨma dɨg nwo rani. Mɨ iikamɨm yarmiiya mɨ owi, krɨmiir tɨriir niyapidnaidniyɨm sɨma wɨ dɨg mɨ o rani.
26 Além do mais, há entre nós um grande abismo. Ninguém daqui pode atravessar para o seu lado, e ninguém daí pode atravessar para o nosso’.
27 Mɨ umɨrkak inkamɨn siya boɨn, adi kara kɨriirɨn hɨriinansi srɨi, kɨra Lasaras siirɨn kariir adɨn siir omaka hɨriir dɨkropki.
27 “Então o rico disse: ‘Por favor, Pai Abraão, pelo menos mande Lázaro à casa de meu pai,
28 Kariir nomousɨmɨm ɨriiyarkɨm. Mɨ Lasaras siya sɨmiirɨn yai kɨrɨe aiirar tinɨ boɨnɨu. Mɨ sɨma wɨ tɨ om biyɨeyɨn hɨk kɨmpɨpɨsu kara haiiyɨn siirar swokɨ ɨnkɨn ɨtisi.
28 pois tenho cinco irmãos e quero avisá-los para que não terminem neste lugar de tormento’.
29 Mɨ Ebraham siya ɨna boɨnɨn, sɨma Moses mɨ profet kam ɨkɨm sɨmiir yaigakargɨm. Sɨma sɨmiirɨn ɨgao yai bɨdiya boɨnɨm sɨma ta yai aiirar wakaeyokna.
29 “‘Moisés e os profetas já os avisaram’, respondeu Abraão. ‘Seus irmãos podem ouvir o que eles disseram.’
30 Mɨ umɨrkak inkam ɨeya boɨn. Nɨɨngaka. Adi Ebraham ta yaiya saeya sɨmiirɨn wɨ dɨg nwo rani. Mɨ inkam wɨɨr nwɨrɨn siya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwowi mɨ sɨmiiramɨn ha nami mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm wa nɨnkpɨt haigii.
30 “Então o rico disse: ‘Não, Pai Abraão! Mas, se alguém dentre os mortos lhes fosse enviado, eles se arrependeriam!’.
31 Mɨ Ebraham siya ɨna boɨnkiyɨn siirɨn mɨ sɨma Moses mɨ profet kamɨm sɨmiir yai ɨmiir wakaeyokna karamae nwowi mɨ inkam nwɨrɨn ɨe ankɨn nɨnsiin ɨdwowi mɨ sɨma ɨriipɨ hɨriinan wɨ siir swokɨ aɨngwo tɨbmii rani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
31 “Abraão, porém, disse: ‘Se eles não ouvem Moisés e os profetas, não se convencerão, mesmo que alguém ressuscite dos mortos’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.